Kompensacijų kryžius, vertingasis politinio įvaizdžio aksesuaras arba kodėl jau kitąmet kompensavusi pensijų sumažinimus Lietuva vistiek netaptų Graikija

Kelias pastarąsias dienas per kraštus virsta diskusijos dėl sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimo, mat konservatoriai pasiūlė visą likusią kompensaciją, įskaitant ir teoriškai priklausančią, bet įstatymu nepatvirtintą dirbusiems pensininkams tenkančią dalį, išmokėti per vienerius metus. Atgal gavo kaltinimus, jog siūlo didinti deficitą ir skolą, Lietuva baigs kaip Graikija, o ponia ministrė apskritai neteko žado, kad konservatoriams gali rūpėti šis klausimas, mat tai jie, nevidonai, pensininkus mušė”, tai ko dabar virkauja dėl tų kompensacijų? Ponas A.Butkevičius šventai piktinasi, kad negalima mokėti didesnių pensijų ir algų iš skolintų lėšų. Ir tai būtų tiesa, tik prisiminkim, kad visa drama dėl pensijų ir prasidėjo tada, kai vienos visus tik glosčiusios ministrės siūlymu pensijos buvo didinamos, neturint tam tvarių pajamų  – juk sukauptas Sodros rezervas po priešrinkiminių padidinimų greit išgaravo kaip kamparas, tiesa?

Tiek to, palikim ramybėj tą mažinimą. Priminsiu tik poniai A.Pabedinskienei, kad net sumažintos pensijos, skirtingai nuo pvz. valstybės tarnautojų algų, nebuvo net arti sugrąžintos į priešrinkiminį-prieškrizinį lygį, o sumažinimas „atėmė” tik dalį neseno (2007-2008 m.) padidėjimo ir tik laikinai. Dar priminsiu, kad net ir tų sumažintų pensijų kas ketvirtas litas buvo skolintas. Tad epitetai, susiję su smurtu ir muštynėmis, yra neabejotinai pro šalį.

Pakalbėkim apie kompensavimą. Nes, atrodo, laikoma viena tų „mušeikų“ galiu savo požiūrį išdėstyt ir aš, vardan diskurso kokybės, juoba, kad jokio politinio intereso skirtingai nuo daugelio kitų kalbėtojų tiesiog neturiu. Požiūrį, kodėl nematau jokių nenugalimų sunkumų pensijų sumažinimą kompensuoti kuo greičiau, užuot trupinus dalimis per N metų ir X kartų.

Bet pradžioj dar trumpam grįšiu prie nuostabos. Manęs nė kiek nestebina, kad, nepaisant anuomet opozicijoje ir jau po rinkimų dalintų pažadų, kompensacijos taip ir nebuvo pradėtos mokėti anksčiau kaip 2014 metais. Kad tokių įsipareigojimų nebus galima prisiimti anksčiau, sakiau dar 2010 metais, nes buvau visiškai tikra, kad net pati kompetentingiausia komanda su visomis darbo grupėmis kartu sudėjus nesugebės pasiūlyti nieko kito, jei nenorės pažeisti fiskalinės drausmės, Mastrichto kriterijų, ypač norint eurą įsivesti. Tad gyvenimas parodė, kad to, ko negali būti, ir negali būti niekada.

Manęs taip pat ypatingai nestebina, kad, daug kalbant apie „konservatorių antikonstitucines klaidas”, buvo pasirinkta kompensuoti visai ne tuos pensijų sumažinimus, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Jeigu ponia A.Pabedinskienė paskaitytų savo pateiktą aiškinamąjį raštą Seimui, ji pamatytų, kad to nedaryti pasiūlė remdamasi tais pačiais argumentais, kuriais remdamasi buvusi Vyriausybė siūlė dirbusiems pensininkams pensijas mažinti labiau, nei neturintiems kitų pajamų. Tai bent netikėtas posūkis „taisant klaidas“, ar ne? Tai ne vienintelis pavyzdys, kai girdžiu kartais net savo pačios argumentus, beriamus buvusių smarkiųjų kritikų. Tų, kurie net nemirktelėdami ir nesuglumę priima komplimentus už ryžtą įveikiant nuosmukio sukeltus sunkumus. Na, bet tai tik dar kartą įrodo, jog gyvenimas yra kupinas ironijos.

Labiau stebina sprendimas trupinti kompensaciją per keletą metų, nukeliant dirbusiųjų pensininkų sumažinimo kompensavimą neapibrėžtam laikotarpiui. Tai neturi daug prasmės. Ponas A.Butkevičius sako, kad, jei konservatoriai būtų dabar valdžioje, jie patys tikrai nekompensuotų sumažinimų iškart. Nežinau, ką darytų konservatoriai, bet žinau, kad bet kuriai valdžiai ramia sąžine pasiūlyčiau kompensuoti sumažinimus be atidėliojimų. Ir štai kodėl. 

Pirmiausia, visas įsipareigojimas kompensuoti pensijas (net ir dirbusiems pensininkams) jau yra apskaitytas kaip šalies fiskalinis deficitas 2014 metais, kai buvo priimtas kompensavimą reglamentuojantis įstatymas. Tą liudija Eurostat paskelbti duomenys, kuriuos pati Vyriausybė spalio mėnesį pateikė ir kur Sodros deficitas yra daugiau nei 800 milijonų litų didesnis, nei būtų nepriėmus kompensavimo įstatymo. Tad sakantys, kad pensijų kompensavimas per vienerius metus padidintų šalies deficitą, yra neteisūs, jis jau dėl to padidėjo ir todėl antrą kartą padidėti dėl to paties negali. Pensijų kompensavimo įstatymas ženkliai pablogino šių metų planuojamą deficito rodiklį (jį vizualiai išgelbės pasikeitusi metodika). Bet juk būtent tas pablogintas rezultatas ir suteikė Vyriausybei „alibi” didinti kitų metų išlaidas ir teigti, kad biudžetas vis tiek atitinka Fiskalinės drausmės įstatymą: yra pagerėjimas nuo pablogėjimo, vadinasi, nors praktiškai stovima vietoje, deficitas ant popieriaus mažės. Iš ko didėsiančios išlaidos bus dengiamos? Teisingai – ir iš skolintų lėšų, nes išlaidos dar bent dvejus metus viršys pajamas. Bet tai, atrodo, nieko negąsdina ir Graikija ten nekvepia? Ironiška, kad pensininkai, „sukūrę rezervą” didinti kitų metų išlaidas, patys iš to rezervo tegaus mažą dalį.

Antra, ponas A.Butkevičius sako, kad, jeigu kompensacijos bus išmokėtos per vienerius metus, jas reikės mokėti iš skolintų lėšų, ir jis yra teisus. Bet ir dabar po gabalėlį trupinamos kompensacijos bus mokamos iš skolintų lėšų – biudžetų neketinama subalansuoti iki pat 2017 metų. Manyti, kad dabartinės dalinės kompensacijos (beveik 200 mln. per metus) bus mokamos ne iš skolintų lėšų vien todėl, jog Sodrai kompensacijų sumą dotuoja valstybės biudžetas (kurio išlaidos viršija pajamas milijardų litų) yra tas pats, kas sakyti, kad biudžete lėšos atsiranda iš biudžeto. Taip, Sodros biudžetas ant popieriaus atrodo dailiau ir Sodra kompensacijoms nesiskolins, bet jokios įtakos bendriems valstybės finansiniams rodikliams toks tarpbiudžetinis stumdymasis neturi.

Trečia, kalbėdamas apie kompensacijas ponas A.Butkevičius teigia, kad valstybė nesiskolins pensijų didinimui, nes tai pavojinga ir primena bėdų turinčias Pietų Europos šalis. Nenorėčiau ginčytis, tik vienkartinis pensijų sumažinimo kompensavimas nėra joks pensijų didinimas. Tai vienkartinis veiksmas, kuriam palaikyti ateityje nereikalinga užtikrinti nuolatinio pajamų srauto. Lietuva šiuo metu, skirtingai nuo savo pačios nesenos praeities ir nuo problemų kamuojamų šalių, turi privilegiją skolintis ypatingai pigiai, kodėl nereikėtų tuo pasinaudoti išsprendžiant vienkartinius įsipareigojimus, kuriuos vis vien teks vykdyti? Nebent manoma, kad vėliau bus dar pigiau? Tuo tarpu būtent išlaidų didinimui, kiek suprantu iš Sodros biudžeto projekto, Lietuva ketina skolintis: suplanuotos šio biudžeto išlaidos viršija pajamas daugiau nei 0,5 milijardo litų. Lydintieji ir aiškinamieji indikuoja kai kurių draudimo išmokų didėjimą, o taip pat ir didesnę bazinę bei vidutinę pensijas. Šaltinis? Aišku, kad jeigu pajamų prieaugio tam nepakanka, tai tik skolinimasis. Didinimui.

Ketvirta ir galiausia. Teigiama, kad jei pensijos bus kompensuotos visiems pensininkams kitąmet, tai baisiai išaugs valstybės skola ir Lietuvai grės gal net Graikijos likimas. Turbūt sunku būtų mane apkaltinti meile skolai, bet palyginimas su Graikija tikrai atsiduoda patetika ir yra nesolidus. Ne tik todėl, kad Graikijos skolos lygis (procentais nuo šalies BVP) keturis kartus viršija mūsiškį – finansų krizės patirtis parodė, kad gali būti laikomas beveik bankrutavusiu ir su keliolikos procentų BVP skola. Visų pirma, todėl, kad pagal pateiktus biudžetų projektus valstybės skola kitų metų pabaigoje vis vien bus daugiau nei 4 mlrd. litų didesnė nei šių gale. Žinia, tai ne pasaulio pabaiga – yra aibė aplinkybių, kodėl taip atsitiks: bus ne tik dengiamos deficitinės išlaidos (mažesnioji dalis), bet ir bus ruošiamasi 2016 metų pradžiai, ankstesnių skolos emisijų išpirkimui, tad didžioji dalis prieaugio – laikina. Bet visa tai jau yra tik paaiškinimai besidomintiems, nesidomintys matys tik pagrindinį skaičių. Kodėl kažkam atrodo, kad minėtai sumai padidėjus dar 200 ar net 500 milijonų litų Lietuva atrodys labiau „prasiskolinus” nei be jų, kai tie šimtai milijonų tėra tik keli procentai bendro šalies skolinimosi poreikio kitąmet ir viskas yra lygiai nesunkiai paaiškinama? Skolos lygis 2015 metų pabaigoje dėl kompensuojamų pensijų galėtų ūgtelti papildomai „net” 0,45 procentinio punkto BVP šalia dabar planuojamų 42,6 procentų, jeigu įtrauktume ir dirbusius pensininkus (be jų – „net” 0,1 proc.). Jaučiat milžinišką skirtumą? Ir aš ne. Ypač, kai to skolos priedo aptarnavimo išlaidos sudarytų tik lašą bendrose skolos aptarnavimo išlaidose. Pati skola, beje, galėtų augti ir mažiau, jeigu mažiau būtų auginamos einamosios išlaidos, bet juk ši diskusija yra „non-flyer’is”, argi ne?

Apibendrinant, argumentai, kurie naudojami teigiant, kad kompensacijų mokėjimas jų netrupinant – tai Sizifo darbas, yra apskritai ne apie kompensacijas. Jie apie įvairiausias einamąsias, nuolatines išlaidas, kurioms skolintis daugiau, sprendžiant iš biudžeto projekto, niekas per daug ir nesibodi. Apie tai, kas, kaip sakė Šveikas, buvo seniai, buvo už jūrų marių, ar ko, tiesą sakant, apskritai niekada nebuvo… Kai vienas – apie ratus, o kitas – apie batus. Palyginimai su dramatiškais Pietų Europos pavyzdžiais dėl vienkartinio veiksmo, kurį vistiek valstybė yra įsipareigojusi atlikti, nepaisant, kiek racionalus îr teisingas toks kompensavimas kam atrodo  giliai širdyje, nerimti, ypač kai žinai, koks tas papildomas poveikis skolai ir kokie dabar skolinimosi kaštai. Galimybė 2016 metus planuoti be kompensacinių uodegų, „klaidų taisymo” raudų  ir pagaliau žvelgiant į priekį, o ne dairantis atgal irgi turėtų atrodyti viliojančiai. Racionaliai vertinant. Net sunku suprasti, kas verčia eiti sunkiuoju keliu. Gal kančios taurumas? Panašu, kad kompensacijų kryžius yra tiesiog labai puošnus aksesuaras politinėje kovoje.

 

 

About ...

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ingrida_Šimonytė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink. Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

37 Comments

  1. Demo
    Posted gruodžio 11, 2014 at 8:11 pm | Permalink

    Ačiū Jums, Ingrida. Tik kad sysdemai greičiausiai net neperskaitys 🙁

    • Posted gruodžio 11, 2014 at 9:07 pm | Permalink

      Visai nesvarbu. Juk tai ne jiems ir parašyta. Svarbiau, kad perskaitytų turintys krislą gebėjimo kritiškai mąstyti. Kurie tegul į sveikatą su manim nesutinka ir ginčijasi, o ne vien kartoja tą patį prisukimą: Kubilius kaltas ir aš, kaip ekonomistas

  2. Marius
    Posted gruodžio 11, 2014 at 10:14 pm | Permalink

    O aš išvis nesuprantu, kodėl tas kompensavimo modelis buvo pasirinktas? Jeigu ekonomika auga (sodra surenka daugiau pinigo), tai ir pakeliam tas pensijas, jeigu ekonomika čiuožia žemyn (sodroje atsiranda skylė), tai ir mažinam pensijas (na, kaip atlyginimai tarkim mažėjo). O tas sumažinimas, mano žiniomis, tai juokingas ir tikrai nei vienas dar nenumirė dėl to, o ir nuo to kompensavimo nepraturtės.
    Ar aš kažko nesuprantu ar mano supratimas kiek kitoks? Nes mano galva, tai mes ne pinigus kaupiam senatvei (na, yra privatūs fondai), bet uždirbam sau teisę į pensiją, o esamus pinigus skiriam esamiems pensininkams.
    Nors aš kaip girdžiu dažnai, tai “Vagys! Mūsų uždirbtus pinigus neatiduoda!”. Man kažkaip net žodžių nėra kaip diskutuot su tokiais, nes jie niekada nesupras, kad jeigu tuos pinigus jiems dabar dalintų, tai ir duonos nenusipirktų…

    • Posted gruodžio 12, 2014 at 6:30 am | Permalink

      Mariau, jūs teisingai keliate klausimus, bet niekas kompensavimo ir “nesirinko”, Konstitucinis teismas nutarė, jog tai yra kažkokia tarsi ir nuosavybė, tai jeigu jau buvo sumažintos, vadinasi, “patirti netekimai turi būti teisingai ir per protingą laiką kompensuoti”. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog nenurosė, kad tokie netekimai turi būti kompensuoti 100 proc., išskyrus dirbusių pensininkų papildomą pensijų mažinimą, kuris turi būti kompensuotas absoliučiai, nes absoliučiai prieštarauja Konstitucijai… Tad duotuoju atveju visai nėra svarbu, kaip pats kompensavimas kam atrodo, nors logiškai mąstant, toks precedentas turėtų būti paskata sistemos reguliavimą kuo greičiau keisti, kad ateityje tai nepasikartotų. Bet logika ne visada eina komplekte su politika, nes dovanas dalina vieni, jas atima kiti, tada kompensuoja treti…orientuotis į 30-40 metų nėra politikams įprasta
      Žinia, pensijos mokamos iš surenkamų mokesčių nuo esamų darbuotojų algų. Jeigu algų fondas sumažėja, yra trys keliai: mažinti ir iš,okas, skolintis išmokoms, mokėti išmokas iš gerais laikais kaupiamo rezervo. Pensijos tokiu atveju auga paprastai pagal DU fondo augimo ir infliacijos tempo mixą. Žinia, kad Sodra šiokio tokio rezevo buvo pradėjusi kaupti, bet vakarėlis nepavyko, nes kažkas nutarė pensijų augimą spartinti pespjaunant net tuo metu šuoliavusį DU augimą. O kur dar motinystės išmokų viražai. Įstatymas leistų sumažinti draudžiamąsias pajamas ir pensijas pagal sodros pajamų iš pensijnio draudimo sumažėjimą, tačiau tokiu atveju sumažėtų ir mažiausios pensijos, ko buvo siekiama vengti. Todėl buvo pasiūlytas toks “progresinis” mažinimas. O KT jį įvertino, kaip įvertino. Tiesa, jeigu būtų tiesiog pagal DU fondo sumažėjimą horizontaliai vienodu mastu sumažintos draudžiamosios pajamos, nesu tikra, kad KT vistiek tame nebūtų atradęs “nuosavybės pėdsakų”

  3. Romas
    Posted gruodžio 11, 2014 at 10:24 pm | Permalink

    Tai kas vyksta kovoje tarp Konservatorių ir Socdemų yra pasaulinė klasika. Kas mane šiek tiek baugina tai konservatorių grietinėlės tarpusavio rietenos. Panašu kad jie supranta jog nemaža dalis žmonių jau atėjo į protą, bet baisu jog išprotės tie, kuriuos žmonės laiko protingais. Matydamas kaip konservatoriai ima skilti į jaunąją ir senąją kartas bijau kad labai mano gerbiamas A.Kubilius nesugebės suvaldyti to skilimo. Va tada gali būti dar baisiau nei kad tokios vaikiškos rietenos dėl pusmilijonio Socdemų rinkėjų…
    Jūsų straipsnelis labai aiškus ir taiklus. Labai tinkamas prisidengti ir pagrįsti teisingą pasiūlymą. Nors iš esmės nemaža dalis Lietuvos norėtų tuos visus “Teisėtus lūkeščius” nurašyti ir pamiršti… Jums kaip tikrai autoritetingam finansus išmanančiam žmogui palikėčiau įtraukti į kokią nors blogerių diskusiją daugiau finansininkų ir sugalvoti protingą finansinę 10 metų strategiją Liberalų sąjūdžiui, kuris susirinks 30% ar daugiau per ateinančius eimo rinkimus ir norės bei galės ją įgyvendinti. Aš tiek prognozuoju nes remiuosi sena patarle – kur du pešasi, trečias laimi. O strategija labai reikalinga. Manau Angtanas Guoga ir kiti nauji ir seni lyderiai paremtų finansiškai tokios strategijos kūrimo išlaidas.

    • Posted gruodžio 12, 2014 at 6:39 am | Permalink

      Sutinku, kad perfrazuojant kažkada Rolando Kazlo pasakytą mintį apie tai, kad Lietuvos nac.sportas yra badavimas ir kryžiaus nešiojimas, šį titulą galima būtų suteikti kompensavimui. Bet tai jau politinio diskurso kokybės ir ekonominio raštingumo klausimas. Kol žmonėms atrodys, kad kompenuojama ne iš jų pačių, tol kompensavimai visokie bus madoj

    • Martynas
      Posted gruodžio 12, 2014 at 12:04 pm | Permalink

      Kad ir kaip norėčiau, kad tokios prognozės išsipildytų, bet su tais 30%, gerbiamasis, truputuką užlenkėte 🙂

    • Posted gruodžio 12, 2014 at 3:24 pm | Permalink

      Beje, apie strategijas kalbant (atsiprasau, kad be lietuvisku raidziu, bet naujasis gigantomaniac ECB pastatas savo kompiuteriuose dar neturi lietuvisko windowso) – darote tipine mastymo klaida, kuri turbut didele dalimi ir lemia sizofrenijos apraiskas Lietuvos politikoje. Manymas, kad kazokie specialistai, ekonomistai (nepaisyti su ‘akanamistais’ ir ‘ikanamistais’) parasys kazokia strategija, o tada atjos karalaitis ant balto zirgo ir ja igyvendins ir visi taps laimingi, yra priezastis, del kurios zmones nuolat lipa ant gelbetoju greblio. Nes jie visada sako: mes nepolitikuojam, mes turim specialistu, mes jais pasikliausim ir jus isganysim. Reikalas yra tas, kad ekonomistas gali pasakyti, kaip yra, bet kai jis sakys kaip TURI BUTI jis sakys remdamasis savo vidiniais isitikinimais, kurie nebutinai sutaps su daugumos zmoniu isitikinimais. Kitas ekonomistas gali buti isitikines, kad TURI BUTI ATVIRKSCIAI, ir del to nebus nei maziau teisus, nei maziau protingas, nei maziau ekonomistas – jo vertybes tiesiog kitos, jam svarbus kiti dalykai. Tad cia ir yra didzioji politiku priederme – padaryti pasirinkima tarp aibes ideju, kurios dazniausiai konfliktuojancios, ir ji pasiulyti zmonems. Tuo tarpu butent to politikai ir kratosi kaip maro, nes puikiai supranta, kad jeigu turi konfliktuojancias nuomones, turi pasirinkti viena ju ir tokiu budu nuvilsi bei susilauksi kritikos is priesingos nuomones gerbeju. Jeigu pasakysi, kad palaikai mazus mokescius, turesi pasakyti, kad palaikai maza valstybes intervencija i svietima, sveikatos ir socialines apsaugos sektorius. O jeigu jau sakai, kad minetiems dalykams reikia “kaip Europoje”, tai ir mokesciu turesi siulyti “kaip Europoje”. Kaip teisingiau ir geriau, kiekvienam rinktis ir pasirinkimas, zinoma, labiausiai priklausys nuo gebejimo reflektuoti savo kisene, nedidele dalis gebes reflektuoti bendravisuomeninius dalykus. Bet tai konfliktuojantys poziuriai. Todel vengdami konflikto, politikai linke sakyti, kad mokesciai bus mazi, nes kitaip jie “zlugdo versla”(taip girdejo kazka sakant), bet islaidos zmonems svarbiems sektoriams tai bus tokios, kokiu reikia (nes kitaip gi neisrinks), o reikalingi istekliai bus gauti “sumazinus valdyma” ir dar kazkokius neapibreztus dalykus, kuriu zmones nemato ir todel ju “sumazinimo” nesmerktu, nes jiems tai nerupi. Paskui siuntama ant ekonomistu ir biurokratu, kurie negali sito rato sukvadratinti, nes to tiesiog neimanoma padaryti. Is pradziu kuria darbo grupes, noredami parodyti veikla, paskui kai darbo grupes parodo kazkokius pasirinkimus, supranta, kad visiems neitiksi, ir deda siulymus I stalciu. Ir gyvena po senovei. Ir vis nauji ir nauji ateina daryti to paties ir tuo paciu baigia. Nes nera dvasios pripazinti zmonems, kad negalima eiti vienu metu skirtingomis kryptimis ir yra butinybe susitarti (zinoma, ne su visais individualiai, bet tam ir yra lyderystes nasta politikams uzdeta), kas ir kokioje vietoje prioritetu eileje yra ir galvoti ne vien 4 metu laikotarpiui. Taciau tai, ka sakau, didele dalimi priestarauja paciai “rinkimu ekonomikai”, pagal kuria politikos (pardavejo) tikslas yra isiulyti save racionaliai neinformuotam pirkejui (rinkejui), tad visada bus stengiamasi siulyti i kuo platesni rata pirkeju vienu metu siulant “muilinas” pozicijas bet kuriuo kontraversiskesniu klausimu. Gavus valdzia, nesunkiai suvokiama, kad jeigu dabar pradesi daryti tai, kuo tiki, tai nebebusi perrinktas.

      Tas ypac sekmingai veikia, kai zmonems truksta ekonominiu ziniu, todel jie linke mastyti ziniasklaidoje ar dar kur viesumoje girdimomis klisemis ir net kliedesiais. Taip ir gimsta tokie tyrimu rezultatai, kurie rodo, kad mokesciai Lietuvoje, visuomenes nuomone, turetu buti ne didesni kaip 10 procentu, tuo tarpu pensijos – ne mazesnes kaip 1500 litu. Kad tai tarpusavyje konfliktuoja tris kartus zino tik tie, kurie zino, koks Lietuvos BVP, kaip jis pasiskirsto pagal pajamas ir kiek Lietuvoje pensininku. Ta vienu metu zino turbut keli tukstanciai zmoniu. Manau, politiku tarp ju butu maksimum koks desetkas. Like gamina liaudyje tikejima, kad visas problemas galima spresti mazinant valdymo islaidas, kuriu isrinkti, beje, ir nemazina, nebent prispaudzia uodega aplinka taip, kaip 2008 m. gale.
      Tad strategija, bet kuriai partijai reikalinga. Butu gerai, kad ji koreliuotu su partijos ideologija abiem kojom, o ne viena. Priesingu atveju buna taip, kaip beje tiems patiems Liberalu sajudzio zmonems yra buve: isitikine butinybe tureti mazus mokescius (nes taip per amzius kale LLRI, pries kuri nieko neturiu, bet samoningai si poziuri gali pagristi turbut tik Remigijus Simasius, kuris nebijo pasakyti, ka tai reiskia in expenditure terms, t.y. valstybes “nemokamai” teikiamu paslaugu mastui) ir nuolat kovoje pries bet koki “mokesciu didinima”, net absurdiskais atvejais, turejo savo gretose brangiai Lietuvai kainavusius Seimo narius, stumusius neadekvacias motinystes ismokas ar pensiju kompensacijas mirusiu pensininku artimiesiems (tai bent nuosavybe, ar ne??)

      Bjauru yra tai, kad “liberalu” Lietuvoje gali vadintis bet kuris, kurio politines paziuros susiveda i du punktus: 1. mazi mokesciai, 2.seksas be sliubo. Taskas. Visa kita – detales. Paskui taip ir gaunasi, kad tape ministrais tokie “liberalai” savo vadovaujamos ministerijos “darzo” finansavimo klausimu galetu perspjauti tos srities darbuotoju profesines sajungos pirmininka. Sis pastebejimas labiau susijes su kitais nei LS “liberalais”, bet kol liberalu gali vadintis bet kuris, kurio politine agenda susiveda i mano minetus du punktus, tol jokio ‘trecio kelio’ as cia nematau.

  4. Aivaras
    Posted gruodžio 12, 2014 at 5:24 am | Permalink

    Gaila, kad nekandidatuosite į Vilniaus miesto merus.

  5. Mauras
    Posted gruodžio 12, 2014 at 7:34 pm | Permalink

    tikrai tas skolos padidėjimas kokia puse milijardo toks mažytis, kai pažiūri ją visą… imčiau ir padidinčiau, negi gaila. Ane? Tik nekvepia propaguojama finansine drausme nei kubiliaus siūlymai, nei tamstos, jei siūlote ir taip didelę skolą dar didinti ir nepaaiškinate, kodėl mums tokia strategija su visom išplaukiančiom kad ir procentiškai sumažėjusiom, bet didesnėm skolos aptarnavimo išlaidom bus labiau naudinga nei drausmė. Kol nepasakote iš ko siūlote atimti, norint pensininkams padalinti, visa tai žiūrisi kaip grynas, atleiskite, popsas.

    • Posted gruodžio 13, 2014 at 10:31 am | Permalink

      Kuo kas kam kvepia, priklauso nuo individualių uoslės savybių. Matyt, mes skirtingai suprantame drausmę. Tiktai realiai biudžeto pozicijai įvertinti reikalinga vertinti ne nominalius o struktūrinius rodiklius, kurie eliminuoja vienkartinių veiksnių ir ciklo poveikį (tiek pajamoms, tiek išlaidoms), nes reikia žinoti, kiek einamųjų pajamų ir einamųjų išlaidų turi normaliomis sąlygomis. Man sumažinimo kompensavimas yra panašus į perfinansavimą, nes skola šiaip ar taip jau yra: patvirtinta įstatymo ir KT nutarimo. Tiesa, valstybė savo teisine galia tą skolą dabar turi už 0 proc., nes visi laukia kompensacijų, nesibylinėja ir nebando pristeisti skolos su palūkanom. Bet valstybė jau nebėra krizės duobėj. Jeigu laikas būtų panašus, kaip 2009 metais, kai panašaus tipo įsipareigojimas kabojo nuo 1995-2002 metų mažinimo, nebuvo ko kalbėti apie jo vykdymą tada, kai išlaidų lygis buvo mažinamas, o nauja skola kainavo 7-8 metinių. Šiandien laikas yra nepanašus: einamosios išlaidos didėja antrus metus, jų didėjimui kitąmet susikurtas “dirbtinis rezervas” būtent kompensacijų įstatymo dėka, nors išlaidos didėja ne kompensacijoms, o visai kitiems dalykams, kuriuos, pastebiu, skirtingai nuo kompensacijų reikės mokėti kasmet. Ir tas 1,5 bn skolos prieaugis kažkaip nieko nejaudina, nieko nesiunčia pragaran, o štai dėl 0,5 bn papildomo skolinimosi vienkartiniam įsipareigojimui staiga viešieji finansai nueis viral. Čia ir yra visoje šioje diskusijoje fiskalinės drausmės klausimas. Butkevičius sako: negalima skolintis algų ir pensijų didinimui ir as su juo sutinku 🙂 nes tai blogina struktūrinę, ilgalaikę biudžeto poziciją. bet būtent tai Vyriausybė ir daro. Tai galima juk vis dar likti tuose pačiuose 1,5 bn atsisakant 0,5 bn einamųjų išlaidų didinimo? Negalima? Aha. Vadinasi, tiesiog kompensavimas nėra prioritetas ir taip reikėtų ir pasakyti užuot gąsdinus pasaulio pabaiga, kuri dėl to net nepriartės nė centimetru ir tą visiškai blaiviai ir racionaliai vertinu, nors skola man yra blogis, bet ši skola jau YRA. Todėl visai nesvarbu čia, daug ar mažai kam atrodo asmeniškai 0,5 bn, skolos aptarnavimo išlaidos nuo šios sumos priklausomai nuo pasirinktos trukmės sieks kelis mln.litų per metus, kurie prie 2 su viršum milijardų skolos aptarnavimo išlaidų, sutiksite ar ne, bet nėra ypatingas faktorius. Galite laikyti tai, ką aš sakau, propaganda, bet man irgi neuždrausit laikyti argumentų, kurie turi įrodyti, kad greitas kompensavimas neįmanomas – demagogija. Jeigu Vyriausybė būtų nedidnus kitų metų einamųjų valstybės biudžeto išlaidų, kaip turėtų būti pagal Fiskalinės drausmės įstatymą, šio ginčo galėtų, net nebūti, nors ir tokiu atveju manyčiau, kad yra prasmės kompensacijas išmokėti neatidėliojant, užuot dar trijuose ar keturiuose biudžetuose tąsius šitą armoniką.

      • Mauras
        Posted gruodžio 13, 2014 at 7:46 pm | Permalink

        apie tai ir kalbu, kad politikavimas. Politinės politikavimo pasekmės wanabe “socdemams” : įsipareigojimas pakabintas, tačiau deficitas didinamas kitom išlaidom (išmokoms ligos atveju, 400 mln. krašto apsaugai, dėl kurių neturiu problemų, reikia, beje neišgirdau iš tamstos ką ir kiek galima sumažint išskyrus bradausko turgų), labiau didinti reiškia atrodyt nekaip ir gaut guzų iš opozicijos, kita vertus jo išdalinimas per kelis metus leis kasmet trimituoti apie tai kaip jų vyriausybė grąžina konservų nusavintas pensijas.

        • Posted gruodžio 13, 2014 at 10:04 pm | Permalink

          Pradžiai būtų pakakę kažko nedidinti, t.y. pirma išspręsti “sunkų revoliucijos palikimą”, apie kurį nuolat čiaudima, kuriuo grindžiamas visų kitų plačių mostų, žadėtų per rinkimus, nevykdymas, juoba, kad ir įsipareigojimą jau priėmė, o tada jau spręsti tuos savo penkmečio uždavinius gerinant ir didinant. Krašto apsauga, laikmečio aktualija, yra apie trečdalį išlaidų didėjimo. Jeigu prioritetai yra kiti, tai reikia taip ir pasakyti, užuot nuolat minavojus tuos, kurie nebėra tiesiogiai atsakingi už valstybės valdymą ir valdančiųjų sprendimus. Nes tai nebe “buvusių palikimas”, o “esančių pasirinkimas”, kurio motyvacija gali būti paaiškinama tuo, kad visus 4 metus “palikimą” galima sunkiai spręsti ir taip ir neišspręsti, bet būtinai pažadėti išspręsti antroje iteracijoje. Ir jau itin ciniška, kai daug pakalbėję apie fiskalines drausmes ir Graikiją, paskutinę minutę dar prisibalsuoja į biudžetą papildomų išlaidų už šimtą milijonų, kurioms “padengti” “procedūriškai pagal Statutą” pasididina planuojamas akcizų pajamas (kažkas ketina dar daugiau gerti). Tokia tat wanabe fiskalinė drausmė. Sako, neįmanoma? Aš esu įsitikinusi, kad įmanoma, ir gal net pageidautina. Būtų uždarytas klausimas, o gamtoje prie jau esamo biudžeto bukieto dėl to nepasikeistų niekas – nei deficitas, nei skola (beveik), nei reitingai, nei skolos kaina, skolos aptarnavimo išlaidos ir tos labai menkai tepakistų. Ironiška, bet Lietuva dabar yra toks poster child, kuris maksimaliai gali išspausti iš legendos apie fiskalinę drausmę, žemų palūkanų normų aplinkos ir narystės eurozonoje. Spręs bet kuriuo atveju politikai valdžioje, bet, matyt, neprivalau išklausiusi kaip ponas Butkevičius “kaip ekonomistas” paaiškina įvairius dalykus tik pasikelti kvalifikaciją ir eiti miegoti, nes turiu kitą nuomonę. Ir tai nėra nuomonė iš repertuaro, kurį gali kvarksėti opozicija žinodama, kad pačiai nereikės niekada to daryti, kokių apsiklausiau per savo kadenciją Vyriausybėje į valias. Juk nesiūlau sumažinti reprezentacinių ir kompensuoti pensijas (nors patys stebisi, kaip išlaidos valdymui kyla aukštyn, bet tik stebisi – man už 30-40 procentų sumažintas išlaidas kas ketvirtį reikėjo pas Graužinienę per virvutę šokinėti, dabar jau nebereikia net už grįžusias į prieškrizį) ar sumažinti atgal PVM, kaip žadėjo. Nekalbėčiau to, ko pati negalėčiau padaryti ar nedaryčiau. Tikrai nuoširdžiai galvoju, kad šitą klausimą galima buvo ir reikėjo uždaryti.

  6. Jolek
    Posted gruodžio 13, 2014 at 12:27 am | Permalink

    Ačiū už straipsnį. Pakėlė nuotaiką 🙂 Kaip manote, gal čia visas tas šaršalas, kad konservatoriai vagys (iš tos pačios senos dainelės, jog Š. su K. apvogė visus), vien dėl to, kad kažkas nori susirinkti visus laurus už eurą? Nes man tai taip atrodo. Kad paskui pozicija turėtų kuo girtis, per rinkimus.

    • Posted gruodžio 13, 2014 at 10:35 am | Permalink

      Euras laurų neduos. Geriausiu atveju žmonės apsipras su naujais pinigais ir toliau ramiai gyvens, pamatę, kad pasauliompabaiga neatėjo. Bet politinių taškų iš to daug negausi. Tie, kurie eurą vertina pozityviau, paprastai žino, kaip mes iki jo priėjome. Manau, tikslas yra turėti temą, kurią būtų galima eksploatuoti. Jeigu žmonės mato pilietį, nešiojantį plytas iš vienos krūvos į kitą, jie galvoja “kaip sunkiai žmogus dirba !!!!” , nors tas darbas gali būti visiškai beprasmis. Taip ir dabartinė valdžia sunkiai “taiso” Kubiliaus klaidas, nors galima pataisyti lengvai. Bet nenori 🙂

      • Nesvarbu
        Posted gruodžio 18, 2014 at 6:55 pm | Permalink

        Čia Jūs neteisi. Euras laurų duos. Išmušus vidurnakčiui ministras pirmininkas Butkevičius drauge su finansų ministru iš bankomato išsiims pirmuosius eurų banknotus, pažymėdamas oficialią šalies narystės euro zonoje pradžią. Apie tai bus rašomi vadovėliai…

  7. Šimonis :)
    Posted gruodžio 13, 2014 at 10:19 am | Permalink

    Jūsų komentarus reikėtų sumainyti su pagrindiniu tekstu. Džiugu matyti, jog šiame Keinso prisiskaičiusių ‘kalbančių galvų’ laikmetyje stengiatės išlaikyti sveiką protą atsisakydama ignoruoti realybę. O visa kita ateis su laiku, nei vienam ekonomistui/finansitui nepavyko aplenkti laiko funkcijos, nepavyks ir šįkart. Linkiu neprarasti realybės pojūčio. Ir sėkmės lituanizuojant ECB 😉

    • Posted gruodžio 13, 2014 at 9:29 pm | Permalink

      Jūs tikrai tikit, kad Lietuvoje nors viena kalbanti galva Keinsą yra skaičiusi? Jos jį rūko 🙂

      • Šimonis :)
        Posted gruodžio 13, 2014 at 10:55 pm | Permalink

        Greičiau jau po liežuviu deda.
        O mintyje turėjau kiek platesnį kontekstą, kurio raibulius gan fragmentiškai sugaudo vietiniai. Dabar tarp kalbančių galvų ‘madoje’ yra kinkuoti pagal pikečio kapitalą, smalsu, kada iki Lietuvos ta migla atslinks, nei rūkyt nereikės. Maldeikienė galėtų patalkinti ir išversti. 😉

        • Jolek
          Posted gruodžio 14, 2014 at 10:07 am | Permalink

          Ponas Šimonis, manau ir daugiau žmonių padėtų išversti. Bet yra klausimas: o kas skaitys, be Jūsų, autorės, na, ir dar kokių 300 žmonių? 🙂

          • Posted gruodžio 14, 2014 at 3:36 pm | Permalink

            Tai kad dėl mūsų ir versti nereikėtų 🙂 O tiems, kurie po liežuviu deda, veikiausiai net lietuviškas tekstas būtų, kaip sakė Buttheadas ” he he, žodžiai…”. Bet to ir nereikia, svarbu žinoti, kad “reikia stimuliuoti ekonomiką stimuliavimo būdu”. Va ir dabar atsiranda siūlančių dabar mums pasiskolinti ekonomikos skatinimui “bo pigu”. Kai į metus šalis gauna kelis bn srauto investicijoms ne tik, kad pigiai ir visai už dyką. Bet vistiek reikia, nes reikia skatinti ekonomiką ir psio.

        • Šimonis :)
          Posted gruodžio 14, 2014 at 12:02 pm | Permalink

          p. Jole, šiek tiek pašmaikštavau dėl to vertimo, na, žinote, pasakėlės iš rūsio visuomet suranda kažkokią tai paklausą gerėjimo gerintojų sluoksniuose. O Europai, tame tarpe ir Lietuvai su kas penktu bedarbiu ir kas trečiu biudžetininku – kiap vienaakiui su medine koja – kalti tie pas ką spindi. 🙂

          • Jolek
            Posted gruodžio 14, 2014 at 6:27 pm | Permalink

            Na taip, kas neskaito, tai ir vertimo neskaitys. Ko gero. O kas dėl pasakėlių iš rūsio, tai galbūt vieną dieną, kai jų susikaups pakankamai kokybiškų, įžvalgų pavidalu, tai gal net ir aš ką nors kokybiško išleisiu, ne vien delpio komentarų pavidalu. Jei bus auditorijos. O poniai Ingridai, tai antrinu, bet nesutinku su vienu aspektu: visos pusės turi gerų PR specialistų, tai nenustebčiau, jei euro antis vis tiek bus naudojama, nes, manau, politiniai taškai, kad ir nedideli, bet jų vis tiek reikia. Mažu kokie tai sluoksniai, žiū, ir užsikabins. Populizmas visur vienodai gerai suveikia. Dauguma gi renka, o ne tie 300, kurie Kafką nuo Keinso biski skiria 😉

        • Posted gruodžio 14, 2014 at 3:45 pm | Permalink

          Indeed. Esu tą pastebėjusi jau net ir savo darže, nors turiu pasakyti savo gėdai, kad pernykščius nobelistus tai žinau kaip Tėve mūsų ir net beveik atspėjau (vieną), o va šiųmetinis tai man buvo visiška navyna, nes niekad nebuvau susidūrus. Bet, kaip ir reikėjo tikėtis, tampa madingu. Netgi delfio giliamintiškoje apklausoje “Ar galėtum pakeisti Gitaną Nausėdą” buvo įpintas klausimas su Piketty citata, vansi, atslinko jau ir čia, jeigu net delfis rašo 🙂

          • Šimonis :)
            Posted gruodžio 15, 2014 at 10:08 am | Permalink

            Katrą atspėjote? 🙂
            Išties, dėl Žano man irgi buvo netikėta, kitavertus būdamas ‘kapitalistine erke” – labiau domiuosi taikomaisiais ‘kraujasiurbystės’ metodais, tai gal ne taip jau ir gėda. 🙂 O dėl pernykščių, tai kaip ten bebūtų EMH tikrai to verta. Studijų laikais teko būti paglostytam prieš plauką ir vieno ir kito. Iš booth ‘šaikos’ labai neblogą įspūdi paliko R.Rajan, dabar dirba nuostabų darbą Indijos CB. Rekomenduočiau pasekti jo veiklą, jei karts nepapuolė į akiratį. btw, visai nenustebčiau, kad po JAV prezidento rinkimų Rahgu butų karūnuotas IMF’o vadu.

            O tai ką, Nausėda jau į pensiją ruošiasi, jei jau delfis ieško pamainos? 🙂

          • Posted gruodžio 15, 2014 at 6:49 pm | Permalink

            Spėjau, kad bus Shilleris arba Fama. Neatspėjau, kad abu. Čia gavosi truputį kaip Hayekas su Myrdalu. Rajan’ą stebiu su malonumu, kol ir kai patapo indų CB Governorium, tai nebuvo dienos, kad ko nors apie jo apmąstymus neparašytų, dabar kažkaip mažiau flash’ina. Pagal nerašytą tradiciją TVF vadu būdavo nominuojamas europietis 🙂 Prieš kelis metus, kai skyrė Cristiną, emerging’ai garsiai purkštavo, nes tada vieni augo ir claim’ino, kad pasaulis jau sukasi apie BRICS, todėl europiečių-amerikiečių suokalbis Breton Woodso kontorose turi baigtis ir net siūlė savo kandidatą (was it Dilmos ministras Mantega? nebepamenu …). Nežinau, ar kai ateis laikas vėl headhunt’inti, BRICSas turės raumeny 🙂

  8. Tomas
    Posted gruodžio 15, 2014 at 9:40 am | Permalink

    Aš manau, kad viskas visai ne dėl noro turėti kančią, o dėl trumpos žmogiškos atminties. Jei kompensuosi pensijas visas, ir greitai – iki rinkimų jau tokie geri darbai bus pamiršti, tuo tarpu palaukus kokius metelius ir kompensavus tada, galėsi visiems per rinkimus trimituoti, kaip atstatei šalyje teisibę kurie tie kiti, už kuriuos gink die nereikia balsuoti, juk tik viską griovė.

    • Posted gruodžio 15, 2014 at 6:51 pm | Permalink

      Taip, exactly. Tai ir yra “sunkus kryžius”, kurį valdžia tampo labiau dėl vaizdo, nei iš reikalo. Panašiai, kaip tą proverbinį mokesčių akmenį, kur ant ratų būna visada 🙂

  9. Nesvarbu
    Posted gruodžio 18, 2014 at 6:52 pm | Permalink

    Viskas gal ir gerai, bet visokių minčių kyla. Gerb. Ingrida Jūs lengva ranka dalinate patarimus interneto portaluose, jog mielai pakviesčiau Jus į Premjero patarėjus. Žinia visų mylimam Premjerui su pora patarėjų teko sąlyginai atsisveikinti. Oi, ne atsiprašau mane pataiso Jakeliūno vieta neatsilaisvino. Bet girdėjau kad A. Zuokas dar jums siūlė…
    Šimonytė sako: „reikia gražinti ir žinau iš kur paimti“ . Bet vadas čia būtų kategoriškas. Šito 800 milj. klausimo apskritai galėjo nebūti, jeigu dešiniųjų Vyriausybė kartu su Šimonyte “sudėjus” nebūtų padariusi to, ką padarė prieš kelerius metus. O dabar jie lieja krokodilo ašaras dėl pensininkų, kad buvo krizė ir neva reikėjo imtis to, kas buvo imtasi. Galiu pasakyti Lietuva yra vienintelė šalis, kuri sumažino pensijas per krizę. Latvija gelbedamasi nuo pasaulines krizes visai nemazino pensijų. Ir pridurtų šita Vyriausybė pati kompensuos pensijas be Jūsų pagalbos.
    Beje ačiū, kad praplėtėte liberolo sąvoką nuo bendrų pomėgių turinčio alaus mėgėjų ratelio iki „mazi mokesciai, 2.seksas be sliubo. Taskas” Tuo pačiu į liberalų ir tų pačių pensininkų tema čia nedidelis disonansas kilo dėl to ar turi mažųjų bendrijų nariai mokėti Sodrai ar reiktų atleisti, tai tarkit kokį žodį ir tuo klausimu.
    Tai čia taip bendrais bruožais, jaučiu pareigą pakomentuoti. Ne gi su Jumis dabar čia mušies kas teisesnis.

    P.S. Ir kaip ten ECB kabinetai išvėdinti o santechnika iš tauriųjų metalų?.

    • Posted gruodžio 18, 2014 at 7:16 pm | Permalink

      O, žinoma, kaip gi balius be tamstos..
      Kada nors, kai turėsit laisvo laiko, imkit su tuo savo vadu ir paskaičiuokit, kiek daugiau Tėvynė būtų sumokėjusi palūkanų už skolą pasiimtą 2010-2011 metais nesumažintoms pensijoms mokėti.

      Beje, apie sąvokas kažką ponulis painiojat, kas Jums, žinoma, yra įprasta. Liberalo sąvoka yra ne tai, ką cituojate. Tai, ką cituojate, yra “wannabe liberalai”, kuriems nepakanka kantrybės ir proto pasigilinti į tai, kas anas liberalizmas yra , bet pakanka erudicijos sau prisitaikyti nesuvokiamą sąvoką, nes žodis yr kažkaip ten apie laisvę, kas yra gerai, ir skamba prašmatniai. So. Esu gyvenime sutikus nuoseklių liberalų ir viskas su jais, mano nuomone, yra gerai.

      Apie mažųjų bendrijų narius rašiau keliais postais žemiau, ten prie Zuoko, nesikartosiu. Sutrauktai tamstelei paminėsiu, kad problemos esmė yra tame, jog pajamos iš verslo gražiai ir logiškai neapsisodrina. O bet kokio IĮ savininko, TŪBisto, o taip pat ir MB savininko pajamose iš įmonės yra gaunamas mix’as iš darbo pajamų (save įdarbinant) ir kapitalo grąžos. Tad tiesiog apmokestinus jų pajamas iš įmonės yra padaroma daugiau nei “panaikinama lengvata” ir nebūtinai rezultatas yra teisingenis. Yra atsakymų į šią problemą: bazinės pensijos atskyrimas, sodros lubos, mokestinės naštos atitinkamas pertvarkymas. Vakar Romas Lazutka daug apie tai viešai kalbėjo pristatydamas siūlymus, paskaitykit, gal patiks.

  10. c2h5oh
    Posted sausio 6, 2015 at 12:47 pm | Permalink

    Tokio “atidėliojamo kompensavimo” motyvas – skaidrus kaip ašara.

    Rinkimai juk 2016 rudenį, taiga ir pagrindinį rinkėjų pamaloninimą norima padaryt 2016. Kompensavus viską 2015 metais, 2016 rudenį rinkėjai gali jau tą būt seniai pamiršę.

  11. Nesvarbu
    Posted sausio 8, 2015 at 10:12 am | Permalink

    Paskutiniu metu nesuprantu Mačiulio motyvų ar tvytų.
    1tai džiūgauja, kad eurą Lietuva įsiveda. (minus bankų pajamas iš valiutos keitimo ir tarptautinių pervedimų)
    2 arba, kad Vyriausybė pigiai skolinasi (gyventojų kreditavimas neauga sparčiai, bankai priversti investuoti į gerokai mažesnę gražą teikiančias obligacijas)
    Vien komisinių mokesčių pajamos vežimo nepatems, skaitau..

    Anksčiau, buvo aiškiau – žinai, kad Švedbank atstovas ir daugmaž gali nuspėti, ką pasakys.

    • Posted sausio 8, 2015 at 11:38 am | Permalink

      Turi būt sunku, kai paaiškėja, kad operavimas vienu vingiu nebeleidžia prieiti “kumpetetingos” ir neatšaukiamos išvados, kas vyksta. Užjaučiu. Turbūt ir žaibuoja galvoj? Gal tiesiog imkitės paprastesnių tvytų- kokių acto garintojų ir panašių. Ten turbūt viskas kaip visada jaukiai paprasta ir aišku

  12. Simonas
    Posted sausio 29, 2015 at 4:18 pm | Permalink

    Įdomu, kodėl visada kalbama tik apie pensijų grąžinimą ir pensininkų skurdą, juk pensininkai neretai gauna kompensacijas už dujas, vandenį, elektrą, net papigintus transporto bilietėlius gauna. Taip pat tie “skurstantys” pensininkai mėgsta nuomoti savo būstus studentams be jokių sutarčių, nuslepiant nuomos pajamas. Kaip manote, gal reikėtų skaičiuoti ne vien pensiją, o ir visas kitas kompensacijas? Nes neretai pensininkai žaidžia purvinus žaidimėlius, kad ir su ta nuoma.
    Laukiame naujų Jūsų įžvalgų! 😀

    • Posted vasario 5, 2015 at 9:57 am | Permalink

      Pensijų kompensavimo prasmės nėra prasmės daugiau nagrinėti, apie tai daug pasakyta po KT sprendimo, kuris “įnuosavybino” tai, kas yra elementarus perskirstymas. Tad čia elementari įsipareigojimo įvykdymo problematika. Tuo tarpu virkavimų apie tai, kaip blogai, nutylint, kas nėra taip blogai, turbūt galima nugirsti ne vien iš pensininkų. Kaip ir pensininkų yra visokių – kai pensijos buvo sumažintos, buvo ne vienas ir ne du tokie, kurie man sakė “imk, vaikeli, jeigu Lietuvai reikia”, tiesa, kaip taisyklė tai buvo žmonės, kurie matė, kaip atrodo TIKRI gyvenimo siaubai.

  13. Simonis :-)
    Posted kovo 6, 2015 at 5:42 am | Permalink

    Na ka, turiu pasakyti, kad Jusu asmenines priezastys nedalyvauti mero rinkimuose buvo labai teisingos ir netrumparesgiskos. Tai kaip ir sveikinimai. 🙂

Post a Comment

Your email is never published nor shared. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

*
*

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos