Pasiklydę “klaidose”

Mažiausios pensijos būtų padidintos,  jeigu ne tie buvusios Vyriausybės antikonstituciniai ir klaidingi sprendimai, sako dabartinė, pritardama pelės Sūrskio įžvalgoms, kas dėl visko kaltas. Suprask, pirma turime ištaisyti tas “klaidas”, o tada jau galėtume ir kažką kita daryti. Gal būtų ir logiška veiksmų seka, betgi, kad tos “klaidos” netaisomos, bent jau pensijų srityje. Gal visai ir neklaidos jos buvo tada? Bet kaltas vistiek tas pats.

Taigi, dar kartą: Konstitucinis teismas nepasakė, kad pensijų ar algų mažinimas apskritai nėra galimas, teismui užkliuvo didesnis pensijų mažinimas dirbusiems pensininkams bei didesnis algų mažinimas aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojams ir pareigūnams bei kitiems aukštesnio rango biudžetininkams. Pensijų mažinimas vienodu mastu dirbusiems ir nedirbusiems būtų įtikęs, algų mažinimas visiems vienodu procentu, atrodo, irgi. Kodėl buvo padaryta, kaip buvo padaryta, kartoti nebesinori, bet pakartosiu: todėl, kad priešingas sprendimas, t.y. mažinimas vienodu mastu visiems būtų labiau pabloginęs mažesnių pajamų gavėjų padėtį. Nuostatos, kad juos reikia kiek įmanoma apsaugoti didesnes pajamas gaunančiųjų sąskaita (o kieno gi dar, gal ufonautų?), buvo laikomasi nemažinant mažiausių pensijų ir atlyginimų, todėl ir dirbusių bei didžiausias pajamas gavusių pensininkų pensijos, ir valdžios elito algos buvo sumažintos labiausiai (bet konstituciškai “klaidingai”). Kalbant konkrečiai apie dirbančius pensininkus, buvo įvertinta tai, kad toks žmogus gauna dar ir darbo pajamas, tad jo galimybės pakelti pensijų mažinimo naštą yra neabejotinai didesnės, nei to, kuris gauna vien pensiją. Konstitucinis teismas pasakė: “taip negalima”. Na, negalima, vadinasi, negalima. Lieka apgailestauti, kad solidarumas tarsi nėra Konstitucijos dimensija, ir sukandus dantis “klaidą” pataisyti, nes dirbę pensininkai įgijo pagrindą bylinėtis su valstybe dėl to didesnio pensijų mažinimo.

Tik ar kas nors iš tiesų taisoma? Ką tik priimtas Pensijų kompensavimo įstatymas kompensuoja ką pageidausit, bet tik jau ne tą pensijų sumažinimą, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Įstatymu kompensuojamas horizontalus mažinimas dėl draudžiamųjų pajamų sumažinimo, bet ne papildomas mažinimas dirbusiems. Taip, apie horizontalųjį mažinimą Konstitucinis teismas irgi pasisakė: nurodė kompensuoti patirtus netekimus teisingai ir per protingą laiką. Tam sukaupus lėšų. Bet tikrai nepasakė, kad pats mažinimas neatitiko Konstitucijos, tad nėra ir antikonstitucinės “klaidos”.

Kas yra dvigubai įdomu, tai Vyriausybė savo aiškinamajame rašte dėl įstatymo projekto teigia: “įstatymo projekte siūlymas pradėti pensijų kompensavimą nenumatant dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų ir senatvės pensijų dirbusiems jų gavėjams kompensavimo mechanizmo priimtas atsižvelgiant į tai, kad nedirbusiems (nedirbantiems) pensininkams senatvės pensija yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl, norint nedidinti pensininkų, kuriems šios pensijos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, socialinės atskirties, siūloma pirmiausia nustatyti pensijų kompensavimo mechanizmą dėl mažesnių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų taikymo visiems pensijų gavėjams, tiek dirbusiems, tiek nedirbusiems, o dėl pensijų kompensavimo dirbusiems jų gavėjams ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įpareigoti Vyriausybę įvertinti šalies ekonomines ir finansines galimybes.” (paryškinta mano)

Cha! Tekstas kaip iš buvusios Vyriausybės argumentų, kodėl dirbantiems pensininkams krizės metu pensijos mažinamos labiau, nei nedirbantiems: čia ir vienintelis pragyvenimo šaltinis, ir atskirtis. Dirbę pensininkai palauks, kol kompensuoti leis šalies ekonominės ir finansinės galimybės, dabar sako Vyriausybė.  Tai ar “klaida” buvo mažinti dirbusių pensininkų pensijas labiau, nei nedirbusių, ar vis dėlto neklaida, nes tai leido labiau apsaugoti gyvenančius vien iš pensijos, kurių pensijų mažinimas “proprocingai” pagal Konstitucinio teismo supratimą būtų dvigubai didesnis nei 2010-2011 metais buvo? O jeigu visgi klaida, tai kodėl netaisoma, skubant “taisyti” tai, kas Konstitucijai nė neprieštarauja, tad galėjo būti įgyvendinta vėliau?

Galima suprasti dūsavimus, kad, jeigu ne tie Konstitucijai prieštaraujantys mažinimai, tai dabar nieko kompensuoti nereikėtų ir viskas būtų gerai, nes viską būtų galima jau tik didinti – krizė, taigi, baigėsi. Tik, jeigu bobutė būtų su ratais, kaip sakoma, tai jau nebūtų bobutė. Tie dūsavimai yra nelogiški ir nepuošia mokančių skaičiuoti štai dėl ko: aritmetiškai vienodas, užtat konstitucingas mažinimas, būtų reiškęs didesnes algas valdžios elitui ir dar mažesnes – menkiau apmokamiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Analogiškai ir pensininkams: mažesnis mažinimas tiems, kurių pajamos didesnės, nes jie dar dirba ir gauna algą, mažesnių pensijų gavėjų, gyvenančių vien iš pensijos, sąskaita. Bet kažkas gi sakė, kad gal nereikėjo to algų ir pensijų mažinimo apskritai, tai dabar irgi kompensuoti nieko nereikėtų!? Juk buvo krizė ir buvo galima dar daugiau pasiskolinti, ypač iš TVF, kuris duoda ir daug, ir pigiai! Pastaruoju atveju vien jau dėl skolos aptarnavimo išlaidų dabartinė Vyriausybė negalėtų svajoti nei apie kokių kitų išlaidų didinimą, nei, ko gero, apie Mastrichto kriterijų vykdymą. Nes juk niekas turbūt nėra toks kvailas, kad manytų, jog nesumažintas algas ar pensijas 2009-2012 m. būtų buvę mokėti iš ko kito, nei skola, kuri ypač 2009-2010 m. kainavo kelis kartus brangiau nei dabar? Svaičioti, kad TVF būtų paskolinęs išlaidų nemažinimui, žinoma, galima, bet tai ir liks svaičiojimais. Aišku, dėl bet kokios baigties vistiek būtų galima kaltinti tą, kurį nurodo pelė Sūrskis, bet padėtis geresnė dėl to nebūtų: turėtume arba didesnę atskirtį, nei turėjome krizės metu, arba didesnes skolos aptarnavimo išlaidas, nei turime šiuo metu. Bet kuriuo atveju – tik mažiau viešojo gėrio. Tad nereikia ir guostis iliuzijomis, kad kažkas galėjo atsirasti iš niekur ir niekur išplasnoti.

Skuba pirmiausia kompensuoti bendrąjį mažinimą, o tik paskui galvoti apie papildomą mažinimą dirbusiems yra, matyt, suprantama: tai žymiai didesnis žmonių (tad ir rinkėjų) būrys, o ir finansinė padėtis jų prastesnė, nei gaunančių (ar mažinimo metu gavusių) dar ir darbo užmokestį, nors ir geresnė nei mažiausių pensijų gavėjų, kuriems tiesiog nėra ką kompensuoti, nes niekas nebuvo sumažinta. Bet tai dabartinės Vyriausybės pasirinkimas taip skubėti ir tam panaudoti “papildomas” Sodros lėšas (papildomos jos, žinoma, kabutėse, nes kokios gali būti papildomos lėšos deficitiniame biudžete?). Nedirbusiems pensininkams tiesiog suteiktas prioritetas prieš mažų pensijų gavėjus, kurių pensijos nebuvo mažintos, ar dirbusius pensininkus, kurių pensijų papildomas mažinimas bus kompensuojamas tada, kai “leis galimybės”, nes visų klausimų sprendimui vienu metu išteklių paprasčiausiai nėra. Kaip niekada nebuvo ir niekada nebus. Kiekvienas tokį prioritetų sudėliojimą įvertins pats, remdamasis sau svarbiais argumentais. Tik būtų gerai kalbėtojams prisiminti, kad dėl tokio prioriteto apsisprendė pati Vyriausybė ir joks Konstitucinis teismas ar buvusios Vyriausybės  “klaidų” palikimas TAIP apsispręsti tikrai nevertė. Tad mažų mažiausiai neoru atsakomybę už tai, kas akivaizdu ir neišvengiama – kad ištekliai visada riboti ir visada reikia rinktis – nuolat permetinėti kitiems, tarsi jeigu nebūtų buvę tų “kitų”, tai išteklių ribotumo problema tiesiog išnyktų ir visi stovėtų eilėje pirmi. Ypač kai pats pasirinkimas tik patvirtina konstitucinę “klaidą” buvus bent moralės požiūriu teisingesniu sprendimu už visas realias alternatyvas.

About ...

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ingrida_Šimonytė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink. Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

20 Comments

  1. Jonas
    Posted gegužės 21, 2014 at 10:55 pm | Permalink

    Kartais atrodo, kad vienintelis ir svarbiausias dalykas ant Marijos žemės yra eilinis pencyjų kompensavimas- brūkšnelis-padidinimas “ant karštųjų” prieš rinkimus.

    Nei gynyba, nei švietimas ar mokslas tokio politinės aistros protrūkio kažkaip nesukelia (nors lyg ir aktualios sritys, ypač veizėjant į nekuriuos kaimynus rytuose).

    Abydna ko tais.

    Ne tik Pasiklydę klaidose” bet ir Pencijų nublokšti 🙂

    • Posted gegužės 26, 2014 at 2:29 pm | Permalink

      400 tūkst. rinkėjų, kas gali būti svarbiau, jeigu esi liubviobilnas 🙂

      • Jonas
        Posted birželio 1, 2014 at 3:27 am | Permalink

        Paskutiniai rinkimai rodo, kad vien pencijomis ir kompensacijomis proverbinį socdemų rinkėją papirkinėt nebeužtenka: reikia tą visokeriopai užganėdintą pencinyką dar ir iki balsadėžės kažkaip nuvest, paėmus už rankos 😀

        Bus įdomu stebėti politinį kadrilį prieš kitus savivaldybių
        ir seimo rinkimus – ten juk eis fight for survival. Ar vėl bus naudojama ta pati pencijų ir MMA kombinacija, ar bus kažkas išradingesnio? (Tie lyčni milijonai kurie per skausmus atmušti iš Gazpromo matyt ir bus skirti užganėdinimui).

  2. Paulius Žuvyčius
    Posted gegužės 27, 2014 at 7:05 pm | Permalink

    bet tie sovietiniai pencinykai išmirs. Jau šiais metais matome, kad tokių mažėja ir vis didesnę galią turi tie kurie nelaukia orios pensijos ir ekonomikos pamokas gavo laisvoje Lietuvoje. O pamokos paprastos: aš atsakingas už save ir savo šeimą. Ne Seimas ar LRV ar Prezidentas, bet aš. Socdemams su tokia politika beliks tik kreiptis į giniruojačios ikonomikos policikos gerbėjus ir tikėtis, kad jie išgelbės juos sekančiuose rinkimuose.

  3. Rolandas
    Posted gegužės 29, 2014 at 7:52 am | Permalink

    Kas liečia patį KT tai buvau skaitęs vieną jojo pamąstymą-pasisakymą, dėl kurio niekas iš politikų kaži kaip net neamtelėjo. Ne pažodžiui, bet esmė tokia – KT pasisakė, kad jis turi teisę aiškinti ne tik įstatymų atitikimą konstitucijai, bet ir formuoti dvasias, doktrinas ir kitaip formuoti konstitucijos traktavimus. Žinok, konstitucija daugel maž toksai molio gabalas, rodos forma turima, bet reikiamu momentu pataisyti, nors tai vadinama išaiškinimais, gali tik KT, o jo sprendimai neskundžiami. Čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad patsai konstitucinio teismo įstatymas tokių variacijų nenumato, aišku vienas mano bendravardis, kaip mes bevertintumėm jį, įrodę, kad labai ilgas kelias per kopas yra. Žodžiu dvasių ir doktrinų formavimas buvo priskirtas paties KT pačiam sau KT 🙂 . Todėl su tomis pensijomis, kurios užstrigo, solidarumo dvasios buvo pamirštos proporcingai mažinant pensijas ( kada reikia) , o lygeteisiškumo principas ( viems lygiu koeficientu sumažint pensijas) pritaikytas, nors ir šiame reikale patys teisėjai ir pakliūna į šią geresnę formuluotę. Žodžiu pagrindas toksai, kad normų taikymas pagal ” reikalą”. Teisingumas ir teisę turėtų eiti išvien, bet…..
    Jei neklystu apie 120,000 pensininkų su sumažintomis pensijomis jau to padidinimo nesulauks, jie paprasčiausia numirė, o kaip žinia sodros pensija nepaveldima, kaip ir jos sumažinimas. Paradoksas, sumažinimas neteisėtas ir grąžinimas neteisėtas. Bet gi čia nepaisant KT ir kitų sprendžiančių niekas niekur nedingo pagal fiziką. Atleiskit, čia gi numirė žmogus, na taip numirė, kaip gi nabašnikas savo teises gins prieš valstybę, testamento neparašys – neteisėtai nusavintas pensijas perduodu…. 🙂 Žodžiu prie dabartinės valdžios sprendimų karuselės, drystu teigti, kad surastas teisėtas, bet neteisingas, būdas optimizuoti biudžeto lėšas. Vyriausybės optimizacijoms eilinis pilietis negali pasipriešinti ir tiesiogiai kreiptis į KT, o KT turint kitą išaiškinimą ir sprendžiant kompensavimo mechanizmus vyriausybėje galima tempti gumą iki gražios begalybės. Kas šauniai ir vyksta. Teisėta, vadinasi teisinga. Kad ir kaip žmonės sąžinę bandytų aprašyt veikalais imantriausiais pavadinimais – sunkiai sekas. 🙁

  4. Rolandas
    Posted gegužės 29, 2014 at 8:33 am | Permalink

    Suradau mintis tiksliai….
    Egidijus Kūris, kuris 2002-2008 m. buvo LR Konstitucinio Teismo pirmininku, atvirai prisipažįsta, kad „Lietuvoje Konstitucinis Teismas natūraliai pats sau pasiskyrė konstitucinės aukštesnės doktrinos formavimo funkciją“.

    E.Kūris pasigyrė, kad Lietuvos KT sukūrė tokią „konstitucionalistinę traktuotę“, kuri „nepalieka erdvės jokiems kitiems teisės aktams, išskyrus Konstituciją, suprantant ją pagal oficialią konstitucinę doktriną, ir Konstitucinio Teismo aktus. Pastarieji yra iškelti iki pačios Konstitucijos lygio, o visi įstatymai ir poįstatyminiai aktai buvo iššluoti iš konstitucinės teisės šaltinių sistemos“

    E.Kūris visiškai atsipalaidavo ir pareiškė, kad Lietuvos KT anuliavo LR Konstituciją kaip pagrindinį Lietuvos įstatymą: tik „iki Konstitucinio Teismo pasirodymo Konstitucija buvo suprantama kaip „Pagrindinis įstatymas“. Iš tikrųjų ir Lietuvoje E.Kūris yra tai pasakęs, bet aptakiau: „Konstitucijos realiai yra tiek, kiek yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas“, t.y. tiek, kiek yra konstitucinių doktrinų. Tiksliau tariant, devynių tautos nerinktų konstitucinių teisėjų „referendumas“ panaikino LR Konstituciją, kurią kaip Pagrindinį valstybės įstatymą 1992 m. patvirtino Lietuvos piliečių referendumas, ir vietoj jos Pagrindiniu įstatymu paskelbė naują Konstituciją, kuri yra KT kuriamų – esamų ir būsimų – konstitucinių doktrinų visuma.

    Jonas Paulius II savo 1991 m. enciklikoje perspėjo, kad modernusis totalitarizmas „laikosi nuomonės, kad kai kurie žmonės, geriau pažindami visuomenės vystymosi dėsnius arba priklausydami ypatingai klasei arba tiesiogiai bendraudami su kolektyvinės sąmonės giliausiais šaltiniais, yra neklystantys, todėl gali savintis teisę į absoliučią valdžią“.

    Ir šioje vietoje man visos partijos vienodos, nes nei viena prieš tokį pasisakymą nepakėlė rimtai jokių klausimų…Kreipimasis į KT ? Na kam tas vargas, būtų pasakyta, kad tai prieštarauja KT 🙂 🙂 🙂
    Paskutinis tokios sistemos vaisius yra KT blokavimas pačios suvereno teisės surašytos konstitucijoje apie galimybę rengti referendumus šaliai aktualiais klausimais. Parašų lapų net neleido gauti iš VRK. Juk ėjo kalba net ne apie patį sprendimą, o galimybę išreikšti savo valią. Atsirado įdomus doktrinos išaiškinimas – valia neturi prieštarauti konstitucijai, o jūs brangieji jos nesuprantate, ji bus jumi paaiškinta. 🙂

  5. Rolandas
    Posted liepos 31, 2014 at 8:28 am | Permalink

    Gyventi iš pensijos galima būtų, jei būtų galima. Jei pensija 850 su maisto ir komunalinėm paslaugom, itarimas dėl dirbančio pensininko yra daugiau iš bado, o ne piktavališko noro jauną žmogų palikti be darbo vietos.
    Bet pas mane kitas klausimas veizojant į biudžeto pajamas/išlaidas. Pajamos apie 21,3 milijardo lt. išlaidos su ES fondais 30 milijardo lt. Kažkada bloge Autorė minėjo, kad kol bvp nėra 75% nuo ES vidurkio, mes paramą gauname, o po to jau patys tikriausiai mokėsime. Skolintis biudžetas gali ne daugiau nei iki 3% nuo bvp, kas sudarytų kokius 3 milijardus ir plius palūkanos nuo šios sumos. Bet truksta tai vos ne visi 9 milijardai. Iš kokių stebuklingų maišų tie likę šeši atsiranda? Skolos didinti negalim, pinigų emitavimas ECB rankose, žmogysta iš bočių žemės neša gyvastš į pažadėtą anglo saksų žemę. Barzdos mokestis ir automobilinis su nekilnojamu turtu į tokius aitvarus nepanašus 🙂 . Aš liemenės nenešioju, sukirst negalėčiau, bet gal būt galima sužinot blogo Autorės nuomonę ar gryžta 2004 metų biudžetas kada nors su 2020 metų kainomis ir mums tai visiems šaltas prakaitas be teisės į suhorius ?

    • Posted liepos 31, 2014 at 8:58 am | Permalink

      Kodėl? Juk ES lėšos yra ne tik biudžeto išlaidos, bet ir pajamos (dotacija). Todėl abejose balanso pusėse atsispindi vienodai ir viena kita cancel’ina. Kadangi pinigai, kaip taisyklė, pirma išleidžiami, o tada kompensuojami, gali būti šioks toks cash-flow neatitikimas, dėl kurio gali reikėtų trumpam papildomai pasiskolinti apyvartinėms, bet tik tiek. Grynasis skolinimasis susidaro ir skola auga dėl “tautinių” pajamų ir “tautinių” išlaidų neatitikimo. Be to, jūs čia tik dalį skaičių skaičiuojat, nes bendros pajamos ir išlaidos (įskaitant sodrą, PSDF) yra didesnės, išlaidos turbūt apie 38 mlrd., pajamos – virš 35. Tai skirtumas ir yra kažkur apie 2,5 mlrd., kas nuo dabartinio nominalo yra palei 2 procentus BVP. Tad nebais aišku, kur čia 2004 metų biudžeto grįžimas, kurie jeigu neklystu tuo metu buvo perpus mažesnis (žinia, nominaliais dydžiais, bet ir leidžiam tuos nominalius dydžius)

      • Rolandas
        Posted liepos 31, 2014 at 3:20 pm | Permalink

        Aš žiūrėjau tai kas patenka į VMI sąskaitą, ten be sodros pajamų ir išlaidų. Paprastai parašai paieškoje LT biudžetas, parašyta pvz ties 2014 metais…
        citata
        be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 2014 metais sieks 22,554 mlrd. litų, su parama – 29,986 mlrd. litų. Planuojami asignavimai be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų sieks 23,494 mlrd. litų, su parama – 30,926 mlrd. litų.
        citatos pabaiga
        Neisivaizduoju ar čia su sodros pajamom ir išlaidom, gal ir be, nes sodros biudžetas vos ne atskirai vien tik 11 milijardų grubiai, bet būtų keista, kad sodra būtų ne bendrame pakete viso biudžeto. Nors sodros biudžetas vos ne atskirai tvirtinamas… ir 23 milijardai + 11 milijardų būt skaičiuojamas biudžetas kaip 34 kokie …
        Ar kartu su sodra ar atskirai ašei skaitau ir matau, kad kokie 7 milijardai nepilni po ES paramos pasibaigimo nei pajamų nei išlaidų negeneruos. Čia metams tokia jei suma, tuomet vos ne 2Snorai per metus barankos skylėj ? 🙂 Nesueina dvi sesutės per kalnelį.

        • Posted rugpjūčio 6, 2014 at 2:24 pm | Permalink

          ne, šiuose skaičiuose sodros žinoma nėra, bet į VMI sąskaitas nepatenka beveik trečdalis perskirstymo. Bet aš dar kartą aie tą patį: prieš dešimtmetį “tautinės” pajamos buvo beveik perpus mažesnės be jokios ES paramos. Betgi susigeneravo kažkaip antra tiek? Yra toks daiktas, kaip ginirojanti ikanomika 🙂 Tai tų septynių nebus, bus kiti septyni. Kuo pirmi septyni produktyviau bus suinvestuoti, tuo kitų septynių galima tikėtis daugiau.

  6. Rolandas
    Posted rugpjūčio 11, 2014 at 4:03 pm | Permalink

    Na gal ir sugyniruos 🙂 , bet dabar keista kol ES parama yra tie 7 milijardai kažkaip nenubyra iš dangaus 🙂 – skola valstybės nemažėja.
    Dar vienas paradoksas iš mūsų valdžios lūpų. Drožė vyr. vadas – Rusijos sankcijos 0,2% nuo BVP. Žiūriu ašei į Lietuvos eksporto gaires 2014 ar 13 metelių oficialiai pasiekiamas. Lietuva į bendrą Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos rinką perleidžia apie 28% bendro eksporto, jei neklystu eksportas sudaro apie 85% viso bvp. Ukrainos mokumas tai ant “čestno Maidano” laikosi – faktiškai sunkiai ką be parduosi ten artimiausiu metu. Batka su savo zuikučiais ir nenupirks baisingai daugiau, Rusija pasakė maistui “soriukas”, bet isivaizdavimas ir kitoms šakoms, ne tik maisto, bus ne be kolizijų. Pridėjus transportininkų godas bei mūsų valdžios persiorentavimo strategijas nesiimčiau prognozuoti bendro kritimo per biudžeto įplaukas, bet 0,2% yra ežiuko mintys, kuomet po geros žolės užutraukimo jau nebejaučia nei rankyčių nei kojyčių. 🙂
    Jei dar būtų buvęs premjieras, teisingai išdeliotų mintį apie darbo grupės sukūrimą ir laukim….bet kai tie 0,2 % ateina iš neatostogaujančių ir glav.voinkomas patvirtina minties audinį… Nors eik į policiją, prašyk, kad ant rankų tave paimtų panešėti per Gediminką ir šaukt ” už Lietuvą vyrai”. Alia ar tai jau bepadės. ES vertina produkcijos pasimetimą apie 7-8 miljardus eurų, kompensacinis fondas ES – apie 400 mln. eurų, aišku italui ant pono pomidoro ir graikui ant grafo vyšniuko užteks…
    Jums iš atminties biudžeto eilėse dabartiniai pokštai iš užmūryto lango europai Petro prakirsto, kaip tai mūsų žalmargei su morkos ir bulvės struktūra per visą bvp gausis ? Aš kiek žiūriu per mass media, tai ten ne informacija, o rašinėliai be argumentų geltonai geltoni.

    • Rolandas
      Posted rugpjūčio 12, 2014 at 11:16 am | Permalink

      Aš bandau žiūrėt į oficialiai pasiekiamus skaičius iš po mūsų eksporto grafikelių. Iki šiolei buvo draudimai ne totalūs viskam, o tokie uodo kandžiojimaisi keliems mėnesiams ir atskirom sritims. Dabar, su paklode ar be paklodės, yra uždarymas pilnai visų sektorių maisto. Jei visą pieną milteliais paversti su parmezano sūriu ilgai stovinčiu, visą mėsą į nato atsargas koncervų pavidalu paversti – aišku išsiverstumėm, na dar bulves čipsais paverst. Iš pieno coca-pepsi nepadarysi. Aš turiu prielaidą, kad galiu neteisingai interpretuoti skaičius, bet jau dabar iš spaudoje pasirodančių, jau tie 0,2% vargiai tikėtini.
      Esminis skirtumas tarp ankstesnių pasikutenimų ir dabartinio, tai kuomet draudimas keliems mėnesiukams, tai pradžioje gali užkimšt sandelius, pralaukt sankcijų kelis mėnesius ir pagreitintu vežimu vėl balansą atstatyt. Dabar gi situacija naujoviška – 365 dienos, per kurias rinkoje trūkumas bus užpildomas vietiniu gamintoju arba importu Iranas, Turkija, Argentina Kinija ir panašiai. Vietinis aišku ten daug nepatems prigamint. 🙂
      Blogiausia, kad niekas ES pigesnes produkcijos nepaleis. Mes apmokėsim per mokesčius visi ES piliečiai kompensacinius mechanizmus ( pvz eurų tupai atspaus papildomai ir pasakys, kad fonde yra, taip per infliaciją mūsų mamų pagrabavi ir prasisikies), maisto tiekėjai dar pasiūtaros, kad kainas reikia pakelt dėl patirtų nuostolių, tai daliai, kuri stabiliai suvalgoma. Rinka rodos ir reguliuojasi, bet labai savotiškai…užkast perteklių, paskelbt krizę ir pabrangint produkciją parduodamą, gamintojui numušamos kainos supirkimui pasakojant apie tą pačią krizę.
      Todėl kalbos greitai prasidės prasiblaivėjus nuo vasaros karščių, gal seimo narys solidariai atlyginimą pasimažins, nauju bumerių nebepirks ir plančetų… nors ne dėl biudžeto balanso – iš solidarumo.

      • Rolandas
        Posted rugpjūčio 13, 2014 at 5:13 pm | Permalink

        Sprendžiant pagal valdžios pirmines erezijas, susidarė įspudis, kad reikia to proto. Nėra elementaraus eilišikumo. Pasakytų, dabar atliksim studijas, po to paskelbtų aiškias ribas tiek ką valstybė daro, tiek kokios apimtys. Dabar rėžia drūtą mintį, kuri nemažai daliai miško ežiukų sukelia krizenimą. Trisdešimt rublių ne tiek pagal kursą daug, bet solidžių valstybių external dept prasigooglinus ir nekelia džiaugsmo. 🙂 Kame ten solidumas? Kad gali paspausti printeriai zalių ar evrotugrikų atprintins gerbiami uberales ? Rusija ne pasaulio bamba, bet ir užjūro princas su geru gumbu ir stambiom mėlynėm.

  7. Šimonis :)
    Posted rugpjūčio 12, 2014 at 12:20 pm | Permalink

    nors ne dėl biudžeto balanso – iš solidarumo.

    soliterumo.

    http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/S/soliteris

    • Rolandas
      Posted rugpjūčio 13, 2014 at 5:22 pm | Permalink

      Dėl pagausėjusių sankcijų kiekio ir dokumentacijos padidejimo pakels išlaidas tušinukams ir kanceliarinėms išlaidoms ? 🙂 O šiaip kryptis indomi .

  8. aha
    Posted rugsėjo 10, 2014 at 8:14 am | Permalink

    Stebiuosi autores kantrybe atsakinejant i gan kvailokus komentarus, tiesiog gelezine kantrybe.

  9. Nesvarbu
    Posted rugsėjo 15, 2014 at 11:56 am | Permalink

    Girdėjau antį su storu antinu šnekant. Gerai, kad nesuprantu paukščių kalbos, tai nutariau čia pasiklausyti. Galima kandidatė į Vilniaus merus? Come On, kas Jūsų lauktų – intrigos intrigėlės ir skurdas (Бедность bei нищета). Prisiminkite, visų dabar paniekintą panelę Dargužaitę. Negi minsite tais pačiais jau pramintais takais.. Ir ko Jums tam banke ramiai nesisėdi? Na, na…

    Pagarbiai:

    Nesvarbu

    • Posted rugsėjo 24, 2014 at 9:08 am | Permalink

      Jus kažkas neramina? Bijot, kad per sunku bus pasirinkti, kai tiek gražių ir protingų? Pradėkit nuo neteistų, toliau bus lengviau.
      Beje, kas ir kodėl “visuotinai paniekino” Mildą Dargužaitę, man girdėti neteko.

      • Nesvarbu
        Posted rugsėjo 24, 2014 at 10:57 pm | Permalink

        Mane labai neramina, jog Lietuvai įsivedus EURą Lietuvos bankas tampa „balastine institucija“.
        O taip, dar bijau, kad dabar bus labai sunku pasirinkti, kai TIEK gražių ir protingų. Iki šiandien buvo lengva – kol Mantukas nenusprendė pasislėpti už moters sijono. Pačiam per „slabo“? Beje, apie teistumą čia gal Jūsų toks kerštas už A. Zuoko ankstesnį bandymą Jums priminti „neišsižadėk lazdos, terbos ir turmos”.
        O dėl, „kas ir kodėl“ tai geriau klauskit Užkalnio . Atrodo tapo gero tono ženklu internetinėje plotmėje pašiepti ar apdalinti epitetais M. Dargužaitę. Šis virusas tarp apžvalgininkų ir visuomenės veikėjų plinta, tokiu pat greičiu, kaip ir ankstesnis apsilieti galvą šaltu vandeniu. O ir konservatoriai nebeatpažįsta savo draugų. Santykiai atšalo po ankstesnio pareiškimo Merė arba nieko . Na Jums ten geriau žinoti, Jūs su jais bičiuliaujatės.
        P.S. Pažadėkit neminėti bloguoju. O geras politikas privalo visko žadėti. Čia tuo atveju, jeigu visgi tapsite MERU.

        • Posted rugsėjo 25, 2014 at 5:55 pm | Permalink

          taip, dviračio žiniose girdėjau apie tą balastinę. Vienok, ponuli, ji daugiau būtų balastinė dabar nei bus įsivedus eurą, if any. Mat turint valiutų valdybą ne tik, kad neturi tradicinių monetarinės politikos instrumentų, bet net nedalyvauji priimant tos politikos sprendimus savo inkaro valiutos (šiuo atveju – euro) centrinio banko Valdyboje. Taigis tataigis. Jau neminėsiu to menko fakto, kad banke yra priežiūros funkcija, mokėjimai, grynieji pinigai, makroekonomikos analizė ir panašūs niekai, kurių ECB tikrai neketina vykdyti. O kur dar šio laikmečio mada – makroprudencinė politika? Kažkaip balastinėmis institucijomis nepasidarė nei Bundesbankas, nei Banque de France, nei Austrijos CB. Tad jūsų nerimas dėl LB nepagrįstas.

          Nežinau, kad yra “Mantukas”? dizaineris koks? Spėju iš sijono paminėjimo. O zuoko bandymas “man priminti” nieko man nepriminė, nes tokių priminėjų – eilės apie pečių. Kai kurie man jau tris metus komentaruose grasina kalėjimu už “pagrobtą snorą”, kurį “pagrobiau ir išsidalinau su konservatoriais ir Grybauskaite”, nes kažkoks ten laikraštis kažką kritikavo. O va tuoj bus byla arbitraže, visai kaip Jukos’o. Indeed. Tad tuo požiūriu zuoko prijomai mažai originalūs. Gal toli pramatė ir norėjo, kad abu būtume teisti už gerus darbus. Bet kolkas nelabai pavyko.

          Interneto platybėse pašiepti mane kasininke ar arkliaveide lachūdra irgi yra kažkam yra gero tono ženklas. Visiems neįtiksi, žinoma. So. Kažkaip nelabai čia supratau, kur lenkiat, bet ne pirmas kartas, išgyvensiu.

Post a Comment

Your email is never published nor shared. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

*
*

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos