Atsiverčiu finansų ministro R.Šadžiaus interviu šios savaitės “Veide”. Gausu visokių nuvingiavimų į šoną nuo stiprių bendrapartiečių rinkimų metu skelbtų šūkių, kas turbūt yra normalu prisiėmus tikrą atsakomybę su tikrais pinigais ir įsipareigojimais. Atsargus atsižegnojimas nuo iš esmės subalansuotų finansų 2015 m. apeliuojant į nežinomą ekonomikos raidą… Aiškiaregiu finansų ministrui nereikia būti, visgi taip jau yra, kad negalint tiksliai numatyti ateities gyvenama pagal tam tikrą ekonominį scenarijų, kuris tuo metu atrodo labiausiai tikėtinas. Tuos scenarijus rengia Finansų ministerijos specialistai ir, kaip rodo ilgametė patirtis, paprastai neapsirinka. Taigi, pagal scenarijų, pagal kurį parengti ir naujo Seimo patvirtinti trimečiai rodikliai, 2015 metų viešųjų finansų deficitą turėtų sudaryti tik pensijų reformos kaštai. Jeigu, kaip šiandien atrodo, nauja Vyriausybė užkals pensijų reformą lentomis, nes ją mažai jaudina, kokią pakeitimo normą (pensijos santykį su vidutine alga) gaus tie pensininkai, kuriems dabar 35, tuomet finansus 2015 m. galima ir visiškai subalansuoti. Tad nesuprantamas šis vinguriavimas. Ypač kai kitoje eilutėje aiškiai tikimasi skolos santykio su BVP mažėjimo dėl didėjančio nominalaus BVP. Vadinasi, augimo prognozėmis lyg ir neabejojama.
Žinoma, augant BVP skola jos santykis su BVP menks, net jeigu deficitas neišnyks ir bus naujai skolinamasi toliau. Būtent taip skola praeityje sumažėjo nuo 22 procentų BVP iki 16, nors kiekvienais metais absoliučia suma didėjo – subalansuotų finansų Lietuvoje nebuvo net dviženklio BVP augimo metais. Kita, liūdnesnė žinia yra ta, kad nors galima taip sumažinti skolos naštą, kuri tėra abstraktus santykis su BVP, daug sunkiau yra sumažinti skolos aptarnavimo išlaidas, kurios mokamos iš tikrų mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių. Jau vien dėl to reikėtų išnaudoti palankiai apsisukusį ūkio ciklą ir apie subalansuotus finansus kalbėti ryžtingiau. Aišku, tai-skonio dalykas, kas kam svarbu.. Didžiojo skolinimosi poreikio laikus tyliai apkasuose pratupėjus visada gali bandyti tautai paaiškinti, kad čia ta kita bloga Vyriausybė visko “prisiskolino”, tai ką čia dabar padarysi – juk dabar reikia “gyvenimą gerinti”. Aišku, apdairiai nutylint, kad prisiskolino ta “blogoji” iš esmės dabartinės Vyriausybės anos, ikikrizinės kadencijos įsipareigojimams vykdyti.
Visgi, įdomiausiai nuskambėjo atsakymai į du paskutinius žurnalistės A.Lėkos klausimus, iš kurių aišku, kad ministras vis dar bando perrašyti istoriją. Štai atsakydamas į klausimą apie krizę, ministras pirmiausia užsideda “čiuriką”, kad niekas neatspėjo, koks bus kritimas. Tikrai, niekas neatspėjo. Pati Finansų ministerija, kaip ir visi kiti analitikai prognozes iki 2009-ųjų pavasario blogino kelis kartus. Visgi aiškinti, kad lėtėjimą nulėmė “psichologinis veiksnys”, suprask, jeigu nebūtų kalbėta per rinkimus apie artėjančią krizę, viskas būtų buvę geriau, stačiai juokinga ministrui, kuris, tikiuosi, puikiai atsimena, kad dar rinkimais nekvepėjo, o 2008 m. biudžetas jau nebuvo vykdomas ir visi rodikliai aiškiai rodė kryptį žemyn. Ko vertos kalbos apie “rinkiminę psichologiją” ir “žiaurų pesimizmą”, kai visi vertinimo (tiek bendras, tiek vartotojų) rodikliai nuo pat 2008-ųjų pradžios stabiliai mažėjo? Per rinkimus jau daugumai buvo aišku, kad po Lehman brothers iš dviejų alternatyvų, kurios teoriškai buvo galimos anksčiau – nuosaikaus lėtėjimo ir staigaus smigimo – liko tik viena, nes bankai visiškai užsuks paskolų kraną, o ne tik sumažins spaudimą. “Nebuvo aišku” tik tiems, kurie vistiek teikė Seimui biudžetą su iš oro išburtomis planuojamomis pajamomis. “Pasunkėjo skolinimasis”? Kad visus metus jis buvo “pasunkėjęs” ir ministras negalėjo nosies kyštelėti į finansų rinkas, ką jau bekalbėti apie rinkiminį laikotarpį, kuris buvo jau po Lehmans. Tada sąlygos buvo ne šiaip “pasunkėję” -skolinimosi galimybių apskritai nebuvo. Seimas kvailai padidino valstybės tarnautojų atlyginimus? Taip, žinoma ir finansų ministras net kažką sakė. O kas Vyriausybėje, nusispjovęs į Finansų ministerijos nuomonę padidino pensijas 50 procentų per metus? Ką finansų ministras sakė tada? Gal pagrasino atsistatydinti?
Frazė “galėjo būti minkštas nusileidimas, koks buvo Latvijoje ir Estijoje” yra verta atskiro apdovanojimo. Politikoje demagogija yra įprastas dalykas, bet nesąmones reikėtų dozuoti atsargiai. Minkštas nusileidimas Latvijoje ir Estijoje? Du (Estijoje) ar trys (Latvijoje) kritimo metai, per kuriuos šių šalių ekonomikos susitraukė labiau, nei vienus metus kritusios Lietuvos yra “minkštas nusileidimas”?? Vienintelė Lietuvos skirtis nuo Estijos, ir finansų ministras tą puikiai žino – atsakinga Estijos biudžeto politika iki krizės ir greitas reagavimas į ūkio lėtėjimo apraiškas. Todėl “minkštai nusileido” tik Estijos biudžetas, bet ne ūkis – iki krizės sukauptų rezervų ir greito biudžeto koregavimo pradėjus aiškėti ūkio lėtėjimo požymiams pakako, kad šioje šalyje net per labai kietą ir staigų ūkio nuosmūkį nepadidėjo skola. Kaip čia neprisiminsi (kadangi buvo daug liudininkų, tai etika leidžia apie tai kalbėti) Baltijos finansų ministrų susitikimo 2008-ųjų rudens pradžioje, į kurį tuometinis Estijos ministras I.Padar atvyko visas nusigalavęs po biudžeto derybų, nes mažino finansavimą visiems ir didino mokesčius. Tuo tarpu Lietuva dar nė nemąstė, kad jai reikia kažkaip reaguoti į tai, kas vyko jau kone metus ir nuolat ryškėjo. Kam? Juk ant nosies rinkimai ir reikėjo skleisti gerąją naujieną.
Kitu atsakymu ministras teigia niekada neatsiprašinėjęs, nes, suprask, tai “ne lygis” suklysti. Dar priduria, kad buvo alternatyva – minkštas ar kietas nusileidimas. Suprask, kažkas nepasirinko tos minkštosios ir pūkuotosios.. Truputis tiesos mele iš tiesų yra baisus dalykas – tikimybė, kad nusileidimas bus nuosaikus išties buvo. Tik ji buvo tada, kai ministrui buvo rašomos pažymos apie perkaitimo grėsmes. 2007-aisiais. Tuomet tikėtina atrodė ir vienokia, ir kitokia įvykių raida – konkretesnei išvadai trūko duomenų, gaisras JAV antrinių paskolų rinkoje į kitas pasaulio dalis persimetė vėliau. Tačiau tai reiškė, kad vistiek reikia ruoštis, net ir minkštam nusileidimui. Juk ne šiaip sau buvo rekomenduojama ministrui 2008 m. biudžete vietoje 2 procentų BVP deficito planuoti 4 procentų perteklių. Iš tiesų, iš pradžių tas lėtėjimas ir atrodė gana nuosaikus, tačiau net į jį reikėjo reaguoti ne adverniškai, o estiškai, tikslinti biudžetą dar 2008aisiais, nes buvo aišku, kad iki metų pabaigos finansuotis nebebus įmanoma (tą liudijo ir gruodį galiausiai sukauptos skolos, vėlavę atlyginimai ir pašalpos ). Kilus įtampoms tarptautinėse finansų rinkose buvo aišku, kad kalbėti apie nuosaikų lėtėjimą nebėra ko. Net ir itin optimistinė lyginant su faktu, bet pesimistinė 2008 m. rudenį -1,5 proc. recesija 2009 metams nebuvo joks “minkštas nusileidimas”. O juk ministras negali sakyti, kad jo nežinojo – juk turbūt būtent todėl pristatydamas 2009 m. biudžetą Seime į klausimą apie recesijos tikimybę atsakė “Lietuvos bankas recesijos neprognozuoja”, tarsi neturėtų prognozuotojų Finansų ministerijoje..
Bandyti perrašinėti istoriją, papudruoti save papeizojant neįvardijamus “kitus”, žinoma, galima ir, matyt, natūralu. Turbūt žurnalistės klausimai nėra malonūs. Visgi elementarus nuoširdumas šiuo atveju būtų stiprybės, o ne silpnumo požymis. Bet čia irgi skonio dalykas.. Tik jeigu jau norisi keisti praeitį, tuomet geriau tai daryti tada, kai nebėra atmintį turinčių liudininkų, o tebegyvenantys per daug tingūs, kad nagrinėtų duomenis ir juos lygintų su kalbomis. Kol netingių liudininkų sklerozė neištiko ir neaplankė giltinė, neįvertinti šių bandymų neįmanoma: tai apgailėtina.
143 Comments
Esu toli nuo LT, tai sunku spėti su įvykiais. Na ir bezpredielas. Sysas dalija interviu kairėn dešinėn, Šadžius komandiruotėj, Butkevičius mėgina švelnint pirmąjį smūgį su tuo savo skaičiuosim, žiurėsim ir dar prideda nuoširdžiai nuo savęs:
<a href ="http://verslas.delfi.lt/verslas/finansu-ministrui-isvykus-i-komandiruote-neaisku-kas-laukia-pensiju-reformos.d?id=60842125" title="apie saulės batareikas."
Ieškausi popkorno, kokakolos ir minkšto foteliaus.
Tai šitaip yra anonsuojami sprendimai, lemsiantys ateitį 30 metu į priekį?
Opozicija turėtų suleisti dantis iki pat kaulo. Už visas “naktines”, be jokio pasigailėjimo.
Gerb., Ingrida, visiškai sutinku – tai apgailėtina. Bėda tik tame, kad tas, kas galvoja plačiai ir turi kažkiek atminties viską ir šiaip daugiau mažiau supranta, o didžioji dalis geltonojo delfi skaitytojų, kurie ir yra pagrindinis dabartinės koalicijos elektoratas vistiek rėkia “juodą” kai kartais ir patys mato, kad “balta”. Su tokiais jau seniai net nebandau šnekėtis, nes tai labai pavojinga. Kultūringą ir klausantį žmogų tie idiotai pirmą nutemps iki savo lygio, o paskui pribaigs savo patirtimi.
Labai dažnai pagalvoju, kodėl dešinieji būdami valdžioje nepakeitė rinkimų tvarkos, t.y. neįteisino Estijos pavyzdžio, juk mūsų šalyje internetas vienas greičiausių ir prieinamiausių? Manau, kad tame yra didžiulis dešiniųjų jėgų potencialas. Kiek tenka bendrauti su lietuviais – pasaulio piliečiais – visi yra už tokią galimybę ir jų balsai būtų skirti tikrai ne už tuos senius šalčius raudonosius.
Kolega, offshore dešniųjų jėgų, ypatingai liberalių, potencialias yra ne didžiulis, o kolosalus. Vien dėl to tokios iniciatyvos seime konverguoja į “nulį” 🙂 Kai senoji karta diverguos į begalybę/amžinybę, LT tikėtina apturės aukso amžių.
Būtų malonu, kad tas kolosalus potencialas netingėtų balsuoti. Emigrantų tariamai turim pusę milijono ar daugiau, o 2012 rinkimuose diplomatinėse atstovybėse balsavo 17 tūkst. rinkėjų. Kolosalu.
Blake, tikrai, būtų malonu. Bet nebūtina potencialus visada vertinti konservatyviai. 🙂
Toks projektas aname Seime buvo, nors nuomonės ir buvo nevienareikšmiškos. Nesu tikra, kad iš ties tų aktyvių rinkėjų overseas yra tiek daug, kiek yra išvykusių žmonių. Su tokiais balsų pirkimo viražais, kokius stebėjome per praėjusius rinkimus, imu ir aš tikėti sąmokslo teorijomis apie internetinio balsavimo nesaugumą. Anyway, kai galvoju, ar balsuočiau internetu pati, kol kas sau atsakau, kad ne, nors nemanau, kad kam paslaptis už ką aš balsuoju 🙂
Ingrida, Jūsų atsakymas man priminė Keyneso grožio konkurso teoriją 🙂
neabejotinai daug apie ją žinote 🙂
Užtektinai, kad laikyčiau Jūs gražiausia moterim mūsų politinėj padangėje 🙂
Sakyčiau, kad teisingas teorijos pritaikymas sakytų, kad tai Vilija Blinkevičiūtė 🙂
Nesikuklinkit. Vilija, šį titulą galėtų laimėti tik tuomet, jei turėtų pakankamai pinigų jį nusipirkt. O kadangi, neturi, tai geriausiu atveju grožio karaliene galės pabūt už mokėsčių mokėtojų pinigus. Bet čia labai jau būtų Šarlio Pero pelenės teorija, o ne Keyneso. Kaip bebūtų in a long term, visi vietiek atsigręžia prie tikrojo grožio, kurio, Jūs, nestokojate.
Baigiant temą belieka tik prisiminti tą patį Keynesą prisimenant, kad in a long term we are all dead 🙂 Bet tada išties paprastai gražiai nugrimuoja
Na, nesubuitinkim taip visko, antraip ir graži diena tapti rūškana. 🙂
A, tiesa, skaitėte Butkevičiaus disertaciją? 🙂
Ne. Rekomenduojate?
Taip. Iš profesinės srities – nieko ten įdomaus nerasit, tik dar kartą susimąstysite ar Butkevičius yra tikras zuikis. O rekomenduočiau grynai dėl paprastos “žmogiškai bjaurios” 🙂 priežasties – atrasite neblogų argumentų būsimos fiskalinės politikos kritikai. (galėsit pasiremti pačiu premjeru)
Dėl pensijų reformos. Jakeliūnas feat. Kuodis
Įspūdis toks, arba Raimundą užgriuvo viduramžių tamsuma, arba prikepino savo investcijas. Not his day..
Ne, kodėl? Niekad negirdėjau, kad Kuodis ką nors kito tuo klausimu kalbėtų
Gal ir teisi esate. Dabar pabandžiau prisimint jo ankstesnius pasisakymus, tai tikrai, išblukę iš atminties. Matyt intuityviai buvau susidaręs ypatingai pozityvią nuomonę šiuo klausimu.
Na, yra tokia pareigybė juk. Vadinasi “einantis genijaus pareigas”
Bet kaip sau norit, apie negatyvias pasaulines demografines tendencijas, siedamas jas su būsimų “pensinių akcijų” likvidumo stygiumi, tai nučiurleno į paraštes 🙂
Priežastis kodėl Kuodis skeptiškai vertina privačius pensijų fondus, kiek aš susidariau įspūdį yra tai, kad jis labai įdomiai vertina būsimą investicijų grąžos dydį. Jis teigia, kad esant prastai demografinei situacijai ekonomika stagnuos ir investicijų grąža bus tokia pat nedidelė, kaip ir Sodros pajamų augimas. Problema, kad net jei taip ir būtų, pensijų fondai investuoja ir gali investuoti ne tik Lietuvoje ar apskritai vakarų valstybėse, bet ir tose, kurios išgyvena demografinį ir ekonominį bumą.
As, pasakysiu supaprastintai.
Daugumai, manau, užtektų žinoti elementarią finansų pasaulio formulę v=(1+i)^n, kai i – palūkanos, n – periodu skaičius. Kad ir kaip trivialiai tai skambėtų, čia nėra jokios “alchemijos” – tai yra visų finansų pagrindas ir ją prisitaikęs/adaptavęs jau gali mėginti grumtis su “orakulais” dėl prognozių pvz. kada litas liks be valiutinio padengimo? kada valstybės skola, prie x palūkanų, padvigubės ir t.t ir pan. 🙂 Dažniausiai esti taip, kad jei ši formulė nepatvirtina hipotezės, tai ta hipotezė = plepalai. Tas pats ir su investicijom, bei jų grąža.
“Minkštas nusileidimas” = Šadžiaus nutūpimas ant ministro kėdės.
Kad įvyks kažkas baisaus, visi tuomet nujautėme. Kas prekiavo “on margin” pamena tas emocijas, kai darbo metu nuo rizikos premijų vyzdžiai buvo išsiplėtę kaip nuo kokio prasto kokaino, visas kūnas virė, tačiau po darbo, aprimę kokiame pub’e, stverdavos už galvų – “kokias tranšėjas čia mėginam iškasti?”.Visi buvo nusidėjeliškai tikri, kad “tai” įvyks, tik niekas negalėjo pasakyti tiksliai, kada, kam ir kiek tai kainuos, taigi netikrumas vertė vėl imti ta “šiūpelį” vardu rizika ir kasti toliau.
LT signalų irgi buvo apstu. Ir tikrai pamenu, bvuvo respektabilių ekonomistų, kurie apie tai kalbėjo. Pagarba jiems už tai. Pamoka būtų tokia, reikėtų dažniau klausyti ką jie šiandien kalba.
Apie istorijos perašymą galima būtų pasakyti taip, jog “sveiko proto” upė praranda savo normalią tėkmę, kai tvenkiami dirbtiniai tiesos baseinai ir statomos šviesių minčių elektrinės.
Toks orus ponas, koks yra ministras Šadžius, galėtų ir pagalvoti, kad ne visiems patinka, kai juos laiko avigalviais. Nors kita vertus, ponų Andriukaičio, Bradausko ir Vėsaitės kompanijoje jis visai žiūrisi. Kaip pasakytų vyriausiasis gydytojas daktaras Griunšteinas, tai – gauja 🙂
Puikus rašinys. Prašau ir ateityje nepatingėkit atsikirsti socialistams.
Kadangi esate teisingas žmogus, norėtųsi, kad teisingai vartotumėte žodžius. Ar pagal paskirtį naudojate žodį ‘infliuoti’? Tas nelietuviškas žodis reiškia ‘pūstis’. Ar tikrai “augant BVP skola infliuos (=pūsis)”? Juk norėjote pasakyti, kad skola santykinai mažės, nes BVP absoliutus dydis augs.
Blogi įpročiai kalbėti žargonu. Faktas, kad skolos vertė tuo mažesnė, kuo didesnis nominalus BVP. Bet pataisysiu, dėkoju, bus aiškiau
Laba diena, Ingrida, virtualūs sveikinimai Moters dienos proga, ačiū, kad Jūsų nuostabios, šmaikščios, o svarbiausia – gyvenimiškai gajos, mintys klajoja ne tik pilkuose FinMin’o ar Universiteto koridoriuose, bet, ir margame interneto pasaulyje.
Na, kadangi formalumus atlikome, norėjau paklausti. 🙂
Ar įmanoma iš kur nors gauti excelinius modelius, su prielaidom ir projekcijom tiek nac. biudžeto tiek sodros?
Už sveikijimus dėkoju, nors su jais ar be jų atsakymas vis tiek bus ta pati žiauri teisibė 🙂 Modeliai yra FM (projekcijų ir nac.biudžeto) ir Sodroj. Nemanau, kad juos būtų įmanoma “gauti”.
Eh… Nu tai tulpes tada pasilikit (vistiek pavytusios), o butelį grąžinkit. 🙂
O jei rimčiau, tai čia kaip gaunasi, kad valdininkų finansinė logika yra valstybinė paslaptis? Ar čia reikia oficialiai kreiptis? Nes geriau pagalvojus, jeigu jie tą darbą daro už mokesčių mokėtojų pinigus, ir, to darbo esmė = +/- skaičiuoti mokesčių mokėtojų pinigus, tai kodėl jį reikėtų kavoti nuo mokesčių mokėtojų?
Nesutikčiau. Juk kai skelbiamos projekcijos, jų prielaidos būna išsamiai aprašomos. Konvergencijos programoje, kuri rengiama kasmet pavasarį, būna aibė visokių lentelių ir visokiausios informacijos apie tai, kas buvo ir kas, labiausiai tikėtina, bus. Biudžeto projekte visada būna aprašytos projekcijų ir pajamų plano prielaidos. Biudžeto projektą peržiūri Valstybės kontrolė. Todėl niekaip nesakyčiau, kad finansinė logika yra “paslaptis”. Projekcijos post factum yra vertinamos potencialiam “šališkumui” nustatyti.
Kad kažkur nekaba visokiausių modelio tapatybių krūva? Nelabai suprantu, kam to reikia ir nemačiau, kad kur nors kitur jos kabotų. Tai čia ne “paslapties” klausimas, o racionalumo. Juoba, kad kokį rezultatą tas modelis “beišduotų”, vistiek dar neišvengiamai reikia holistinės analizės keliu įsitikinti, kad vienas rodiklis neprieštarauja kitam. O kad tas darbas atliekamas tobulai, liudija tas faktas, kad FM projekcijos visada būna arčiausiai fakto (jeigu, kaip 2008 m. gale nepataiko visi, tai FM vistiek nepataiko mažiausiai :))
Anyway, manau, kad norint tą modelį būtų galima pamatyti on spot. Mano darbo FM metu nuolat būdavo studentų ar moksleivių, kurie praktikuodavo ar ekskursuodavo FM ir žiūrinėdavo, kaip ten kas veikia. Užsirašykit ekskursijon gal 🙂 Ar priėmiman pas ministrą 🙂
Šaunu, taip ir padarysiu, pamėginsiu aplankyti Šadžių. 🙂
UK, taip pat buvo toks dalykas, tik man reikėjo gauti darbo vadovo rekomendaciją, kitaip “Jos Didenybės” iždo prievaizdas į mane keistai šnairavo. Gal, kad pavardė Lietuviška, gal, kad aukcionuose dalyvaujame. Buvo to keisto nepasitikėjimo jausmo. Anyway. Jei čia bus paprasčiau, bus tikrai įdomu “pašniūrinėti”.
Kas racionalu informacijos rengėjui, racionaliai galvojančiam apie informacijos vartotojus, sutikit, nevisada atrodo racionalu informacijos vartotojui bandančiam racionaliai galvoti apie informacijos rengėjus. 🙂 Tai va, šių racionalumų kolizijos “trupinių” man ir reikia. Žinoma, pagarba FM specialistams už taiklias prognozęs, matyt tų “trupinių” bus mažiau, bet, šiuo atveju, aktualu ne tai, kad “pataikyta”, labiau svarbu pats šūvis.
p.s. Dėl tų “paslapčių” ir kalbos manieros, nepagalvokite, kad užsiimu Jūsų trolinimu. Tiesiog, dėl darbo specifikos, nevisada pavyksta laiku persijungt į konservatyvesnį “bėgį”.
Čia gal koks “together sorry” gaunasi?
Viskas OK, tikrai neturiu daug giminių (ar “giminių”), kuriems būtų bent kiek įdomūs šitie reikalai. Tai be my guest, kai tas kad saka 🙂
Ingrida, nesukčiau galvos dėl dabartinės valdžios bandymų perrašyti istoriją.
„To hell with them. When history is written they will be the sons of bitches – not I.“
Harry S. Truman
Turbūt. čia toks nevalingas refleksas, kai negudriai ir nežavingai meluojančiam norisi užsiūti burną, kad nenervintų
Valingas refleksas turbūt būtų = užsiūti ne tik burną, bet ir dar kai ką, kad per kadenciją susiturėtų. Xe, xe 🙂
“Mes esame pradėję darbus turėti tam tikrą į banką finansinę instituciją, kuri būtų naudojama manevruoti ir disponuoti lėšomis, ateinančiomis iš tarptautinių viešųjų fondų, pavyzdžiui, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko arba kitų panašių finansinių institucijų”, – Seime kalbėjo R.Šadžius.
Arba čia eilinė Šadžiaus kliauza – nežino žodžių manevruoti ir disponuoti reikšmės, arba kaip pasakytų klasikai: ” kai kalbos nepasirašai, gali padaryti įdomių klaidų, kurios ir sudaro esmę”.
Čia labai tiktų į istorijos kūrimo ir perrašymo temą. 🙂
Laba diena p. Ingrida,
visada malonu klausytis ir skaityti Jus. Sveikas protas, platus suvokimas ir gebėjimas tvarkingai dėstyti mintis žavi..
Norėjau Jūsų paprašyti, o gal daugiau pasiūlyti tema sekančiam rašinėliui – valstybės skolos.
Man visuomet buvo įdomu, kam ir kiek mes skolingi, kas skolingi mums, kodėl kažkas kažkam skolingas ir ar galų gale visų mūsų neprismaugs skolos.. Ar tiesa, kad visas pasaulis skolingas “Amerikai”? Nejau “Amerika” niekam neskolinga? Jei ekonomikos pastatytos skolų pagrindu, kas nutiks, kai vieną dieną visi užsinorėsim susigražinti skolas, o paaiškės jog nuosavybės yra daugiau nei turto?
Man labai įdomu. Manau ir kitiem varguoliams:)
Ačiū ir sėkmės!
tai yra tikrai puiki mintis ir neabejotinai tuo klausimu įrašą padarysiu. Laukiu tik, kol Eurostatas patvirtins mūsų ir kitų ES šalių skolos skaičius 2012 metų pabaigai. Tai įvyks kažkur balandžio antroj pusėj. tada būtinai ketinau tokį įrašą parašyti ir jį dedikuoti tiems, kurie vienu metu keikia “kubylių” už tai, kad jiems išmokos kokios sumažėjo ir už tai, kad Lietuva “praskolinta” (kam 50 mlrd. dolerių, kam ir visi šimtai milijardų), nes mat ta skola atsiranda ir paskui kažkur pradingsta kažkokių valdininkų kišenėje nežinomomis kryptimis. Aiškiai reikia elementariais matematiniais įrašais pailiustruoti.
O kad visas pasaulis “skolingas Amerikai” yra tiek pat tiesos, kaip ir tai, kad visus pasaulio finansus tvarko keli kažkokiame kalne sėdintys žydai 🙂
Aha, kaip dabar menu, buvo tokia istorija, kai “Šamanytė” su “Kubylium” atėmė pašalpas iš žmonių ir paskum, kai tas kad saka, su anų pinigais, giliai po žemėmis tarp Vyriausybės rūmų ir Seimo, įsirengė didijį skolų greitintuvą – LDC (užsienio literatūroje – Large Debt Cubiloprovider). Po pirmojo bandymo paleisti išganingąjį įrengimą valstybės ižde susiformavo juodoji skylė, kuri bepasirodė esanti tokio juodumo, kad užtemdžiusi dieną privertė Seimą pakelt mokesčius ir ant aukuro supleškinti smulkųjį verslą. 🙂
Kiekvieną kartą kai išgirstu klausimą, kad jei visos valstybės kažkam skolingos, tai kas tie neva paslaptjngieji skolintojai, aš tik sunkiai nuryju seiles ir mintyse kartoju OM, OM, OM.
Va aš Ingridai turiu įdomesį klausimą. Turiu būsto paskolą, iš SEB’o, kintamos palūkanos, marža, (kaip VIP kliento 🙂 )0,45% + Libor. Dabar gerieji BOE balandžiai, kaip tarkim Paul Tucker, kalba apie negative interest rates. Tarkim balandžiai ima viršu, ir pradeda imti pinigus iš bankų už overnight deposits, ir libor krenta iki -0,5%. Ar tada SEB’as man pradėtų mokėti pinigus už tai kad jie man paskolino pusę milijono?
Na, jei Tucker’is priburkuos Mervinui apie rezervų apmokestinimo džiaugsmus, ir nepradės žaist politinių žaidimų įveldamas koki BARC, ir jei pats sugebėsi VIP’inėm sąlygom, laiku, ir ant gero timeframe’o užsifiksuot, tai taip ir gausis, kad būsi sudirbęs į +, o SEB’as pradibręs. Nors, ant 0.5m, nemanau, kad bus labai ryškus efektas. Ir išvis jei BOE taip padarys, tai čia galimybių short-term profitams atsiras n+k, tik va, momentui nustatyti reikia reikia ryklio uoslės ir vilko kojų 🙂
Man ryškaus finansinio efekto ir nereikia, jau taip esu pasiskolinęs pinigų savo trobelei pigiau nei kas galvojo kad bus įmanoma. Tiesiog būtų įdomu ką mūsų SEB’o teisiniai analfabetai sugalvotų. O šiaip mane tiesiog žavi pats monetaristų susipynimas ir pasismaugimas savo veiksmuose. Beveik 5 metai nuolatinio, augančio money supply, ir niekam neatrodo kad galbūt reiktų supply side reformų, vietoj begalinio pinigų spausdinimo.
Aha, gerai pasakyta. Jei jau sekant madas, tai reikėtų garsiai paškaukti Aūūū, ir pakviesti juos (monetaristus) išlįsti iš olos, dargi pasakyti, kad požiūris į pinigus jau seniai evoliucionavo (suprask When facts change, i change my mind) ir multiplikatorius virto dalikliu, o informacijos asimetrija – pasitikėjimo stoka. Šaknų, požiūryje į tokį “suply side” interpretavimą, reikėtų ieškoti kažkur 1970 metuose.. O ten esti laaabai daug įdomybių 🙂
keletas vertinimu pastabu su +pliusais ir -minusais:
+ idomios ir vertos demesio izvalgos
– strukturos stoka: siekt tiek issibarste argumentai, kurie graziai susidetu i ekonominius modelius
– literaturiniai nukrypimai ir “emocionalumas” (kam viso to reikia, paliktumete tai Lietuvos zurnalistam ir blogeriam su p. Racu priesaky 🙂
– schemu/grafiku trukumas: cia juk ekonomika tai informacija turetu buti pateikta irgi ekonomiskai ir paprastai, kad zmogus galetu permetes akimis visa informacija suprasti apie ka straipsnis
sekmes,
g
dėkoju už pastabas, per daug garbės tekstui 🙂 jis tiek pat “nuoseklus”, kai ir tai, kas buvo nagrinėta, t.y.Vyriausybės programos, kokia ji buvo pateikta Seimo svarstymui, pirmieji dešimt puslapių. Jokios “ekonomikos” ten nebuvo – vien prieštaringi paistalai. Blogas tik todėl ir atsirado, kad tai buvo tiesiog spontaniška reakcija į minėtą “kūrinį”, kuri netilpo į jokio normalaus straipsnio formatą. Skaičiais, grafikais ir schemomis tai jau buvo aiškinta ne kartą. čia nebuvo pretenduojama į mokslinį veikalą, o tiesiog į pirmas mintis, kurios kilo paskaičius. Iš čia ir emocijos ir literatūra 🙂 Bet kuriuo atveju tai buvo jau seniai, o už pastebėjimus – ačiū
Ministro Šadžiaus pezalai (pardon my french) tikrai kažin ar verti rimtos mokslinės analizė. Juk neverta grafikais ir kreivėmis įrodinėti, kad ne gandrai atneša vaikus (arba kad ne Kubilius praskolino Lietuvą).
Aš tai vadinu sutrikusia komunikacija tarp smegenų ir liežuvio, o tai yra ženkliai baisiau, nei sutrikusi komunikacija tarp vyriausybės ir “liaudies”, kuom praeitą valdžią lyg ir bandė kaltinti opozicija.
Nuotaikai pekelti 🙂
nieko neprimena? 🙂
čia Metų vyras su kiaušiniais?
Čia greičiau aliuziją į “prietaisėli” ir darbo grupių ritimąsi..
Bet, atidžiau pažiūrėjus, gal ir į Metų vyrą “neštelėtų”, kažkiek… 🙂
o, sorry, tik dabar pastebėjau, kad tai nebuvo, kaip man pasirodė, komentaras į įrašą apie Vyriausybės puikiąją programą. Visgi, nelabai tai ką keičia. Mintis vistiek ta pati – bandymas nubalinti save (spėjamai) prieš save patį ir yra tiesiog apgailėtinas bandymas sudarysi sau sąlygas geriau jaustis. Tas pats “tikrovės neigimas” plačiai aprašytas Bridžitos Džouns dienoraščiuose:)
Sveiki visi, kas geros nuotaikos ir žvelgia į ateitį su viltim. Sveiku su priešingom nuostatom ilgai neišbūsi. Nuoširdūs sveikinimai Ingridai Šimonytei ir visai jos šeimai su artėjančiom Velykom. Ar žiurėti į šią šventę kaip Biblijinį įvykį, ar kaip pagonišką margutį – vistiek tai visos gamtos prisikėlimo šventė. Ir čia kaip ekonomikoje yra cikliškumas. 🙂 Teko kelias pušeles mažytes retintis prieš porą savaičių aplinkui – gamtoje jau medžiai nubudę. Mes dar vis piktinamės sniegu, o pastebėti gamtos atbudimą negalim – o ji jau bunda. Gal taip ir su mūsų Lietuvėle – vis piktinamės kažkokiais nepatogumais ar nepritekliais nepastebėdami kaip ta mūsų žemelė pasikeitūs ir geron pusėn.
American debt clock – palyginimui kiek tie amrikonai pas save prasiskolinę. Mūsų sodros ar biudžeto minusiokas bus labai simbolinis, net jei lyginsime pagal skolą vienam gyventojui. cnbc.com/id/30308959/page/1 čia aplamai gražiai iliustruota kiek kas kam iš tų turtingų pasiskolinęs, nors ir šiek tiek senesni duomenys. Nėra taip pas mus blogai kai viską susidedi. Mano galva pas mus valstybėj trūsta pneumatikų ( kinetikų didėja masė sparčiai). Gal ir šie atsiras laikui bėgant ?
Nuo manęs irgi “pneumatiški” sveikinimai tiek kolegai Rolandui, tiek blogo autorei. Taip sakant, Šapro žodžiais, sveikinu su “gamdos padundimu”. 🙂
Tiesa Rolandai, giliai griebiat su tuo retoriniu klausimu. Toks vaizdas “išstoja” prieš akis: Prezidentas – Maironis, Premjeras – J. Basanavičius, Seimo pirmininkas – J. Marcinkevičius, Lietuvos banko galva – V.Jurgutis. Pneumatiškas dream team būtų. 🙂
Ir ateina kaimynas su dideliu buteliu vyno 🙂 …. Priimkit ir mano gerą nuotaiką, nors ir virtualią, prie savo šventės Šimoni ! Mielai kreipčiausi vardu alia nežinau tokio nežinau.
Drem team būtų tikrai indomus. Pagal dabartinę situaciją ir gero tono taisykles į Ekselencijas reikėtų skirt Gabrielę Petkevičaitę-Bitė. 🙂
Smagu, kad nepaisant jokios vilties pagaliau sulaukti “gamdos padundimo”, Jūsų nuotaika pakylėta ir piešiasi netgi visai ekspresionistiški paveikslai pneumatinėmis tematikomis:)
Dėl žemelės keitimosi gerojon pusėn – visiškai pritariu. Nepaisant broniozaurų ir kitų reliktų. Tad, tikim progresu ir dirbam toliau:)
Gerb. Ingrida,
Atleiskite galbut uz kiek klausima “ne i tema” ir gal jis buvo atsakytas. Analizavau LT-LV krizes iveikimo situacija.
Gal galetumete pakomentuoti, kodel Latvijoje pomokestines pajamos zmonems is esmes kilo ir kriziniu laikotarpiu, o dabar metinis skirtumas siekia 800 eur (http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=earn_nt_net&lang=en) .
Kokie sprendimai Latvijoje itakojo toki skirtuma ir ka buvo galima padaryti geriau Lietuvoje?
Dekoju uz Jusu laika.
Tiesą sakant, nesu giliai susipažinusi su šių duomenų rinkimo ir apdorojimo metodologija. Nors aprašyme matau, kad naudojama OECD metodika, tačiau net OECD narės Estijos duomenys, kuriuos pateikia Eurostatas ir pati OECD – skiriasi. Galiu numanyti, kas yra gross earningai ir kas yra net earningai (skirtumas tarp gross earningų ir mokesčių bei soc.draudimo įmokų pridėjus įvairius valstybės transferus), bet net iš akies skaičiuodama Lietuvos duomenis gaunu kiek kitus skaičius. O kas yra kategorija “Total” šiuo atveju – apskritai “proto nepridėsiu” ir sunkiai randu kokį greitą komentarą metodologinėse pastabose, kas tai galėtų būti.
Faktas yra tas, kad darbo užmokesčio dinamika Baltijos šalyse buvo vienoda – DU mažėjo, tiek bruto, tiek ir neto, nes mokesčiai ypatingai nesiskiria. Tiesa, jie mažėjo ne nuo to paties lygio, prisiminkime kad iki krizės Latvijoje DU labiausiai ir pakilo ir skirtumas 2008 m. turbūt panašiai toks ir buvo, t.y. metinis VDU gross panašiai 800 eurų ir skyrėsi. Neprisimenu sugalvoti jokių ypatingų valstybės mokamų transferų, kurie Latvijoje būtų kažkokie ypatingai dosnūs ir dar padidėję krizės laikotarpiu.
Taigi, teks su tais skaičiais kada prie progos padirbėti papildomai ir perskaityti visus metodologinius pastebėjimus, kad galėčiau sau juos paaiškinti. Tada gal galėsiu ir į Jūsų klausimą atsakyti 🙂
Kištelėsiu ir aš savo “trigrašėlį”. Kolega, jeigu jau bandote atrasti ką galima buvo padaryti geriau, tai tikrai reikėtų pradėti to “gėrio” ieškoti ne eurostato socialinės ir darbo statistikos skyriuje, o verslo ir ūkio. Nes pagal Jūsų info tai čia galima taip nulenkti, perlenkti ar užlankstyti, kad bus nebeaišku apie ką kalbame.
Ką turiu “maumenyje”. Tai ką Jūs pateikėte yra:
a) 50% AW, čia toks sąlyginis vienetas, suprask, kaip sąlyginis gyvulys kokioje tai Orvelo pasakėčioje, be žmonos, vaikų ir dar su 50% invalidumu. 🙂
b) tai yra absoliučios sumos eurais.
c) Kaip Ingrida pastebėjo – Tefal’as :). Šitame puode sriuba verda iš Gross + Net + Tax + Family allowance + Social security. O tas total’as užvadinamas kaip net annual income, taigi finale Net 2x reinkarnuojasi.
Jei susitvarkysite normaliai užklausą eurostatui, kad rodytų tik Net ir absoliučias vertes perjungsit į purchasing power, atitinkamai nustatysite (+/- ) demografinė situacija (sąlyginių “gyvūlių” rodiklis 🙂 ), pamatysite, kad mes nuo “braliukų” ant šios kantos niekuo nesiskiriame ir gelėsite daryti didingą išvadą ” mes lygūs”.
Taigi, kol tikrai dar netingių liudininkų sklerozė neištiko ir neaplankė giltinė, pasvarstykim kiekvienas sau, kas daugiausia laimėjo, pvz. iš gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų naktinės mokesčių reformos metu. Tikiuosi EXEL naudotis mokam.
Pagarbiai
Ričardas
Ir?
Pirma, jeigu jau čia į diskusiją OT užvestu klausimu, tai nebūtų sunku pavartyti tuos TEFALus ir pamatyti, kad šiuo atveju remarka nelabai į temą. Nes klausimas vyksta apie gross income skirtumus tarp tas pačias (santykinai, nes konkrečios šalies AW atžvilgiu) pajamas gaunančių namų ūkių. Iš tų pačių tablyčių matyti, kad mokėtinos mokesčių sumos per skirtingas kategorijas Lietuvoje mažesnės iki ir po.
Antra, proporcinių mokesčių sistemoje tarifo mažinimas visada daugiau naudos suteikia žmonėms, kurių pajamos didesnės. Ar kaip nors kitaip buvo, kai GPM nuo 33 proc. buvo sumažintas iki 27, o vėliau iki 24?? Šiuo atveju vienintelis skirtumas buvo tas, kad dalis tos naudos buvo sumažinta pakeitus NPD skaičiavimą, kaip ir mažiausias pajamas gaunantiems tos naudos buvo pridėta “progresyviąja progresine NPD formule”
Trečia, niekada neslėpiau, kad GPM mažinimas 2008 m. mano nuomone buvo didžiausia kvailystė. Prieš tai buvę mažinimai ženkliai pablogino struktūrinį balansą, nors tuo metu tą maskavo pašėlusiai augęs DU ir kažkam net atrodė, kad atrado tai, ko ieškojo visi pasaulio alchemikai – tik mažink mokesčius ir pajamų neatsimuši. 2008 m. pabaigoje, pasirinkus vidinės devalvacijos kelią mažinti proporcinio mokesčio tarifą toliau buvo visiškai bergždžias dalykas, nes net ir tie, kurie iš to gavo vieną kitą papildomą neto litą iki šiol yra įsitikinę, kad iš jų “naktinė mokesčių reforma” viską atėmė.
Ketvirta, šiaip komentarus apie visokias “naktines reformas” aš trinu. Trinu ne todėl, kad man dėl kažko būtų gėda, galiausiai net nebuvau ministre tuo metu, o apie sprendimus nors ir turėjau savo nuomone, juos pasirinko politikai. Žinoma, bereikalingų ir klaidingų sprendimų būta, bet visi alternatyvūs sprendimai vistiek nebūtų cukrum pabarstyti, tai koks skirtumas, kuria lazda tave muša. Kaip žmogus tomis naktimis sėdėjęs seimo salėje ir kovojęs su begaliniu noru mėtyti batą į tribūną, kurioje valandų valandas “dėl procedūrų”, “dėl straipsnio”, “dėl esmės” mitingavo ką tik viską sušikę veikėjai, apie tuos “naktinius” turiu savo nuomonę, kurios pagrįstumą, beje, įrodo plenarinių posėdžių stenogramos. Viską buvo galima padaryti dieną, jeigu ne demokratiškasis Seimo statutas ir kosmonautiškas Kirkilo-Šadžiaus biudžeto projektas. Taip kad tegul tą “naktinę” susikiša sau tie, kas tuos posėdžius tokiais padarė ir kurie jau seniai turėjo tuos blogus sprendimus atšaukti, tik matyt dar darbo grupės nepatarė, nuo ko pradėti… Gal nuo GPM mažinimo, sakau 🙂
Gal klausimas visai ne į ta ” ministeriją ” , bet pasiėmiau skaityti kovo 11-osios proga Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją 2012 metų versiją. Joje daug visokiausių grožybių, bet ar energetinė diversifikacija yra energetinė nepriklausomybė? Dabar rinkose su ateities sanderiais energetinis sektorius gyvena pagal labai įdomias sampratas ir variantas kuomet JAV turi naftos rekordines atsargas ir tai paskelbūs vistiek nafta brangsta, nes ateities sandėriai dėl paspaustų Fedo pinigelių rinkoje pradėjo pūsti burbulą – jau lik matyta. Strategija energetinė Lietuvos ir kalba apie didžiausius privalumus sutaupant energiją po 3-4 milijardus kas met, bet ten taip pat nurodyta ir apie 11-13 milijardų valstybės lėšų skiriamų energetinei nepriklausomybės strategijai… O šios lėšos iš kur ateis ? Čia tik strategija, o plano nėr ? Pro jūsų akis turėjo ta strategija ir tikriausiai nors maža dalimi prabėgt…su tais milijardais…. 🙂
Rolandai, Jūsų klausimą aš pavadinčiau pakankamai vėsiu, todėl manau, jį reikėtų peradresuoti šios srities profesionalei kažkurioje iš dvejų ministerijų. 🙂
Pirma, tai supainiojat tikslus su uždaviniais. Pvz. jei mes siekiam nepriklausomybės, tai šaltinių diversifikacija, kaip didinanti energetinį saugumą, yra tarpinė stotelė, o ne savitikslis.
2) FED’o pinigai ir fjučerių rinka, čia jau reik atskirai žiūrėt, kas ką hedžina etc, kokios rizikos premijos, paklausos elastingumai, etc. etc. Suversti viską Benui ir jau bibliniam epui – QE, nelabai gaunasi. Apskritai, tai, kad rinkos burbuliuoja, dalyviai kartas nuo karto pradeda melstis nebe JAV doleriui, laikytina norma, bet pakol žmonija nesugebės suvaldyti bent keleto nuodėmių iš žymiojo 7’tuko, tol nereikėtų piešti idealistinių monetrarinių vizijų.
3)Brangioji ir daugiausiai aistrų kelianti strategijos dalis yra AE. Kiek teko akim permesti tą planą, tai pastebėjau, kad vyrukai iš Rothchild’o buvo neblogą finansavimo kranelį sugalvoję – custom tariff bond’us. Su GE pagalba tuomet juos išplatinti (pvz. užjūryje) butų buvę daug paprasčiau. Nežinau ar finminas vertino tą alternatyvą, jei ne, tai reikėjo, kadangi big 3 rating’ų agentūros nustatydamos šalies reitingus netraukia jų į valstybės skolą ir laiko “užbalansėje”. Čia būtų kaip ir atsakymas į tai: “kiek prasiskolins Lietuva, jei statys VAE”.
Nežinau, ką turi Hitachi galvoti, nes dabar, žiūrint iš šono, situacija atrodo apgailėtinai. (Referendumai, darbo grupės, priešrinkiminės ir porinkiminės kalbos, Vėsaitės pareiškimai, etc.)
Kaip vidutinio miesto dydžio valstybei turime per daug politikavimo, kuris tik daro gėdą ir labai brangiai kainuoja.
Kad šitas vėsus klausimas galėtų būti Vėsaitei apie Hitachioka tai aišku, paprastai iš šono beskaitant tą visą strategiją daugiau atrodo, kad visos tos diversifikacijos ir yra ta strategija. Jei vos ne 2/3 visos infos strategijoje apie poreikį gauti energiją arba energijos žaliavą iš skirtingų šaltinių pavadinant nepriklausomybės strategija…man nesigavo. Pavandinčiau visą info “energetinių srautų valstybėje subalansavimo strategija”. Prie Ignalinos jėgainės subtilybių pridėčiau būsto renovacijos tempus – yra multas senas geras, kaip vėžliukas išeidamas į lauką niekaip nespėdavo su metų sezonais. Jau žinoma, kad nuo 2018-2020 reikia mažų energetinių sąnaudų statinius statyt, pas mus toksai įspudis pradės koreguoti tik ties 2018 statybų reglamentus.Visa dabartinė renovacijos programa mano galva jau pasenus žiūrint į 2018 perspektyvą. Na aišku Ignalina didesnis zuikis-įdomesnis. 🙂 Aš paprastai bandau susieti eilinių piliečių pinigus išleidžiamus energetikai, bent mintyse, pergrupuojant vidiniam vartojimui, ir mokesčiai susirenka ir finminui lengviau.
Prie tokio kai kurių politikų atvėsimo lygio energijos šaltinių diversifikacija gali virsti jų diversija, o išlaidos už importuojamus en. išteklius gali būti sumažintos ministro įsakymu 🙂
Čia nereikia net multiko, užteknka mestelt žvilgsnį Maskvos pusėn, kur kelininkus kiekvienais metais žiema užklumpa netikėtai. (Suprask iš pasalų :))
Šimonis ne šiaip giminė:) Užvadėlis 🙂 realiai ne kaži ką ir galiu pridėti. Be jokios abejonės užvardijimai kartais gali kelti visokių diskusijų, bet čia gal labiau semantika, kaip sakytų dr. House. “No child left behind act” irgi nereiškia, kad nė vienam vaikui jau nieko netrūksta. Dėl strategijos finansų ir visų milijardų be abejonės teko ir pasiginčyti. Aišku, kad tai nėra kokie elementarūs iš mokesčių perskirstyti milijardai, kurių perteklius artimiausiu laiku nenusimato. Tarp šaltinių tiek ES lėšos (nacionalinė struktūrinė parama, TENai), tiek VIAP, tiek valstybės valdomų įmonių pelnai verti būtų paminėjimo. VAE projektas, kaip nešančioji dalis, FM atrodė feasible prie tam tikrų prielaidų, kurios buvo viešai paskelbtos svarstant koncesijos sutartį.
Na, bet dabar visa tai nebėr taip įdomu ir svarbu – dabar bus nauja kita strategija, kurią lyg paišo, lyg ir nupaiše darbo grupė nr. N. Ir jeigu patikslinta strategija numatys, kad instead to, kas buvo numatyta, rausim kelmus ir rinksim žabus – tai žinoma, taip ir darysim. kainuos pigiau 🙂
Kažkaip apie tuos žabus kai pasakėte tai kai ką priminė 🙂
Čia planinės ekonomikos grožis Baltarusijoje. Vadinasi žaliųjų erdvių strategijos įgyvendinimas. Čia kažkur kovo 19 🙂
Kasame 🙂
Sodiname 🙂
geri 🙂
kai paaugs, bus galima rauti kelmus, o pradžioje – žabus rinksime, of koz
http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/astancikiene-penkios-netiesos-apie-skalunu-dujas.d?id=61077863
Gerb. ministre, gal galėtumėte pakomentuoti čia išsakytus komentarus apie skalūninių dujų išgavimą?
Iki šiol projektas atrodė tikrai puiki galimybė, o protestai ir žaliųjų akcijos dažnai “kvepėjo” rytais, bet paskutiniu metu vis daugiau racionalių, iš pažiūros, argumentų galima išgirsti prieš šį projektą. Ar jis tikrai naudingas Lietuvai, ypatingai dabartinėmis konkurso sąlygomis?
neseku ponios Stancikienės rašinių, bet kad jau rekomenduojat pasistengsiu paskaityti ir gal net pajėgsiu pakomentuoti 🙂
Dabar mane labiausiai domina, kas kaltas, kad nera pavasario – Lietuvoje ir Simonytes seselineje Kubiliaus vyriausybeje?
Net nežinočiau, kaip trumpai ir aiškiai atsakyti į antrąjį klausimą, jeigu ne LSD partijos rašytojų pagelba. Jos dėka dabar yra bent jau kokia nors “versija”. Taigi, viena “pioniervožatojos” reinkarnacija teigia, kad vietos Šimonytei šešėlinėje Vyriausybėje jai neatsirado dėl “praskolintos Lietuvos”. Laikykimės šios versijos.
Iškelkime netgi versiją, kad ir pavasarį už skolas išjungė 🙂
Bet Majauskas seselinis finansu ministras?.. C’mon… Kodel tada ne Audickas is tos pacios serijos.
nežinau, kokia čia “serija”, matyt, aš to filmo nežiūriu. Puikūs žmonės abu, tiek ir galiu pasakyt
Viesoje erdveje sklande tokie gandai, jog atsistatydinus Kreiviui, sis ir toliau per Zyliu dare itaka UM. Gal sakau ir Ingrida seselinio FM tylusis partneris. Tik tiek… Bet праехали..
Cia toks dabar mazai girdimas politikas Simasius ragina premjera didinti NPD, ivesti Sodros lubas ir dar ten kazka.. Zd spjauti i fiskalines drausmes istatyma. O ka Simonyte i tai?.. DAROM!
Matyt Labai Svarbiam Druagui reikia atsakyti dialektinio materializmo sąvokomis: Ingridos ten (šešėlinėje Vyriausybėje) nėra dėl jos vidinių prieštaravimų 🙂
Nežinau kaip ten su tuo dialektiniu materializmu, bet ” pavasaris išjungtas už skolas” buvo topas nr.1, o kad Kreivio pagrindu Ingrinda Šimonytė dabr fin miną įtakoja – topas nr.2. Nors kaip suprantu topas nr.2 panašesnis į tą įdomų žodį trolinimas. Beje, šiandien palijo – gal kažkas pamokėjo, arba antstolis areštą nuo sąskaitų nuėmė… Ne…iš Kipro rusų pensininkai į LT pinigus persivedė 🙂 🙂 . O jei LT pačiam baisiausiam sapne Kipro situacija įmanoma su bankais ? Priedo Kipro atveju ten suprantu, kad viską teisėtai padarė ( ar teisingai sunku man spręst), bet ES finansuose tokia teisė suformuota gal jau visos ES masteliu ( pagalba mainais už indėlių pamažinimą) ?
atrodo kiprietiškų pinigų padavė rimtai 🙂 kieme, nevalytame nuo žiemos pradžios matosi žemė. Kipro situacija nereali net pačiam baisiausiam sapne – bankų sistemos turtas nei iš toko neneša į Islandijos ar Kipro. Mažiukas tas sektoriukas ant Lietuvos. Be to, Kipro bankai iš esmės “bezprizornikai”, t.y. neturi mamyčių, kurios pasirūpina nuklydusiais vaikeliais, kaip jais pasirūpino grieždamos dantimis mūsų bankų motinos. Lengviau būtų išvardyti skirtumus ne panašumus. Snoro ir Ūkio galimi panašumai visvien yra menkniekis, nes šių bankų dalis visame sektoriuje buvo menka.
ES paramos teikimo sąlygos yra derybų objektas. Nėra jokio standartinio suformatuoto paketo. Šiuo atveju kelti sąlygas dėl bankų kreditorių nuostolių buvo gan logiška, nes problema bankinė ir jeigu visi bankai būtų tiesiog išėję per kaminą indėlininkai su didesniais indėliais būtų likę su dideliais nuostoliais, ar negavę apskritai nieko. Bet rėmėsi tai daugiau nacionalinės teisės dalykais, nei ES teise – ES dokumentai dėl resolution framework vis dar labai labai projektinėse diskusijose. Kai pradžioj išlindo ir mažesnių indėlių nuskalpavimas, tai galėjo pasirodyti keistai, nes 100 tūkst. eurų garantija yra garantija, atsiradusi iš ES dokumentų ir galiojanti visoje ES.
O stai ir paaiskejo, jog mokestine darbo grupe surado daugiau, kaip 700 milj. piniginiu vienetu, buvosios finansu ministres I.S. isslapstytus po ivairiausias programas. Priminsiu, tos pacios darbo grupes paskaiciavimais butent tiek ir netektu biudzetas tiesiog mechaniskai pakelus NPD iki 1000 lt. Taciau atradus visus siuos svaistomus milijonus neaiskiom programom, biudzetas nepajus finansinio bado o tik atsikratys bereikalingais lasiniais, perkeltine prasme… Valio!
Betgi galėtų bent kasniuką numesti ir Dailiajam Alfonsui, kad kaip asilas neatrodytų. Gi sakė, kad dirbs kaip “kamanda”, a dabar nors į kilimėlį susivyniok…. Jeigu jau rado… Taip ir maniau, kad tie šveicarai nepatikimi visai. Cahuzac’as ką tik sudegė, dabar aš…
Va tik nesuprantu, a ko čia tada darboicai taip kuklinasi su tais 620 litų – gi kamandoj dirbdami turi žinoti, kad jau “pinigų yra”
Na tai jau dabar be pavasario mes nenurimsim su tokiais tai ištekliais, visai nesvarbiais 🙂 . Dabar tikriausiai svarbiausia, kad dar ta grupė tas lėšas ištraukt galėtų, kad tik traukimas nebūtų pagal apimtis vertas kokio pusantro milijardo, o patikslinus galutines sąnaudas nerpiartėtų ir prie kokių visų dviejų 🙂 🙂 .
Svarbiausia, kad taip intensyviai betraukdami kartu neištrauktų ir tiesiosios žarnos.
jau ištraukė 2 🙂 sakė duos Barakauskui, kad nereiktų tam pazorintis… Tik kad prie 630 mln. policijos biudžeto tai žinoma reikšminga suma… O flashinasi taip, tarsi ponas vyriausybės viršininkas būtų iš savos kišenės ištraukęs 🙂
Vidaus reikalai sveria daug 🙂
Sakau, gal logikos tame buti gali – iki 1000 arteti palaipsniui, jog biudzeto neistiktu finansinis sokas. Visgi prireiks laiko, uzdaryti visas tas “neaiskias” programas, kurios taip suklestejo konservatoriu valdymo laikais. Politine valia Seime randasi, o tai gali reiksti tik viena, jog darbo grupes pasiulymai lengviau skinsis kelia..
…o jumi, dar lieka pilaite Sveicarijos Alpese, kurios taip niekas ir neatranda. 😉 Arba, tiesiog premjeras pamirso darbo grupei tokia uzduoti suformuluoti.
P.S. kokie jus visi skeptikai. Svarbiausia, jog zmogui i kisene o ne is… 😉
Nu taip, trūksta tik abėcėlinį kišenių sąrašą pridėt ir pasitikrint pas logopedą, kad kartais kokių “umliautų” nepasitaikytų.
p.s. jei galvojate, kad įdėti galima neišėmus, tai Jūs Didis Optimistas, su kuom ir sveikinu 🙂
Beveik daina – Aš mylėjau tave tau nežinant…
alebetžinoma, yra logikos LSD partijai vykdyti konservatorių rinkiminę programą, kodėl ne:)
tik kad palaipsniui iki šiol nelabai kas vyko, ar 0 sveikų (dažniausiai) arba “zaškalilo” (kaip su MMA)
Ingrida, geriausiai girdisi tos idėjos kurios vaikšto su ramentais. 🙂
Laba diena,
Gerbiama I.Šimonyte, manau, kad daugumai Jūsų talentų gerbėjų, ypač tų, kurie yra darbingo amžiaus ( nemokytiems fnansinio raštingumo, nes tuo metu mokykloje to nemokė, todėl daryti finansinį sprendimą, kuris įtakos gyvenimą po 30 metų yra sunku, nes nežinia ką reikia vertinti) būtų labai įdomus Jūsų straipsnis tema: Pensijų kaupimo fondai/Sodra ką ir kodėl rinktis 30 mečiui, 40 mečiui, 50 mečiui. Arba jei ne taip kategoriškai, tai bent jau kokiais kriterijais ir į ką kreipti dėmesį renkantis. O gal užtenka Lietuvos banko pateiktos skaičiuoklės idant teisingai pasirinkti?
Gerbiamas Martynai,
Dėkui už gerą žodį, nors klausimas labai rimtas, tai, kaip sako, neesmi vertas… T.y. nesijaučiu tokia stipri anei tiek išmintinga, kad galėčiau patarti. Aną savaitę teko sudalyvauti Andriaus Užkalnio laidoj, kur manęs paprašė patarti žmogui, ant kurio kabo 7000 bobutės paskolų – atrodo, visiška smulkmena, o protingai patarti neišeina. Nors imk ir padenk tą skolą, kad proto nespaustų :/
Galiu kiek pasamprotauti – skaičiuoklės prielaidos atrodo gana nuosaikios, t.y. ne rožinės. Sodros popieriai gana žinomi. Nors tuos, kurie klykia “sodra bankrutuojaaaaaaaaaaaaaaaaa”, laikau neprotaujančiais, bent faktas yra kaip blynas – pakeitimo norma mano pensijos laikais, kuri turbūt bus kur nors apie 70, bus gal 25 proc., jeigu viskas klostysis daugmaž racionaliai. Aišku, tai bus 25 proc. nuo tuometinės VDU, kuri irgi nebus 2000 litų, kaip kartais atrodo paklausius fondų managerių, bet vistiek mažai. Dar yra tokių, kurie aiškina, kad reforma yra nesąmonė, nes jai finansuoti, kitąmet pasibaigus Stabilizavimo fondo pinigams, artimiausiu 2-3 metus reikės naudoti skolintus pinigus, tai visuomeniniai kaštai (negative carry pavidalu) bus dideli. Bet juk tai tik prioritetų klausimas ir jeigu jau kitąmet Vyriausybė skolinsis 1,5 proc. BVP, kaip deklaruoja Konvergencijos programoje, geriau jau tegul ji skolinasi 400 mln. iš jų finansuoti pensijų reformą, nei padalinti biudžetinio sektoriaus algų, kurios net 0 procentų neuždirbs. Niekas manęs neprivers patikėti, kad jeigu pensijų reforma būtų nevykdoma, Vyriausybė skolintųsi mažiau.
Kol kas sodra nėra apsaugota nuo politinių rizikų, todėl nėra lengva pasakyti, kaip ištikrųjų viskas klostysis. Jeigu nebus priimta aiškių sodros pensijų indeksavimo taisyklių, orientuotis bus dar sunkiau ir rizikų likti vien sodroje, jeigu esi jaunas bus dar daugiau, nes bet kokiu etapu gali atsirasti geručiukų, bandančių prisiimti įsipareigojimus ateities (tolimos) pensininkų sąskaita. Žinant KT nuomonę, kad pagal Lietuvos Konstituciją valdiškos perskirstymo pensijos yra nuosavybė, tolimoj ateityje aruodas gali būti ir labai nedidelis, o dalinti jį reikės dideliam skaičiui. Žinoma, niekas netrukdo tikėtis, kad kai man bus 70 metų, aš išsirinksiu man patinkančią čiulbančią valdžią, kuri man pencijų nupieš, nes “aš užsidirbau”, kaip mėgstama sakyti. Visgi ant to nestatyčiau.
Kadangi kiekvienas iš mūsų turime skirtingus planus dėl ateities, skirtingus lūkesčius veinareikšmiškai patarti sunku. Vertinti reikia planus dėl pajamų ir likusio darbingo amžiaus, o tai pat lūkesčius dėl palūkanų normų ir infliacijos (čia jau jums gali padėti skaičiuoklės ir konsultantai). Taipogi, kainą už paslaugą, kurios prašo paslaugos teikėjas (turto ir pajamų atskaitymus).. Žinau, kad jauni žmonės galvoja, kad negyvens iki pensijos, o po jos – juo labiau, bet gyvenimas šį klaidingą įsitikinimą pakoreguoja… Kad ir kaip nerimta ar juokinga atrodo, bet būtent taip juk vertiname ir kitus ilgalaikius finansinius sprendimus – pvz. būsto kreditą 30 metų. LB skaičiuoklė paprastutė, orientacijai gal įdomi, bet kaip sako reikia pasitarti su vaistininku, diskutuojant savo individualius skaičius ir planus ir konkretaus fondo siūlomus variantus. Geriausia būtų jeigu tai nebūtų mergaitė-robotukė ar berniukas-robotukas, kurie iškalė tekstą ir gali jį jums atraportuoti be sutrikimų, kokių buvo marios pradėjus reformą. Skubėti (ypač jeigu neturite jokios sutarties dar) nėra ko. Visos naujai į sistemą atėjusių sutartys bus pasirašomos tik “pilnu variantu”, t.y. su baziniu pervedimu ir savanoriškuoju+bonusas. Likti tik su “taupos” variantu, kai pervedama tik sodros tarifo dalis, nematau didelės prasmės.
O kodėl nematote prasmės likti su 2% ir nekišti daugiau savų pinigų? Mano nuomone kaip tik nėra ko ten daugiau dėt, kiek sodra paaukoja, tiek tebūnie. Nes privalumai to papildomo kišimo tai tik tokie, kad 15 % nemokamai duoda, bet tą galima padaryti ir su gyvybės draudimu, ir ten piniga jau tikrai tavo. 1% iš valstybės irgi nelabai žavi, nes realiai ten kažkur tik 0,33% mano atveju ir ateiyje nusimato tik mažiau. Nors lieka neaiškumas kaip darbdaviai traktuos šitą mokestį, nes jei po eilinio atlyginimo pakėlimo, tai taps darbdavio sąnaudom tada žinoma apsimoka 🙂
tai žinoma, geriausia kai kas nors kitas paaukoja 🙂
žinoma, kaupiant dar ir trečioj pakopoj galima sau savų prisikaupti ir taip ir dar su mokesčių lengvatomis. ir geras darbdavys gali prikaupti. žinoma, priklauso ir nuo atlyginimo, nes valstybės bonusas apribotas vidutine alga. Bet mažesnes pajamas turinčiam apsimoka imti visą paketą – iki trečios pakopos toks žmogus gali ir neprieiti, be to ir valstybės priemoka turėtų didėti.
anyway, ką ir reikėjo įrodyti – kiekvienam tai inidividualu.
Jei jau prekiaujame “pencinėmis” iliuzijomis, tai imho, dabartinio jaunimo ~25-35 m iliuzija, kad nesulauks pensinio amžiaus yra verta tiek pat, kiek iliuzija, kad, ta pati amžiaus grupė, sulaukusi 65 metų gaus pensiniko pažymėjimą ir “orią” pakeitimo normą. Kadangi laiko atkarpa didelė, tai ir iliuzionistams nėra paskatų kurti kokybiškas iliuzijas. Sprendimas esti tik vienas – kaupimas.
agree
Dėl tų patarimų, tai tikrai, reikalas subtilus, techniškai atsakyti nelabai eina, o greičiausiai ir neturėtų eiti.
O šiaip, paisdalinant “gerąja patirtimi”, pastebėjau, kad priimant ilgalaikius sprendimus reikia išsiaiškinti kas ant šio svieto yra tikra, o kas – iliuzija. Būdų esti visokių, kažkada dariau eksperimenta – pagyvenau kažkiek laiko “asketiškai”, kai saka, ant kruopų, visomis prasmėmis. Savaitgaliais ir dabar užsuku į vaikų globos namus, kartais, nepasikuklinu ir pakalbinu “katilinių kosmonautus”, išklausau jų “sėkmės” istorijas. Tai kažkokiu būdu leidžia “stabilizuoti” emocijas priimant sprendimus.
Na, o toliau, tereikia duoti laisvę sveikam protui, kuris Jums ir padiktuos ką daryti. Jei esate jaunas, manau, jog atrasite motyvacijos mokytis. 🙂
Man patiko vieno žmogaus mintis apie kapitalizmo teoriją ir praktiką. Teorija – duoti žmogui meškerę ir išmokyti pagauti žuvį. Praktikoje meškerykotis parduodamas po kreditu, nepasakant, jok ežerai ir žuvys jau seniai priklauso bakams. 🙂 . Čia taip pat ir su tomis pensijomis, teoriškai visi rodo skaičius apie būsimas pensijas, prieaugius ir galimybes… Berods Lazutka neseniai paprašė pasižiūrėti į pensijų kaupimo sutartis, kuriose lik niekas nieko neįpareigotas dėl tų orių senatvinių išmokų, ten tik stabilūs atskaitymai už nuveiktus/nenuveiktus darbus, kitaip tariant administraciniai mokesčiai. Kas liks po visu suadministravimų ties jūsų/mūsų 70 metelių žino tik marsiečiai, o gal ir jiems neįdomu :). Norint tikriausiai suprasti kaip gali kas pasikeisti paimkim ir 30 metų atgal atsukam laiką…. Ir kas žinojo, arba kiek žmonių bent planavo pas mus LT kas bus 1983 metais ( manau Reiganas su Margaret ir svajojo CCCP griovimą bet tai lygis tų asmenų) ? Dešimties metų perspektyvą su prierašu ” ežiukas rūke ” dar dar… trisdešimt metų perspektyvos pateikimas, mano galva yra akių dūmimas. Kas liko realiai prieš trisdešimt metų ir dabar yra mūsuose žemė – nors ir apleistos nemažai, bet neišgaravo, auksas kažkiek pabrango, dar amato nepragersi ir savų įgudžių. Aišku ofisiniam planktonui mano eilutes nebus įdomios – kam savo bulvę auginti, lenkijoj pigiau… 🙂 . Piniginiai vienetai, vėl gi asmeninė nuomonė, yra tokia graži makaroninių produktų grupė, kai kalbam apie ilgalaikę investiciją ( fondai, akcijos ir medinukai išvestiniai) . Vsio uže ukradeno do nas 🙂 🙂
Šitą meškerkočio teoriją girdėjau senai senai, VU ekonomikos fakultete, teorinės ekonomikos katedroje, iš tokio mandruolio su bakenbardais. Matyt nuo to ir privedėt, kad žuvys ir ežerai priklauso bakams. 🙂 Kadangi pats būčiau kaip ir tas ofisinis planktonas, tai išlaikant analogišką leksiką, turbūt būtų nekorektiška žemės kirminams aiškinti apie žemės ūkio know-how, konkurenciją, ir, kad pasaulis neteisingas. Tačiau, jeigu esate nepatenkintas menedžeriais, ir turite pakankamai “parako”, skirkite kažkiek laiko mokslams – galėsite savo bei kitų santaupas (su)administruoti pats.
Standartine mergaites-robotukes izanga: jus tikrai, manote, jog valstybe jumis pasirupins?. 🙂
O siaip, nevadinciau to pensiju reforma. (perdaug garbes) Be to bankai skolina valstybei uz proc. kad si veliau papildoma dali is biudzeto pervestu tiems patiems bankams. Kur logika? Taip pat 1proc nuo algos, tai – 1proc. pakelti mokesciai bendram imoku i soc. draudima fone. (nors ir savanoriskas)
Ir zinoma atsiranda paskata oficialiai rodyt tik MMA..
Josefas Visorevionavičius net sakęs, kad kritika be konstruktyvaus pasiūlymo yra destrukcija. Gal galėtumėte gerbiamas Nesvarbu pateikti savo pensijų reformos kelią, a vdrug kas nors idėją “nukosės” ir tuomet bus labai šaunu visiems. Mano pvz. įdėja būtų žmonėms atsigręžti į savo žemelę ir bent jau savo morka su svogūnu pasisėjus ir sveikesni maistą valgyt ir daugiau judėt, tai gyvenimas kokybiškai pailgėtų. Jei savų vaikų neina turėt – pasiimam vaikus iš vaikų namų ir juos beaugindami aplink save formuojam gražesnį pasaulį. Vienu žodžiu pradedam keisti gyvenimo būdą ir pati senatvė pasikeis. Nes dabar visi, pastebėkit, minčių deriniai apie senatvė – pensijos ir kurioje vietoje tas investicinis fondas. Ar tikrai visiems vieniems ta skanią investicinę bulkutę bus skanu valgyti kai aplinkui nei vieno anūko ? Ar darbo vietų kūrimas, ar pensiinis fondas, ar mūsų namai ir mūsų šeima – tai skęstančiūjų reikalas. O kas liečia valstybės institucijų, problema ne kontrolėj o sąžinėj, kurios įstatymais niekaip neina aprašyt. Jei rašo sąžiningas žmogus kokį potvarkį, o sukčius jį analizuoja, tikrai ras kaip apeit. Net senais laikais vienas žymus banditėlis už griekų nurašymą pažadėjo policijai visus išgaudyt sava metodoligija. Ir jam tai pavyko, nes žinojo vidinius dėsnius ” bratvos”. Taip ir su pensiiniais ir kitais įstatymais. Jei atsivertęs geras sukčius parašys gerą pensijų reformą, kad fondai privalės rūpintis būsimu senjoru – viskas bus gerai.
kokiems dar bankams, mielasis Nesvarbu? Apsirūkėt Kirkilo pypkės content’o? Dar kartą sakau – jeigu pensijų reforma (ar kaip ten Jums patinka vadinti) nevyktų, Vyriausybė tikrai nesiskolintų mažiau – ji skolintųsi tiek pat, tik tiek, kad tie pinigučiai iškeliautų 100 procentų kaip mėgstama sakyti “pravalgymui”, taigi, jeigu jau būtinai norite skaičiuoti mokesčių mokėtojų nuostolius, čia jie didžiausi. Kol kas II pakopa buvo finansuojama tik Stabilizavimo fondo, ne skolintais pinigais. Kitais metais fondio likučio jau nebepakaks reformai finansuoti, bet jeigu jau kitais metais planuojama 1,5 proc. BVP deficito, man smagiau būtų žinoti, kad 0,5 procentinio punkto iš jų yra pensijų reforma, o ne padrabstymas einamosioms išlaidoms, kur kieno nors nuomone nepakanka.
Kodel daugeliui uzkliuna Kirkilo pypke.
Tiems bankams, kurie seniai nebeskolina verslui o geriau investuoja i valstybes vertybinius fondus (ir PF ne kas kita, kaip banku dukros)
Tarkim atiduodam tuos pinigus PF o ne pvz. svietimui ar pan. Tegul pvz. pareigunai pavaiksto paplysusiomis uniformomis, kad bent senatveje galetu pasijausti oriai. Nebus gerai nei sodrai, nei PF jeigu prie europos senejimo tendenciju prisides ir Lietuvos issivaiksciojimas
tegul pirma pvz. kas nors paaiškina, kodėl pareigūnų per capita Lietuvai reikia daugiau nei panašaus dydžio šalims, tadu jau ir apie pareigūnų batus ir uniformas galėsime pakalbėti. Tas pats pasakytina apie švietimą ir dar ne vieną iš viešų pinigų išlaikomą ūkį.
Bankai nebeskolina verslui seniai, gerai sakote. O valstybei jie skolinti pradėjo pakankamai neseniai, mat irgi nenorėjo rizikuoti, kol neįsitikino, kad viskas daugmaž gerai valstybei baigėsi. Tad. Net jeigu valstybei neskolintų, verslui kol kas vistiek skolintų vangiai. Tačiau jeigu valstybė mažins savo deficitą ir skolinimosi poreikį, o ir toliau lankysis užsienio rinkose (taip taip, skolinsis iš tų “amierikos bankų, kuriems palūkanas “išveža””), t.y. diversifikuos skolinimąsi, tai bent jau neprisidės prie problemos gilinimo. Kad pajudins ją iš mirties taško kas nors kita, nei labiau apibrėžta eurozonos padėtis, nei yra dabar – netikiu. Tik prie ko čia pensijų fondai?
Anyway, galit ir net prašau neatsakyti, jau ir taip ganėtinai patrolinot 🙂
Kaip niekas neneigia kaupimo (o kaupti galima nebutinai PF) taip niekas neturetu paneigti VSD. Sodra draudzia nuo senatves, kaupimas – ja daro sotesne. Bent jau kazkas panasaus. Nors sako, kad PF pinigai apsaugoti nuo bankroto, bet kas mus apsaugos nuo blogu investiciju..
Anyway KT pradejo nagrineti keistai atrodanti sprendima, apmokestinti autorines sutartis Sodros imoka. (kurejus prilyginant darbininkams) Laikom spygas uz grizima prie 15 GPM.
O taip, žinoma. Anksčiau ar vėliau pasirodys, kad vienintelis dalykas, kuris nėra konstitucinė vertybė – tai lito stabilumas. Kitą kartą bus paprasčiau – nereiks svarstyti, ką daryt. Klasikų pramintais takais, tskant, susireguliuosim disbalansus, bet visi litų turės po tiek pat. O paskui net ir po daugiau
Aš tai siūlau padidinti didėjimą, sumažinti mažėjimą, tuomet ir pagerės gerėjimas! 🙂
Seime berods tebeposėdžiauja Nacionalinė vertybė, tai gal sakau atsiras ir Konstitucinė 🙂
dar pamirsau pamineti, jog Lietuvos konstitucijoje itvirtintas ir nemokamas gydymas jos pilieciams. Konservatoriai gi sugalvojo PSD apmokestinti netik dirbancius, bet ir darbo ar pajamu neturincius. Staiga per viena nakti visi tapome Kubiliaus vyriausybes skolininkais. Mus moko finansinio rastingumo, kaip netapti Bobutes paskolos ikaitais, bet niekas nemoko, kaip netapti savo paties valstybes ikaitais. Velgi laikom spygas uz Andriukaiti..
pasisakykit prašau Rolandui, ką manote apie tai, kad nemokamai negydomi dantys?
O šiaip jau pamokas prastai išmokote. Jeigu būtumėt skaitęs, tai žinotumėt, kad vienintelis dalykas, ką padarė Kubilius minėtos prievolės klausimu, tai sumažino ją nuo 10 proc VDU, kokia ji buvo nuo 1996 metų, iki 9 proc. MMA.
Žinoma, kai gerai pagalvoji, kodėl aš dabar turėčiau mokėti tą PSD – kokia baisi neteisibė. Žymiai teisingiau būtų, jeigu Jūs jš už mane sumokėtumėt. Bet susimokėjau, nepaisant to, kad šioji Vyriausybė tą mokestį net padidino, padidindama MMA. Kažkaip pasidarė gėda, ypač turint Šveicarijoje pavoktus pensininkų pinigus, apieliuoti į tamstos solidarumo jausmą
Rolandui galiu pasakyti, kad kramtymo funkcija valstybe uztikrina nemokamai o jau estetine puse, kaip ir pvz. papu tiuningu, tures pasirupint pats 🙂
Hm, proc. nuo VDU ar MMA. (nuo darbo pajamu) Kaip galima skaiciuoti proc. nuo darbo pajamu, neturinciam nei darbo, nei pajamu is jo. Ir keista, jog atsisaket dividendu apmokestinimo..
Siaip ar taip net su Simasium pries n metu radom sutarima siuo klausimu – apie Andriukaiti net nekalbu..
Ačiū už laiką ir pastangas. Panašiai ir maniau. Mane tik neramina, kad po 30 metų kai pasikreipsi į kokį tai Pensijų kaupimo fondą atsakys what? Kokia pensija? Čia pas Jūs sukaupti kokie tai investiciniai vienetai, o ne pinigai (panašiai kaip Rusijos УЕ). Pinigai išleisti investicinių vienetų administravimui. Investicinių vienetų vertė šiuo metu yra 0,05% nuo ko nors. Jei kas nepatinka kreipkitės į teismą.
O kadangi jau būsiu senas ir piktas, tai po tokios žinios, bijau, dar ką netyčia įžeisiu išvadindamas šiandien dar negimusius ir dėl to niekuo nekaltus darbuotojus prie langelio rupūžėmis ir kraugeriais.
Kuom grįstas pensijų fondų ilgalaikio gyvavimo patikimumas?
Gal ir ne pagal “leftistų” liniją, bet, grįsta visa tai – privačios nuosavybės viršenybe, laisvu kapitalo judėjimu ir žmogaus ekonomine veikla. Kol šios sąlygos gyvuos, tol gyvuos ir fondai.
iš esmės taip, kaip Šimonis ir sako – grįstas tuo, kuo grįsta rinkos ekonomika apskritai. Juk realiai negali būti garantuotas ir kad Sodroje koks žmogus paršiuko čiuko veidu ir jong-drong-tibidong vardu po 30 metų nepaklaus to paties 🙂
Pas mane klausimas būtų blogo autorei…. o kodėl negalima būtų kaupti pensijos savarankiškai savomis lėšomis iš nuosavų lėšų be sodros nukraujinimo tais visais procentais pervedant juos į privačius fondus? Juk klausimo einant pas privatų odontologą nėra, kodėl sodra nedengia? Nori į polikliniką nemokamos plombos, nori pas privatų už savas lėšas. Aišku dar yra kokia privati klinika kai dasimokėti galima už savus skirtumą operacijai – toksai tarpinis variantas, nors žiur Andriukaitis ta nuskausmint nori variaciją privačios medicinos, sakydamas, kad tai silpnina valstybinę mediciną. Čia galim aišku diskutuot apie konkurecijas ir privalumus trūkumus, bet medicinos pvz. pateikiau kaip realiausią iliustraciją. Mano mama kai dirbo – mokėjo savo tėvams pensijos įmokas, dabar aš dirbu ir mano mama gauna pensija, taip paprastai schematiškai… Jei aš einu su šitom sodros lėšom į privatų fondą – mano mama gauna mažesnę pensiją jau dabar. Kodėl daromas tas sąlyginai dirbtinis įskiepis į sodrą ir ar tai sąžininga dabartinių pensininkų sąskaita, kurie seneliams mano mokėjo pensiją? Nori jaunas žmogus draustis papildomai – ok, suprantu, kad man bunant po 30 metų pensijoje gali pablogėt demografijos ir pan. Bet ar rūpinimasis dabar savo ateitim sąskaita esamų pensininkų yra geriausias sprendimas? Ar kitose šalyse būtent iš sodros perveda į privačius fondus ? Gal žinot kokius pop modelius, geriausiai pasitvirtinusius nors šiam momentui ?
Jūsų mama negauna mažesnės pensijos jau dabar. Dar kartą sakau – II pakopai naudojami Stabilizavimo fondo pinigai. Bent jau kol kas. O Jūsų mama, kaip ir mano gauna didesnę pensiją nei galėtų gauti pagal Sodros pajamas, nes Jūs turėsite aptarnauti 10 mlrd. didesnę skolą. Taip kad, ne viskas čia taip paprasta. Juk nors yra neabejotini senjorų interesai, yra ir interesai tų, kurie senjorais dar tik bus. Jeigu visi būtume užprogramuoti kaip robotai turėti po 4 vaikus, gal kitaip į tą problemą žvelgtume. Odontologijos pavyzdys geras. Bet visa laimė, kad tai buvo padaryta seniai. Jeigu kas nors bandytų tai padaryti dabar, garantuoju, kad iš kiekvieno kampo visi rėktų “karauuuuuuuul, Konstituciją pažeidžia” (gi dar KT nepasakė, ar “gydymas” apima ir “Dantų gydymą” 🙂
beje, III pakopa šiaip jau yra gana dosniai skatinama. Bet toks jau žmogus gyvūnas, kad domisi savo senatve mažiau, nei derėtų. O dar jeigu, kaip Nesvarbu, žino, kad vistiek viską pavoks laisva rinka, tai ir iš viso ne.
Neesu įsitikinęs ar teisingai išskaičiau, kad stabilizacijos fondas ir rezervinis yra tas patsai ir jame yra gautos lėšos yra iš privatizacijos valstybinio turto… jeigu taip, tai tada šioksai toksai paradoksas, nes privatizuotas turtas yra kurtas mūsų abiejų mamų, o finansuojami 2 pakopos pensijų fondai asmenims, kurie su šito turto kūrimu nelabai susidūrę, čia jau lik apie mūsų kartą būtų. Tai gal būtų prasminga stabilizuoti nors kažkiek sodra tuo stabilizatoriumi ir sąmoningai pasakyti apie 3 pakopą mūsų kartai su visom GPM lengvatom ir palikt ramybėj tuos senelius ? Kad mūsų kartos interesas gauti duonos kąsnį ateityje yra aktualus – ašku, bet prie ko čia tas stabilizavimo fondas dabartinių senjorų sąskaita 😉 … po 30 metų atsiras nauja karta, kuri elgsis pagal pasaką ” žlugo drakonas tegyvuoja drakonas ” ir papasakos, kad pensiiniai fondai, mūsų jau sukaupti, labai aktualūs su savo lėšom kosmoso įsisavinimui ir kad ši karta tai daro dėl savo pensijų ateityje. Nuosavybės teises kaip nors jau ten priskiepys – kaip ir dabar su 2 pakopa.
taip, teisingai, bet ar nemanote, kad nėra durnesnio būdo išleisti vienkartines įplaukas, nei skirti jas išlaidoms, kurias reikia finansuoti nuolat? Jau vienas toks pirmininkas, kurio pypkės nevalia minėti, mokėjo pedagogams padidintas algas iš privatizavimo fondo. Kuo baigėsi – visi žinom. Vilnius – be stadiono, pedagogams vistiek neužteko. Tad manau, kad mano mama nepyksta, jeigu kažkiek prisidės prie mano būsimos pensijos as well. Spėčiau, kad Jūsiškė irgi 🙂
Nagi, nagi papasakokite prasom daugiau apie rinkos ekonomika Kipro gyventojams ir ju nacionalizuotus pensiju fondus.. Kaip jie ten dabar vadinasi solidarumo fondai? 🙂
Taip ir apie spalio didžiąją dar galim prisiminti
Visada galime nueiti į kokinors garažą, pasikabinti raudoną vėliavą, pasitiesti laikraštį, prapūstį stiklines, sugerti vieną kitą bonką, užkasti agurku, ir pajusti solidarumą! 🙂
Man regis, kad Lietuvoje yra tam tikra specifika ir čia nelabai galima lyginti su Senosios Europos šalimis. Vis tik, pamatinė problema yra tai, kad mūsų seneliai dar gimę senojoje Respublikoje ir darbingus gyvenimo metus pragyvenę Tarybų Sąjungoje, dėl įvairių priežaščių, ne dėl jų kaltės, labai gaila, bet iš esmės, nesukūrė jokio turto, kuris būtų leidęs apmokėti jų pensijas, todėl jiems pensijas mokėjo mūsų tėvai, dėl to jų pensijas mokame mes. Kaip ir viskas ok, tik tiek, kad visa tai brangokai kainuoja, ir tenka nugarą lenkti, dėl to mes nelabai norime, turime laiko ir galimybių beigi dėl moterų emancipacijos (nėra tai joks blogas dalykas, tiesiog praktikoje tai neskatina motinystės) neapsivaikuojame didelėmis šeimynomis, idant būtų kam pensijas mokėti mums.
Juoba, kad sveiko maisto primaitintais ir treniruotais kūnais dūbos dėti greitai nesiruošim. Viltis viena – kažkur kažką kaupti, bet nedrąsu, nes dar atsimenu (ir ne aš vienas) kaip apgailėtinai atrodė Taupomojoje kasoje laikomi turtai. O dar laikant atmintyje, kad Lietuvoje jokia santvarka nesilaiko ilgiau nei 50 metų, panašu, kad net ir labai geras apgalvojimas, pasitarimai su ekspertai, etc. sprendimo pagrįstumą kur ir kaip kaupti senatvei nuo “Machniom ni gliadia” labai nedaug pastums į šviesą.
Taip, žinoma, kad ši specifika yra. Į klausimą ar galima sumažinti sodros įmokas dabar dažniausiai tenka atsakyti klausimu, ar galima išvežti tėvus su rogutėm į mišką. Dabar turime šventą pareigą mokėt tėvams pensijas ir baigtas kriukis. Tačiau nuo kokių 2020 metų balansą jau būtų galima pakreipti būsimųjų pensininkų naudai, jeigu iki tol pensijų indeksavimas vyks ne pagal “zaskokus”, o pagal Vakaruose įprastą indeksavimą infliacijos ir DU mix’u. Jeigu taip neatsitiks, t.y. bus polėkis gerinti gerėjimą, kaip sako Šimonis, dabar, nes blogėjimo blogėjimas kris jau kitai valdžiai, tada Sodroje “laikomi turtai” atrodys irgi ne ką labiau blizgančiai.
🙂 🙂 🙂 net nepamačiau, kad jau net telepatiškai rogučių tema sutampa…
Neįšeina viršuje replay padaryti tai mąstau naujai… Geros tos mūsų mamos…Stadionas dar vienas iškilo, tik ne į plotį, o į aukštį pas pykroriaus draugo draugę kiek teigė informuoti spaudoje, gal dėl to mes jo ir neturim… Tikriausiai kadangi per google mapsa STT ieškojo kur dingo pinigai į plotį nepamatė kur pinigai į aukštį. 😉 Pedagogus stabilizuoti iš stabiliacinio tikrai nerūpestinga tema verta dainos ” mergaitė iš Kauno rajono – verta miliono”. Bet čia eina kalba apie pačius principus. Pensijų finansavimas bus amžina tema, ir galvoju, kad privatizacijos lėšos turi būti skiriamos tai kartai, kurios dėka kažką ėjosi privatizuot. Ne dejure, o defakto, tai tų žmonių ir yra kaupiamasis fondas…. Demografijos prastėjimas, mano galva, nėra pagrindas peržiūrėt silpnesnės socialinės grandies duonos kąsnio. Seneliai jau nebeturi jėgų eiti į piketus, o bočių draugija, kaip bočių duonos kepalas – tyliai guli ant stalo, gali padėt į šaldytuvą ir ten nė cypt. 🙁 O kaip rūpestingai dabartiniai fondai kelia klausimus dėl būsimų pensininkų…ir spaudoj parašys ir į seimą nueis.
Kolega minėjo viršuje, kad mūsų senoliai nesukūrė jokio turto iš ko galima būtų mokėti pencijas. Manau ne visai teisinga mintis. Autostrados, elektrinės, masės pastatų rekonstruotų ir naujai statytų ir jose veikiančios pramonės šakutės. Sutikčiau, kad nemažai dirbo statinių karo pramonei CCCP, o krūva buvo pramonės rušių ES arba nereikalinga ar nepageidautina, arba vietinio portcomo išdraskyta arba vertingai perimta, bet be efektyvumo deramo. Vienas faktas tikras – ką dalinti ir privatizuoti užteko net iki šių dienų ir dabar net tuos trupinius – marš į antrą pakopą. Galima sakyt, kad pensijos vidurkis jau lenkia net minimalų atlyginimą ir ten toli gražu ne trupiniai seneliams toje sodroje, sutikti galima, bet dėl atlyginimo dydžio jau tikrai ne seneliai kalti, o darbuotojai su darbdaviais.
Turto perėmimo formos buvo atidirbtos ir lanksčiai pamažinus privatizuojamo turto kainą po privatizacijos stebuklingai pervertinus iš kažkur pas mus elitas atsirado su protingais veidais ir žurnalų viršeliais – suprask čia kariaut taip ilgai kaip su indėnais neįšeis, reikia greitai…čia ir dabar. Fizika elementari – niekas niekur nedingsta, tik įgauna naujas formas. Kaip pvz. labdara Rotušėje Vienos valso ritmu po metų renginio Vilnius ES kultūros sostinė – vsio zakonno… 2 pakopa, mano galva yra pasaka apie tai, kaip senelį su rogutėmis į mišką vežt norėjo tėvas, o vaikas žiūrėjo. Ar tie begimstantys tų pačių rogučių neįtaisys ” zakonai” ir mums patiems. Nėra pas mus precedentinė teisė, na bet ar tai išgelbės ? 🙂 .
Supratau taip, kad atsargiai siūlot imti domėn valdžios sprendimus socialinės politikos klausimais ir elgtis atitinkamai. Jeigu koalicijos partneriai pradeda vykdyti savo socialinės politikos pažadus lauk bėdos “in long term”, jei elgiasi nuosaikiau galima tikėtis Sodros stabilumo bent iki 2020 m., o vėliau, jei per tą laiką niekas nesikeis ir nepasakys, kad jau galime atsipūsti, net ir šiokio tokio jos finansų gerėjimo ir finansinių lašinukų augimo? right?
Sprendimai turėtų pasirodyti jau netrukus, nes darbo grupės kaip ir baigia savo darbus, tikriausiai, neužilgo ką nors praneš. Jei teisingai supratau, siūlot palaukti bent jau iki tol.
Dar vienas klausimas po vakarykštės “Tautos aikštės”. O kas čia per schema 1/3 pensijų fondų sukauptų lėšų investuoti Lietuvoje į LR valstybės vertybinius popierius, kažkaip primena amžiną variklį, kurį varo elektra? (Iš valstybės požiūrio taško) Ar ne?
Taip, Ingrida atsakė į Jūsų klausimą techniškai, aš pamėginsiu atsakyti fundamentaliai, kadangi nebūdamas tokiu viešu asmeniu, galiu sau daugiau leisti 🙂
Pasakysiu gana stačiai, ta specifika yra tokia, kad egzituoja grupelė žmonių, kurie mano, kad jie yra nuo Dievo, ir jų pagrindinis uždavinys – kažkokio tai teisingumo paieškos, kurias privalo apmokėti mokesčių mokėtojai. Šitos kvailystės jiems yra skersai peraugusios sveiko proto likučius, kurių dar nespėjo išplauti Sovietinio gyvenimo džiaugsmai. Dauguma jų šneka apie visokias vadybas, strategijas, ekonomikas, pensijų fondus, tačiau, iš tiesų, apie tai nieko nesupranta. Ant šio svieto žmonės būna apsiskaitę ir prisiskaitę, tai štai, tai yra prisiskaitėlių kuopelė gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų ir savo rinkėjų mulkinimo.
Kaip gali politikas, žmogus, kitam žmogui, mokesčių mokėtojui, pasakyti: „klausyk, įdarbink mano dukrą, aš žinau kaip geriau tau tą išspręsti. Mes čia geriau žinome, ką ir kur tavo vaikui reikia mokytis. Mes čia pasitarėme ir nusprendėme, kad nuo kitų metų pietums, mums ir mūsų rinkėjui pamaitinti, reikės to ir ano. Tai yra ne žmogaus kalba, tai yra laike įstrigusios būtybės iš paralelinės visatos kalba. Jei tai tikrai nuo Dievo, tai melskimės, kad Jis jas iš čia greičiau susirinktų.
Gerbiamas Šimoni,
Atsiprašau, bet nelabai supratau apie kokią grupelę kalbate. Jūsų retorikos konkretumas man truputį primena “klano” persekiotojų retorikos konkretumą. Tikriausiai tai mano problema, bet nesupratau ką norėjote pasakyti.
Kolega, niekas čia nieko nepersekioja. Čia labiau reikėtų tarp eilučių skaityti, kadangi tiesiogiai nesinori minėti asmenų. Jei vistik norite sužinoti – siūlau perklausyti “naktinės reformos” Seime stenogramas, paklausyti, ką tie žmonės dabar šneką, kad ir paskutinę Vyriausybės ataskaitą. Kai kurios situacijos jau buvo minėtos ir aukščiau. Pvz. mokytojų atlyginimų stabilizavimas ar pensijų reformos pradžia.
O kaip turi-turėtų būti ? taip aiškiai ir konstruktyviai… 🙂 aišku kad negerai, o ka keičiam ?
Mano kuklia nuomone, jei kalbame apie pensijų reformą, tai valstybė turėtų subsidijuoti kaupimą tiek, kiek leidžia fiskalinės drausmės įstatytmas, nedelsiant ir be jokių išlygų.
Pagal postų laikus, suprantu, kad pirmasis buvo Rolandas, ir turbūt atsakė į mano postą.
Į klausimą ką keičiam? Atsakymo neturiu. O ir nelabai ką nors noriu keisti, man šiaip viskas tinka. Aš tik pasinaudojau proga p. I.Šimonytės paklausti kaip elgtis pensijos reformos metu ir kol kas nesigailiu.
O, pono Šimonio pasiūlymo klausytis “naktinės reformos” stenogramų atsisakysiu.
ui ne 😉 čia p. Šimoniui ir buvo klaustuks … nors visai faina, kad ir kiti prisideda prie pamąstymų. O dėl subsidijavimo pensijoms būsimoms, aš būčiau ir už, jei ten būtų šiek tiek daugiau aiškumo, iki kokių dugnų įmanoma nusiristi ir kas draudžia tuos investicinius jų bada-bum atveju. Turiu įtarimą, kad p. Šimonis turi tokį kaupiamą džiaugsmą, gal pakomentuotumėt kaip įsivaizduojate “fors marozus” su tais privačiais ? LB Snorą kontroliavo ir tai Kuperis jau kiek laiko galų neranda už solidžius arbatpinigius, o ar yra kas prižiūri pensiinius privačius pas mumi? Iš anksto dėkui užu mintis. 🙂
Tai aiškumas čia yra vienas, Vyriausybė gali subsidijuot virtualiai turbūt per milijardą, realiai greičiausiai apie kelis šimtus milijonų. Nedelsiant sakau todėl, kad pinigus reikės skolintis, o dabar metas tam palankus, kitas dalykas, finansuojant (skolinantis) reformą iki 0,5 mlrd. Lt (čia galbūt Ingrida gali pasakyti tiksliai) galėsime išlaikyti fiskalinę drausmę – pagrįsti kaip reformos sąnaudas „neišpučiant“ deficito. Taigi laikas ir aplinkybės procedūrai yra palankūs. Nepalankūs yra „solidūs mąstytojai“. Ten girdėjau visokius Žaščiūrinskus ir Liuksemburgus, Sysus ir neigiamas fondų grąžas ir t.t. ir pan.
Savo pensija rūpinuosi pats jau daugiau kaip 5 metus, ir esu visiškai dėl to ramus. Nesu išpuikintas gyvenimo, tai žinau, jei pasaulio rinkos gaus didelį „margin call“, visada galėsiu „sumerkti“ pirštus į žemę. (jei jau čia apie force majeure). Moku draudimą UK, bet nemanau, kad jis čia man labai pagelbės senatvėje. 🙂
Dėl investicinių fondų, jų priežiūros, garantijų etc. Apie LB ir ex VPK turiu savotišką nuomonę, bet ją pasilaikysiu sau, nes matau daug neblogų ženklų, nepaisant kai kurių dalykų, kuriuos laikau absoliučiom „kliauzom“ 🙂
Apie LT siūlomus pensijinius fondus nelabai turiu žinių, gal kada pasidomėsiu, tai būtinai parašysiu nuomonę. Galiu pasakyt, kad mano pensija didžia dalimi „dirba“ JAV ir Azijoje.
Tai vat kame kampas, pagrindiniai žmonių kiekiai nėra tokie e-raštingi ir pagrindines rinkos dalis užėmę pas mus seb ir swed jei neklystu. O “sumerkti pirštus į žemę” čia mintis apie ką ? Aš tokios pasekmės fomuluotėj neesu girdėjęs – indomu čia kaip ? 😉
Čia ta tikrąja prasme 🙂 Laikausi nuomonės, kad diversifikuojant “pensinį” portfelį yra privalu turėti “pirminių žemės ūkio” pozicijų. Tai gali būti pati žemė, smulkių ir vidutinių žū bendrovių akcijos ir pan. Spekuliaciniais tikslais galima pasižvalgyti ir į stambesnes. Bet čia jau grynai techninė diskusija gautųsi 🙂
Jei apskritai, tai esate visiškai teisus, 80% problemų kyla iš neraštingumo, o 20% iš per didelio “raštingumo”, kad ir kaip keista bebūtų, bet yra ir LT tokių genijų. 🙂
O argi ne 50/50 taip dalinasi nasta Sodra su SF.. Bet nesvarbu. Kalba eitu, kas is tu 2 pervedamu proc. pensijos tai neisaugins tin mazins sodrine. Pagal pakoreguota formule, kaip N.Maciulis suskaiciavo galima paimti 20 tukst is biudzeto. Pabreziu paimti. Tik po galais, ka as veikciau po tarkim 30m. su tiek pinigu esant infliacijai. Pirkciau nauja telika. Ingrida seriously patarkit kur tokius pinigus reiks isleisti..
A…tai tuomet mūsų su p. Šimoniu sutampa nuomonės dėl pirštų į žemę. Turiu savo poziciją dėl to „margin call“, ir visada manau,kad savišvieta visose srityse yra gerai, bet kiek bebūtum tuo apsišvietusiu ateina koksai juodasis penktadienis ir prasideda depresijos ekonominės ir viskas į orą – prognozės labai nedėkingas dalykas. Vien kodėl nesinori dėliotis per pensiinius, tai todėl, kad investuojama į orinius instrumentus ir tos realios ekonomikos vis mažiau į kuriuos tie pensiiniai investuoja. Na gal sekant pačiam kokius realaus pramoninio sektoriaus pramonės šakas ir nuolant domintis, gal dar dar investicijos būtų pragmatiškos…. o šiaip tai realybė, kad žmogui visada reikia energetinių šaltinių, maisto, vandens ir senatvėj žmogiškos komunikacijos su med. paslaugomis. Nebūtinai tai pasiekti reikia kankintis tik dėl piniginių vienetų, ir Martynui pritariu 101 % matydamas kas vyko per mano senelių ir mano akių laikotarpį – neisilaiko santvarkos ilgai, piniginiai vienetai keičiasi, valdytojai tų piniginių vienetų taip pat, jau nekalbu apie infliacijas. Kas dabar atrodo labai perspektyvu – rytoj gali jau atrodyt labai palaidota technologija. Sprendžiu pagal skaitmeninės technikos progresavimą per pastaruosius 25 metelius.
Tai, kad čia mitas, jog pensiniai fondai užsiima spekuliacinio kapitalo varinėjimu. Šiaip jau tai labai patikimi, “ilgi” pinigai, ant kurių statomas tiek finansinio, tiek nefinansinio, kaip čia madoje sakyti – realaus sektoriaus akcinis kapitalas. Aišku, yra visokiausių plonybių, kaip ir visur, bet tai nedaro sistemos kone “nusikalstamos”, kaip čia bando nekurie “proto galiūnai” pavaizduoti.
Karts nuo karto manes paklausia:
– o tu kaupi senatvei?
Na, kaupiu ir ka?
– o i ka investuoji, i zemes uki, maisto pramone o gal high tech’a?
I kojines..
– tipo i tekstiles pramone?
Ne, tipo pinigus laikau kojineje.
Tiesa, paskutiniu metu galvoju diversifikuoti investicini portfeli, dali perkeliant i stiklaini, kadangi svarios kojines baigesi. 🙂
Kaip matot as renkuosi konservatyvu kaupima su minimum rizikos.
Gal kam pravers mano patirtis..
Jūs čia ne anekdotą parašėte, o tiesiog pasišaipėte iš mažesnes pajamas gaunančių žmonių. O jeigu esate politikas, tai tie žmonės, greičiausiai yra ir Jūsų rinkėjai.
Pinigų laikymas kojnėje ir 3litriame arba banke dabartiniu metu beveik vienodas pasirinkimas pagal prieaugius, o po Snoro su Ūkiu kai kam dar ir pasirodys geresnis variantas. Aišku ” broliams rankelėms” tai džiaugsmas didelis po babulkų pagalves prasipurent pūkus, bet čia ne apie tai.
Daugelis senolių dabar vaikus su anūkais dar išlaiko arba prisideda savo pensijom ir mezgamom kojnėm, todėl punčiakos manau naudojamos pagal paskirtį. Man iki dabar atmintyje mano bobutės ir krikštamotės megztos….
Gal Nesvarbaus pinigus ir kojinė sugraužti, ypač jeigu senobinė kojinė – ir vaikystės jas irgi gerai pamenu ir labiausiai būtent dėl to, kad ėsdavo be gailesčio
Tai jo, pravers.. Vagims.
Tai jo, tartum vagys netobuleja ir nepereina i aukstesni savo amato lygi. (visgi 21 amzius) Dabar jie nesilauzia i namus ir tuo labiau nenarso po kojiniu stalciu, Dabar jie devi kostiumus ir kaklaraiscius. O geriausias budas apvogti finansu institucija yra ja tureti – sako R.Kuodis. Tad mano aktyvai yra daug saugesni, nei kai kam atrodo..
R. Kuodis čia nė prie ko. Jis tiesiog pacitavo JAV teisinko, buvusio bankų prievaizdo William Black, posakį, kad geriausias būdas apvogti banką yra jį turėti. Matyt per visus LT bankų krizės rūpesčius perskaitė jo knygą. Šitas posakis niekaip čia neįsipaišo, todėl siūlyčiau jį vartoti tinkamame kontekste. 🙂