Proporcija ir Konstitucija: tarp matematikos ir meno

Šiandien Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą dėl valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo užmokesčio mažinimo, kuriuo pripažino dalį sąlygų, kuriomis buvo sumažintas darbo užmokestis, prieštaraujančiomis Konstitucijai. Neabejotinai tie, kuriems buvusioji Vyriausybė viską “darė blogai”, džiaugiasi. Džiaugiasi, matyt, ir aukščiausių pareiginių kategorijų valstybės tarnautojai ir teisėjai – spalio mėnesį netikėtai gali iš dangaus nukristi nemenkas algos padidinimas. Tai ką pasakė Konstitucinis teismas? Atrodo, kad teks pakeisti įsitikinimą apie proporciją, kaip tam tikrą atskirų visumos dalių derėjimą, į įsitikinimą, kad proporcingas yra tik toks žmogaus kūnas, kurio rankų ir kojų ilgis yra vienodas.

Visada lengviausia aiškintis per palyginimus, tad pabandykim ir šį kartą. Imkime du valstybės tarnautojus: kokį nors ministerijos kanclerį (20 kategorija) ir kokį nors vyresnįjį specialistą, inspektorių ar tyrėją (10 kategorija): 2008 metais pirmasis pareiginės algos uždirbo 6370 litų (490*13), o antrasis – 2352 litus (490*4,8). Ignoruokime kol kas kvalifikacines klases ar kitokius priedus už kvalifikaciją bei stažą, taip bus lengviau palyginti: jų pareiginė alga skyrėsi  2,7 karto. Sumažinus darbo užmokestį ministerijos kanclerio pareiginė alga dabar yra 4743 litai ( 450*10,54), o specialisto – 2160 lito (450*4,8). Pirmuoju atveju sumažėjo ir bazinis dydis ir koeficientas, antruoju – tik bazinis dydis. Kas atsitiko? Kanclerio pareiginis atlyginimas sumažėjo daugiau nei 25 procentais, o specialisto – kiek daugiau nei  8 procentais, o jų atlyginimų skirtumas sumažėjo iki 2,2 karto.

Čia ir slypi Konstitucijos pažeidimas: pasirodo, atlyginimai turėjo mažėti taip, kad atlyginimų skirtumas, buvęs iki krizės būtų išlaikytas, nes kitoks skirtumas kažkiek priartina kvalifikuočiausią specialistą (ministerijos kanclerį) prie mažiau kvalifikuoto specialisto (tyrėjo, inspektoriaus).  Ir tai yra blogai, nes kvepia “lygiava”.

Ar buvo galima tokio priartėjimo išvengti? Žinoma, buvo. Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, ar apskritai įmanoma mokėti  atlyginimus, kurių mokėti neįmanoma, t.y. darbo užmokesčio mažinimas Konstitucijai neprieštarauja, norint sumažinti biudžeto išlaidas valstybės tarnybai ir teismams dydžiu N reikėjo tiesiog dar labiau sumažinti bazinį dydį iki pageidaujamo rezultato. Diferencijuotas darbo užmokesčio mažinimas, t.y. didesnis mažinimas tiems, kurie uždirba daugiau, sutaupė apie 110 mln. litų išlaidų, tad to nedarant bazinį dydį būtų reikėję mažinti dar papildomai apie 20 litų – iki 430 litų, kad bendros išlaidos sumažėtų ta pačia N suma. Kas būtų atsitikę tada? Ministerijos kancleris šiandien gautų 5590 litų (430*13), o štai 10 kategorijos specialistas – 2064 litus (430*4,8). Jų atlyginimų skirtumas ir toliau būtų tobulai toks pats – 2,7 karto, nors pirmojo pajamos būtų 800 litų didesnės, o antrojo – 100 litų mažesnės nei šiandien. Būtų žymiai labiau mažėjusios ir kitų mažiausių kategorijų (nuo 1 iki 9) tarnautojų algos. Ir, svarbiausia, viskas pagal Konstituciją.

Tai yra “proporcingumas pagal Konstitucinį teismą” – atlyginimų skirtumai, sudėlioti iki krizės, yra Konstitucinė vertybė, t.y. būtina, kad ministerijos kanclerio atlyginimas už 10 kategorijos specialisto būtų didesnis būtent 2,7 karto ir nė kiek ne mažiau, kitaip tai yra lygiava, kvalifikacijos profanacija ir dar įvairūs blogiai. Tiesa, žinant, kad iki krizės buvusi pareiginės algos koeficientų lentelė neturi jokio man žinomo mokslinio pagrindimo, kuris įrodytų, jog buvę koeficientų skirtumai kažkokiu objektyviu būdu atspindi tarnautojų pareigybių turinio skirtumą (išskyrus bendrą sermėginę tiesą, kad aukštesnės pareigybės atlyginimas yra didesnis, nes didesnė ir atsakomybė, kurios, beje, diferencijuotas atlyginimų mažinimas niekaip ir nepaneigė), nelabai aišku, už kokius nuopelnus tiems skaičiams suteiktas Konstitucinės vertybės ir atskaitos taško statusas, nes tai yra toks pats sąlyginis dydis, nulemtas politinio konsensuso ir biudžeto galimybių, kaip ir koks nors NPD ar PVM tarifas. Panašiai ir su teisėjų atlyginimų lentele – iki krizės galiojusioje lentelėje mažiausio teismo teisėjo pareiginis atlyginimas buvo nustatytas didesnis už aukščiausios kategorijos valstybės tarnautojo atlyginimą, nekalbant jau apie patį Konstitucinį ar Aukščiausiąjį teismą. Gal taip ir turi būti, bet ar kažkas tą skirtumą atlyginimų nustatymo metu bandė matuoti kokio nors proporcingumo matu, kad dabar jį turėtume laikyti atspirties tašku?

“Proporcingas” KT nutarime – tai tiesiog “vienodas”. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kurios absoliučiai paneigia kone visuotinai sutartą tiesą, kad fiskalinės konsolidacijos sąlygomis, kai pajamos turi mažėti, būtina kaip įmanoma labiau apsaugoti tuos, kurių padėtis ir taip sunkiausia.   Tai, pasirodo, neįmanoma. Nes apsaugoti mažiausias pajamas gaunančiuosius tiesiog niekam pajamų nemažinant (puikiai atitiktų doktriną) irgi, deja, bet neįmanoma.

Nenuostabu, kad “proporcingumas pagal Vyriausybę” atrodė kitaip – tai ne proporcingumas pajamoms, o proporcingumas gebėjimui prisiimti pajamų sumažėjimo naštą. Kadangi užklupus finansiniam sunkmečiui buvo akivaizdu, kad visiems teks pasispausti, lygiai taip pat natūrali buvo prielaida, kad tie, kurie išgali pakelti daugiau naštos, jos daugiau ir prisiims. Tam, kad mažesnes pajamas gaunantiesiems darbo užmokesčio sumažinimas būtų kuo mažesnis. Tai buvo vienas esminių socialinio dialogo klausimų ir viena socialinių partnerių sąlygų vykstant deryboms dėl tolesnio išlaidų mažinimo, kai paaiškėjo, kad pirmo raundo pastangų nepakaks. Tai buvo ir natūralus Vyriausybės supratimas, kad didesnį biudžetinį atlyginimą gaunantys turėtų prisiimti kiek įmanoma didesnę dalį išlaidų sumažinimo naštos, žinoma, neprofanuojant kvalifikacijos ir atsakomybės skirtumų. Todėl labiausiai sumažėjo Seimo vadovų, Vyriausybės narių, teisėjų, ministerijų bei Vyriausybės įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimai, tačiau jie sumažėjo ne tiek, kad dabar galėtume kalbėti apie kokią nors “lygiavą”.

Taip, dėl tokių pakeitimų Seimo pirmininko ar Premjero atlyginimas priartėjo prie pirmos (žemiausios) kategorijos valstybės tarnautojo atlyginimo. Bet ar skirtumas sumažėjo tiek (nuo 8,6 iki 6,8 karto), kad paneigė Seimo ar Vyriausybės vadovo pareigų išskirtinumą ir sulygino Premjerą ir postinį? Aš ir mano kolegos Vyriausybėje dirbome už bene 30 procentų mažesnį atlyginimą “į rankas” nei palyginamomis sąlygomis ministras gaudavo anksčiau (perskaičiavus visokias reprezentacines, anksčiau buvusias tiesiog atlyginimo dalimi) ir niekam nekvoštelėjo mintis svarstyti, ar tik kas nors nemenkina mūsų sunkaus ir garbingo darbo neadekvačiu atlygiu, kuris mus kažkaip “žeminančiai” priartino prie mums pavaldžių tarnautojų. Labiau rūpėjo, kaip išlaikyti socialinę rimtį ir sutarimą sudėtingos situacijos akivaizdoje, kad tuos sumažintus atlyginimus apskritai pajėgtume mokėti, t.y. būtų kas Lietuvai skolina. Dabar, atrodo, kad nutarimas mums siūlo bylinėtis su Lietuva dėl žalos atlyginimo?

Kokios sprendimo pasekmės? Arba Vyriausybė, norėdama išvengti išlaidų padidėjimo ir atitikti doktriną ima ir sumažina bazinį dydį iki tų pačių 430 litų bei panaikina antikonstituciniu pripažintą koeficientų ir klasių sumažinimą, t.y. perkelia naštą mažiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams, arba tiesiog KT sprendimas įsigalioja be papildomo bazinio dydžio sumažinimo, t.y. padidindamas išlaidas valstybės tarnybai ir viešajam administravimui (kas čia kalbėjo, kad jas galima dar ir dar mažinti ir visas biudžeto bėdas tuo išspręsti??). Tokiu atveju mūsų jau minėtas ministerijos kancleris galės džiaugtis 1000 litų viršijančiu algos padidėjimu, o jo kolega 10 kategorijos specialistas gaus apskritą nulį. Jeigu dar kuris turi kvalifikacinę klasę, algos padidėjimas bus didesnis. Kadangi ją veikiausiai turi ministerijos kancleris (tam jis ir kancleris, kad turėtų aukščiausią kvalifikaciją), tai dar geri keli šimtai litų priedo. O kur dar priedas už stažą, kuris skačiuojamas nuo pareiginės algos. Tuo tarpu 11 kategorijos, nuo kurios buvo pradėti mažinti koeficientai, darbuotojui pareiginė alga padidės 13 litų, nes  jo koeficientas buvo sumažintas vos 0,03. Nemenkai pasipildytų teisėjų kišenės. Taipogi ir politikų bei valstybės pareigūnų, nors apie juos nutarime ir nekalbama – jeigu jau neproporcinga, tai neproporcinga visiems, nes ne tik teisėjo ar ministerijos kanclerio, bet Seimo nario atotrūkis nuo postinio irgi sumažėjo. Postinio alga gi liks vietoje. Ne tik todėl, kad jo algos padidinimui nebeliks išteklių, bet dargi jo algos didinimas (nedidinant atkurtų koeficientų kitiems) irgi matyt bus neproporcingas – dar ims ir vėl sumažins tą konstituciškai vertingą atlyginimų skirtumą. Tik jau iš kito galo.

Pasikartojantys priekaištai bet kokiam aukštesnę kvalifikaciją turinčio specialisto darbo užmokesčio priartėjimui prie mažiau kvalifikuoto ar žemesnes pareigas užimančio darbuotojo atlygio, net tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, kai atlygiai mažėja ir visuomenės solidarumas tiesiog reikalauja, kad stipresnis prisiimtų didesnę naštą, leidžia manyti, kad tais pačiais pagrindais būtų galima kvestionuoti ir progresinių mokesčių tarifų konstitucingumą – o kas gi tai, jeigu ne bandymas, “suplokštinti” pasiskirstymą pagal pajamas, tik neto? Juk progresiniai mokesčiai irgi priartintų kažkieno pajamas prie mažesnes pajamas gaunančiųjų, nesvarbu, kad gal per mikroną, bet principas yra principas. Jeigu dabar esantį pasiskirstymą priimsime kaip Konstitucinę vertybę (o kodėl negalime, jeigu jau Valstybės tarnybos įstatymo 2008 m. laidos priedėlis ir teisėjų atlyginimų lentelė tokiais laikytini), bet kokie mokesčių pakeitimai, kurie didesnių pajamų gavėjams mokesčius padidina labiau turbūt irgi reiškia nepageidaujamą lygiavą, demotyvaciją ir kitas bėdas? Štai jums ir netikėtas argumentas progresinių tarifų priešininkams, o ir “šiaudadūšiams” apologetams bus parankus:)

 

 

About ...

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ingrida_Šimonytė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink. Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

62 Comments

  1. Posted liepos 2, 2013 at 9:26 am | Permalink

    Geras straipsnis, Ingrida 🙂 Skaičiai parodo tokios doktrinos problemas. Tiesa, svarbus šiuose soc. garantijų Konstitucinio Teismo išaiškinimuose ir teisėtų lūkesčių principas, kuris neva sukuriamas priėmus politinį sprendimą pakelti atlyginimą. Pats kaip besidomintis konstitucine teise esu keletą kartų rašęs šiuo klausimu – http://jurisprudencija.wordpress.com/2010/09/15/pensiju-kaip-privacios-nuosavybes-konstitucine-doktrina/ bet po to supratau, kad KT su teisėtais lūkesčiais ir proporcingumu yra nepalenkiamas…

    • Posted liepos 2, 2013 at 9:38 am | Permalink

      Man yra klaikiai liūdna, kad toks sprendimas man bando įrodyti, jog mano algos sumažinimas buvo kažkoks mano kvalifikacijos “pažeminimas”. Aišku, kiekvienas matuoja pagal savo įsitikinimą, bet mano supratimu, bandymas išlaikyti solidarumą to the extent possible and reasonable yra kertinis tokioje situacijoje. Žinia, kai nė vienam teisėjui nereikėjo su profesinėmis sąjungomis anei kitais partneriais diskutuoti, kaip gyventi toliau, nei investuotojus įtikinėti mums paskolinti, tai lėšų stygius gali atrodyti labai abejotina problema, gal net neegzistuojanti – juk algas laiku gavo, tai matyt pinigų BUVO.
      Žinoma, balvoniški rėkavimai, kad “tegul visas Seimas ir Vyriausybė padirba už MMA” irgi pasitaiko gamtoje, bet jie ir yra balvoniški rėkavimai, juk nieko panašaus neatsitiko (nors tokių iniciatyvų Seime, beje, buvo) – kodėl teisingas atotrūkis tarp KT pirmininko ir postinio algų yra 10 kartų, aš nežinau.
      Tokiais atvejais norisi spjauti ir pritarti tiems cinikams, kurie 2008 metais sakė – kokio velnio jūs čia su ta vidine devalvacija vargstat – padarykit nominalią ir visi gaus tiek pat litų, kiek anksčiau. Kad jie bus mažesnės vertės, kad skolininkai eurais gaus nusikąsti galvą kartu su taupytojais litais, kad infliacija šoktels – who cares. Svarbiausia, kad litas visais atvejais bus nuvertėjęs vienodai, per devalvacijos mastą. Proporcingai, taip sakant. Nors kartais man ima rodytis, kad ir tokį sprendimą KT būtų užbaninęs – juk visi turėjo teisėtą lūkestį, kad lito kursas nekis:)

      • Posted liepos 2, 2013 at 9:52 am | Permalink

        Reikia nepamiršti su teisėtais lūkesčiais, kaip juos išaiškino KT esminę problemą, kad iš šio principo iš plaukiantis teisingas kompensavimas KT doktrinoje reiškia ne ką kitą, o kaip atstatymas į didžiausią buvusį dydį t.y. iki sumažinimo 🙂 Visa ši doktrina turi labai didelių skylių, na pvz. tai reiškia, jog bet kada priėmus politinį sprendimą ir kad ir 10x padidinus valstybės tarnautojų atlyginimą, ar pensijas iš karto suformuojami teisėti lūkesčiai ir taip gaunasi, reguliuojant valstybės finansus socialines garantijas galima tik didinti, bet jokių būdu ne mažinti 🙂
        Aš jeigu būčiau KT teisėjas, mesčiau visą šią doktriną lauk, bet norint ją pakeisti reikia stiprios kartų ir požiūrio kaitos. Pamenu, kai vienas norvegų garsiausias konstitucionalistas išgirdo apie mūsų soc. garantijų KT dotriną (per vieną teisininkų-konstitucionalistų konferenciją praeitais metais), tai pakartojo garsiąją frazę: “constitution is not a suicide pact”.
        Mano nuomone, sprendžiant ekonominius-socialinius klausimus teismui užtektų pasisakyti tik tais atvejais, jeigu atlyginimas ar socialinės išmokos taptų tokios mažos, kad realiai nebūtų galima už jas išgyventi, o lindimas į proporcijas ir dydžius neišmanant ekonomikos ir finansų, vadovaujantis sena padiktuota konstitucinio socialinio teisingumo samprata – pavojingas valstybės ekonominiam stabilumui.

        • Šimonis :)
          Posted liepos 2, 2013 at 10:17 am | Permalink

          Tomai, turiu klausimą, nelabai draugauju su teisine mantija, bet vistik. Jei yra doktrina, tai ji turi būti statoma ant kažkokių tai “pamatų”? Sakykime Andriukaitis savo nemokamą gydymą siūlo ir baksnoja į konstituciją. Arba šiuo atlyginimų karpymo atveju, nu gi akivaizdus dalykas. Tai gal pamatai konstituciniai kreivi ir piešią KT tą doktriną pagal tos dienos įkvėpimą arba jo nebuvimą.
          Tiksliau klausimas yra toks ar mūsų konstitucija yra adekvati šių dienų iššūkiams ir pilietinei (ne politinei) savimonei.

        • Posted liepos 2, 2013 at 10:35 am | Permalink

          Pritariu, jog yra rizika, kad vienu metu Konstitucijai gali imti ir suprieštarauti išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas (pažeisti vieni teisėti lūkesčiai), o taip pat ir devalvacija (pažeisti kiti teisėti lūkesčiai) beigi skolinimasis (ypač jeigu drausmės priepuolyje kokios skolos “lubos” atsirastų Konstitucijoje). Va tokiu atveju lieka tik viena išeitis – nusišauti su durų rankena. Žinia, realybėje nėra taip blogai – išlaidų mažinimas lyg ir įmanomas, tačiau požiūris kad ir į pensijas, gautas perskirstymo būdu, kaip į kažkokią nuosavybę, nustatant pareigą kompensuoti sumažinimus atrodo keistai – jeigu kažkas gali mokėti didesnes pensijas, tai matyt jas ir mokėtų. Iš to matyti, kad pajamos ir pinigai daugeliui atrodo daugmaž ta pati sąvoka. Spėju, kad įrodyti, jos pats pensijų padidinimas prieštaravo Konstitucijai, turint mintyje, kad net padidinimo metais, kai pajamos dar augo, jų nepakako padidintoms pensijoms mokėti ir reikėjo išvalgyti rezervą, o tai reiškia, kad 2009 metais net ir be krizės tam būtų reikėję skolintis – nebūtų įmanoma. Nes koks skirtumas: savi pinigai ar skolinti. kol jų (dar) yra, tai viskas kaip ir tvarkoj:)

          • Šimonis :)
            Posted liepos 2, 2013 at 12:12 pm | Permalink

            Reikėtų ten įrašą padaryti tokį: biudžetas nedaugiau 1/3 BVP + deficitas nedaugiau 3% :)) Su automatinio “pasileidimo” funkcija :))

  2. Posted liepos 2, 2013 at 12:39 pm | Permalink

    Šimoni,

    Pirmiausia dėl Andriukaičio, tai jis ten savaip selektyviai pasirinko iš KT nutarimo citatas, kurių jam reikia.
    Dėl apskritai tokio soc. garantijų interpretavimo, tai tiesiog teismui reiktų rezervuočiau aiškinti Konstituciją, nes su jos tekstu yra viskas tvarkoje. Tiesiog 2002 m. keliuose nutarimuose paimta tokia interpretavimo kryptis, kai prie visų socialinių garantijų prikabinami “teisėti lūkesčiai”, “proporcingumas”, “nuosavybės teisė” ir pan. Tai yra padaryta su stipriomis klaidomis. Pvz.: teismas teisę į pensiją aiškina kaip teisę į nuosavybę susiedamas šią nuosavybės teisę su konkrečiu pensijos dydžiu. Aš nedrįsčiau kaip teisininkas jos vadinti nuosavybe, bet KT įveda konstitucinės nuosavybės sampratą, kas dar būtų ok, jeigu pasakytu, kad pati teisė į pensiją – nuosavybė t.y. jos negalima atimti ir ją gina Konstitucija, tačiau KT kalba apie konkretų pensijos dydį kaip teisę į nuosavybę, kuri negali būti mažinama, kas pay as you go sistemoje yra absoliuti nesąmonė 🙂
    Pasikartosiu su Konstitucija – viskas gerai, tiesiog reikia kitokio požiūrio į jos aiškinimą, reikia kitų teisėjų, o tada būtų galima koreguoti esamą doktriną.

    • Šimonis :)
      Posted liepos 2, 2013 at 1:43 pm | Permalink

      Tai tuomet Sodros tarifas yra niekas daugiau, o tų “teisėtų lūkesčių” matematinis įvertis, kurį nustato Vyriausybė ir savo nutarimu aprobuoja Konstitucinis Teismas? 🙂 O per tą tarifą prakoštas pinigų srautas jau gaunasi pensininkų ir visų, kuriems pagal nutarimą “priklauso”, nuosavybe, į kurios dalį teisė yra realizuojama kiekvieną mėnesį ir taip iki grabo lentos?

      Kitas momentas. Jeigu taip, tai šiame kontekste transferai į privačius fondus yra pati realiausia tų lūkesčių transformacijos į privačią nuosavybę išraiška? Teisininko požiūriu?
      Netgi jeigu atsisakytume pervedimų į privačius fondus, ir įsivestume virtualias sąskaitas kaip buvo siūlyta. Ar tai nesukeltų papildomų teisinių pasekmių? Kadangi jos atspindėtų tik virtualią nuosavybę ir dar nerealizuotas teises į ją, t.y. iš esmės virtualias teises į virtualią nuosavybę po x virtualaus laiko (kadangi pensinis amžius kaičiamas nutarimu).

      Tai pagal dabartinę KT savimonę ir doktriną nedaug tetrūksta, kad virtualūs skaičiukai, virtualioje sąskaitoje būtų pavadinti “teisėtais lūkesčiais” ir Vyriausybė privalėtų tuos “virtualius lūkesčius” “išiesškoti” iš realios ekonomikos.
      Pataiskyk, jei ne taip ką supratau. 🙂

      • Posted liepos 2, 2013 at 3:08 pm | Permalink

        Iš esmės teisingai supratai. O kadangi taip supratai, tai yra viena iš esminių KT nutarimų problemų, kuriuose pasisakoma mokesčių, išmokų, soc. garantijų, atlyginimų klausimais.. Tame ir bėda, kad pvz. po nutarimo dėl pensijos sodra turėtų sklidina pinigais tapti. Deja, taip realybėje nėra 🙁

        • Šimonis :)
          Posted liepos 2, 2013 at 3:24 pm | Permalink

          Tai ką, turime beraštį Konstictucinį Teismą? 🙂
          Linksma toje Lietuvoje, he he 🙂

          • Posted liepos 2, 2013 at 3:48 pm | Permalink

            Ne tai, kad beraštis, o tiesiog per daug reiškiasi srityje, kuri turėtų būti palikta valstybės politiką formuojančiai vyriausybei. Tiesiog reikėtų susilaikyti nuo aiškinimo, kaip vykdyti ekonominę politiką. Grynai teisiniais klausimais teismas pasisako tikrai gerai.

          • Posted liepos 2, 2013 at 3:54 pm | Permalink

            Sutinku, nes Konstitucija nepasako nieko apie pvz. fiksuotą kursą ir nieko nuostabaus būtų išskaityti kokį paaiškinimą, kuris tokiomis sąlygomis apskritai neįgyvendinamas, kaip ir minėjau: išlaidų mažinimui – ne, mokesčių didinimui – nu jau ne, devalvacijai – niekada, ir skolinimuisi – no pasaran. O jūsų tas “ekonomizmas”, kaip sakė klasikai, kai žemas materializmas ir, kaip sakoma, “ne carskoje eto delo fiksuotame kurse krapštytis”. Šiaip su tokia paradigma į eurozoną stoti gali būti netgi pavojinga 🙂

          • Šimonis :)
            Posted liepos 2, 2013 at 3:59 pm | Permalink

            Sūdau žinoma. 🙂
            Kažkaip intuityviai jaučiu, kad čia labai “pritiktų” sąvoka: “Konstitucinis Išdidumas”.
            Nuvažiavo kartą nuo bėgių, bet signalus siunčia tokius, jog atrodo, kad jų riedmenys vis dar tebejaučia pabėgių pulsavimą. 🙂

          • As
            Posted liepos 2, 2013 at 4:11 pm | Permalink

            Tame ir problema, kad jie teisininkai, o ne ekonomistai, o ekonomika nėra tokia “teisinga”, kaip norėtųsi. 😀

        • Posted liepos 2, 2013 at 4:11 pm | Permalink

          Būtent todėl aš ir nesuprantu susižavėjimo NDC sistema. Nes visiems aišku, kad kapitalo vertė joje būtų sąlyginė, priklausant nuo mokėjimo metu turimų išteklių. Tuo tarpu kam nors gali susišviesti galvoje, kad tai tikras zuikis, o KT galėtų tą patvirtinti, remiantis dabartinė doktrina apie PAYG pensijas

          • Nesvarbu
            Posted liepos 3, 2013 at 9:42 pm | Permalink

            Gerb Simonyte,
            Jus kaip Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja ir buvusi FinMin turetumet zinoti geriau. Stai liberalai teigia, jog Sodrine sistema tai klasikinis finansines piramides pavyzdys. (kad per savo gyvenima sumokame daugiau, o gauname maziau) O NEliberalai – privatus pensiju fondai, tai klasikiniai MMM pavyzdziai. (kad is pensiju fondu pelnisi tik siu valdytojai ir anksciau ar veliau jie bankrutuos)
            Tai kurie cia tie teisus??

          • Šimonis :)
            Posted liepos 3, 2013 at 11:14 pm | Permalink

            Teisiausi yra tie, kurių tauškalai suformuoja “teisėčiausius lūkesčius”.
            Teisėčiausi lūkesčiai – tokie lūkesčiai, kurie yra nemažesni nei Ori skola ir Orus rezervas. Kartu jie sudaro Orų programą.
            Neteisiausieji yra tie, kurie apmoka Orų programos transliacijos išlaidas.

          • Posted liepos 5, 2013 at 6:41 pm | Permalink

            Absoliuti teisibė

          • Posted liepos 5, 2013 at 6:43 pm | Permalink

            BTW, kalbėjom čia apie FTT sykį. Tai panašu, kad enhancinta kooperacija irgi nelabai gaunasi, nes net entuziastai nesutaria, nei ką apmokestinti, nei kaip, nei dėl ko 🙂

        • Šimonis :)
          Posted liepos 6, 2013 at 6:52 am | Permalink

          Ir puiku. Nes tai kvailystė. Tada, kai kalbėjome, kitą dieną, Čikagos FED’as skelbėsi ieškąs advanced levelio HFT specialisto už valdytojo algą + bonusai, manot atrado? he he 🙂
          Jei FED kompetencija lag’ina, tai ką kalbėt apie EK/ECB komptenciją.
          Kontinente tokių žmonių išvis nėra. Londone kažkiek surastume.
          Tai HFT ‘pažabojimas’ kaip ir atpuola 🙂
          Bankų ‘fair share’? Tai tada ir ECB, kai supras, kad nieko kito nebeliko ir pradės supirkinėti ABS’us – papildys biudžetus šviežiais Euriukais, tarsi jau iš kito finansavimosi šaltinio 🙂
          Esmė kur. Vietoje to, kad svarstytume, kaip ‘tetulę Europą’ padaryti veržlią, dinamišką, agresyvią, mes ją sodiname į vežimėlį su ratukais.
          Aš suprantu, kad p. Šemeta yra tobulas pensionato darbuotojas, bet tikrai nemanau, kad Europai jau atėjo ‘laikas’. 🙂
          Tiesa, kaip supratau, Jūs kažkokiame tai formate, nuo Lietuvos, tuose reikaluose dalyvausite?

          • Posted liepos 6, 2013 at 8:10 am | Permalink

            Reikalas tas yra apie eurobondus, tiksliau apie eurobill’us ir/ar bendrą skolos redemption fondą, ne apie FTT. Ta idėja čia vis plaukiojo pastaruosius kelis metus ir Europos Parlamentas griežtai užsispyrė ją ištirti. Tai čia surinkta grupė ne pagal šalis su savo nuomonėm, o labiau pagal žmonių backgroundą ir turi šitą pratimėlį Komisijai padaryti – ištirti koks tai paukštis ir ar jis gali skraidyti. Na tokia “darbo grupė” :))))
            Dėl Europos problemų – vėlgi agry komplytly. Kai Lietuva perėmė pirmininkavimą, aišku, apie ją parašo daugiau ir tiesiog raudona gija eina motyvas – vai vai vai, bet taigi tie baltai kokia socialine kaina visus šitus savo “auteričius” padarė. Maždaug, “tegul jie mūsų nemoko, šitie laukiniai vargšai”. Aš irgi manau, kad tam, kad efektyviai pamokytum kitus, turi žinoti, ko jie nemoka, tad čia tokie tiesioginiai pasakymai – “mokykitės iš Balticų” nebais logiški, kai problemos yra daug gilesnės ir todėl jau kito plano. Na bet tas neigimas – užknisa. Dar negirdėjau nė vieno, kuris būtų pasakęs kokį receptą, kaip be socialinių kaštų įmanoma apskritai kokį sprendimą esamos situacijos išvirti. Čia tik klausimas, kaip tą kaštą padalinti (ir apie ką jau net KT turi savo nuomonę). O bet tačiau visi įsismaginę keiksnoti finansų rinkas, nes galvoja, kad juk nieko nereiktų daryti, jeigu tik vėl būtų leista į valias skolon gyvent. Atrodo, kad reikalai ėmė eiti velniop, kai deficitai ir skola nustojo būti karo fenomenas:/Nuo to laiko niekam nebesinori spręsti problemų, o tik jas “užskolinti”.

          • Šimonis :)
            Posted liepos 6, 2013 at 8:47 am | Permalink
          • Šimonis :)
            Posted liepos 6, 2013 at 10:27 am | Permalink

            Geriausiai ‘socialinius kaštus’ atspindi “white collar” darbo vieta HK su 10+ darbo diena, 20-30 kvm butuku su prie sienos prisukama lova ir laisvu sekmadieniu.
            Europoje apie socialinius kaštus kalbame tik “privilegijų” dimensijoje, ir ignoruojama tai kas svarbiausia, ko nenorima matyt – kad visą ta gėrį suneša tie, kurie privalo aršiai kautis su tuo pačiu HK, SG etc. kur yra visai kita soc.kaštų paradigma.
            Nenori matyti ir to, kad Europos ‘bitutės’ intensyviai praranda pozicijas, kad investicijų srautai pakeitė polius, nuosavybė intensyviai keičia rankas. O mes bandome nuo to apsisaugoti atsiribodami ir didindami izoliaciją. Tai va, sakėte, kad bandysite nustatyti, kas per paukštis yra tie eurovekseliai. Spėju, kad tai bus strutinių būrio atstovas – iš kuo aukščiau išmesi, tuo ilgiau ‘skris’. 🙂

          • As
            Posted liepos 7, 2013 at 8:39 pm | Permalink

            Taigi. Kaip mus kažkada (daugmaž po Rusijos krizės, prieš pat įstojimą į ES ) mokė, kad galima gerai gyventi kaip vakariečiai, nes tie gerai gyvena skolindamiesi ir mes labai pykom kai po 2009 m. nebegalėjom to daryti kaip jau buvom pripratę taip ir jie pyksta. 🙂

            Tik mes dar pamenam kaip reikia gyventi iš to ką uždirbam (dabartinė 20-mečių karta dar net blokadą per rūka prisimena), o vakaruose jau antra karta gyvenanti iš skolos ir valstybės pasiskolintų pinigų baigia užaugti. Todėl jiems bet koks kieno nors mažinimas (kaip mūsų KT) yra kažkokia pasaulio pabaiga, nusikaltimas, o kiek norisi pinigų neduodantys – visokie labai žiaurūs niekšai. 😀

          • Posted liepos 11, 2013 at 6:15 pm | Permalink

            Įdomu (medicinos požiūriu) yra tai, kad į vieną komplektą su šiuo šventu pasipiktinimu taipogi eina ir pasipiktinimas “praskolinta valstybe”

          • Šimonis :)
            Posted liepos 8, 2013 at 8:13 am | Permalink

            Archiniekšai! Reakcingai riktelėtų gerai žinomas klasikas. 🙂

  3. Posted liepos 2, 2013 at 4:40 pm | Permalink

    Man čia toksai visai retorinis klausimas kyla: o kaip pvz., būtų su etatų mažinimu (juk darbuotojo atleidimas – tai faktinis jo atlyginimo sumažinimas iki nulio)?

    Jeigu remtumėmės prielaida, kad kažkieno menamai teisėtas lūkestis būtų dirbti tarnautoju iki gyvenimo galo, tai reikštų negalimumą būti atleistu. O tą patį aiškinimą paskui būtų galima ir bendrai perkelti į darbo teisę. Būtų labai įdomu.

    • Posted liepos 2, 2013 at 5:05 pm | Permalink

      O štai vat gerbiamas Žiurkėnų valdove kažkokia ponia teisėja panašiais pagrindais bandė kokią tai žalą prisiteisti, kai ją atleido – irgi sakė, kad tikėjosi, jog dirbs iki kažkokios Auroros salvės. Tiesa, ne Konstituciniame tai buvo ir, atrodo, nepavyko. Bet teko pastebėti, kad klausimai susiję su teisėjų reikalais KT paprastai sprendžiami ganėtinai pozityviai (teisėjams).
      Aš irgi manau, kad jeigu būtų uždrausta atleisti iš darbo ir mažai mokėti, tie, kurie dabar sako, kad “prie ruso buvo geriau” daugiau jau taip nebesakytų

    • Šimonis :)
      Posted liepos 2, 2013 at 6:00 pm | Permalink

      Toks tarnautojas šioj planetoj yra tik vienas – Popiežius 🙂

  4. Atanas
    Posted liepos 2, 2013 at 5:18 pm | Permalink

    tai iman viską iš kitos pusės ir vadovaujantis KT logika, išeitų, kad tarp viršūnėlių ir šaknelių yra įspraustas tam tikro dydžio pagalys, kuris negali būti nei trumpesnis , nei ilgesnis ir visada turi išlaikyti tam tikrą atstumą ir jei pvz remiantis auksčiau minėta logika būtų apačiom pagal kažkokį kriterijų padidinta tarkim 10 lt, tai viršūnėlės iškart galėtų tikėtis tokio pačio padidinimo ar kaip čia išeina? bet jei taip yra tai tada čia gaunasi uždaras ratas be pabaigos ir tas pagalys matuojantis atstumą nuo viršaus iki apačios yra nekintamo dydžio ir galėtų tapt savotišku stabilumo simboliu, kuriuo remiantis visi galėtų reikšt pretenzijas dėl savo lūkesčių…

    • Posted liepos 2, 2013 at 6:19 pm | Permalink

      Taigi, kad čia galima grybauti beleko. Tarkim, jeigu ši Vyriausybė vykdytų tai, ką kalbėjo (pradėti didinti darbo užmokestį mažiau uždirbantiems), galima kliedėti, kad didinant koeficientą postiniui nedidinti jo kancleriui neišeina, nes tuomet įvyks kvalifikacijos profanacija iš antro galo 🙂 jeigu jau ta 2,7 “koja” yra kokia tai šveta karvė, tai, matyt, nė vieno jos rago negalima trumpinti

      • As
        Posted liepos 2, 2013 at 6:36 pm | Permalink

        Tai taip išeina, kad jau netgi paskutiniai pora MMA padidinimų irgi konstitucijai prieštarauja. 😀

      • Šimonis :)
        Posted liepos 2, 2013 at 7:13 pm | Permalink

        Kadangi tema yra tarp matematikos, meno ir “konstitucinės religijos” tai pasiūlymas būtų toks: algas rikiuoti dieviškosios proporcijos pagrindu. Arba dar geriau, ištempti fibonačio seką ir visus tarnautojus pagal ją surikiuot, esant reikalui perrikiuot.
        Ir “atmazas” būtų labai natūralus – kaip gamtoje, taip ir valstybės tarnyboje. 🙂

  5. Nesvarbu
    Posted liepos 2, 2013 at 9:21 pm | Permalink

    Neabejotinai tie, kuriems buvusioji Vyriausybe viska “dare blogai” dziaugiasi. Bet tik, ne jusu nuolankus. Man tik dar karta lieka pasikartoti, jog kartais konservatoriai ir ju Vyriausybe gali buti didesni socialistai ir uz pacius socialistus. Sia proga pacituosiu viena is B. Obamos kalbu (is anksto atsiprasau uz galimus netikslumus – cituosiu is atminties)

    “Sakiau tai anksciau, pakartosiu dar – negalime leisti, kad mokesciu nasta vel uzgriutu zmones, kurie ir taip labiausiai uz kitus pajuto sios recesijos sunkumus. Negalime uzkirsti jaunimui kelio studijuoti, negalime prasyti, kad senjorai moketu daugiau uz sveikatos prieziura, kad mokslinikai atsisakytu perspektyviu tyrimu, vien del to, jog negalejome del mokesciu nastos tiems, kurie TVIRCIAU stovi ant koju. Taciau prisideti tures kiekvienas ir tai yra sazininga”
    Neduok Sv. konstitucijos dvasia, dar ims ir KT uzdraus progresinius mokescius Lietuvoje ir taip sie sunkiai skinasi kelia. Tris kartus pabelskime i medi…

    P.s daugelio issvajota 20 kategorija – auksciau “musu” tik dangus.. 🙂

    • Nesvarbu
      Posted liepos 2, 2013 at 9:27 pm | Permalink

      …jog negalejome susitarti del mokesciu nastos tiems, kurie TVIRCIAU stovi ant koju. Taciau prisideti tures kiekvienas ir tai yra sazininga.

    • Posted liepos 3, 2013 at 8:44 am | Permalink

      Kokius 3 metus mano kategorija buvo 18, paskui dar 5 – 19, apie 20 nei svajojau, nei tai ką nors būtų pakeitę. Tas niekaip nekeičia mano požiūrio į klausimą.
      Be jokios abejonės, tame esama šiek tiek emocinio užtaiso – priimantys nesmagius sprendimus privalo “nusiskausminti”, kad nebūtų “nuošalyje” visuotinio proceso. Nors ir taip daug kam atrodė, kad buvome nuošalyje ir šūkaujančių, kad turėtume dirbti už MMA irgi buvo. Ir net projektų tokių Seime buvo įregistruota. Va tai jau briedas.
      Visgi, šitas socializmas apsiribojo viešuoju sektoriumi ir gana neblogai atitiko principą – grįžkime su išlaidomis ten, kur grįžo pajamos. Noriu priminti, kad valstybės tarnybos (ne viešojo sektoriaus, o tik viešojo administravimo) payroll bill buvo viena iš dviejų išlaidų kategorijų (kita – krašto apsauga), kurios parėjo į 2006 metus, kaip kad pajamos. Privatus sektorius turėjo valią susitarti savaip, žinoma, DK ribose.

      Dėl progresinių tarifų – aš savo diletantiška buhalterės akimi spėju, kad jie neįmanomi. Bent jau tokie, kurie kam nors mokesčius padidintų. Bet gal įmanomi tokie, kurie visiems sumažintų 🙂

      • Šimonis :)
        Posted liepos 3, 2013 at 8:58 am | Permalink

        Jums reikia susidėti Syso akis, Vėsaitės smegenis ir Andriukaičio liežuvį, gal bent tada pradėtumėte į reikalus žiūrėti profesionaliai, kaip pridera tikram Žmogui. 🙂

      • Nesvarbu
        Posted liepos 3, 2013 at 9:22 pm | Permalink

        Kartais netaikote i vakansija prezidenturoje?.. Jums aukstesne kategorija – nesvarbu, reprezentaciniu jus nenaudojate, o i darba vaiksto pestute – kitas pasakytu, kad jus ne pavyzdys. (cia tas pats, kaip is darbo vyno gamykloje grizti visiskai blaiviam) Reikia sugebeti, taip devalvuoti valstybes tarnyba. Ka tokiu atveju reiktu pasakyti tiems tukst. jaunuoliu, kurie svajoja apie lengva duonos kasni, nekur kitur o valstybes tarnyboje… (Amerikoje 80 proc. universitetu absolventu norėtu kurti savo versla, o Lietuvoje – gauti valstybes tarnyba, ramiai ir iki pensijos.. teigia apklausos) KT nepadare nieko tokio, tik atstate teisinguma (teise buti privilegijuotam)

        O del progresiniu, tai LSDP atsakinga partija ir niekada nezada neimanomu dalyku, kuriu negaletu igyvendinti! O gal ir zada… 🙂 Taip, tokie progresiniai, kurie visiems sumazintu, turbut kiekvieno liberalo svajone.

        • Posted liepos 5, 2013 at 6:40 pm | Permalink

          Kaip pretenduojantis tapti liberalu turėtumėt žinoti, kad tik proporcinių mokesčių sumažinimas visiems turčių pajamas padidina labiau nei kitų. Proporcingai, taip sakant 🙂
          Vakansija prezidentūroje tai čia kas? Kažką praleidau? Nors netaikau niekur, nemoku šaudyti.

          • Nesvarbu
            Posted liepos 5, 2013 at 9:37 pm | Permalink

            Kaip pretenduojanti tapti “sventesnia uz pati Popieziu” (D. Grybauskaite, kuri irgi taupo, net Wizzair paskraido) turėtumėt žinoti, kad vieta S. Daukanto aiksteje atsilaisvins 2014m.

            Prie progresiniu bus grizta rudeni , iki tol is manes liberalo prasau nedaryti 🙂
            O NPD padidinimas visiems, turciu pajamas padidina labiau nei kitu?.. Nes priesingu atveju, kaip dar neliberalas negaliu paaiskinti, kodel jie visom keturiom UZ..

          • Posted liepos 6, 2013 at 8:01 am | Permalink

            Kaip pretenduojantis tapti viską žinančiu, galėtumėt žinoti, kad “taikyti” į tą vakansiją man neleidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija 🙂
            Man tiesiog patinka vaikščioti, o dar aš nekenčiu beprasmiško darbo, kuriuo virsta kasketvirtinis ministrų pasiaiškinimas kur jie išleido 6000 ar mažiau litų. Mes sutarėm šito darbo nedirbti ir nedirbom, t.y. jis mums užimdavo tiek laiko, kiek užima pasakyti žodį “nulis”. Kartais paaiškinimai būna išties labai paprasti ir niekaip nesusiję su bandymais kanonizuotis.

  6. nop
    Posted liepos 3, 2013 at 7:19 am | Permalink

    Gerb. Šimonyte,
    ar galetų vyriausybė atstatyti viską taip kaip buvo seniau, kad KT būtų laimingas,
    o visus kvalifikacinius laipsnius padaryti logaritmiškai didėjančius, tokiu dydžiu, kad progresyvumas išliktų toks pat kaip dabar?
    Ar ir tuomet KT nuspręs, kad kvalifikacijos laipsnių skalė yra nesąžininga jų atžvilgiu? Ar apskritai to neimanoma padaryti?
    Man atrodo kažkas lenda ne į savo daržus.

    • Posted liepos 3, 2013 at 8:56 am | Permalink

      Tai juk rezultatas bus tas pats, nes KT pirmininkas vistiek būtų tik 7 kartus “brangesnis” už “postinį”. O turėtų būti 10. Nes taip 2008 metais buvo. Vienintelis instrumentas, atrodo, yra bazinės algos dydžio kaitaliojimas, bet jis smarkiai nukenksmina tuos, kurių pareiginės algos koeficientas 3 ar 4.
      Spėju, kad koeficientų mažinimas bus tiesiog panaikintas, be jokių papildomų keitimų, nes tai vėl galėtų kelti konstitucingumo klausimus kam nors. Iki metų galo, t.y. nuo KT sprendimo įsigaliojimo tam reikėtų, atrodytų, nebaisiai didelių biudžeto mastu pinigų – gal kokių 30-40 mln.litų. Bet KT pasisakė tik dėl valstybės tarnybos ir teismų, o analogiški mažinimai buvo atlikti visame viešajame sektoriuje (švietimas, sveikata ir t.t.), kur pinigų sumos nepalyginamai didesnės, nes čia tik begalvių smegenėlės sugeneruoja įsitikinimą, kad didieji biudžeto pinigai tenka valstybės tarnybai – tada jau kalbėtume apie šimtus mln. Šiaip galima būtų sakyti “čiku raku”, KT apie juos nieko nepasakė. Bet juk akivaizdu, kad tai briedas. Mokyklos direktoriams koeficientai irgi sumažėjo labiau nei seselėms. Tad jeigu viskam (kad būtų logiška) pritaikyti KT paradigmą, pinigai bus jau nevisai maži. Kitąmet problema pasidarytų visai didelė – praktiškai visą išlaidų augimo rezervą tektų paaukoti daugiau uždirbančių “viešiukų” algoms didinti.
      Tad socialiniu požiūriu vaizdelis būtų tikrai nekoks – aukštesnių kategorijų tarnautojai ir pareigūnai “bum” ir po vieną kitą tūkstantį didesnės algos. O žemesnių kategorijų – po kelioliką litų ar po apskritą nulį.

      • nop
        Posted liepos 3, 2013 at 10:04 am | Permalink

        Rezultatas bus toks pats, bet KT išreiškė pykti, kad jiem nulupo algos daugiau nei kitiems. Ir jeigu sutvarkius koeficientus, matematiškai, visų alga mažėtų proporcingai, ir nebūtų jokio pažeidimo.
        Aiškų galbūt vėl keltų klausimą, ir nusprestų, kad jie yra diskriminuojami paprasto postinio atžvilgiu. Manau, KT neturi galių paneigti koeficientų nustatymo tvarkos ar ją keist.

        Ir logiškiau būtų, neliesti vieno koeficiento algos vertės, o visiems pareigunams algą didinti konkrečia pinigų suma. Užfiksuot kaip MGL ir nebeliest.

  7. antanas
    Posted liepos 3, 2013 at 1:52 pm | Permalink

    dar pagalvojau apie tas pačias proporcijas, ir idomu, kodėl niekas nesikreipia i KT, kad būtų išaiškinta ar nepažeidžia proporcingumo principo sodros įmokų lubų nebuvimas? situacija analogiška gi kaip ir su sumažinimais, manau galėtų kas nors įimtai užsimt šituo reikalu..

    • Posted liepos 3, 2013 at 2:03 pm | Permalink

      paskui dar būtų galima kreiptis su siūlymu pervadinti Teismą į “Kompensacinį teismą” 🙂

      • Šimonis :)
        Posted liepos 3, 2013 at 2:08 pm | Permalink

        Visai nieko būtų… apylinkė, apygarda, apeliacija, kasacija, kompensacija 🙂

  8. Rytis I
    Posted liepos 5, 2013 at 6:59 am | Permalink

    Klausimas išvis, kiek toks sprendimas gali būti legitimus, net jei jis “galutinis ir neskundžiamas”:
    “Konstitucijos interpretavimą lemia įvairūs veiksniai, vienas iš jų – pačios Konstitucijos samprata. Konstituciją sudaro ne vien jos tekstas, ji susideda iš normų ir principų, turi ne tik raidę, bet ir dvasią. Konstitucijos negalima aiškinti remiantis įstatymais ar kitais teisės aktais, nes taip būtų paneigta Konstitucijos viršenybė
    http://www.parlamentostudijos.lt/Nr9/9_teise_1.htm

    “Absoliuti konstanta” pavidalu 2,7 išplaukia vien iš tam tikru metu priimtų įstatymų. Ar KT išlaiko subordinacijos principus, remdamasis žemesnės galios teisės aktais?

  9. Šimonis :)
    Posted liepos 9, 2013 at 5:20 pm | Permalink

    Jei kam įdomu, iš kur atsiranda tokia doktrina ir sąmprotavimai apie biudžetines pensijas, kaip nuosavybę.
    Charles A. Reich, A New Property
    Tai, kad išmokos ir kiti “priklausiniai” yra nuosavybė, idėja buvo kurpiama dar 1964 m., laikotarpis įdomus. Apskirtai šio veikėjo idėjos (beje dosje jo labai marga), kuo puikiausiai buvo “indoktrinuotos” į JAV demokratų socialinę politiką.

  10. Jonas
    Posted liepos 16, 2013 at 4:39 pm | Permalink

    Offtopic

    Gerb. Ingrida, panašu kad aiškėja tikriosios neseno A.Z. “antskrydžio” ant jūsų priežastys:

    http://verslas.delfi.lt/verslas/skolose-skestanti-vilniu-gelbeja-finansu-ministerija.d?id=61871561

    Belieka tik užjausti perdaug savim pasitikėjusius kreditorius 🙁

    Taip pat aiškėja, kodėl drg. socialdemokratų durys Vilniaus merui yra atviros: Vilniaus savivaldybės bankrotas būtų nemenka bomba dabartiniems valdantiesiems, užtatai A.Z. dabar yra visiškai priklausomas nuo FM malonės.

    • Posted liepos 17, 2013 at 5:48 am | Permalink

      šiaip čia nebūtų kaži kas ypatingo, Vilniaus miestas, kaip ir kitos savivaldybės ir anksčiau iš FM beprocentes gaudavo, kaip tai numatyta įstatymuose. Tik kad tos paskolos nelabai gali “gelbėti” – jos yra trumpalaikės ir skirtos iš esmės tik cash flows’ui valdyti – iki metų pabaigos turi būti sugrąžintos.
      Antskrydžio priežastys – noras rasti kitą kaltą, noras būti dėmesio centre ir noras apšūdinti tą, iš kurio kiti nelabai tikėtųsi kokio korupcinio ar panašaus mėšlino elgesio. Tik kad briechnia visa tai.

      O laikas merui bent jau centrinę valdžią šantažuoti palankus – juk nebūtų dailu, jeigu pirmininkaujančios ES šalies sostinė imtų ir apsibankrotintų. galiausiai ir miesto koalicijoj trys partijos iš Lietuvą valdančiųjų. Tai nors ankstesnis FM elgesys neturėjo nieko bendra su tuo, kad buvusio dešiniųjų koalicijos partneris Zuoko elgesys ir retorika buvo toli nuo korektiškumo, nes reikalai yra reikalai ( tad ir paskolas iš FM gavo ir netgi bandėm konstruktyviai svarstyti Vilniaus finansinės būklės “remonto” būdus), dabar, matyt, paprasčiau, nes veikia jau kito pasaulio dimensijos 🙂

      • Šimonis :)
        Posted liepos 17, 2013 at 6:49 am | Permalink

        Prie dabartinių pajamų 1.5 – 2 mlrd. Lt skolos lygis būtų jau nebe psichologinis, o psichopatinis.

      • Jonas
        Posted liepos 17, 2013 at 8:07 am | Permalink

        Vistiek įspūdingai skamba, “kad jau bankai nebeskolina”, ir lašelinės pacientui bus statomos perdalijant pajamų mokestį 🙂

        Ar yra kur internetuose sąrašas tų, kam tektų krūtinėm užstoti ambrazūras jūreivio Matrosovo vaidmenyje? Ir kiek to malonumo tektų biudžetui sąskaita (jei gerai supratau, tik tos trumpalaikės FM paskolos)?

        • Posted liepos 17, 2013 at 9:02 am | Permalink

          centrinei valdžiai. Nelabai įsvaizduoju, kad iš kitų savivaldybių būtų paimama jiems tenkanti GPM dalis – dauguma gauna 100 proc.savivaldybių biudžetams tenkančios dalies, bet daugumos savivaldybių 100 proc. GPM – keliasdešimt milijonų litų, nors procentas ir įspūdingas. Be to, pagal visokias metodikas, jeigu tų kitų pajamos ims mažėti, reikės skirti dotaciją iš valstybės biudžeto. Taigi, realiai Vilniui tenkančios GPM dalies padidinimą reikės atlikti valstybės biudžeto pajamų sumažėjimo sąskaita. kažkas apie 100 mln. Kiek jau priskaičiavau visko, kas bus padaryta: algos pakeltos, keliams pinigų duota, Vilniui duota, tai tik spėlioju – čia tie patys pinigai pažadėti visiems?

          • Jonas
            Posted liepos 17, 2013 at 10:49 am | Permalink

            Bet tai kokia ironija gaunasi:

            pūkinėm plunksnom išplasnoję skundai į KT grįš sunkių akmenų pavidalu ant socdemų galvų. Ir dabar jau jiem sukti galvas, kaip suvesti balansą 🙂

            Galėtum netgi sakyti, kad yra visgi šiokia teisibe ant šio svieto.

          • Šimonis :)
            Posted liepos 17, 2013 at 11:01 am | Permalink

            Dar ironiškiau yra tai, kad tie ‘akmenai’ bus pakrauti tempti mokesčių mokėtojams, t.y. verslui. Šiaip visa ši ‘kompensacijų’ istorija yra niekšiškos politikos padarinys.

    • Rytis I
      Posted liepos 17, 2013 at 9:18 am | Permalink

      Nesu ekonomistas, todėl turbūt nelabai suprantu apie kokį tokį bankrotą eina kalba, kad ir teoriniu pagrindu. Apsibankrotinimas šiaip būtų gal ir neblogai (ko gi išties bijo p. Butkevičius?), – tiesioginis valdymas, auditas, o bei proga išvalyti gardus. Bet kaip? Juk čia ne Detroitas…

      • Šimonis :)
        Posted liepos 17, 2013 at 9:52 am | Permalink

        Tiesioginis 1 mlrd. skolos valdymas? Kas čia norėtų lįst į tokį raistą, na nebent lauminas Zuokas. 🙂
        Bankrotas gal ne, bet jei ne finminas, tai Zuokas būtų priverstas daryt pareiškimą, kad savivaldybė atsisako vykdyti dalį savo finansinių įsipareigojimų. Tada kreditorių pasitarimas, susitarimas arba teismas, restruktūrizacija, etc. Arba nusilenkt ir eit pas vadą paverkti, kas ir buvo padaryta. 🙂

  11. Posted rugpjūčio 23, 2013 at 5:27 pm | Permalink

    Toksai įspūdis, kad rado tą stebukilingą lazdelę dėdulė vabalas lauminams gelbyt, imam ir visus nt pardavimus apmokestinam po kvarabais nuo skirtumo pirkimo/pardavimo. Pirko komunalkę už desėtką tukstantėlių rubliokų, tai jei keitė litus iš rublių pagal kursą vienas-vienas , tai pardavus tą bakužę samanotą užu 150.000 lt. apsimokestina 140.000 lt. nkvd-gpm mokesčiu ir plaukia visos pieno upės į savivaldybes – lik ten gpm gyvena….:) . Rūpinas dėdulė vabalas visais geriems darbams pasakiusiems ” yes “

    • Posted rugsėjo 3, 2013 at 4:58 am | Permalink

      jerunda čia. Pakalbėjo ir pamiršo. Jau kelis metus galioja taisyklė, kad lengvata taikoma tik būsto pardavimui/keitimui, arba NT turi būti išlaikytas 5 metus. iš pakalbėjimų atrodo, kad tik stumdo spekuliantai namus butus be jokių mokesčių, kad net švilpia. Ne pirmas kartas, kai žmonės net nepaskaitė kas įstatymuose parašyta, o kalba. Su draudimo lengvatomis analogiškai (išskyrus senąsias sutartis, kurioms “grandfathering’as” buvo nustatytas dar 2002 metais)

      • Posted rugsėjo 9, 2013 at 12:29 pm | Permalink

        Čia buvo mano paskaityta premjieriausio pasisakymai, kad bet kokios pajamos iš užu kapitalo ar turto turėtų būti panaikintos ir lengvatos susijusios su penkeriais metais turėt išnykt kaip biudžeto košmaras-rūkas pašvietūs naujiems įstatymams. Kas dabar yra aišku, vat tendencijos tai eina vis geryn ir geryn… 🙁 .

Post a Comment

Your email is never published nor shared. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

*
*

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos