Atrodo, tapau gyvuoju klasiku… Už tai turėčiau dėkoti ponui Zuokui, kuris jau antrą kartą cituoja mano pasisakymus apie Vilniaus finansinę būklę, naudodamas citatas iš 2011-ųjų metų valstybės biudžeto projekto pristatymo Seime. Vasarą ištisą pranešimą su tomis pačiomis citatomis savivaldybės tinklapyje pakabino, papuošdamas jas demagogiškai pateiktais skolos dinamikos grafikais, suprask, “praskolino Lietuvą cituojama Šimonytė, praskolino ji ir Vilnių”. Vakar LRT laidoj vėl tas pačias citatas kartojo. Išmokęs kaip poterį. Dievaži, jaučiuos pagerbta, bet nevertėjo.
Visgi, kaip jau yra įprasta, ponas Zuokas naudoja citatas ištrauktas iš konteksto, prisiūdamas joms prasmes, kurių jose nėra, pamiršdamas tai, kas nėra paranku pačiam ponui Zuokui, ir net, sakyčiau, bandydamas įžiebti kokią “intrigą” tarp Tėvynės Sąjungos ir jos kažkada deleguotos finansų ministrės Šimonytės. Pigu, meldžiamasis.
Visų pirma, skirtingai nei teigia ponas Zuokas, tikrai ne tik tada, 2010-ųjų rudenį, bet visada mačiau dėl ko formuojasi savivaldybių skolos ir Vilniaus skola. Pone Zuokai, ji atsirado tikrai ne per krizę – ji “sėkmingai” kaupėsi tada, kai ekonomika ir mokestinės pajamos augo dviženkliais skaičiais. Juk ne Šimonytė su Kubilium sukaupė savivaldybėms 1,3 milijardo siekiančią skolą iki 2008 metų pabaigos? Tad visiškai nenuostabu, kad tada, kai ištiko krizė, kuriai niekas nemalonėjo pasiruošti, skola ėmė augti tik dar sparčiau, ėmė spausti ir aukštos palūkanos. Šią problemą patyrė valstybė. Logiška, kad ją patyrė ir savivaldybės. Būtent tai ir nieką kitą ir iliustruoja į savivaldybės administracijos tekstus kompiliuojami grafikai. Tačiau savivalda dažnu atveju užėmė keistai neracionalią poziciją. Tuo metu, kai centrinės valdžios lygiu buvo skausmingai, aukojant savo politinį kapitalą karpomos išlaidos siekiant kuo labiau apriboti skolos, kuri tuo metu buvo ypatingai brangi, didėjimą, savivalda tebemanė, kad galima tiesiog reikalauti iš centrinės valdžios “to, kas mums priklauso”, grasinti kreipimusi į teismus ar net į juos kreiptis, ir bus galima toliau išleisti tiek pat, kiek ir anksčiau, kiek pagyvenant skolon. Kad savivaldos požiūris į finansus dažniausiai apsiriboja palinkėjimu Vyriausybei “nemokykit mūsų gyventi, o geriau padėkit materialiai”, nėra pastarojo laikmečio naujiena: ir 2006-aisiais, ir 2007-aisiais, ir 2008-aisiais, t.y. sparčiausio augimo ir dar santykinai gerais 2008-aisiais metais, savivaldybių konsoliduotas metinis rezultatas būdavo maždaug po 300 mln. litų deficito, t.y. išlaidų nepadengtų pajamomis, nors jau aibę metų galioja reikalavimas savivaldybėms subalansuoti savo biudžetus. Geriausiai savivaldybėms biudžetus įvykdyti sekėsi, beje, 2010-aisiais, kurie buvo vis dar labai sunkūs, bet buvo baigti su nediduku pertekliumi, nes dalis savivaldybių pagaliau suvokė, jog su skolos didėjimu kovojanti centrinė valdžia tiesiog neturi galimybių leisti vietos valdžiai nereaguoti į pasikeitusią situaciją ir dalį naštos teks prisiimti visiems. Teiginys, kad per didelė našta buvo numesta savivaldybėms, tiesiog nenusipelno kritikos: juk tai centrinė valdžia, tiksliau, valstybės ir socialinio bei sveikatos draudimo fondo biudžetai, prisiėmė absoliučiai didžiąją naštos dalį ir ji veikė nedelsdama, ko negalima pasakyti apie savivaldą, vis dar tikėjusią, kad išmuš iš Kubiliaus pinigų, kurių nė nebuvo.
Visų antra, jeigu jau sakote A, tai sakykite ir B, pone Zuokai. Prie ko čia buvęs meras R.Alekna, kuriam, nors ir “savam” nieko išskirtinio nei siūliau, nei galėjau pasiūlyti? Suprask, pasikeitė meras, pasikeitė Šimonytės plokštelė? You must be kidding.. Juk būtent Jums tapus Vilniaus meru 2011 metais mudu, o taipogi ir nusigandę savivaldybės kreditoriai, ir bandėme ieškoti tų kelių, kaip spręsti Vilniaus finansų klausimus. Buvome net dabar madingą “darbo grupę” sudarę, pamenat? Gal primintumėt, kokia buvo pagrindinė kreditorių ir Finansų ministerijos sąlyga savivaldybei? Ogi absoliutus skaidrumas, skaidriai veikiantis iždas, visiškas aiškumas dėl to, kur kokie įsipareigojimai yra prisiimti – apibrėžti ir neapibrėžtieji. Kas tuo klausimu įvyko? Leisiu sau teigti, kad nėra apie ką parašyti namo, kaip sako anglai. Ką Vilniaus savivaldybės administracija atsakydavo į Finansų ministerijos prašymus pateikti informaciją apie turimus ar svarstomus naujus “užbalansinius įsipareigojimus”, svarstomas koncesijas be finansavimo šaltinio ir kitas idėjas? Nieko, tiesiog nie-ko. O juk Finansų ministeriją būtų sunku kaltinti pikta valia, net jeigu ir norėtumėt: Finansų ministerijos iniciatyva biudžeto įstatymuose numatydavom specialias nuostatas, iš esmės “reabilituojančias” savivaldybėms taikytinus maksimalius skolos limitus jau N metų pažeidusią Vilniaus savivaldybę? Vilniui nebuvo pasiūlytas didesnis GPM procentas 2012 metams, nei buvo privalu pagal savivaldybių biudžetų pajamų metodiką reglamentuojantį įstatymą, nes “konservatoriai neleido”? Oh, come on, nenupušę žmonės gal dar atsimena, kaip 2011 metų rudenį dėl eurozonos krizės įsiplieskimo ir atitinkamai ženkliai pablogėjusios ekonominės aplinkos 2012-ųjų biudžetų projektus teko revizuoti “žemyn”. Buvo mažintos išlaidos, papildomai sumažinti pervedimai į II pakopos pensijų fondus. Apie kokias papildomas išlaidas tokiomis aplinkybėmis galime kalbėti?
Bandymas spręsti realią problemą nėra stoties žaidimas antpirščiais, kur stengiamasi apmulkintį nežinantį tikrosios padėties. It takes two to tango, ar ne? Apie kokį konstruktyvų problemos sprendimą galime kalbėti, kai pagrindinis tamstos pasiūlymas Finansų ministerijai buvo tiesiog imti ir perfinansuoti Vilniaus skolas, nes Šimonytė jau skolinasi daaaug, perpus pigiau, nei Vilnius (laidos vedėjas mūsų diskusiją jo laidoj turbūt atsimena)? Šimonytė, kad galėtų skolintis daug pigiau, pirmiausia turėjo įrodyti kreditoriams, kad Lietuvos Vyriausybės pasiryžimas laikytis skaidrių finansų planų yra no bullshit, o tik tada galėjo tikėtis mažesnių palūkanų normų ir kreditorių pasitikėjimo.
Tramvajaus stotelėje aptikta savivaldybės užsakyta studija, apie kurios likimą kažkaip tylima, nors apie jos užsakymą buvo garsiai ištriūbyta, bylotų, kad ir dabar paslaugos teikėjai negalėjo įsitikinti, jog jie mato visus savivaldybės konsoliduotus įsipareigojimus. Ar taip yra dėl to, kad kažkas tiesiog nesupranta, kas yra įsipareigojimas (beje, ar Vilniaus biudžetas jau subalansuotas įsipareigojimų pagrindu, kaip reikalauja Biudžeto sandaros įstatymas?), ar dėl to, kad yra ką slėpti – aš nespėliosiu, bet iš dainos žodžių neišmesi.
Tad, nors ir jaučiuosi nepelnytai pagerbta to, kad dabartinis Vilniaus meras mano citatas nuolat nešiojasi su savim, drįstu pranešti, kaip sakė Šveikas, kad iš jų naudojimo vėl gavosi eilinis tramvajus iki Guggenheimo. Ir prieš nominuojant ką nors melagiu, reikėtų prisiminti, kad tarp melo ir selektyvaus “tiesos sakymo” labai trapi riba. Jeigu ji apskritai yra.
40 Comments
Bandymas spręsti realią problemą nėra stoties žaidimas antpirščiais – kas Jums,gerb.Ingrida sakė,kad yra ketinimų spręsti problemą.Vyksta rinkimai O tai kaip tik ir yra žaidimas antpirščiais-siekimas parodyti rinkėjui koks aš geras,bet aplinka švach.
aš pati sakau, kad buvo ketinimų problemą spręsti ir buvo po rinkimų ir ponas miesto viršila bandydamas nuolat bačką ridenti ant visų kitų išskyrus save yra švelniai tariant neteisus. O kas vyksta dabar – tai jau atskiras klausimas.
Sauniai kaip Sveikas simonyte gina konservatorius:) beja pamirso pamineti gerbiama Navicka atnesusi daug “naudos” miestui. Nera zuokas sventas,taciau pesimistas pasakytu kad ji geriausia blogybe is visu likusiu. Identiskas tipas druskininku baronaitis,taciau apie ji visi tik gera ir nieko blogo:)o kur likusieji merai?kauno klapciukaitis,ar palangos statinaitis?gal klaipedos dudoriu priminsit?:) faktas tas ,kad nera tinkamo kandidato musu idealizuotam pasaulyje. o yra grupuociu atstovai ir seimas. adomenas,simasius neisgelbes,o tik prates bendra miesto ir salies agonija. Lietuva jau seniai ijungus susinaikinimo mechanizma,ir kirkilo milijonai is sodros stadionui,ir degutienes desperatiskas sunelio pinigu gelbejimas ir sekancios tu paciu partiju atstovu pergales parodo,kad per 24 metus nesubrendom nepriklausomybei.
Gal todėl tamsta ir nesubrendote nepriklausomybei, kad jums tinka, atrodo, bet koks žulikas, kad tik ir kitam kokį kaulą numestų. Man taip netinka ir manęs tokie nežavi. Ir su nepriklausomybe neturiu jokių problemų – didžiuojuosi tuo, kad Lietuva yra nepriklausoma ir man ji visada bus geriausia šalis pasaulyje. Beigi nebijau laisvės, kuri kartu reiškia ir atsakomybę, skirtingai nuo tų individų, kuriems visada reikia choziaino ir kuriems laisvės nereikia.
O įrašas buvo ne apie konservatorius, jeigu nepastebėjote. Ir neturėjau jokių intencijų ką nors ginti. Bet jeigu jau ponas Zuokas niekaip negali paaiškinti savo vadovaujamo miesto bėdų be mano citatų, tai jaučiu savo pareigą joms suteikti šiek tiek konteksto, kurį ponas Zuokas patogiai pamiršta. Meras Navickas lygiai taip pat galvojo, kad jam centrinė valdžia turi duoti pinigų, užuot puolęs spręsti problemą pats ir tuoj pat, tad nemačiau reikalo jo minėti, lygiai, kaip ir neminėjau dar kažko. Tekstas ne apie tai. Jeigu turite teksto suvokimo bėdų, galbūt nenuostabu, kad galvoje tiksi ir kažkokie susinaikinimo mechanizmai.
Akivaizdu, kad I.Šimonytė pagrindinę “šiuolaikinio” Vilniaus problemą jau yra nagrinėjusi būdama ministre, todėl pasikausčiusi kaip reikiant. Kas yra mažiau akivaizdu – tai asmeninės priežastys, kurios priverčia atsisakyti siekti būti sostinės mere. Gandų daug, aiškumo mažai.
Asmeniniai tokio personažo kaip aš (ir kiti panašūs) reikalai visuomenei turi būti įdomūs tiek, kiek visuomenė privalo įsitikinti, kad nesame įklimpę kokių nors nesuderinamų su tarnyste jai privačių interesų akivaruose. Visa kita yra nesvarbu, pradedant nuo batų išmieros baigiant mėgstamiausiu grybų marinavimo receptu. Jeigu kažkam smagu viešinti ir tai – tai tik to kažko reikalai, tik paskui lai nepyksta, kad visuomenė įsigeidžia žinoti ir smulkmenas. Tad, bijau, kad jokio aiškumo ir nesuteiksiu, išskyrus tą, kurį jau suteikiau. Galėjau ir nieko neaiškinti, bet labai nenoriu gandų iš serijos “va, Milda Dargužaitė atsisakė, Šimonytė irgi atsisakė, niekas su jais nenori eiti”. Kadangi priežastis visai “mūse ir mūsyse”, kaip sakė kiti gyvi klasikai, tą mačiau reikalą ir konstatuoti.
Ačiū. Įtariu, kad grybų marinavimo receptą būtų labiau įmanoma sužinoti, nei atsisakymo priežastį 🙂 Tačiau sutikite, kad žmonėms, norėjusiems balsuoti už Jus mero rinkimuose, ir dabar turintiems galimybę arba rinkti dabartinį konservatorių kandidatą, arba ieškoti naujo, bet koks didesnis aiškumas būtų naudingas.
O tai Dargužaitė atsisakė ar jos pačios atsisakė? Kai save pasiskelbė mere. Po šito girdėjau, kad jeigu ką ir siūlė jai, tai antrą vietą po kablelio. Čia iš tos serijos po to, kai mane metė aš jį palikau.. Bet nesvarbu. Šiaip ar taip nereikės sujunginėti Vilniaus ir Kauno, kad jos atsikratyti. (joke) O niekas su jais nenori eiti, bus galima sakyti jeigu kitą savaitę perskaitysim, jog į merus siūlomas koks NO NAME‘as M. Majauskas. Tada jie tikrai beviltiškoje situacijoje. Pagyvensim pamatysim.
Žinia, partijos, kuri Jums patinka ir kuri yra nemirštama, nes nemirtinga, kaip sakė klasikai, kandidatas bus NEIMŲ NEIMAS 🙂
O kaip buvo su Milda Dargužaite tai jūs jos ir paklauskit, nuėjęs į FB. Aš įpratus kalbėti tik už save.
Ingrida, as tiesiog kreizeju nuo jusu isminties ir teisingumo geraja to zodzio prasme. Jeigu ne jusu puikus darbas krizes metu, klausimas dar kur ta Lietuvele butu dabar. Nesiulau jums kandidatuoti nei i prezidentus, nei i merus, nei dar kazkur. Bet griskite ten kur ir yra tikrasis jusu pasaukimas bei talentas viska padaryti gerai ir laiku, t.y. i Finansu Ministres pozicija. Viska valdo pinigai, o Lietuvos pinigus jus valdete geriausiai. Lietuva be jusu buksuoja ir buksuos toliau… 🙁
Už komplimentus dėkui, bet siūlyčiau nesureikšminti. Manau, kad ir kas nors kitas būtų tą patį darbą atlikęs, ne todėl, kad darbas būtų menkas, o todėl, kad išeičių nelabai buvo. Detalės, žinoma, visada gali skirtis, bet tik detalės. Mano privalumas yra galbūt tik tas, kad for good or bad matau reikalą bent jau bandyti su žmonėmis atvirai kalbėti, net jeigu mane už tai kas nors komentare išvadins arkliaveide lachūdra. Bet tai irgi tik detalė, kuri kam nors galbūt padeda suprasti veiksmus.
Manau, kad gerb. Ingrida arba nesuprato arba bergždžiai mėgina ginti apsimelavusį Mantą Adomėną. Tai visiškai kitos diskusijos, p. Ingrida. Ir tai apie ką jūs rašote yra visiškai kita opera. A.Zuokas Jūs citavo dėl paprastos priežasties, norėdamas pasakyti, kad ministrė, dėl kurios kompetencijos neabejojama – identifikavo problemą ir padidino skolinimosi “lubas”.
Dėl Aleknos ir Navicko valdymo Zuokas juos paminėjo, nes per tą laikotarpį Vilniaus skola padidėjo daugiau nei 600 mln. litų.
Todėl klausimas, kodėl Jūs tai parašėte – ar priėmėt kritiką, kai jūsų niekas nekritikavo ar bandote apgintį jau žuvusį, apsimelavusį politiką todėl, kad jį pažystate, o pati atvirai simpatizuojate Tėvynės Sąjungai?
Parašiau todėl, kad taip norėjau. Meras mano tekstais “dekoruoja” savo politiką ir tai daro ne pirmą kartą. Yra žinomas “efektų meistras” – va vos prieš metus pridavė mane STT globai tokioj lygioj vietoj, kad net pati netekau žado, jog taip galima sugalvoti. Žinia, kad jis LRT kalbėdamas manęs nekaltino tiesiogiai, bet ir aš jo nekaltinu niekuo, išskyrus konteksto nepateikimą. Be to, meras Alekna įžvalgose (laikotarpis, kada Šimonytė kalbėjo, o paskui jau, suprask, nebekalbėjo su Vilniumi daugiau išvis) paminėtas neatsitiktinai, nes ne kartą teko girdėti, kad konservatorių-liberalų Vyriausybė yra ant pono Zuoko kažkaip neva “užsisėdusi”, turbūt todėl, kad jis ne “savas” ir dargi gana aršiai (ir, mano nuomone, kvailai ir pigiai) kritikavo koaliciją, kurios dalimi pats savo laiku buvo. Na ir, suprask, dėl to “užsisėdimo” ir dėl to, kad ponas yra kažkoks “ne savas”, niekaip tos finansinės problemos, matai, ir nesisprendžia. Tad mano tikslas buvo tiesiog suteikti savo citatoms kontekstą, kam, matyt, turiu teisę, jeigu jau jomis švaistomasi kaip šuns uodega. Neketinu ginti nei Navicko, nei Aleknos, betgi, ponas Povilai, skolą Vilniui bumo metais, kai viskas “augo ir žydėjo” užaugino nei Navickas, nei Alekna. Ir tą derėtų turėti mintyje rimtai, o ne vien amsėti, kaip per krizę vach vach padidėjo skolos. Iki krizės kažkas tas skolas juk suginiravo? Kai pradedi jau skaudama galva, tai paskui ją skauda tik dar labiau.
Tuo tarpu Manto Adomėno tekste nei minėjau, nei išvis apie jį kalbu. Pažįstu, beje, aš ne tik Mantą Adomėną, bet ir patį Artūrą Zuoką ir dar nemažai ką dėl savo darbo patirties pažįstu. Ir apsimelavusių pažįstu, deja, irgi nemažai. Tad nesupaprastinkit mano pastangų (beje, čia mano blogas ir rašau, ką noriu, as long as nieko neįžeidinėju). Jeigu Adomėną kas puls, tai jis pats ir apsigins. O kam aš atvirai ar uždarai simpatizuoju, tai jau mano reikalas. Bet tegul bus jums žinoma, kad esu simpatizavusi ir jaunam politikui Zuokui ir už jį balsavusi. Tiesa, tai buvo seniai ir daugiau niekada to nedarysiu.
Audiatur et altera pars! Labai malonu, kad didžiojo kombinatoriaus (pseudo) tiesą A pakirto racionali tiesa B, kurioje nėra žongliruojama pavieniais sau naudingai iškraipytais faktais, bet pateikiamas visas kontekstas.
Ačiū Jums, Ingrida. Tik gaila, kad turite gaišti savo laiką visų aplinkybių dėstymui ir paaiškinimams, kai tuo tarpu Vilniaus meras ir toliau jau daug kam tikriausiai įkyrėjusiu būdu toliau kartos savo banalius postulatus apie savivaldybės biudžetą. Įdomu tik tai, kada jo repertuaras bus atnaujintas, nes artėja 2015 m., o jis vis dar kalba apie 2008 m. krizę, konservatorių vyriausybę ir pan. Tuoj bus 7 metai, o laikas eina… Jūs tapote klasike, o Zuokas retrospektyvos mėgėjas.
Galėčiau iškelti ponios Ingridos atsisakymo kandidatuoti hipotezę, kuri būtų pagrįsta jau ne vieno politologo pastebėjimais, kad tiesioginiuose rinkimuose išrinktas meras ne kažin kokius valdingus įgalinimus tarybos atžvilgiu turės ir tai gali labai greitai sukompromituoti tiesioginių merų rinkimų idėją, nes žmonės galvos, va, merą išrinkom, o jis nieko nepadaro. O kad nepadaro todėl, kad negali, čia jau kritinei tautos masei neįdomu. Vienas dalykas dirbti finansų ministre vyriausybėje, kuri atstovauja Seimo daugumą ir turėti visišką premjero palaikymą, kitas dalykas nominaliai vadovauti miestui, kurio savivaldybės taryba bus velniaižin kokios sudėties ir kaip su jais kovoti reikės.
Ponia Ingrida, galbūt galėtumėt pakomentuoti? Ne ar mano hipotezė teisinga, bet kaip Jūs vertinat būsimą mero poziciją savivaldoje ir jo galimybes realiai įtakoti miesto valdymą 🙂
Hipotezė neteisinga, nes tai nėra “asmeninės aplinkybės”. Bet pastebėjimai dėl tiesioginių mero rinkimų, kaip sprendinio, kuris veikiausiai labai nuvils rinkėjus, mano nuomone, yra teisingi. Man situacija palygintina su padėtimi, kai Seimo pirmininką tauta rinktų tiesiogiai. Mero galios spręsti realias problemas be Tarybos palaikymo yra iš esmės neegzistuojančios. Tad dėl pastebėjimų pritariu, bet jeigu jau būčiau nutarusi kandidatuoti, tiesiog būčiau tai fiksavus kaip riziką. Be to politikoje galbūt įmanoma kai ką nueikti ne tik koilegialumu, koaliciškumu ir partine drausme, bet dar ir by practising what you preach.
Jep, my bad. Hipotezė visiškai netelpa į asmeninių priežasčių rėmus, bet žinodamas, kad dažnai po “asmeninėmis priežastimis” dažnai slepiasi ir “kitos priežastys” nesusilaikiau jos neiškėlęs, nors asmeniškai ir tikiu, kad Jūsų priežastys svaresnės.
Svaresnės ar ne – kiekvienas savaip vertintų, čia požiūrio klausimas. Bet po asmeninėm yra tik asmeninės. Jeigu būčiau taip labai bijojusi mero “negalės” nebūčiau net pradėjusi kalbos, nes tą įvertinti ilgai netrunka. Kaip ir, say, mero atlyginimą. Bet tikrai labai nuogąstauju, kad lūkesčiai, su kuriais žmonės ateis į mero rinkimus, gali būti out of touch su realybe :/
Leisiu sau irgi paspėlioti kodėl ponia Ingrida pasakė “ne”, nors ir buvo pokalbiuose dėl būsimo darbo su “darbdaviais”, partneriais, viena partine organizacija. Mero pareigybė – visko per daug, per chaotiška, per didelis krūvis, per daug nuobodaus ūkiško darbo, per mažai intelektualios ekspertizės, daug stumdymosi ir bendravimo su žmonėmis, politikais, kurie dažnai būna labai agresyvūs, nenuspėjami, primityvūs, grubūs, per mažai vienumos, susikaupimo ir tylos. Po kadencijos, jei įdėsi visą širdį ir jėgas, būsi išsunktas (-a) kaip citrina. Dėl žmonių, šalies, Tautos, vilniečių galima būtų tapti citrina, kodėl gi nepasiaukojus, tačiau kiekvienos asmenybės sankloda yra vis kitokia, unikali ir individuali. Man Ingrida visų pirma yra ekspertė, mąstytoja, finansų bei ekonomikos mokslininkė, o ne “po politikos dumblą braidanti politikė”. Šis straipsnis galbūt yra vertesnis už vienerių metų stumdymąsi realioje politikoje.
ačiū už gerą žodį man, bet ar Jums neatrodo, kad gana prastas sprendimas būtų imti susitikinėti su “darbdaviais” (nors ir tas pavadinimas čia netikslus, nes darbdaviais galėtų būti tik miestiečiai), o tada staiga imti ir suprasti, kad kažkas yra tiesiog ne tau 🙂 manau, toks supratimas labai galėtų ateiti dirbant darbą, bet jeigu jau in advance žinai, kad kažkas yra ne tau, tai geriau nekankinkti nei savęs, nei kitų – persilaužt vistiek nepavyks. Ir nors neslepiu, kad neturėjau intencijų grįžti į politiką ir tikrai nerymojau prie telefono laukdama, kol man galbūt paskambins Mantas Adomėnas ar dar kas nors, ši mintis nepasirodė tokia neliepa, kaip mintis balotiruotis į Seimą 2012-aisiais. Politikos plokštėjimas ne dienom, o valandom mane jau ėmė slėgti. Visą tai, ką rašote, puikiausiai suvokiau, visgi, tai taipogi kažkuria prasme reiškia tik didesnį azartą. Kaip būtų buvę, jeigu būtų buvę, liks neatsakyta, bet vistiek kažkaip būtų buvę, nes kaip sakyta Šveiko nuotykiuose, dar niekad nebuvo, kad niekaip nebūtų 🙂
Pagaliau pažiūrėjau Zuoko ir Adomėno pokalbio video apie kurį visi tiek daug kalba. Ką čia kalba. Jeigu jau Šimonytė parašė. Tai ką nervai gerbiamoji neatlaikė, kada kiekvienas „pinčiukas“ ant svetimo gero į rinkimų finišo tiesiąją bando atšoliuoti? Nors tam video jums skirtas antraeilis vaidmuo. Tiesa, leiskite pasveikinti I Šimonytė pasirinko teisingai – antrą kartą neprasidėti su „mirštančia“ partija. O atsakymas „dėl asmeninių priežasčių“ – čia jau tikrai klasika. Visgi Razma buvo teisus, kad neisit.
Beje, kodėl griaunate gandus, jog mero postas tai tik tarpinė to paties tramvajaus stotelė iki Daukanto aikštės?
Bet, būkim biedni, bet turtingi (o gal teisingi) nesvarbu. Nemėgsta konservatoriai Zuoko ir tiek. Yra teorija , kuri skelbia jog Šimonytė Kubiliaus vyriausybėje buvo viso labo buhalterė o ne politikė, ten nukirpti o ten paskaičiuoti, tą galėjo daryti bet kas su skaičiuotuvu. Ir koks skirtumas kas ten už tų skaičių, ar pensininkai, ar kitos soc. grupės ir kokį poveikį tai turės ateities kartoms. Jos niekas galvoti nereikalavo ir neprašė. O ir jūsų pav. su II pakopa tik parodo, kad po to visi tokie kirpimai atsidurdavo KT su išvadomis apie pažeistas bendrapiliečių teises bei lūkesčius. O paskui pensijų nėra už ką didinti ir dar gražinti kažką ten palikimu iš buvusios valdžios dovanų gauni. O kad Šimonytė skolinasi daaaaug šitą teko girdėti o kad per pus pigiau?. Čia kada taip buvo . Tramvajus iki Guggenheimo čia ambicija. Kiti net duobių užsilopyti ambicijos neturi. Paminėsit mano žodį, kai išsikviesite Vilnius veža taksi.
Vilniaus taksi buvau išsikvietusi du kart ir sykį bandžiau užsakyti anksti ryte išvykstančiaum į oro uostą svečiui. Rezultatas: vienas iškvietimas buvo sėkmingas, vairuotojas puikus ir malonus, bet, žinote, per mano netrumpą gyvenimą šiame mieste be automobilio tuo (maloniu vairuotoju) mane jau sunkoka nustebinti.
Tai, koks vaidmuo buvo man skirtas ponų diskusijoje irgi yra visiškai antraeilis klausimas. Juoba, kad turiu praktiškai analogišką, tik dar išplėstą deluxe versiją tos pačios atrajonės savivaldybės pranešimuose spaudai. Ir taip išlaukiau mandagų trijų mėnesių laikotarpį. Galvojau, kad klaida. Bet jeigu jau kartojasi, tai matyt, kaip sako antglobalistai/tikėtojai į žydų sąmokslą ir panašūs, tai – sistema.
Labai gailauju, kad sugrioviau gandus, kuriuos matyt savo galvelėje pats ir sugeneravote, bet kadangi nieko apie juos nežinojau, tai ir nesugebėjau atsižvelgti. Ką gi, pasitaiko
Apie tai kas kur atsidurdavo KT su kokiais klausimais esu jau nemažai rašius. Betgi, drg. Nesvarbu, kadangi man priskiriate skaičiuoklės vaidmenį, aš jums nesunkiai galiu suskaičiuoti, kad kompensuoti minėtus sumažinimus dabar, kai Lietuva skolinasi už mažiausias palūkanas ever yra žymiai pigiau mokesčių mokėtojams, nei mokėti jas tada, kai joms mokėti būtų reikėję skolintis už 10 (oh, come on, juk žinote, kad TVFas būtų neskolinęs išlaidų nemažinimui). Be to, ponuli, jeigu pastebėjote, tai turbūt pastebėjote, kad KT nemalonėje atsiradęs ne išlaidų mažinimas kaipo toks, o tik išlaidų mažinimo dalis, tekusi didesnių pajamų gavėjams. Kas galėjo pagalvoti, kad solidarumas nėra Konstitucijos dimensija? O apie tai, kaip atsitiko tai, kad būtent Kubiliusi su Šemeta/Šimonyte reikėjo tuos mažinimus atlikti jau išrašytos jaučio odos, bet, matyt, Jūs, kaip nemirštančios partijos gerbėjas apie tai vistiek turite savo nuomonę, kurią kildinate iš neabejotinai giliai ir išsamiai išstudijuotų J.M.Keyneso veikalų.
Du zuikiai pasimatavo – trečias pakomentavo. 🙂
🙂
And pan Zuokas strikes back http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-zuokas-apie-klasikus-ir-tuos-apie-kuriuos-bus-rasomi-vadoveliai.d?id=66062948
Laukiam “Gyvojo klasiko” pastebėjimai 2 🙂
Oh, really 🙂
Norėčiau, kad ponas Zuokas tai, ką parašė, laisvu žodžiu atpasakotų.
Komentuoti tekstą, kurį veikiausiai parašė trečiasis asmuo (gal net tas pats paslaptingas padėjėjas, kuris facebooke rašė koloradines žinutes), yra be ryšio. Stilius “o pas jus negrus muša” gerai įsisavintas. Nematau reikalo kartotis, kad selektyvi tiesa nėra toli nuo melo. Taip ir nesupratau, kas visgi buvo padaryta, kad Vilniaus finansų aiškumas ir skaidrumas kreditoriams ir potencialiems “rėmėjams” iš centrinės valdžios (ar per GPM, ar kaip) nekeltų jokių abejonių dėl paslėptų įsipareigojimų. Bet kaip ir sakiau, atrodo, nėra apie ką parašyti namo, tai nieko ir neparašė. Tramvajaus stotelėje rasta studija sako, kad Vilniui reikėtų numatyti gal net 70 procentų GPM, kad jis išsikapstytų iš savo finansinių problemų, betgi kažkaip užsakovas šia žinia labai nesigiria – gal todėl, kad ten sakomi ir kai kurie kiti, mažiau malonūs dalykai.
Svarbiausia žinot, kas kaltas 🙂 Kaip išties patyręs ekonomistas turbūt neabejotinai paaiškintų, kaip Valiutų valdybos šalyse kyla mokėjimų balanso, biudžeto, valiutos krizės 🙂 Patartų ir kaip jas reikia spręsti. Turbūt apsimetinėjant šlangu ir muchliavojant skaičius tol, kol niekas nebefancy’ina dėti pinigus į tavo skolą 🙂
Beje, knygų klausimu tai sakyčiau, kad nieko baisaus, jeigu apie tave knygos neparašė. Daug blogiau, jeigu apie tave jau parašytas BK.
Na ponas Artūras oponuotų šitoj vietoj ir sakytų, kad nieko blogo, jei BK apie tave parašo už “gerus” darbus 🙂
Oh, really
girdėjau gandą, kad jums siūloma kandidatuoti į merus. Čia kažkoks dežavu ar koks ankstyvas Alzhaimeris pas konservatorius? Ar jau perdavėte Mantukui, kad laikas paleisti moterišką sijoną arba kurios žodžio NE dalies jis nesuprato. Aš suprantu, kad Zuokas žodžio virtuozas ir t.t. ir pačiam gali būti nedrąsu ypač po paskutinio karto.
Kas dar? Majauską į atvirą rinką išmetė, kaip ir sakiau. Kam jums reikalingi pinigai, juk jūs neturite fantazijos – kažkaip ir mane ant klasikos patraukė.
Kas dėl Zuoko pridėtų popierių, tai lyg ir tvarkingi. Galima užskaityti? Kas mane tikrai išgąsdino, tai jog Vyriausybės, kurioje Jūs dirbote, laikotarpį Lietuvos valstybės skola nuo 2008 m. iki 2013 m. išaugo beveik tris kartus – nuo 17.3 milijardų iki 47,1 milijardų. Va čia tai tikrai prasti mūsų popieriai. Nesutinkate? Ačiū Artūrui, kad atskleidė tokią skandalingą informaciją.
Beje, gal turite planų užsiimti akademine veikla?
Apgailestauju, kad taip išsigąsdinot, pagerkit Rameval. Bet yra ir geroji pusė – galiu tik wonderinti, kiek būtų padidėjusi Lietuvos skola, jeigu 2008 metų pabaigoje Vyriausybė būtų pasikliovusi ne FM ekonomistų o Zuoko prognoze apie Lietuvos ūkio augimo perspektyvą. Kurią pastarasis turbūt kildino neabejotinai iš plačiai virtuoziškos akademinės veiklos toje srityje, nes antraip kaip gi imtumeis tokio užsiėmimo neturėdamas žalio, tskant. Tiesa, girdėjau, kad Lietuvos ūkį sugriovė Kubilius ir todėl Zuoko prognozė nepasiteisino. Galingas ir labai piktas žmogus tas Kubilius – pakeliui sugriovė dar ir Estijos, ir Latvijos ekonomikas vien tam, kad Zuokui įkąst
O bet tačiau, koks netikėtumas čia pas mus nutiko:
http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/vilniaus-savivaldybes-krachas-pinigu-nebera-skolos-didziules-bankai-nebeskolina-662-459958
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/paskelbe-slapstytis-nebeimanoma-vilnius-totaliai-bankrutaves.d?id=66120074
Ir kas galėjo pagalvoti, kad taip gausis 😉
kaip, kas galėjo pagalvoti? Kūbylius ir jo kasininkė-arkliaveidė, kurie tyčia sugriovė Lietuvą, Baltijos šalis ir Vilnių. O ir Graikiją dar pakeliui su airių ir ispanų bankais. Ir dar Lehmaną. Va ponaitis miesto viršila visą eksplikaciją su dakumentais pateikė aną savaitę. Tik kaip visad dakumentus skaito kaip dauguma “Karą ir taiką”: mir – čitaju, vojna – propuskaju. Kadangi skolintojai, kurie galėtų skolinti užsimerkę į skaidrumo reikalus, by large yra gone iš rinkos, tai akivaizdu, kad į pagrindinį keltą klausimą – kokia yra tikroji miesto padėtis – atsakymą kada nors kažkam vistiek reiks duoti. Biudžeto ir finansų komitetas reikalą vakar reikalus svarstė audringai, o apie miesto godas raportavo ponai Adomavičius ir Pinskus. Burmistras, matyt, Kanuose ar Silicio slėnyje 🙂 Ne carskoje eto delo..
Kubilius – tai jau kažkoks naujosios lietuvių mitologijos personažas. Blogio dievas, Valpurgijos naktį savo klastingiems sumanymams atlikti išsiunčiantis vieną tokią buhalterę ant šluotos 🙂
Reik įvertint gerbiamo burmistro sugebėjimą suktis tokiose situacijose: blogos žinios pranešėju geriau nebūt, nes kyla tautai visokios nereikalingos asociacijos. Va, žiūrėk, ramiai praplauks sūnus paklydelis per audrą, įsikabinęs į socialdemokratų laivelį (nebereikalo juk antroji pusė į laivo įgulos narius iškomandiruota), o orams pasitaisius, prasuks porą smūginių PR kampanijų ir kils kaip feniksas iš pelenų į sostapilės burmistrus 🙂
Iš viso to dabar eina sekantis įdomus pamąstymas: centrinei valdžiai reiks suktis (GPM perskirtymu, ar dar kažkaip), nes per daug ant kortos pastatyta. Tik klausimas, ar kartu bus gelbstimas ir sūnus paklydelis. Juk visai neakivaizu kad anas, vos reikalams kiek pasitaisius, neparodys gelbėtojams kokios įmantresnės pirštų kombinacijos 🙂
na štai, būkim pozityvūs.
“Kardo ir žagrės sąjunga Vilniui paremti” 🙂
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-bankroto-akivaizdoje-netiketa-sajunga.d?id=66130296
Bet tai kaiiii viražai: burmistras-paklydėlis susigodojo su gerb. konservatoriumi, ką tik prieš tai mėginusiu uždengti ambrazūrą blogojo Kubiliaus buhaltere-valpurgija 😀
Nu matyt noras reguliuoti bėgius (gal netgi to būsimojo fantastiško tramvajaus) Vilniuje stipresnis už blaivų protą.
Įvykiai ima tokį tempą, kad reik ieškotis popkorno ir patogesnio foteliaus 😀
Būkim pozityvūs, kaip sako anglų liaudies išmintis „if you can’t beat them join them“ , teisingas išvadas pasidarė kandidatas į kandidatus po LRT laidos. Zuokas rulez.
O jau vyliausi, kad po ilgų ieškojimų ir išieškojimų tinkamo kandidato, konservatoriai galiausiai praneš, kad remia D. Grybauskaitę. Ir NESVARBU, kad ji nekandidatuoja.
Man smagu, kad, atrodo, pasinaudojot mano patarimu, gurkštelėjot Rameval ir jau nebesivaidena Mantukai, sijonai ir kitkas kuo čia aukščiau kliedėjot. Buvau sunerimusi. Dabar jau NESVARBU
Čia bus off-topic, bet gal galima būtų sužinoti jūsų nuomonę dėl 2015 biudžeto bei šiame straipsnyje paminėtų dalykų (jei konkrečiau, dėl pertvarkų FM Makroekonomikos skyriuje bei MB įstatymo keitimo motyvų)? Atrodo, čia vystosi kažkokios neigiamos tendencijos.
o ką dėl 2015 metų biudžeto? Viskas jau pasakyta: scenarijus overly optimistic, išlaidų augimas pasiektas apeinant Fiskalinės drausmės įstatymą: iš pradžių šių metų rezultatas pabloginamas, paskui kitų metų “pagerinamas” ir tokiu būdu stovima vietoje, t.y. skola per kitus metu priaugs tiek pat, kiek šįmet. Žinoma, kai skola kainuoja pigiausiai ever, tai neatrodo didelė problema, bet tokiais fokusais gali niekada subalansuoto biudžeto nepasiekti, o ir atidėtas jis jau porinkiminei valdžiai. Kas bus jeigu biudžetas bus nevykdomas? Ogi nieko: bus tiesiog daugiau skolinamasi ir aiškinama, kad dėl visko kaltas Kubilius ir konservatoriai. Kaip ten bebūtų, deficitas neiškris už Mastrichto kriterijaus ribų, o jeigu kas Vakaruose ims klausinėti, kodėl čia vietoje trypčiojam ir pažadų nevykdom, nors ekonomika auga dar visai pakenčiamai, sakysim, kad dėl Putlerio grėsmės reikia ginkluotis ir jie supras. Viduj sakysime, kad Kubilius tiek visko pridirbo, kad negalima skolos mažinti, nors išlaidas didinti greičiau nei pajamas, pasirodo, galima 🙂 Usual stuff.
Juokingiausia, kad tame kontekste pensijų kompensuoti per metus nenorima, nors tą būtų nesunku ir net pageidautina padaryti. Skola kainuoja kaip niekad pigiai, tai vienkartinis veiksmas, kurį atlikus šitas kryžius nukristų ir būtų galima sodrą 2016 metams jau be jokių kompensacinių uodegų projektuot. Čia mat “užguls našta darbančiuosius” ir bus kažkokių “srauto problemų”. Kažkodėl kai einamosios išlaidos didinamos skolon, nežinant, ar 2016 metais jau bus joms mokėti pajamų ar ir toliau reiks skolintus leisti, tai niekam “srautų problemų” nekyla. Jokio kito paaiškinimo, kaip noro nešioti kompensacijų kryžių kuo ilgiau ir dūsaauti, kaip sunkiai reikia dirbti, kad Kubiliaus klaidas ištaisytum, aš nesugalvoju.
Dėl mažųjų bendrijų yra bėda. Pirma bėda yra ta, kad mes bandydami išspręsti visokias reguliavimo ar mokesčių problemas perim vis naujas įmonių teisines formas ir paskui jau patys nebežinom, kas ką moka. MB atsirado iš esmės kaip būdas apeiti UAB reikalavimus, kurių palengvinti Seimas dėl belenkokių priežasčių nesutiko. IĮ yra apskritai mūsų tautinis išradimas, nes arba tu esi self employed, veikiantis su neribota atsakomybe ir taip moki mokesčius, arba partnership’as arba kapitalo pagrindu veikianti bendrovė. Mes gi turime N skirtingų tvarinių ir darinių ir paskui ginčijamės kaip apmokestinti ten veikiančius nesamdomus žmones (savininkus). Jeigu su pajamų mokesčiu dar nebūtų didelių problemų, nes gavai ir mokėk, tarifas iš esmės vienas, tai su socialiniu draudimu bėda yra, nes soc.draudimas gražiai prisitaiko tik kasmėnesinei algai, bet ne dividendams, ne turto prieaugio pajamoms. Žinia, galima būtų tokių pajamų gavėjų socdraudimu nedrausti, bet juk visi supranta, kad yra tikimybė, jog senatvėje jie išsirinks sau valdžią, kuri sumokės pensijas ir tam, kas nieko nekaupė, nes juk nepaliks žmogaus ant gatvės… Yra sprendimai, kurie leistų tą problemą sumažinti: atskirti pagaliau soc. paramą iš sodros tarifo, perkelti į GPM ir finansuoti iš bendrųjų mokesčių kaip ir bet kokį solidarumą. Tokie mokėjimai būtų means tested ir būtų kaip ir bet kokia parama. O jau soc.draudimas eitų savąja eiga. Tada ir motyvacijos jame dalyvauti būtų daugiau, ypač jeigu pagaliau būtų nustatytos įmokų lubos. IĮ/MB savininkų apsodrinimas buvo vis atidedamas nes vis nebuvo logiško sprendimo, kaip juos apmokestinti, kai jie nėra samdomi – taip, gali daryti prielaidą, kuri daroma atidėliojamame įstatyme, kad jie uždirba bent MMA, antraip, kam dirbti apskritai. Bet jeigu MB yra tik vienas iš tavo verslų, ir kitur uždirbi tikrai ne MMA, jeigu galbūt esi pensininkas ir turi kokią individualią įmonę savo malonumui, tiesiog, kad turėtum veiklos, visa ši motyvacija tampa nieko verta. Panašu, kad logiško sprendimo jau niekas neieškos, o tiesiog įkals dar vieną fiksuotą mokestį abordažiniu būdu ir tiek. Problema yra pertekliniuose reguliavimuose įmonių teisėj ir mokesčių įstatymuose, jeigu šitie būtų sutvarkyti atsisakant perteklinių reikalavimų UAB ir sutvarkans pajamų apmokestinimą bei soc./sveikatos draudimą, nebereikėtų ir 16 skirtingų įmonių rūšių.
Ačiū už išsamų atsakymą.
Dar vienas klausimas dėl MB: ar problema čia išties buvo tokio masto, kad ji iš viso buvo problema?
Jeigu jau tiek laiko tas apmokestinimas/apsodrinimas buvo marinuojamas, gal vertėjo palaukti to logiškesnio sprendimo “kada nors ateityje”?
Dabar gaunasi, kad vienos problemos vietoje atsiranda kita problema (nekalbant jau apie tai, kad laužomas duotas pažadas verslininkams dėl jiems palankios mokestinės aplinkos kūrimo).
Vertėjo, jeigu būtų vilties, kad kas nors rasis. Tam ir buvo atidėta. O kad pats nesirado, tai net neieškojo, o panaikino “teisingumo” vardan. Teisingumas, žinia, čia sąlyginis, nes jis reikalauja, kad žmonės esantys vienodoje padėtyje būtų apmokestinami vienodai. Kaip rodo apmokestinimo teorija ir jos taikymas praktikoje, sunkiausia ir yra nustatyti, kada individai yra vienodoje padėtyje, nes plikos vienodos pajamos per kažkokį laiką nebūtinai tai įrodo