Juk B.Madoffas irgi būtų dar mielai “padirbėjęs”

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Bronius Bradauskas savo pastarajame interviu “Lietuvos žiniose” pažėrė krūvą sąmokslo teorijų ir apibendrinimų. Teiginys, kad tai, kas įvyko Lietuvos bankų sektoriuje per pastaruosius pusantrų metų, negali vykti demokratiniuose kraštuose, nestebina prisimenant autoriaus pašlovinimus Aleksandro Lukašenkos režimui.

Priminkime Vakarais mažiau besidominčiajam, kad per pastarąją krizę (o ir anksčiau) daugybėje šalių, iš kurių demokratijos statuso neatimsi, ir bankrutavo, ir buvo pertvarkoma, ir rekapitalizuojama aibė bankų, kurie žlugo ar dėl nepalankios ekonominės padėties ir prisiimtos per didelės rizikos, ar dėl bankų vadovų nusikalstamos veikos.

Pradėkime nuo “Snoro”, mat Seimo BFK pirmininkui jo buvęs kolega sakė, “kad bankas ir toliau galėjo dirbti”. Visų pirma, paklauskime, iš kur tokios buvusio kolegos finansinės žinios? Iš sėdėjimo valdyboje?

Antra, panagrinėkime, ar bankas iš tiesų galėjo dirbti taip, kaip dirbęs. Panagrinėkime, kaip jis dirbo paskutiniu metu iki sustabdymo. Net buvęs Lietuvos bankas su buvusia pusiau akla priežiūra matė reikalą apriboti “Snoro” galimybes rinkti indėlius už milžinišką palūkanų normą, nes suprato, kuo spartus indėlių portfelio pūtimasis potencialaus nemokumo atveju gresia mokesčių mokėtojams. Tačiau bankas pūtėsi toliau – priimdamas santaupas į instrumentus be draudimo ir klaidindamas žmones. Žinoma, teoriškai galėjo ir dar toliau pūstis gal mėnesį, gal du, gal penkis, tačiau galiausiai būtų likęs tik dar didesnis nevykusiai savo pinigus paskolinusių ir nusivylusių žmonių skaičius. Neabejoju, jog Bernardas Madoffas irgi būtų sakęs, kad “galėjo veikti ir toliau”, jeigu tik jam nebūtų sutrukdęs tas, kuris išklebino ir apnuogino finansinę piramidę.

Ir trečia – gal buvęs pirmininko kolega sakė, arba gal pirmininkas pats susiskaičiavo, kiek dar mokesčių mokėtojams būtų kainavęs kiekvienas vėlesnis tokio banko darbo mėnuo?

Kaip dera demokratinėje šalyje, banko akcininkams buvo suteiktos visos galimybės spręsti banko finansines problemas bendradarbiaujant su Lietuvos banku. Tačiau, matyt, pagal “demokratijų” į Rytus madą kažkas veikiau nutarė valstybę pagąsdinti – suregzti sąmokslo teoriją, panašią į B.Bradausko, spaudoje, sukelti paniką ir eventualiai kreiptis likvidumo paramos į Vyriausybę, nors įstatymai griežtai draudžia teikti likvidumo pagalbą nemokiam bankui. Šis sumanymas nepavyko.

Taigi, pone pirmininke, tautos įgaliotas sergėti mokesčių mokėtojų pinigus, “bankas galėjo dirbti toliau”, tik didindamas būsimus kreditorių nuostolius. Tų kreditorių, tarp kurių ir pirmininko godojami pensininkai, ir valstybės institucijos. Turbūt bus girdėjęs pirmininkas, kad, išskyrus lėšų pritraukimą, bankas realios veiklos Lietuvoje nevykdė, t. y. Lietuvos ūkio praktiškai nekreditavo. Todėl jo bankroto poveikis ūkiui buvo minimalus.

Žinoma, jeigu koks nors bankas tuo metu būtų pageidavęs perimti “Snoro” veiklos dalį, būtų buvę džiugu. Vis dėlto tokių nebuvo. Todėl jo bankrotas buvo pigiausias sprendimo būdas.

Iš Ūkio banko akcininkų galimybės išspręsti savo banko problemas be valstybės institucijų įsikišimo irgi niekas neatėmė – buvo parengtas planas, o juk ir vieša paslaptis, kad vyko privačios derybos dėl galimo bankų jungimosi. Visi būtų tik lengviau atsidusę, jeigu tokiu susitarimu viskas būtų ir pasibaigę, ar bent jau Ūkio bankas būtų vykdęs savo įsipareigojimus Lietuvos bankui. Deja, viskas virto cirku ir balaganu, kurio toleruoti Lietuvos bankas negalėjo – Ūkio bankas irgi galėjo kreiptis likvidumo paramos būdamas iš esmės nemokus. Čia tik BFK pirmininkui gal atrodo, kad bankas yra savaime kažkokia vertybė ir labai nuostabus kąsnelis, o tas, kuris turi banką, yra “kietas verslininkas”.

Reikia tik džiaugtis, kad šiuo atveju dėl anksčiau vykusių privačių derybų iš karto atsirado privatus bankas, norintis priimti “gerąją” Ūkio banko dalį ir tokiu būdu išsaugoti dalį verslo bei didžiąją dalį klientų. Priešingu atveju būtų tekę rinktis bankrotą arba rekapitalizavimą, abiem atvejais kainavusį daugiau mokesčių mokėtojams, turint galvoje banke rasto turto santykį su draustaisiais indėliais.

Galima suprasti, kad kai kuriems viešiems asmenims didžiulę nostalgiją ir liūdesį kelia tai, kad Šiaulių bankas, matyt, neperims buvusių tradicijų švęsti “Staryj novyj god” ir verslas vyks pagal nuobodžias vakarietiškas bankininkystės tradicijas. Be šokių, be partijų ir be prastos poezijos. Vis dėlto nuo to mums visiems tik geriau. Net ir BFK pirmininkui, kuris taip pat yra šios šalies mokesčių mokėtojas. Atrodo.

Tekstas skelbtas “Lietuvos žiniose” 2013 02 28

About ...

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ingrida_Šimonytė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink. Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

110 Comments

  1. Posted kovo 1, 2013 at 7:26 am | Permalink

    Sveiki.

    geri Jūsų rašiniai/straipsniai, tačiau leiskite paklausti Jūsų nuomonės apie auditus.
    Kaip taip gaunasi, kad auditas teigia vieną tiesą, o bankas kitą?

    Kaip žmonės gali kažkuo tikėti, juk ir kitos didelės įmonės (jei nesuklysiu kurių akcininkė ir valstybė yra) atlieka auditus, kurie dažniausiai nieko “blogo” nerodo?

    • Posted kovo 1, 2013 at 9:46 am | Permalink

      Na, gali gautis dėl skirtingų priežasčių: dėl to, kad viskas audito metu buvo gerai, o paskui kažkas pasikeitė, dėl to, kad auditoriai negali gauti įrodymų tokių, kokius gali gauti priežiūros institucijos (pvz. iš kitų institucijų ir kitų šalių institucijų) arba dėl to, kad auditas atliktas tiesiog nedėmesingai

      • Posted kovo 1, 2013 at 2:44 pm | Permalink

        Kaip manote, kuo tada Lietuvoje gali tikėti žmonės, jei net auditas (informacija kuri pateikiama žmonėms) yra klaidingas ir netikslus?
        Audito atžvilgiu – ar auditoriai už ką nors atsako, nes panašu tiek ukb/srs atveju, auditas buvo “sugeneruotas” iš dangaus…

        Apie LB:
        V. Vasiliauskas 2011 m. – problemos apima tik vieną probleminį banką ir kitų bankų neliečia – turima omenyje SNoras
        V. Vasiliauskas 2013 m. – problemos įsisenėję – per 2 metus problemos įsisenėjo… kodėl nesiimta veiksmų anksčiau siekiant “sumažint” dabartinį minusą??
        V. Vasiliauskas 2013 m. – TV.lrytas.lt “Jeigu ir žinotume apie problemas, jų negalėtume viešinti”

        Tad kyla klausimas – kuo Lietuvoje žmogus gali tikėti, jei neturi “vidinės” informacijos (imkime investuotojus).
        Visgi kalbos, kad vienas/kitas bankas neišduoda/nebeturi pinigų kartais būna viešoje erdvėje, tačiau jei investuotojai (smulkieji) į tai reaguotų kas kart girdėdami…

  2. Posted kovo 1, 2013 at 8:51 am | Permalink

    Kur faktai? Kur skaičiai? Tai tik pablevyzgojimas, kas būtų buvę, jei būtų buvę… Geriau atsakykit į esminį klausimą. Ar Lietuvas bankas turi vieningą bankų turimo turto vertinimo metodiką ir ji taikoma visoms finansų įstaigoms vienodai?
    Mano manymu, Lietuvas bankas neturi tokios vertinimo metodikos ir kiekvienu atveju žiūrima taip, kaip reikia žiūrėti (subjektyviai, o ne objektyviai) ir tuo remiantis daromi sprendimai, kainuojantys milijardus litų iš tų pačių mokesčių mokėtojų kišenės.

    • Posted kovo 1, 2013 at 9:49 am | Permalink

      gerbiamasis, kadangi tai nėra ūkinė finansinė revizija, o elementarus atsakymas į Broniaus Bradausko samprotavimus, tai nematau jokio būtino reikalo atsakinėti į tuos samprotavimus balansais. Tik pablevyzgojimo klausimu.
      Ką turi Lietuvos bankas paklauskite Lietuvos bankui, o tuo tarpu nuostoliais mokesčių mokėtojams virsta ne Lietuvos banko metodika ar jos nebuvimas, o akcininkų ir vadovų veikla.

      • Posted kovo 2, 2013 at 1:03 pm | Permalink

        “tuo tarpu nuostoliais mokesčių mokėtojams virsta ne Lietuvos banko metodika ar jos nebuvimas, o akcininkų ir vadovų veikla”

        Nuostoliais virsta visiems (suinteresuotiems) seniai žinomas kapitalo pakankamumo kontrolės nebuvimas.

        • Martynas
          Posted kovo 3, 2013 at 2:44 pm | Permalink

          Čia dabar po kiekvienu straipsniu apie tą kapitalo pakankamumo kontrolę varysite?

  3. Idomu
    Posted kovo 1, 2013 at 10:55 am | Permalink

    Gerb. Ingrida,

    Šitoje visoje istorijoje su Ūkio banku vienas dalykas visgi lieka man neaiškus. Šiaulių bankas perėmė dalį Ūkio banko turto, sandorių, teisių ir įsipareigojimų. Kaip supratau iš viešos informacijos, tai į Šiaulių banką perkeliamų įsipareigojimų klientams suma sudaro 2,7 mlrd. Lt. Bet tuo pačiu Šiaulių bankas už tai gauna sveikąją Ūkio banko turto dalį, kuri vertinama 1,9 mlrd. Lt, plius 800 mln. Lt Šiaulių bankui prideda indėlių ir investicijų draudimo fondas. Taip išeina, kad gautas turtas pilnai dengia visus perkeltus įsipareigojimus. Iš to seka loginė išvada, kad Šiaulių bankas nesumokėjęs nei lito gavo gan nemažą bankinio verslo dalį, kuri tikrai turi vertę ir nemažą. Todėl, kai Jūs rašote, kad reikia tuo džiaugtis, man labiau atrodo, kad reikia liūdėti, nes valstybė eilinį kartą atidavė gerą daiktą (jeigu taip galima išsireikšti) ir dar už tai primokėjo. Džiaugtis ir ploti katučiu šioje situacijoje, man atrodo gali tik Šiaulių bankas. Pataisykite mane, jeigu aš kažko nesuprantu (šito lietuviško verslo subtilybių) arba kažkur klystu. Iš anksto ačiū.

    • Posted kovo 1, 2013 at 1:54 pm | Permalink

      Gerbiamas Įdomu,

      Kad nėra čia nieko “lietuviško”. Nesu tikra, ar suprantate, kad Šiaulių bankas taipogi ir rizikuoja, nes teoriškai visi ŪB indėlininkai, kurių indėliai dabar pereis Šiaulių bankui gali subildėti ir tuos indėlius atsiimti. Nėra jokių garantijų, kad ta ŪB verslo dalis išliks kaip verslo dalis. Todėl jo vertė – remains to be seen. Galiausiai pagal sutartį, bet koks pliusas (tarkime dėl didesnės aktyvų vertės, nei dabar numatyta) grįžtų IIDFui. Norėtųsi tikėti, kad verslas ar bent jau jo didžioji dalis išliks, bet gali būti ir kitaip – juk iš esmės ŠB perėmė įsipareigojimus, kuriuos pats turės ir įvykdyti.

      Alternatyviais atvejais valstybė vistiek būtų prisidėjusi tiek pat ar dar daugiau. Jeigu valstybė būtų kūrusi tokį banką pati, ji turėtų investuoti bent jau tiek pat ir prisiimti veiklos riziką plius suteikti likvidumą tam atvejui, jei indėlininkai subildėtų atsiimti savo pinigų. Jeigu ji būtų nutarusi rekapitalizuoti ŪB, tai būtų dar brangesnis sprendimas. Jeigu bankui būtų iškelta bankroto byla, galiausiai nuostoliai būtų buvę kaip minimum tokie, kaip dabartinė IIDF investicija.

      Būtent taip ir atrodo bankų resolution. Niekas niekam nieko nedovanoja.

      • Posted kovo 2, 2013 at 1:10 pm | Permalink

        Alternatyva būtų egzistuojančius likvidumo normatyvus atitinkantis finansavimas, ~30% aktyvų padengiant gero likvidumo aktyvais, likusius ~70% – ilgos trukmės mažo pajamingumo valstybės obligacijomis (pajamingumą nustatant administraciniu būdu).

      • Idomu
        Posted kovo 4, 2013 at 12:22 pm | Permalink

        Pilnai suprantu, kad Šiaulių bankas kažkiek rizikuoja, kad kažkuri dalis indėlininkų pabėgs, kad iškils kažkokių susiliejimo problemų ir pan., bet tai nereiškia, kad visą ŪB dalį Šiaulių bankas turėjo gauti už dyką. Juk dauguma verslų jungdamiesi rizikuoja, kad nubyrės dalis klientų, kad reikės pastangų tvarkingai viską apjungti, bet kažkodėl verslai ar įmonės vistiek jungiasi ar perka viena kitą. O tai daro dėl paprastos priežasties, atsirandą daug sinergijos, tauposi kaštai, prasiplečia rinkos dalis ir t.t. Šiaulių bankas juk irgi beveik metus derėjosi, kad susijungti su ŪB. Reiškias matė daugiau pliusų negu rizikų. Ir buvo pasiruošęs net sumokėti už tai. O dabar gavo viską už dyką ir dar suranda užtarėjų tarp tikrai labai protingų žmonių, tokių kaip buvusi finansinė ministrė. Aišku, galbūt galima sutikti, kad šiuo atveju valstybė save buvo užspaudusi į kampą, kai veikti reikia greitai, o rimtai norintis ŪB verslo dalies yra tik vienas Šiaulių bankas. O apie alternatyvius sprendimus gerb. Ingrida man atsakė aukščiau. Na bet tada taip va ir gaunasi, kai greitai, tai ir už dyką. Ir nuo to valstybės kaltė nemažesnė, kad nemoka ar nesugeba gauti pajamų už tikrai turinčią vertę bankinio verslo dalį.

  4. korta stebuklė
    Posted kovo 1, 2013 at 2:29 pm | Permalink

    su visa pagarba, tas “eventualiai” yra labai neskanu…

    • Posted kovo 1, 2013 at 2:32 pm | Permalink

      Pritariu, kad gal ir nelabai kas. Subsekventualiai, stengsiuosi ateityje skonio tokiais negadinti:)

  5. Mantas
    Posted kovo 1, 2013 at 3:30 pm | Permalink

    Pasaku sekimas. Ateitis parodys koks kiauras buvo SNORAS. Ponia Simonyte kalba ta,ka ir turi kalbeti. Nejaugi prisipazinsi,kad buvo papjautas mokus bankas

    • Posted kovo 1, 2013 at 9:22 pm | Permalink

      taip, žinoma, jeigu jums mokus tas bankas kuris dar turi kasoj kažkiek litų mokėti pirmiems atėjusiems.
      Su komentaru apie “papjautą mokų banką” siūlau prisijungti prie to, kuris po visus portalus porina apie apkaltą Grybauskaitei.
      Tiesa, padarytumėt man paslaugą, jeigu sugalvotumėt nors vieną logišką paaiškinimą kokio velnio Šimonytei būtų reikėję pjauti mokų banką ir užsimesti sau ant kojos papildomo skolinimosi, paklaikusių indėlininkų ir dar kitas problemas. Su versija apie blogą laikraštį, kuris negražiai rašė, o taipgi apie antirusišką konservatorių Vyriausybę, o taipogi Skandinavų bankų, kuriems labai “trukdė” bankas net nekonkuravęs su jais Lietuvos rinkoje, sąmokslą nesivarginkit. Parašykit, jeigu išties kažką logiško pavyks sugalvoti.

  6. Šimonis :)
    Posted kovo 1, 2013 at 3:56 pm | Permalink

    Kalbant apie BB ir Valstybinio banko idėją, akivaizdu, jog prie valdžios ištakų vieni prasimuša, kiti prasilaižo. Kadangi Seime kvailysčių tuntai, pastariesiems derėtų specializuotis, ką, panašų, BB sėkmingai ir daro BFK’e 🙂

    Dabar ko norėjau paklausti.
    Ar FinMin’as yra kaip nors modeliavęs (sąmoningai, pasąmoningai, nesąmoningai :)) švietimo/sveikatos sektoriaus privatizavomo galimybes?

    • Posted kovo 1, 2013 at 9:39 pm | Permalink

      Ne, nėra. Pasaulio bankas dar 2009 m. buvo atlikęs šių sektorių vertinimus ir buvo siūlymai dėl jų pertvarkos, siekiant sutalpinti įsipareigojimus į turimus išteklius, nors privatizavimo opcija ten nesvarstyta, labiau neoptimalus paslaugų teikėjų tinklas. Klausimas yra labai aktualus, turint mintyje, kad finansavimo apkarpymas per krizę niekaip nesprendžia ilgalaikio šių sektorių finansavimo klausimo, taigi, alternatyvos yra kelios: tolesnis plūduriavimas su esamais ar neženkliai didesniais ištekliais, maži mokesčiai ir dalies viešųjų paslaugų perdavimas privačiam sektoriui, didesni mokesčiai ir didesnis jų finansavimas. Prie kažkurio iš šių variantų vistiek teks apsistoti.

      • Šimonis :)
        Posted kovo 2, 2013 at 10:32 am | Permalink

        Gal nuskambės makabriškai, tačiau kodėlgi nepasvarsčius apie galimybę monetizuoti mokinių/studentų išsilavinimą? Neramūs finansiniai laikai verčia ieškoti daug egzotiškesnių pakrančių investicijoms. Kai pagalvoju, visai mielai investuočiau į gabių jaunuolių “akcijas”. Struktūrizuoti tokius popierius būtų galima įvairiais pjūviais, tai galėtų puikiai pasitarnauti ir viso sektoriaus virsmui iš viešo į privatų :/

        • Posted kovo 2, 2013 at 12:54 pm | Permalink

          manau, kad artmiausia penkmetį tokių galimybių nesvarstys net chuliganiškose diskusijose:) Jeigu jau net valstybinės įmonės iki biržos nenueina (ir dabar jau nenueis)

          • Šimonis :)
            Posted kovo 2, 2013 at 5:04 pm | Permalink

            “maži mokesciai ir dalies viešuju paslaugu perdavimas privaciam sektoriui, didesni mokesciai ir didesnis ju finansavimas”
            Cia kaip suprantu siaurąja, biudžetinių eilių prasme.
            Platesniame kontekste tai greičiausiai būtų = finansines inovacijos vs. biudžetinis elektoratas, kuris skirtingai nei dauguma politikų į biudžeta žiūri pirmiausia kaip į geriamo vandens šaltinį, o ne fontaną. Vien dėl to su pastaruoju reiškiniu sukovoti, įtariu, jog yra neimanoma, nes kol žvirbliai aptarinėja įstatymus vanagas dažniausiai juos pataiso, tai čia rezultatas kaip ir beprasmiškas gautųsi 🙂 Lieka tik neleisti jam augti ir atėjus tinkamam metui – bandyti pergudrauti 🙂

  7. Milda
    Posted kovo 1, 2013 at 4:59 pm | Permalink

    Kažkaip nenustoja stebinti tas nepaliaujamas tautiečių užsidegimas reikšti didžiai nenuginčijamas nuomones ir formuoti stebuklingus pasiūlymus, sudėliotus iš netikslių skaičių, netinkamai parinktų ir suinterpretuotų. Šis jausmas kilo paskaičius šio ir ankstesnio straipsnio apie pensininkus Marytę ir Bronių komentarus. Atrodytų lyg ir, kad norėdamas teikti primygtinius pasiūlymus ar piktintis kažkieno kito sprendimais, turėtum išmanyti sritį nuo A iki Ž. Na bet ką jau čia… Tiesiog kadangi taip jau nutiko, kad teko su kalbamąja sritimi susipažinti bent jau nuo A iki Z, norisi išdėlioti keletą sakinių dėl šių dviejų straipsnių komentaruose nugulusių pasiūlymų.
    Pirma, štai čia aukščiau besipiktinantis V. Vasiliausko komentarais skaitytojas veikiausiai nesupranta, kad jei bankas ir turi problemų, gerbiamam Vitui Vasiliauskui ant jo užkabinus skelbimą “Mieli indėlininkai, šis bankas po savaitės bankrutuos, bet kol kas dar veikia”, į jį sulėks visi nuo Marytės iki Ignalinos atominės ir išsivedžios savo indėlius į visas keturias puses, taigi atitinkamai, po savaitės išties uždarius banką, finansų ministrui teks krapštyti papildomus pusę milijardo ar panašiai litų padidėjusiai skylei užkišti. Niekas taip netvarko prisidirbusių bankų. Jei bijote prarasti pinigus, nedėkite į banką, kuris per Sekundę žada jums sumokėti “procentus”, iš kurių ir galėsite gyventi. Tai pasakos.
    Antra, vienas itin aktyvus ankstesnio straipsnio skaitytojas turėjo gražių pasiūlymų apie “real-time” bankų priežiūrą. Ši idėja mane ypatingai sužavėjo, tuoj paaiškinsiu, kodėl. Pasvajokime, kad IT galimybės visose susijusiose pusėse tai leidžia. Dar neįdienojus pirmai dienai tokios sistemos veikimo, bankų priežiūros vadovą ištiktų širdies priepuolis, o ant pono Vasiliausko stalo gulėtų p. Valvonio ataskaitos apie nelikvidžius bankus. Reikalas tas, kad visi tą dieną besibaigią indėliai tik persivertus vidurnakčiui sukrenta į einamąsias sąskaitas, taigi tarsi išeina iš banko, ryte banką palieka didžiosios pagal įvairius sandorius (tarpbankinius, institucinius indėlius, apsikeitimo sandorius ir pan.) mokėtinos sumos, jei nėra reikalo jų užstabdyti iki popietės. Taigi “nufotografavus” likvidumo vaizdelį 9 val. ryto, likvidumo rodiklis gali būti pvz. 15% (o normatyvas tai 30%). Maždaug tuomet į LB jau skubėtų greitoji pagalba. Toliau, įdienojus, pradeda ateidinėti laukiamos ir neplanuotos įplaukos, klientai deda indėlius – naujus, ir pratęsia pasibaigusius, ir dieną uždarant rodiklis ramiai sau atsistato iki ten, kur ir turi būti viskam suvaikščiojus. Tai čia lengvoji “real-time” priežiūros dalis. Sudėtingoji būtų su kapitalo pakankamumu, ko čia nepasakosiu, nes per daug pasakojimo. Gerbiamą komentatorių galiu patikinti, kad nėra jokio stebuklingesnio būdo sukontroliuoti, “sužiūrėti” bankus, nei kad LB taiko dabar. Jei bankas valdomas nesąžiningai, ten dirbantys žmonės ras būtų dirbti savo juodą darbą. Kita vertus, tinkamai dirbančiuose bankuose kiekvieną su srautų valdymu, finansinėmis priemonėmis, mokėjimais dirbantį žmogų prižiūri bent vienas, o kartais du kiti žmonės (the watchman and the man who watches the watchman), rizikų, atitikties, anti-pinigų plovimo, vidaus kontrolės ir vidaus audito žmonių paprastai būna maždaug tiek pat, kiek tiesioginį sąlytį su stambiomis operacijomis bei sprendimais turinčių žmonių, taigi suktybė tokioje struktūroje sunkiai galima.
    Ir trečia būtų mintis dėl indėlių draudimo, jei jau kyla diskusija. Niekas turbūt neabejoja, kad 100k EUR apdrausta suma yra neįsivaizduojamos lubos tūlam indėlininkui, ir tai nebūtų savaime bėda. Tačiau bėda ta, kad tokia didelė suma atleidžia indėlininkus nuo bet kokio rizikos vertinimo ir netgi suteikia ydingą motyvaciją nešti savo indėlius pas bet ką, kas turi licenciją ir moka aukščiausias palūkanas – vis vien juk “valdžia grąžins, jei ką”. Priimu gerbiamos Ingridos komentarą, kad Snoro atveju net ir mažesnė draudimo suma nebūtų padariusi ženklios įtakos, kaip faktą, nes nemačiau indėlių sumų struktūros. Tačiau Ūkio banko atveju skelbiama informacija, kad net 97% privačių indėlių buvo apdraustų, yra šokiruojanti. Kažkokie “žiopliai” tepadėjo niekingus 8 mln. Lt indėlių, viršijusius draudžiamą sumą. Nors ši žinia komunikuojama kaip gera, daugmaž, žiūrėkit, beveik niekas iš indėlininkų nenukentės, tačiau iš tiesų tai yra itin liūdna žinia, sakanti, kad visi tie 97% indėlių turėtojai tiesiog išdūrė sistemą ir dar už tai gaus kosmines palūkanas, kurias dabar jau išmokės Šiaulių bankas, kuris, kaip čia aukščiau godojama, veltui gaus tokį nuostabų kąsnį. Šiaulių bankas, atsiminkite, gauna itin brangius indėlius, kuriuos, kaip jau paaiškinta, visi indėlininkai supuolę gali bet kada išsinešti (dar viena nuostabi galimybė, kurios nėra jokioje kitoje normalioje šalyje – galėti nutraukti indėlį bet kada ir už tai nebūti nubaustam!), taip pat jie gauna neaiškios vertės paskolas, suteiktas greičiausiai ne puikiausios kokybės klientams. Taip kad dar nežinia, ar Šiaulių bankas ateityje nepasigailės nepaprašęs daugiau už klientų bazės pasididinimą.

    • Posted kovo 1, 2013 at 9:27 pm | Permalink

      Ačiū, Milda, visiškai neturiu ką ir pridurti – tobulas komentaras

      • Posted kovo 2, 2013 at 2:21 pm | Permalink

        Komentaras gal būtų neblogas, jeigu Milda, rašydama apie “niekingus 8 mln. Lt indėlių, viršijusius draudžiamą sumą” nebūtų apsiskaičiavusi.

        • Milda
          Posted kovo 3, 2013 at 9:11 am | Permalink

          Išties apsirikau, tik ne su niekingais 8 milijonais, o su procentu – 99,7% indėlių neviršija draudžiamosios sumos. Tie likę 0,3%, kas ir yra 8 mln. lt, yra tiek mažai, kad net nesudaro vieno save gerbiančio ofšorinio kliento indėlio sumos (dėl to, tiesa sakant, net esu linkusi suabejoti šia skelbiama draudžiama indelių dalimi, bet jei informacija tiksli, tuomet tai yra sukrečianti statistika).

          • Posted kovo 3, 2013 at 10:00 am | Permalink

            Vasaros pabaigoje Ūkio banke buvo ~3,5 mlrd.lt indėlių
            http://iq.lt/dienos-grafikas/ukio-banke-35-mlrd-litu-indeliu/

            Į Šiaulių banką perkeliama apie 2.7 mlrd.lt įsipareigojimų, o likusieji lieka “blogame banke” su ~400 mln.lt turto.

            Nežinau, koks balansas buvo prieš uždarymą – galėjo sumažėti – bet bus nemažiau, kaip pusė milijardo.

          • Milda
            Posted kovo 4, 2013 at 10:25 am | Permalink

            Aš kalbu tik apie gyventojų indėlius, kurių buvo apie 2.6 mlrd., tai jų 99.7%, kaip skelbiama, buvo draustų. Įmonių indėliai draudimo prasme menkai įdomus, nes įmonės pačios turi gebėti vertinti ir valdyti rizikas. O jūs minite visą indėlių sumą – tiek privačių klientų, tiek ir įmonių. Natūralu, kad įmonių indėlių sumos yra ženkliai didesnės, taigi ir draustų jų (t.y. tų, kurie patenka į gerąjį banką) yra palyginti nedaug.

    • Šimonis :)
      Posted kovo 2, 2013 at 10:11 am | Permalink

      Tikrai šaunus komentaras. Tik pastebėjimas dėl to 100k eur draudimo. Čia toks stačiai soscialistinis instrumentas, kaip savotiškas finansinis kolūkis. 🙂 Taip ir pakvipo sena užkalkėjusia kooperatine valgykla, kur ateini pasiimti savo nemokamų, 100 kalorijų maistinės vertės, pietų. Jeigu kartais valgykla užsilenkia, tai tada, iš visų kampų, kaip kokie barsukai, sugūžėja politikai ir nutaisę herojiškus veidus kūju vanoja visą finansų sektorių.
      Apskritai, tokių instrumentų vieta muziejuje, kokiame nors kolektyvinės žemdirbystės skyriuje.

    • Idomu
      Posted kovo 4, 2013 at 1:06 pm | Permalink

      Čia kažkaip įdomiai skaičiuojate. Jeigu 99,7 % privačių indėlių buvo apdraustų, tai reiškia, kad iš 1000 indėlininkų 997 indėlis neviršijo apdraustos sumos, o 3 indėlininkų indėlis viršyjo. O viršyti tą apdraustą sumą galėjo ir 8 mln. ir 10 mln ir net 20 mln. Todėl tas jūsų suskaučiuotas 8mln. nėra teisingas, nes ne tą skaičiuojate, ką reikia. Bet ne tai svarbiausia. Kai sakote, kad Šiaulių bankas gauna tik brangius indėlius ir neaiškios vertės paskolas, o daugiau nieko negauna ir turbūt labdaringais tikslais tik gerą darbą Lietuvai daro viską perimdamas, tai arba specialiai varote propaganda, arba tiesiog iš tikrųjų naiviai tikite tuo ką rašote. Kad ŪB palūkanos buvo aukštesnės, negu pas švediškus bankus, tai natūralu, nes ŪB neturi motininių bankų ir negali esant reikalui gauti pinigų. Todėl belieką siūlyti aukštesnes palūkanas. Dėl neaiškios vertės paskolų, tai juk visos neaiškios (pagrinde susijusios su buratinu) liko blogojoje banko dalyje, o geras būtent ir pasiima nemokamai Šiaulių bankas.

  8. ED
    Posted kovo 1, 2013 at 6:37 pm | Permalink

    Jeigu su snoru viskas padaryta gerai,tai manau Simonyte gali buti rami:)

    • Posted kovo 1, 2013 at 9:29 pm | Permalink

      ji ir yra rami. Ko nepasakysi apie rašančius skirtingais nick’ais iš to paties adreso:)

  9. mmdems
    Posted kovo 1, 2013 at 6:53 pm | Permalink

    Davedėt jūs kažką galutinai(bradauską turbūt), nes kaip ir juodinimo kampanija prieš jus prasidėjus, bent jau iš delfio sąšlavynų taip atrodo . Kažkaip iki šiol jus ramybėj daugmaž palikdavo ir net politiniai priešininkai pagirdavo. Suprato, kad neužčiaups. Ačiū, kad rašot.

  10. Nesvarbu
    Posted kovo 2, 2013 at 2:28 am | Permalink

    be abejones, kuo ilgiau Siauliu bankas deresis, tuo daugiau Ukio banko klientu issibegios po kitus bankus ir tai sakau as – kuklus 2 einamuju saskaitu (privacios ir verslo) savininkas. Kad likti Siauliu banke reikia palankiu salygu klientui, deja, sis niekuo nesiskiria nuo skandinavisku. Stai kodel man ypac apmaudu, del UB kuris bent jau sudare konkurencija skandinaviskiems. Kainu politika buvo ypatingai palanki smulkiam ir vidutiniam.

  11. Nesvarbu
    Posted kovo 2, 2013 at 2:30 am | Permalink

    galit vadinti kaip norit, samokslo teorija, ar kaip kitaip.. Bet kaip vienu metu stambieji prekybos tinklai isvijo smulkias parduotuves, taip skandinaviski bankai stiprina savo itaka bankiniam sektoriuje. Kas gali paneigti, jog Siauliu bankas neuzsake Ukio banko ir galiausiai pats netaps skandinavisko kapitalo itakoje po keliu metu.
    O laikinojo administratoriau paskyrimo aplinkybes, tik dar labiau pakursto siuos itarimis. Nera ugnies – be dumu!

    • Posted kovo 2, 2013 at 12:52 pm | Permalink

      o tai versija apie sąmokslą prieš rusus ir laikraštį kuo nepatiko, kad tik skandinavų sąmokslas liko vienintelis nepaneigiamas?
      anyway, prašau neatsakyti, mudviejų diskusija su tamsta yra tiek pat įtrauki kiek ir beprasmiška.

  12. Nesvarbu
    Posted kovo 3, 2013 at 11:06 am | Permalink

    o jeigu atsizegnociau nuo B.Bradausko ir visus, kurie kalba samokslo teorijom, pavadinciau – rusu vietininkais Lietuvoje, ar buciau priimtas atgal i Simonytes diskusiju kluba?
    Nezinau, manau, jog produktyvi diskusija, visu pirma, tai oponavimas, o netik lengvas pasivazinejimas vienpusiu greitkeliu. (anyway or oneway)
    Ir kazkaip niekas neuzsimena apie tai, kas per krize pute NT burbula Lietuvoje ar per krize pelnus is imoku. Tad tenka viska man..

    • Šimonis :)
      Posted kovo 3, 2013 at 11:24 am | Permalink

      Nu ir kas gi, Jūsų nuomone, pūtė burbulus per krizę? 🙂

      • Nesvarbu
        Posted kovo 4, 2013 at 12:28 am | Permalink

        atsiprasau uz nekorektiska korekturos klaida – turejo buti ‘pries krize pute burbulus’..
        Beje, negalejau nepastebeti, jus ne gimines, kartais su Simonyte? 🙂

        • As
          Posted kovo 4, 2013 at 12:19 pm | Permalink

          Centriniai bankai, ypač FED, kurie labai smarkiai sumažinę palūkanų normas išpūtė NT burbulą, kurio spindesys priviliojo komercinius bankus skolint, skolint, skolint… O gyventojus skolintis ir pirkt butą, o po to dar antrą kaip investicija.

        • Šimonis :)
          Posted kovo 4, 2013 at 3:24 pm | Permalink

          Maišote paskemes su priežastimis.
          FED palūkanų mažinimas = pasekmė.
          Priežastis – populistinė politika.
          Pirma, šūkis ir kone savitikslis – kiekvienas pilietis turi turėti NUOSAVĄ būstą!
          Antra – USA valdžios garantija “antrarūšiams” kreditams (subprime).
          Trečia, viskas nukeliauja iki bankinio sektoriaus. Jei pamenat istoriją, buvo toks Salomon Brothers, kuris tuomet pirmasis, pagal tuometinę USA būsto politiką įsigudrino tempti į pool’us subprimus ir konvejeriu tiražuoti investment grade popierius. Kadangi šios “investicijos” turėjo valdžios garantiją, jos automatiškai tapdavo padengtos. Finalas – ikeisdami “orą” gaudavo pinigus, formavosi burbulas. Burbulas sprogo, ko pasekoje – FED’as gavo įjungti stakles. Grubiai tariant 🙂

          • As
            Posted kovo 5, 2013 at 7:41 am | Permalink

            Aš apie senesnį 2001-ųjų metų palūkanų sumažinimą, kada po dot-com burbulo ir rugsėjo 11 JAV valdžia kartu su FED bandė amerikiečiams “įkvėpti apcimyzmo”. 🙂 t.y. kaip ir sakei, ėmėsi populistinės politikos, bandė išlaikyti aukštas akcijų kainas, žemos palūkanų normos skatino skolinti visiems ir po daug ir tai išpūtė NT kainų burbulą.
            Prie to aišku prisidėjo ir išplitęs paskolų securitisation dar padidinęs bankų neatsakingumo dalinant paskolas riziką ir prastai dirbusios (iš kieno pozicijų žiūrint, aišku :)) kredito reitingų agentūros.

          • Šimonis :)
            Posted kovo 5, 2013 at 9:40 am | Permalink

            Kažin koks būtų pačio sprendimas, nežinodamas ar prasidėjo karas ar kas. Su žeme sulygintas pagrindinis verslo verslo centras (be kita ko turėjęs ir milžininšką simbolinę reikšmę). Rinkose kyla suirutė, akcijos, USD vs u name it čiuožia žemyn, bondai ant plauko, likvidumo stygius, pareina kalnai margin call’ų, pinigai tiek institucijų tiek piliečių dega kiekvieną sekundę, ką daryti?

            p.s. nepasiduok tai samokslo teorijų propagandai 🙂

          • As
            Posted kovo 5, 2013 at 9:57 am | Permalink

            Leisti sudegti investuotojams į bereikšmes internetines bendroves pinigams, atpigti pervetintoms akcijoms, doleriui (taip leidžiant sustiprėti eksportui), po to kai ekonomika apsivalys kai kurioms nukentėjusioms sritims valstybės lėšomis. Rezultatas – NT burbulo nėra, ekonomika auga, žmonės nepatenkinti prezidentu ir jo neperrenka, protestuoja prieš karą Irake dėl ko jis gėdingai žlunga. 🙂

            Dabar gi buvo daroma taip: žmonės kažkokie paniurę, nepatenkinti valdžia, nebetiki JAV galybe tai pradžiuginkim juos ir pasiūlykim kiekvienam po namą ir naują auto. O kas paskui tai jau nesvarbu, nes “in the long term we are all dead”. 🙂 Kelis metus visi patenkinti džiaugiasi, dėl karo Irake ir išlaidų jam nepyksta, nes pinigų trūkumo nejaučia, bet po kelių metų kyla kolosali krizė visame pasaulyje.

          • Šimonis :)
            Posted kovo 5, 2013 at 10:37 am | Permalink

            Nelabai supratau, kas čia toks genijus turėjo suskaičiuoti, kuris turtas yra pervertintas ir selektyviai leisti vienoms investicijoms sudegti, o kitoms ne. Tik pas dėdulę Marksą egzsitavo toks Teisingas Protas 🙂
            Galų gale, tai CB turėjo nieko nedaryti? Juk visų CB pagrindinė funkcija yra užtikrinti finansinės sistemos stabilumą. Taip išeina CB turėjo kišti galvą į smėlį ir nevykditi savo funkcių?
            Teisingumo dėlei tas NT bumas prasidėjo gerokai seniau kai vyrukai iš Salomono sukonstravo pirmąjį MBS’ą ir uždirbo gražaus pinigėlio. O visas CDO ralis nuo 2000 buvo tik katalizatorius, bet ne kibirkštis.

          • As
            Posted kovo 5, 2013 at 10:48 am | Permalink

            Iš esmės degti reikia leisti visoms investicijoms, nes kiekvienas kaip ir atsakingas už savo investicijų riziką. Po jų atpigimo valstybė galėtų susipirkti tą turtą, kurio reikia jos funkcijoms ir taip truputi paskatinti greitesnį nereikalingo kapitalo tapimą reikalingu ir ekonomikos persitvarkymą.

            CB pagrindinė funkcija yra išlaikyti kainų stabilumą. 🙂 Be to burbulo pūtimas vardan aukštų akcijų kainų (O kas sakė, kad aukštos akcijų kainos gerai, o mažos blogai? :)) nėra finansų stabilumo išlaikymas, o greičiau atvirkščiai – jos žlugdymas vardan administracijos populiarumo. Dėl to – taip, CB turėjo stebėti kainų stabilumą ir nesiimti bereikalingo ekonomikos “skatinimo”.

            Visi kurį laiką būtų nelaimingi, ekonomika kokius metus būtų recesijoje, o po to BVP vėl imtų normaliai augti.

          • As
            Posted kovo 5, 2013 at 10:50 am | Permalink

            p.s. Rinkos veikėjai savaime neatsakingai elgtis, be jiems sukuriamų paskatų, nepradeda. Beprotiškai rizikuoti jie gali tik tada kai žino, kad realiai niekuo nerizikuoja (Būsto paskolų draudimai, žemos palūkanų normos, bail-outai etc.).

          • Šimonis :)
            Posted kovo 5, 2013 at 11:11 am | Permalink

            Nu tai kolega, kaip Jūs manot, kainų stabilumas yra finansų sistemos stabilumo priežastis ar pasekmė? 🙂

            Dėl politikų kuriamų “nesveikų” paskatų visiškai sutinku. Dėl to ir manau, kad valstybei reikia kuo mažiau visko pirkti ir apskritai kištis į ekonomiką.

            O pagal Jūsų paskatų kūrimo logiką išpuolis prieš WTC galėjo būti užsakytas Hedge fondų kurie intensyviai shortino USD, o likvidumą gaudavo repuodami US Bondus, to pasekoje FED staklės katastrofos įkarštyje pinigus spausdino tiesiai jiems į kišenes. Tai čia kaip ir US visuomenės priešai turėtų būti, jiems turėtų būti leistą sudegti pirmiems!! 🙂
            Čia taip ir iki Švedų mafijos, bei hakerių nueisim :))

          • As
            Posted kovo 5, 2013 at 11:25 am | Permalink

            Čia žiūrint ką finansų sistemos stabilumu laikysi. Ar tai tvirtas valiutos kursas ir stabilios kainos, ar negalintys žlugti bankai ir niekada nesmunkančios finansinio ir kitokio turto kainos. Kartais jei gali tarpusavyj būti ne tai, kad nesuderinami, bet vienas kitam priešingi. 🙂

            Pritariu. Tik manau, kad monetarinis valstybės kišimasis duodant visiems pigių pinigų yra ne ką geriau.

            Manau paprasčiau. 🙂 Po WTC griuvimo kilo laikina panika (O ten bet koks įvykis kai “Amerika susimauna” jau sukelia visiems paniką ir depresiją :)), kuri būtų greit praėjusi, ir populistiškai buvo sugalvota visus nuraminti “paskatinant ekonomika” apmėtant visus doleriais. Be to, ruoštasi karui, kuris kainuoja, o pinigų lengviausia gauti jų atspausdinant. Šalia to, reikėjo pinigais apdalinti piliečius, kad tie nepyktų dėl jų švaistymo, dėl ko jų buvo atspausdinta dar daugiau.

            Taip, kad WTC griuvimas buvo tik kibirkštis, kuria galėjo tapti bet kas. Esmė yra ta, kad JAV valdžia labai norėjo būti gera ir visiems visko duoti. 🙂

  13. Rolandas
    Posted kovo 3, 2013 at 12:49 pm | Permalink

    Ar su bankais, ar su maisto parduotuvėmis, ar su energijos tiekimu šilumos ar kuro autotransportui akivaizdžiai atėjome iki oligopilijos visose srityse. Be jokių sąmokslų realybė yra ta, kad gyventojų skaičius rodo protestą kojomis prieš visą valstybės politiką. Čia jau ar blogas Kubilius ar geras Butkevičius – paveikslėlis Repino “Atplaukėm”. 700,000 piliečių įvairia forma nebuvo prarasta net per tremtį 1945-1953 su visais partizanais miškuose žuvusiais ir užjūrin pasitraukusiais ir antram pasauliniam kare. Aišku buvimas Laptevo jūroj ir kokioj Birmingemo gamykloj skirtingi dalykai. Bet net žinant, kad Sovietai ateina iš šalies nepasitraukė tiek žmonių kiek dabar su ” savais “.
    Man buvo patikusi žinia, kaip Vokietijoje Seb ar Swed berods bankas atsisakęs teikti kreditavimus buvo lik net išprašytas kaip savo funkcijos neatliekanti kredito buveinė. Pas mus bankai akivaizdžiai plėšikauja ir po Snoro akivaizdžiai pasijuto. Pvz sekantis – buvo pakelti grynūjų pinigų administravimo kaštai. Net ponas Kropas pasakojo apie veiklos brangius kaštus su grynaisiais. Po to bac ! Nubaudė už kartelį ir kelis bankus ir pinigų grynūjų aptarnaujančią įmonę, nes į rinką neleidžiami kiti žaidėjai. Gerai, nubaudė, visi susigėdo, išlaidos turėjo pamažėti, visi turi būti patenkinti. Skambinu į banką savo mylimą Seb ir klausiu – tai pamažės dabar gryno lito išėmimas – sako ne. Sedžiu ir nebudamas Šedžium galvoju – surinko iš mūsų visų pingėlius labai brangiom išgryninimo operacijom, gavo bauda visi kas buvo negeri, bet kompensuot kažkodėl niekas nesiruošia dėl dirbtinai sukeltų įkainių gryniesiams eiliniams vartotojams nei kapeikos. Ką ten kompensuoti kainos tai net nenukrito po tos baudos! Tai tikriausiai valdžia supyko gal kad jai ” otkato” nedavė 🙂 . Lyg ponas Kropas paminėjęs buvo vienoje situacijoje su karteliu dėl palūkanų dydžio 2008-2009 metais jei neklystu, kad sunku yra nustatyti kokios palūkanos būtų be kartelio už jūrų marių, todėl kompensuoti nieko žmogui vėl nekompensuos. Dabar gi suskaičiuoti bankams pabrangimą operacijų su grynaisiais kažkodėl gavosi, paskaičiuoti kiek žmonių nuo to nukentėjo – skaičiavimai verti Nobelio premijos arba misija bankams neįmanoma. Vėl variacija išsidirbinėjimo – litas ir euras surištas visais modeliais ir krepšeliais, vėl gal maišau metus ( kredito NT neturiu), bet 2008-2010 metai palūkanos eurais vienokios, o litais kitokios – LB jokios įtakos nedaro, sako rinka viską sutvarkys 🙂 .
    Vartojimo kreditas pas Švedijos bankus dabar nuo 11% 5 meteliams (nepaisant jokių įdealių kredito istorijų), o indėlis 1,3 % padėjus analogiškam laikotarpiui. Vadinasi perskolinimas yra didesnė vertybė nei pačio pinigo sutaupymas, nepaisant net ir to banko pelno mokesčio sumokėjimo?
    Apie ką aš čia… Ogi apie argumentus nacionaliniam bankui iš Lietuvos Respublikos pusės. Jūsų argumentus aš išgirdau, kad valdžios vyrai ten prasineš su savo protekcijom ir bus galas visiems valstybiniams bankams, kažkas vos ne Romanovo stiliuje tik valstybiniu lygmeniu. Tai nejau mes iki tokio lygio bankrutavę valstybiniu mastu, kad prisipažiname, kad pas mus tokio lygio korupcija ir todėl skandinavai čia mus vaduoja nuo mūsų pačių bankiniame sektoriuje? Jei kažkas vagia, ne tik 20 lt dozei, o po keletą milionų valstybiniu mastu reik sodint.
    Aišku lengva pasakyt, bet jei jau blusų masė didesnė nei šuns masė gal pasakykim žmonėm, kad valstybės nebėra, o yra atskiros grupės kurios prižiūri mokestines rinkliavas ir paskirsto pagal poreikį arba dar geriau pagal nuorodas iš Briuselio ar TVF. Jei finansai yra valstybės ir ekonomikos kraujas, kodėl susidaro jausmas, kad esame kaip hemodializės palatoj, rodos kraujas ir tavo, bet būtinai turi praeiti pro tą valymą Seb, Swed, Nord….. Ir kas gi mums taip irodė, jok esame tokie neįgalūs ?
    Ne prie bankų, bet link neįgalumo valstybiniu masteliu… Kažkada minima buvo naftos turim, net 40 metų užtekt turėtų, pasirodo gaunam tik 2-20% gelmių mokesčio – 80% vadinas naftos įmonės vargas. Pas mus net nafta nuostolinga, nes įmonės mini, kad mokesčius pakėlus bus nebenaudinga dirbti…. Gal jiems kokia LNK gerumo akciją padaryt ir naujiems siurbliams labdarai sumest. Dabar su skalūnais smegenėles lygina dėl nepriklausomybės energetinės…

    • Posted kovo 3, 2013 at 1:20 pm | Permalink

      Na taip, jeigu Sovietijoje būtų atviros sienos, tai niekas nebūtų niekur važiavęs ir visi būtų Nepriklausomybės sulaukę, o tada jau baisiuosius savo vadovus pamatęs imtų ir išsibėgiotų, visaip, kaip dabar. Radot tikrai su kuo palyginti Laptevus ir UK.
      O valstybiniu banku netikiu ne dėl to, kad politikai ten įtaisys savo vaikus ir pusbrolius, kaip į kokius geležinkelius. Klausimas yra – kas to banko verslas būtų? Visų nepatenkintų skandinaviškais bankais grynųjų operacijų aptarnavimas su plačiausiu LT tinklu ir beveik nemokamai? Dar tų nepatenkintų, kuriems neskolina kreditavimas? Galima, žinoma, bet šiuo atveju tai būtų tamstos ir kitų tamstų kaštai. Iš kur tas įsitikinimas, kad tokio dydžio rinkoje kaip Lietuvos alkūnėmis turi stumdytis šimtai žaidėjų, man nelabai aišku. Jeigu vietoje prekybos centrų miesto centre ir senamiestyje būtų krūva jaukių duonos ir pieno krautuvėlių, tai ten duoną ir pieną dalintų kone už dyką.

      • Rolandas
        Posted kovo 3, 2013 at 2:54 pm | Permalink

        Sovietų Sąjungoje sienos buvo atviros tik rytu kryptimi – 1/6 viso pasaulio sausumos. Nepaisant to, ne konstitucijos dvasiomis, o žmonių noras net po tremties gryžt atgal namo buvo toksai stiprus, kad tremtiniams dažnai drausdavo atvykti namo įstatymo raide. Gal žinot kur tai dabar pradingę? Laptevų beje ir su UK nelyginau, suprasdamas, kad iš Laptevų karstai nevisada atvažiuodavo, o iš UK pervedimai svarais eina.
        Šimtų žaidėjų bankų sektoriuje nebus. Bet iš to kas Jūsų komentare oligopolijos jums labiau patinka nei smulkus verslas. Suprantu, kad teoriškai mokesčius lengviau surinkti ir paramėlė partijoms centralizuotai paprasčiau ( kiek pamenu lik Jūs nepartinė 🙂 ir partijų finansavimas lik dabar tik iš biudžeto ). Gal dėl to ( čia ne apie Jus tiesiogiai) Maksimos dešimtukas invalidumo įstatymo spragomis pasinaudojęs pasiima PVM lengvatą, o po to ( arba tuo metu) jai pasiūlo valstybė Leo sukurti. Po to lygegrečiai inirtingai bobutę su kontrabandinėm cigaretėm turguj gaudom. Nesiplėsiu kodėl ji ten atsirado. Dvigubi standartai.
        Prie tų pačių okupantų ( nebūtina gi tik blogus imperijos dalykus akcentuoti) kooperatiniam būstui buvo 2 % paskola. Faktiškai tai buvo valstybinio banko funkcijos. Lietuviai sėslūs žmonės ir jei daugiau pinigų lieka tam pačiam smulkiam nuosavam verslui kurti – kam jam važiuot į ta UK ? Jūs minėjote, kad bankų pelno mokestis buvo vienas iš maitintojų valstybės iždo, bet tas gi pelnas dėl to, kad žmonės ėmė paskolas, o ne todėl, kad bankai tokie geradariai. Pataisykite mane, bet bankas pridėtinės vertės lik ir nekuria plačiaja prasme lyginant su net tuo elementariu runkelių augintoju. Gaunas, kad dėl valstybinio banko nebuvimo pelno proporcijos 85% važiuoja į Švediją ir tik 15% liko pas mus. Labai nemažai žmonių išvažiavo užsienin dėl tų skolų-jaunų žmonių. Suprantu, kad reikėjo galimybes pamatuoti žmonėm. Bet jei visa pinigų cirkuliacija priklauso vis daugyn ir daugyn nuo svetimos šalies bankų apie kokią ekonomiką mes galėsim kalbėti dar po 10 metų? Negalima suapsoliutinti, bet jei Valstybė būtų investavus į smulkaus verslo programas tuos 24 milijardus litų kurie dabar paskolose po NT ir net nemūsų šalies bankų ir imant minimalią grąžą per mokesčius, darbo vietas kokios sodros skylės būtų dabar ? Aišku tai teorija. Daug maž įsivaizduoju ir Jūsų atsakymą – kad privataus verslo finansavimu valstybė neturėtų užsiimti.
        Mano giliu įsitikinimu, kad patarlė apie tai ” šalis nemaitinanti savos armijos maitina svetimą” tinka ir bankiniam sektoriuje. Neturim savo valstybinio banko – maitinsim svetimų šalių bankus. Ir kodėl gi labai nemažai valstybių įskaitant ir UK miesto centruose didžiūjų prekybos centrų neįsileidžia ir UK turi savo valstybinį nacionalinį banką…Tikriausiai kvailesni už lietuvius kurie tame Birmingeme ar Londoniškėse sėdi. UK net su savo bankroto įstatymo gairėmis bankrutuojančius lietuvaičius susirinks ir leis pradėti gyvenimą ten su tuo pienu ir bulkutėmis atleidžant nuo mokesčių pirmais ir lik antrais metais ir neimant už pinigų išgryninimą iš banko gryniems. Suprantu, kad nėra nemokamo pieno ir tos bulkutės, bet vienaip ar kitaip LT ekonomiką stebiu nuo 1993 metų ir galiu drąsiai teigti, kad perkamoji galia per tuos 20 metų smukusi ir jaučiasi tų 700,000 žmonių išvykimas. Gal tas nacionalinis bankas ir vilkas, bet nuo jo bėgdami “užsirovėm” ant tokios Švediškos meškos…. Bet kuriuo atveju dėkui už skiriamą laiką mūsų mintims peržiūrėti ir atrašyti 🙂 … Su pavasariu atejusiu.

        • Posted kovo 3, 2013 at 6:12 pm | Permalink

          Džiugu, kas jums taip viskas aišku. Kiek man bepatiktų mielos krautuvėlės senamiestyje ir kiek bemėgčiau jose pirkti duoną, vyną ar alyvuoges, jos nepradės tos duonos ir alyvuogių man pardavinėti už dyką. Ir net jeigu maksimos su IKI nebūtų, vistiek nepradėtų.
          UK valstybinį nacionalinį banką įgijo per nevalią, jeigu neklystu, jeigu Jūs čia apie RBS. Manau, kad būtų tikrai neverkusi, jeigu nebūtų įgijusį, o jį būtų įgijęs koks privatus asmuo. Tik laikas buvo blogas ir kąsnis didokas. Taip ir latviai įgijo Parexą. Visgi, negirdėjau, kad ten ypatingai augtų kredito portfelis.

    • Šimonis :)
      Posted kovo 3, 2013 at 1:42 pm | Permalink

      Na, matosi, istorija domitės, tik va klausimas, ar sąmoningai praleidote tą istorijos vingį, kai Lietuvos Respublika turėjo savo nacionalinį banką? Ir kaip sėkmingai jis vykdė veiklą, ir kokie kompetetingi asmenys ten dirbo 🙂
      Kitas dalykas, pamėginkite įsivaizduoti tokius veikėjus kaip Bradauskas, Vėsaite ir co. tokio banko valdyboje. Nekyla klausimas, ką jie ten svarstytų?
      Trečias momentas – korupcija. Nukeliaukite į Specialiųjų tyrimų tarnybos svetainę (http://www.stt.lt) ir atsiverskite korupcijos žemėlapį, naujausią tyrmą, pasak kurio, rašau supaprastintai – kas trečias Lietuvos pilietis paimtų kyši, tiksliau, tikėtina paimtu kas antras, tik va, bėda – niekas nepasiūlė. Ekstrapoliuokit šį tyrmą plačiau ir pamatysite pamatus, ant kurių siūlot kurti savo “respektabilią valstybinę kredito instituciją”.
      p.s. tais kriziniais metais palūkanos buvo padangėse ir dėl tų pačių politikų kalbų apie galimą lito devalvaciją nusispjaunant į LTL-EUR “surišimo” mechanizmą. Dar ir dabar interneto platybėse tebevaikšto Jūsų minimo Šedžiaus neatsakingi, ir dargi komiški perspėjimai tautai apie infliacijas/devalvacijas ir kitus tuo meto baubus.

      • Rolandas
        Posted kovo 3, 2013 at 3:59 pm | Permalink

        Sąminongai aš apie tą nacionalinį banką ir jokiai partijai nepriklausau ir dar neemigrąvęs ir tikiuosi išliksiu čionais. Aš bandau žiūrėt į problemos esmę ir pasikartosiu, kad neturėsime savo banko kaip ir armijos – maitinsime svetimus bankininkus ir svetimus generolus. Stt be jokios abejonės reikalingas dalykas, tik jei Šedžius gali valiutos kursą nulemti į didesnę pusę ir tai bankams didesnis argumentas nei valiutos valdybos modelis – tai tik dar vienas argumentas tam pačiam nacionaliniam bankui. Nereikėtų gero muzikinio kūrinio vadinti blogu vient dėl tos priežasties, kad nėra normalaus kolektyvo jam atlikti. Su nacionalinio banku analogiška situacija. Jei nacionalinių interesų vardan nėra dabar kam dirbti LT valdžios struktūrose ir interesų konflikto ir giminių valstybės imuniteto tarnybos nesugeba sužiūrėti, tuomet nereikėtų stebėtis, kodėl pagrindiniai Snoro akcininkai bylynėsis iš UK dėl tos pačios priežasties, nes nepasitiki nacionaliniais teismais ( nepriklausomai kiek ten jie prisidirbe ar ne ). Nežinau aš tos Snoro istorijos iki galo ar net sakyčiau 1% dalies viso to kas ten vyko ir liko. Sąmokslų nematau, palauksim kokie teismo sprendimai bus UK. Nesinorėtų vieno – pripažinimo, kad LT nusavino verslą ir reikia sumokėti kompensaciją iš mūsų mokesčių mokėtojų. Čia būtų sumos įspudingesnės nei dabartinės net sodros skylės ( tikiuosi po mano komentaro bankai ryt paskolų procentų nepakels 🙂 ). Laikas parodys, dar kartelį pasikartosiu neesu nei šalininkas ir priešininkas Snoro ir nei skatiko ten nepalikęs, apkaltos net niekam nereikalauju 🙂 . Žodžiu situacija paprasta su tuo NB – jei nemokame valdyti savų finansų tuomet mokykimės, bet nesakykim, kad tai bloga kryptis iš principo ir mums kaip valstybei to nereikia.

        • Šimonis :)
          Posted kovo 3, 2013 at 5:31 pm | Permalink

          Na, matot, Jūs ne politikas, ir ne seimo/komiteto narys. O jeigu ir esate, tai nėra Jūsų oficiali pozicija, taigi šios kalbos neturi potencialo virsti sprendimais pvz. nesilaikyti valiutų valdybos modelio. 🙂 Tada atsimenu audringą reakciją visuomenėje sukėlė ir gerb. prof. Glaveckas, berods dirbo BFK ar Ekonomikos komitete, kai neapgalvotai leptelėjo apie devalvacijas.
          Kitas dalykas, rizikų valdymas.
          Jei NB laikysis visų rizikos valdymo taisyklių, tuomet skolinimo kaina bus ne kaži ką kitokia nei Švedų, tikėtina, kad net kiek didesnė. Tuomet kyla dilema pigūs pinigai vs. rizikos valdymas. Jei pro pirštus žiūrėsim į rizikos valdymą, kas už tai mokės? Paprastai už neatsakinga valdymą ir klaidas sumoka akcininkai. (ŪB, SNORAS), kaip žinia, tai vistiek kainavo mokesčių mokėtojams, nors ir minimaliai (vertinant santykinai).
          Šiuo gi atveju, baisu net pagalvoti, į ką galėtų išsiversti Valstybinio banko neatsakingas valdymas. Kadangi akcinininkai = tauta, o valdytojai, iš principo, renkami/paskiriami – t.y. palindę po kolektyvine atsakomybe. Žodžiu, mišinys sprogus.

          • Rolandas
            Posted kovo 3, 2013 at 9:26 pm | Permalink

            Jo…kaip sakė kitam filme ” o tokio pat tik su sparnais neturite ? ….ieškosim…. ir summa summarum – 700,000 žmonių. Nesakau, kad dabar tas NB yra kaip tam anegdote…gėrėm vyną, degtinę, brendį, konjaką, po to bulkute užkandom…kaip apsinuodijom ta bulkute 🙂 . Alia nebus NB tai velykų nebesulauksim. Bet jei prisipažystam garsiai, kad NB nesuvaldysim dėl vienokių ar kitokių priežasčių objektyvių ir subjektyvių…o tai kaip pas mus visa valstybė valdoma? Valdymo forma gi tapati kolektyvinė rinkimų demokratinė. Tai gal reikėtų asmeninės atsakomybės ribas kažkaip sukonkretinti? NB itariu sąmatėle tikriausiai mažesnė būtų nei pilnas poros metų biudžetas visos Lietuvėlės. Gal ir metų pakaktų…
            Pirmiausia norėjau akcentuoti, kad smulkus verslas pas mus išstumtas oligopolijų, pasikartosiu, kad bulkučių nenoriu už dyką bet ir prekybos centrai miestų centruose nėra įdealas mikro įmonėlėms. Kai tekdavo smulkiuosius uždarinėti prekybcentrius atsiradūs aplinkui keliems dideliems prekybos centrams – patikėkit jausmas ne koksai. Kiek po žemelę važinėjau daugelyje šalių to nemačiau derinyje Akropolis+senamiestis. Dabar dar kitoksai stambėjimas ekonomikoj vyksta mūsų regione…Lenkija pvz tampa sandeliu ir logistika paskirsto prekes po visą pabaltijį…sako jūsų gi tiek nedaug belikę, kam čia turėt atstovybę ? Bet tik darbo vietos pas mus pradingsta, o Lenkijoj atsiranda. Kur tas žmogus dedas darbą praradęs ? Tikrai ne į Maldyvus skrenda. 🙂
            Parexas Latvijoje, po to kai valstybė dar ir į TVF turėjo pasisveikint nueiti, kur jau ten paskolų portfelio didėjimas – ne iki baliaus, bile likt gyvam. Čia kaip iš paciento reanimacijos palatoje reikalauti olimpinių rezultatų po savaitės. Manau ne tas variantas paskolų augimui.
            Mano akcentas būtų NB naudai – pinigai koncentruojami nacionaliniams projektams. Atskiras klausimas kas tai tokio, bet švedai nekredituos gamyklos čia jei tokią pačią gamyklą bus Švedijoj paleidę savom kronom.
            Neesu politikas, bet ir šnekėt apie devalvacijas kaip ponas Glaveckas nesirysčiau 2009. Bet remiantis visais logiškais argumentais nemano aukščiau – JAV kolonijai būtų žymiai logiškiau likti UK karalystės pavaldume – UK tokie profai su pinigais ir patirtim jau buvo ir gerai tvarkėsi net posakis buvo, kad GB imperija tokia didelė kad joje visuomet saulė nenusileidžia. Bet kažkodėl dėl teisės pinigams valdyti buvo net karas pas juos. Pas mus be karo, savanoriškai, paimkit iš mūsų pinigų valdymą – patys savęs bijom, nepasitikim pusbrolis prašysis į darbą, bijom nesusilaikysim priimsim, o anas rupūžė ir išgeria ir pokerį lošia 🙂 . Nors kaip sakė mūsų matematikos dėstytojas kviesdamas prie lentos – savanoriai irgi žūsta. Ar NB klausimas ar mokestiniai dalykai, ar smulkaus verslo skatinimas ar bobutės turguje gaudymas… visa teorija bendroje sumoje pavirto į praktiką – minus 700,000 1992-2013. 2004-2013 – minus 445,000. Tendencija nedžiugina. Net jei tas švedo bankas toksai gėris ….
            Bet man tai primena mano tėvo įrodinėjimą mano seneliams kadaise, kad nereikia jiems auginti savų daržovių – iš Lenkijos atvež-pigiau-maišais. Tik taip kai visi pagalvojo ir ES dar parama už dirvonus pasinaudojo….. gal buvote kažkada neseniai per LT kaimus pervažiavę? Čia aišku dar kita tema apie ŽŪ Lietuvoje….Nežiūriu ir nemėgstu aš tos laidos bet 24 valandos pas mus filmuojamos LT, o ne už Uralo kalnų. Ar ne bus analogiškos 24 valandos ir su finansais po švedų vėliava? Visiems lengvos ateinančios savaitelės. 🙂

        • Posted kovo 3, 2013 at 6:15 pm | Permalink

          juk žinot, kaip sakė Nikulino personažas Vycino personažui, kai pastarasisi bandė ant pirmojo chloroformo poveikį išbandyt – “treniruokis ant kačių”. Aš manau, kad joks mokslas dar niekam nepakenkė, visgi, mokytis sukraunant mokslo rezultatus, kurie gali būti labai nemenki, mokesčių mokėtojams ant kupros kažkaip nemanau, kad teisinga.

  14. Posted kovo 3, 2013 at 4:33 pm | Permalink

    Feljetonas.
    Savaitgalį skyriau gerb. I. Šimonytės bloge straipsniams studijuoti. Aišku viena ji darboholikė ir fanatikė savo srityje. Manau, jog ji suras toje, naujai įkurtoje Taivanio institucijoje, vietą po stogu. Galimai todėl ir padidėjęs jos asmenybės aptarimas viešoje erdvėje, taip spėjome mes agentai, seni KGB rezervistai. Valstybinės institucijos neatsako už savo veiklą, padarytus sprendimus, joms vieni niekai įkurti dar vieną instituciją, kad ir modeliuoti eilinei situacijai. Lietuva visada rinkosi kelią neeilinį, Taivanis – labai gerai. Lietuvos ūkis augs 3 proc. kone sparčiausiai ES. Bet savivaldybės skundžiasi, kad joms pristigs lėšų, todėl žmonėms lengviau nebus. Būkime budrūs, pagaliau ateis ir neramūs laikai, maištai, streikai, gal ir revoliucija. Jeigu dar pradės nesąmones krėsti su administruojamomis kainomis ir biudžeto išlaidomis. Renovuos namus, kur reikia ar nereikia, o paliks molines aslas mokyklose. Tai bus ne tik nusikalstamas aplaidumas, bet ir ženklas, jog lietuviams reikia eiti prie rubežiaus ir pasiduoti Lenkams arba Lukašenkai, geriausiu atveju Latviams. Socialdemokratai supratę krizės pamokas, ir nors atsakomybė už racionalų lėšų panaudojimą tenka ministrui, jie visi ten vyriausybėje stumdys konservų dėžutę, į kurią kraus mokesčius net, galimai už orą ir lietų… Jokių pensijų sugrąžinimo nebus, nors būtų gerai, nereiktų kartis…

    • Posted kovo 3, 2013 at 6:17 pm | Permalink

      nors buvo apsiniaukę, panašu, kad specialiai tamstai pilnatis prašvietė per visus debesis 🙂

      • Šimonis :)
        Posted kovo 3, 2013 at 6:44 pm | Permalink

        Mokslo šaknys karčios, vaisiai – psichotropiniai 🙂

  15. Posted kovo 3, 2013 at 7:09 pm | Permalink

    Nesvarbu, kad aš idiotas ir mano tikėjimas pagrįstas Hašeko romano herojumi, beja, kurį cituojate ir jūs, sėkla tamstos pasąmonėje jau pasėta. Va ar pilnatis turės progresyvinių aplinkybių sudykti – nežinau…
    http://qrz.lt/ly2pj/ar-bus-teisiama-konservatoriu-partija/
    Sekmės.

    • Posted kovo 3, 2013 at 7:55 pm | Permalink

      Iki Hašeko tamstai toloka. Kuo pagrįstas Jūsų tikėjimas yra Jūsų reikalas. Tikiu, kad tose tikėjimo šaltiniuose yra konkrečiau aprašyta, kokių savo artimųjų aš neaplenkiau dirbdama ministerijoje ir kuriems kokių ten malonių suteikiau, “apvogusi” pensininkus ir kitus asmenis.

  16. Posted kovo 3, 2013 at 8:11 pm | Permalink

    Tamsta esate emocionali. Nors su klaidomis rašau, bet esmę suvokti galima. Taigi man norisi tamstai linkėti tik sekmės. Manau suvoksite, jog autorius ir personažas, tai ne viena asmenybė. Pagaliau yra ir kitos nuomonės…
    http://qrz.lt/ly2pj/dzukiska-makroekonomika/

  17. Nesvarbu
    Posted kovo 4, 2013 at 12:32 am | Permalink

    galima atsiklausti paciu mokesciu moketoju, ar reikia Lietuvai valstybinio banko. Nematau problemos, del atomines jau tai padarem.
    Puiku, rinka per maza, zaideju daug buti negali, o ir tie patys nemato reikalo bent jau imituoti, jog konkuruoja. Tuo teko isitikinti praeita savaite ieskantis naujo banko. Nezinau kaip, bet UB konkuravo ir konkuravo mazomis kainomis ir didelemis palukanomis. O tai svarbu, kokio dydzio rinka beturetume..

    • Jonas
      Posted kovo 4, 2013 at 2:03 am | Permalink

      O argi neaišku, kodėl ŪB (kaip ir Snoras) tas didesnes palūkanas siūlė?

      Skylė didėjo, reikėjo pritraukt naujų indėlininkų & investuotojų, kad būtų iš ko mokėt palūkanas seniesiems. Tas pats juk su turto pervertinimu, kad būtų ką rodyt ant popieriaus ir kiek galima atitolint griūtį. Klasikiniai piramidės à la Madoff elementai.

      Gerb. Nesvarbu, diskusija apie konkurenciją čia ne vietoj. Suprantu, kad apsimetinėjate šlanga, kad patraukti autorės dėmesį. Bet gal nereikia taip piktybiškai?

      Gerb. blogo autorei: panašu, kad įsigijot keletą dėmesio gauti norinčiu Trolių 😉 Rekomenduoju pradėt griežčiau moderuot komentarus, nes palikus savieigai, prisidaugina gana piktybiškų personažų.

      • Nesvarbu
        Posted kovo 4, 2013 at 12:36 pm | Permalink

        matote gerbiamasis, kada stambieji bankai siulo pasideti indeli uz 0.5 proc. palukanas, tai bet kokie kiti skaiciai einantys po vieneto, man jau atrodo, kaip dideles palukanos. Tiesa, vienu momentu buvo pasiekta akiplesiskumo virsune, kada buvo siuloma nemoketi uz indelius jokiu palukanu ir dar imti mokesti uz pinigu saugojima. Aciu, tokiu atveju pinigus verciau laikyti ne banke o ‘bankej’, cia atsakant i jusu grazu ‘slangos’ epiteta…

        • Jonas
          Posted kovo 5, 2013 at 3:17 am | Permalink

          Gerbiamasis /-oji Nesvarbu,

          garbingąjį šlangos titulą gavot už savo kliedesius, kuriuos čia transliuojat. Reikės – ramybėj nepaliksim, pridėsim dar.

  18. Feldkurat Katz
    Posted kovo 4, 2013 at 8:04 am | Permalink

    Atrodo Lotynų Ameriką nuo Lietuvos geografiškai skiria pakankamai didelis atstumas ir po komunistinės planinės ekonomikos bankroto jau daugiau nei 20 metų praėjo, tai iš kur tas Hugo Chavez / Evo Morales idėjų populiarumas? Nenaudėliai užsienio investitoriai, valstybiniai bankai, ir vis tas primygtinis siūlymas „atsiklausti tautos“. Liaudis yra tamsi, tai faktas. Referendumas dėl atominės tai aiškiai parodė. Taip kad gal dar „atsiklausiam tautos“ ir dėl euro, ir dėl čia kai kurių taip mylimo valstybinio banko, ir dėl skalūnų dujų, o tada jau ir dėl minimalaus atlyginimo ir t.t. ir pan.

    • Posted kovo 4, 2013 at 8:29 am | Permalink

      Man patiko Romo Sadausko prielaida, kad jeigu atsiklausi, ar gali nusidažyti namą ar išsišluoti kiemą, veikiausiai irgi gausi neigiamą rafariendumo rezultatą

    • Šimonis :)
      Posted kovo 4, 2013 at 10:58 am | Permalink

      Esmė ne pats referendumas, o tai, kokį turinį jis neša, ir koks agitacinis darbas vykdomas iki dienos X. Elektrinės klausimu, tai buvo visiška fantasmagorija.

      Dienai praskaidrinti – Birutės ir Irenos jaunystė 🙂
      https://www.youtube.com/watch?v=jL_PA-JUpOA

      • Feldkurat Katz
        Posted kovo 4, 2013 at 11:24 am | Permalink

        O man atrodo, kad kaip tik referendumas ir yra esmė. Ir jis esme tampa tada, kai kažkas nori sužlugdyti kokį nors projektą + užsidirbti papildomų balų kad ir Žygaičių bendruomenės akyse. Tai yra labai patogus įrankis išvertus akis aiškinti, kad “tauta tai elektrinės (terminalo, euro, skalūnų, įrašyti galima iš principo ką nori) nenori”. O kas dėl agitacinio darbo, tai gali užsiknisti aiškindamas liaudžiai vieno ar kito projekto ekonominius, energetinius ar politinius privalumus, teikti kokias tik nori specialistų išvadas ar ataskaitas spalvotuose lankstinukuose, bet ji vis tiek mieliau tikės “degančiu vandeniu” iš krano. Nes tokiam projektui suprasti reikalingas išsilavinimas, o jį kompleksiškai įvertinti – ne vieno specialisto darbas. Liaudis, tuo tarpu, linkusi bet ką, ko ji nesupranta, priimti su nepasitikėjimu. Valstiečiai yra valstiečiai.

        • Šimonis :)
          Posted kovo 4, 2013 at 11:45 am | Permalink

          Pats esu kilęs iš to “dujingo” krašto, kadangi esu grįžęs atostogų, aplankiau tėvoniją. Žinote, šurmuliuoja kas netingi, ir tik galiu patvirtinti, baubas yra ne degantis čiaupas (GasLand’o versiją, kurią sėkmingai išnarpliojio FrackNation), o pinigų kvapas. Šitas mišinys: politinių dividendų besivaikančių “Salamakinų” + Garfildo akytes įsistačiusių bei rieškutes atkišusių, kaip Jūs sakote valstiečių, yra pragariškai degus. Šioje liepsnoje garantuotai bus ir sudegusių karjerų ir finansiškai sušilusių veikėjų politikavimų.
          O dėl referendumo lieku prie savo, tai tik tam tikros formos įnagis. Esmė – turinys. O pastarasis buvo “užtaisytas” liguista “žaliąja” ideologija, persunktas post-Fukušiminių fobijų, dujų kvapo ir ne vietoje atsidūrusio Čekuolio išminties.

          • Feldkurat Katz
            Posted kovo 4, 2013 at 11:57 am | Permalink

            mes iš principo kalbam apie tą patį 🙂 tiesiog, jei jau referendumas tapo tokiu patogiu įrankiu visokiems manipuliatoriams, tai vertėtų keisti Referendumo įstatymą. Pavyzdžiui, dabar siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė (t.y. užtenka 36 parašų, berods).

  19. Nesvarbu
    Posted kovo 4, 2013 at 12:33 pm | Permalink

    sveicarai referendumu pritare vadovu atlyginimu apribojimui. Panasu, jog socialistines idejos igauna pagreiti po visa EU. Bet juk mes nenorim, to paties ir LT, juk aplink mus vieni nesusiprateliai ir ‘runkeliai’. Kas jei nuspres netinkamai ir teks raudonuoti abiem sio zodzio prasmem.
    Beje, siandien ir verslas pripazino, jog banku koncentracija nesveika ir trukumas konkurencijos..

    • Šimonis :)
      Posted kovo 4, 2013 at 3:56 pm | Permalink

      Žmogaus prigimtis “bjauri”. Jei bedarbiai surengtų referendumą su klausimu: “ar sumažinti algas dirbantiesiems?”, o po mėnesio, būtų atliekama “Vilmorus” apklausa, kurioje jų butų paklausta:” ar pastaruoju metu tapote laimingesni?”, tai į abu klausimus būtų atsakytų – TAIP 🙂
      Paradoksas tame, kad laimingiausi turėtų būti bedarbiai, tik su sąlyga, kad jų yra dauguma ir turi pakankamai galių rengti referendumus dėl algų dirbantiesiems.
      Šiame kontekste Čerčilio posakis: “kam man stovėti, jei galiu sėdėti? Kam sėdėti jei galiu gulėti?” įgauna įdomą spalvą 🙂

      • Rolandas
        Posted kovo 6, 2013 at 12:02 pm | Permalink

        Net ir rafinuotai pateiktas absurdas vistiek liks absurdu. Bedarbiai tokio referendumo neskelbtų-jie valgyt nori ir už butą susimokėt. Smulkmena tikriausiai Jūsų akimis, bet svarbi šiai žmonių grupei tam, kad neregti referendumo. Bedarbiai tyliai tyliai išvažiavo iš šalies ir daugumoje atvejų tikrai dėl to nėra laimingi. 2012 metais pensiinio amžiaus žmones apie 710,000 pridėt ( “baby bum” karta pradėjo eiti i pensiją ir šitas skaičius didės) prie vaikučių pabiručių apie 600,000 geriausiu atveju, 200,000 bedarbių ( 2010 metais bedarbių apie 320,000 buvo, sumažėjo tikrai ne dėl darbo vietų skaičiaus LT), žmonių su negalia ( tikriausiai dažnu atveju bus be darbo) apie 270,000, bijodamas suklysti gal 200,000 visų lygių valstybės tarnautojų, (medikų, statutinių pareigūnų, valstybės karjeros ir pan.). Sumoje 220-230,000 žmonių LT iš 3,000,000 faktiškai be pridėtinės vertės kūrimo. Policija ir medicina ir gaisrininkai aišku valstybės tarnautojai reikalingi, bet tai aptarnaujantis sektorius. 700,000 dabar turi sukurti vienaip ar kitaip produktą taip, kad visoms kitoms išvardintoms grupėms užtenktų nekelti “spalio socialistinės”. Džiugu, kad nors V. Vasiliauskas 03,04 žinių radijo laidoje pripažino, jok koncentracija bankų su labai “gerom mamom” nekredituos smulkaus ir vidutinio verslo, kuris yra ekonomikos pagrindas. “Geros mamos” kredituoja “didelius vaikus”. Jei Nacionalinis NEKOMERCINIS bankas neužsiims smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimu ( klausimas kažkur buvo kokia NB verslo kryptis) lengvatinėms salygom greitai 2200,000 LT. asmenų liks dideliam “nesusipratime”. Ar likę darbingi 700,000 asmenų ilgai patems visus valdžios lozungus ir nuostatas laiko klausimas. Mano galva ne patsai geriausias laikas galvoti apie Vilmorus apklausas po bedarbių referendumo rezultatų. Vienoje vokiečių įstaigoje ( koncentracijos stovykla) buvo parašyta “darbas padarys mus laisvus”. Jūsų referendumo mintis man analogiškos sekmės. Nieko asmeniško.

        • Posted kovo 6, 2013 at 12:13 pm | Permalink

          Be blogų blogų koncentruotų bankų yra kredito unijos, Invega, ES lėšos smulkiam verslui, kaimo verslų kreditavimas, verslo liudijimų subsidijavimas bedarbiams. Galima pagalvoti, kad įkūrus NB staiga jis visus bedarbius pavers verslininkais, nes praktiškai visi jie turi verslo idėją, tik kiaulė SEBas su SWEDu neduoda jai pinigų. Atsiduoda irgi kai kuo vokišku

          • Rolandas
            Posted kovo 18, 2013 at 12:17 am | Permalink

            Teoriškai arklys-praktiškai nepasikelia. 🙂 . Kiekvienu atveju teisinga ar neteisinga prielaida, teorija ar kitokia mintis patvirtina praktika arba kitaip tariant rezultatas tos praktikos. Praktika dabartiniu metu rodo oligopolijų išsiplėtimą, vieną iš pirmaujančių rodiklių emigracijos eilutėse ir mažiausius atlyginimus darbo jėgai, stt siuntinėja apklausas į elektroninį paštą dėl korupcijos požiūrio-tikriausiai jau nebeįsitikinusi ar žino atsakymą į šį kalausimą, policininkai gauna apie 7-9 šovinius per mėnesį praktiniams šaudymams, bankrutuot net į UK važiuojam,…galėčiau test ilgai….toksai įspudis, kad tik mirt pargįštam… Juk mes ES narė, o net pabėgeliai netyčia pakliuvę laiko mūsų šalį kaip tarpinę stotelę. Kad ir kaip mylėčiau Bulgakovo romaną ” šuns širdis” paimti ir padalinti Sebo akcininkų turtus visiems skurstantiems verslininkams LT tikrai ne mano “rožinė svajonė”. Žmonės bando sąžinę aprašyti įstatymais – nesiseka.Užtektų ir tų senūjų 10, bet ka tuomet juristai veiktų ? 🙂 Programos paramos yra minimos, nežinau visų, bet pas mus mokestinė našta atsiranda pradedant bet ką. Pasiimam patį bedarbį su verslo liudijimu. Padarė žmogus 15501 lt UAB paslaugų su savo verslo liudijimu ir gavo ( jei neklystu) visas mokestines prievoles individualios veiklos nuo visos sumos ( 2600 lt apie bus) – pvz… Pasimatė, kad žmogui liko 1075 lt….žiūri kaimynas be verlo liudijimo gauna visokiausių išmokų apie 800-900 lt…Stimulas tikriausiai vertas dėmesio dirbt. Aš ne prieš tuos mokesčius ir kad rinka neišsikreiptų, tik kaip žmogui už tuos 1075 lt nepajust energetinio ir dvasinio skurdo klausimas atviras kone trečiajai LT piliečių daliai esančiai šalia skurdo arba žemiau skurdo ribos. Minimali alga ir aplamai darbo jėgos rinkoje susimaišė sampratos maistpinigiai ir atlyginimas, bet čia gi ne apie tai…
            Dabar verslas persiregistruoja į mažesnės pelno mokestinės naštos šalis – valstybė tai toleruoja arba padaryt nieko negali – Maxima, Avuliniai Haneriai…. Aš suprantu – laisva rinka, žiurėk net Melkasoftas išvedė pinigėlius iš sajonių šalies mažesnių mokesčių šalėn, negali pykt ant Avulio. Bet nuo kuo pradėjau tuo ir pabaigsiu mintį – teoriškai arklys….Aš suprantu dažną Jūsų liūdesį dėl vieno ar kito politiko nusišnekėjimo arba nesusivokimo kas buvo 2007 ir kuo jisai skyrėsi nuo 2009 metų, bet aš pasigendu visur vieno esminio dalyko nuo koncervatorių iki socdemų – o tai kur mes einam aplamai ? Euras tik tam, kad pigiau pasiskolint, biudžetas tik surinkt pensininkams išmokoms? Partijos k/s keičiasi ratuku, nesiveliant į diskusiją kuri geresnė ( man gresia apolitiškumas su mūsų visa politikų rūpesčio doze), o esmė šalies ne, gal net sakyčiau blogėja. Tai gal čia nebepartijose ir to Sebo esmė ? Kada gi tos sistemos velykos ateis 🙂 ? Būt įdomi Jūsų nuomonė….

        • Šimonis :)
          Posted kovo 6, 2013 at 3:25 pm | Permalink

          Rolandai,
          gink die, nenorėjau įžeisti. Pateikdamas tokį “absurdišką” kontrastą norėjau tik paryškinti tą “bjauriąją” žmogaus prigimties dalį, kuri esti stabili per visą žmogaus poreikių piramidę, nuo fiziologinių (maisto etc.) iki saviraiškos.
          Tarp kitko, “laimės ekonomikos” minties kryptis analizuoja šiuos dalykus. Tai tiek…
          Peace! 🙂

    • Posted kovo 4, 2013 at 8:36 pm | Permalink

      Taip, ir Valdis Dombrovskis šiandien švedų bankus barė.. Bet jis juk jau kelis metus turi “valstybinį banką”. Ir vistiek švedus reikia barti 🙂

      • Feldkurat Katz
        Posted kovo 5, 2013 at 6:19 am | Permalink

        Turi būti kažkas kaltas 🙂 o švedų bankai šiam reikalui labai tinka: visų pirma, tai ne MŪSŲ (dorų latvių, lietuvių), o JŲ (gobšių švedų, norvegų) bankai, be to, liaudyje vis tiek atsiras nepatenkintų – tai vienam paskolos nesuteikė, tai kitam suteikė, bet palūkanos per didelės, o indėlininkui – tos pačios palūkanos per mažos, arba va, su centriniu banku susimokė ir mūsų bankus užsmaugė, tuos kur geras palūkanas siūlė ir t.t.

        • Posted kovo 5, 2013 at 11:36 am | Permalink

          šiandie jau ir mūsų Vyriausybės viršininkas ūturuoja. Kaip sakė Šveikas, gali tu nors krauju vemt, vistiek tas kalbėjimas pakeis lygiai nulį ir skolinti daugiau pradės tada, kai pradės. Lygiai taip, kaip ir baigė, žalčiai, taip ir tada, kada ir kaip baigė.

          • Šimonis :)
            Posted kovo 5, 2013 at 12:31 pm | Permalink

            Nors oro pilims statyti, kitaip nei steigti banką, mūsų ilgumose licencijų nereikia, šis darbas labai pavojingas: gali atgulti po griūvėsiais, o kitiems atrodys, kad ilsiesi. Todėl geriau tas kalbėjimas lai vedą į nulį, jį bus paprasčiau vainikuoti – turi tam tinkamą formą. 🙂

      • Šimonis :)
        Posted kovo 5, 2013 at 6:31 am | Permalink

        Labas rytas, Ingrida, jei permetėt akimis rytinę spaudą, turbūt turėjo užkliūti Lazutkos straipsnis.
        Koks būtų Jūsų požiūris į “privačias” pensijas? Ir apskritai, ką manot apie šio veikėjo argumentus.

        • Posted kovo 5, 2013 at 7:44 am | Permalink

          Mielas “giminaiti”, nepermetinėju akimis spaudos, tik kai ką. Jeigu viską vartyčiau, matyt, gaučiau galą. Neužkliuvo akis už minimo straipsnio, kur jis yra? Pažiūrėsiu vėliau, kai turėsiu sekundę. Šiaip Romą Lazutką gerbiu kaip tikrą kairįjį. Kai aplinkui dauguma kalbėtojų, aišku, visų pirma politikų, bet ir mokslo žmonių, yra “kairi ant vienos kojos”, t.y. tik tada, kai reikia dalinti”, bet libertarai tada, kai reikia sugalvoti, kas turi už tai mokėti mokesčius, tai žmogus, kuriam galai sueina, nesvarbu, kad aukštesniam perskirstymo lygyje nei man atrodo tinkama, jau savaime yra vertybė vien dėl savo nuoseklumo 🙂

          • As
            Posted kovo 5, 2013 at 7:53 am | Permalink
          • Šimonis :)
            Posted kovo 5, 2013 at 8:22 am | Permalink

            “Giminaitiškas” pasiūlymas – naudokite RSS feed reader’į. Jį susikonfiguruojate, pagal jus dominančius parametrus. Pvz. kiekvieną diena K-tąją valandą iš N šaltinių sutrauktų Jums ekonomines/politines/etc naujienas į vieną vietą. Paskui tik belieka skirt kelias minutes akim “praskenuoti” topic’us ir greit permest turinį.

            Lazutkos tekstas čia.

          • Šimonis :)
            Posted kovo 5, 2013 at 9:22 am | Permalink

            Dėl Lazutkos, tai tikras jis zuikis ar ne, negaliu spręsti, nes mano supratimas yra visiškai priešingas. Bet kaip dirbantis finansų sektoriuje galiu pasakyti, jeigu jam galai sueina excel’yje tiesiškai ekstrapoliuojant eurostato duoemenis, tai visiškai nereiškia, kad jie sueina ir realybėje.
            Sakykim, jei reikėtų atidaryti poziciją, kad SODRA per artimiausias 3 kadencijas gaus margin call, kurio nepajėgs finansuoti LIBOR+3-4% bondais, tai tokia poziciją puikiausiai būtų galima hedgint atidarant poziciją “susietą” su “Lazutkų” skaičiumi valdžioje.
            Rezultate ekonominė logika sakytų, jei Lazutkos brangina skolinimąsi, tai reiškia didina riziką, o tai savaime reiškia – kelias prastas.

            Aš čia nieko neturiu prieš Lazutką kaip asmenį, esu prieš statišką ir grynai artimetinį požiūrį į reikalą.

        • Posted kovo 5, 2013 at 11:45 am | Permalink

          Straipsnį paskaičiau. Man pasirodė, kad čia labiau kalba apie PR turinį, negu iš esmės, nors kiek žinau ir iš esmės didelio susižavėjimo II pakopa R.Lazutka nėra reiškęs. Mano nuomonė yra labai paprasta – aišku, kad negali teigti, kad sodros pensija po 40 metų bus tie patys 800 litų. Visgi, tol kol pensijų indeksavimas yra random dalykas, net nebandytas aprašyti įstatymu, neįmanoma nieko pasakyti apie būsimas sodros pensijas net ir ištempus excellines lenteles. Tai nustatykim kokiu Konstituciniu įstatymu indeskavimo taisykles, kad prieš kožnus rinkimus negalėtų atsirasti jautraširdė ministrė ar ministras, turintis savo nuomonę apie tai, kaip subalansuoti teises ir pareigas tarp esamų ir būsimų peninsininkų, pagal jas ir dabar turimas prielaidas suskaičiuokim ir pasakyki – OK, guys, šita sistema jums duos maksimum 30 proc. RR po 35 metų, ar pan. Ir tada manau paaiškėtų, kad dauguma tautos, kuria rūpinamasi, visai taip nenorėtų, o dar mažiau norėtų mokėti sodros įmokas, nei dabar nori. Todėl galvoti apie papildomą dalį iš kaupimo vistiek reikėtų. Žinoma, čia dar yra visokių kitokių niuansų, t.y. didelė dalis income support, o ne draudimo sodros išlaidose, kuri turėtų būti finansuojama iš einamųjų mokesčių ir t.t. Ta prasme galvoti čia reikia apie milijoną dalykų, visgi, kadangi nuo galvojimo skauda galva, tai lengviausia tiesiog supriešinti kartas aiškinant, kad dabartiniai dirbantieji, finansuojantys savų pensijas, turi tik pareigą jas finansuoti, bet neturi teisės galvoti, kas mokės pensijas jiems.

          • Šimonis :)
            Posted kovo 5, 2013 at 1:21 pm | Permalink

            Pasakysiu gan stačiai:
            kiekvienas kas nesusipykęs su matematika, gali susikaičiuoti kiek ji/jis praranda dalyvaudamas SODROJE.
            Savo pavyzdžiu galiu pasakyti, gal ir nepilietiškai nuskambės, nepilnai 5 metus kaip LT nemoku mokesčių. Per tuos ~5 metus investuodamas sumą +/-, kurią bučiau įmokėjęs į SODRĄ, sukaupiau sesei premium studijų fondą respektabilioje UK institucijoje. Tikrai neketinu nei savo sesers, nei būsimų vaikų atiduoti į Lazutkos ir panašių veikėjų rankas ir už tas kvailystes vienaip ar kitaip primokėti. 🙂

          • Posted kovo 5, 2013 at 1:25 pm | Permalink

            Gan stačiai, indeed, nes jeigu turite tėvus ir gal net senelius, tuo tarpu pensiją jiems moka Nesvarbu ir pats Lazutka. Tai jeigu čia būtų tik apie apsimoka ar neapsimoka, Jūsų įvertis būtų absoliučiai korektiškas. Bet kad tą įvertį būtų galima kiekvienam prisitaikyti, reiktų tėvus, kurie pensiją “užsidirbo” sovietijoje, į mišką rogutėm išvežt. irgi truputį stačiai gavosi:)

          • Šimonis :)
            Posted kovo 5, 2013 at 1:41 pm | Permalink

            Dar stačiau:
            “Ačiū tėvams, dėl kurių sunkaus darbo, neteko daug ragauti Lietuviškų mokslų”.
            Tėvukas, tarp kitko jau pensijoje, gyvena iš dividendų, o pensija ~800 lt + dar savų prideda, atiduoda kaimynams, kurie ypatingai sunkiai verčiasi. Ir tėvukas visuomet pasidižiuodamas kalba, kad iš valdžios nieko negavo, tik davė, ir dar sugebėjo artimus paremt. Manau, jog suprantu jo vidinį pasitenkinimą tuo.
            Aišku, čia kaip ir išimtys, bet tendencijas jaunimo, savų tarpe, matau panašias, todėl ir sakau, kad Lazutkos modeliai čia neveiks.

          • Šimonis :)
            Posted kovo 5, 2013 at 2:04 pm | Permalink

            Na va, kaip pirštu į tą temą.
            Tax expat

  20. apropos
    Posted kovo 5, 2013 at 10:15 am | Permalink

    Man tai keistos atrodo pretenzijos bankams dėl visokiausių smulkių operacijų ir indėlių palūkanų. Mažos palūkanos reiškia, kad bankui tavo pinigų elementariai nereikia, nes jis neturi jų kur dėti – t.y., saugiai ir pelningai perskolinti. Nu ir ką čia tu padarysi – tokia situacija rinkose. Bet kam apeliuot į kažkokius hipotetinius valstybinius bankus, jeigu jau dabar gali ramiausiai pirkti valstybinius vertybinius popierius ir gauti kokius 2 proc. palūkanų be jokios rizikos, jei banko 0,5 proc. netenkina?

    Nu o pinigų pasaugojimas banke irgi naudinga paslauga, net jei už tai tektų primokėti. Už mašinos saugojimą aptvertoj aikštelėj žmonės moka keliasdešimt litų per mėnesį. Už tokios pat vertės indėlį banke mokės po litą.

    Kam nepatinka mokėti už kiekvieną operaciją internetu, irgi egzistuoja pasirinkimai. Pavyzdžiui, mano kredito unijoj visi pavedimai į abi puses nemokami. Grynųjų išėmimas iki 1000 Lt per mėnesį bankomate – už dyką. Priedo, už dyką BET KURIAM bankomate – man nereikia stumdytis būtent prie kokio nors SWEDBANKO, kur visada eilė, bet einu prie laisvo. Pinigų išgryninimas iki 10 000 per dieną tiesiai KU – irgi už dyką.

    Kortelės, internetinė bankininkystė – viskas kaip bet kuriam kitam banke. Vienintelis trūkumas – kad yra viso labo 2 klientų skyriai. Bet per pastaruosius 5 metus į skyrių buvau užėjes kokius 5 kartus, nes ko ten vaikščiot? Nebent pasikeisti korteles ir padaryt didesnį pavedimą, jei virš limito.

    Ko daugiau reikia eiliniam žmogui?

  21. Nesvarbu
    Posted kovo 5, 2013 at 11:44 am | Permalink

    visiskai teisingai, beje, panasias salygas turejau ir Ukio banke. (daugelis produktu ir paslaugu buvo nemokamos) Tai beje budinga mazoms istaigoms, jos taip konkuruoja ir nieko blogo tame nematau. Mastercard, isgryninimas, saskaitu laikymas – visa tai nekainavo. Unija visgi ne bankas, tad sudvejojau ir pasirinkau V.Dombrovskio banka, kuris bent jau svedus isbare ir dar pamena, kas visgi kaltas del visu Latvija uzgriuvusiu problemu.. 🙂

  22. Nesvarbu
    Posted kovo 5, 2013 at 12:11 pm | Permalink

    pataisykit, jeigu klystu, bet Simonytes pozicija, del kaupimo man kaip ir aiski, kazkuo sutampa su socialdemokratu: subalansuoti sodros pajamas ir islaidas, grazinti skolas o tada galvoti apie kaupima. Stabilizavimo fondas issemtas iki dugno. Lazutka. kaip kairysis nieko naujo nepasake, kaip tik suabejojo kaupimo prasme esant infliacijai ir paragino grizti i sodra. Priedo irgi isbare bankus, kam klaidina zmones. Ne banku dienos, tiesiog..

    • Jonas
      Posted kovo 6, 2013 at 2:57 am | Permalink

      Gerb. Nesvarbu,

      vargu ar p. Šimonytė puoselėja kokius nors “gilius bendrumo jausmus su socialdemokratais”, kurie ją vadino buhaltere, nesuprantančia tikrosios politikos.

      Lietuvos finansinė politika bus realistinė – finansų ministerijos elitas (specialistai), o ne socialdemokratai, darbotvarkiečiai ar lenko-lietuviai spręs ir reguliuos, kaip čia bus. Jiems tiesiog niekas neleis užsiimti jokiom saviveiklom. Kursas aiškus – nuoseklus biudžeto deficito minimizavimas, skolos subalansavimas ir mažinimas, ir euro įvedimas. Daugiausia, kas bus leidžiama politikams – pasirinkti vieną iš kelių suformuluotų alternatyvų.

      • Posted kovo 6, 2013 at 9:31 am | Permalink

        Jonai,

        Taigi, čia ponas Nesvarbu eilinį kartą bando mane trolinti tais socialdemokratais.
        Pozicija gali būti panaši ar nepanaši tik į to, kuris ją apskritai turi. Į Lazutkos štai mano pozicija dėl kaupimo apskritai nepanaši, nepaisant to, kad jį gerbiu vien už nuoseklios nuomonės turėjimą. Pozicija dėl žmogelių, kurių daugumos finansinis raštingumas nė penktadalio Šimonio nesiekia ir kurie likus penkiems metams iki pensijos nubildėjo į rizikingus fondus, o labiausiai dėl to, kad jiems toli gražu nebuvo atskleisto visos rizikos, turbūt būtų panaši – gaila jų. Žinoma, durną ir bažnyčioj muša, visgi, etika ir moralė turėtų būti šio pasaulio dimensijos ne tik valdžioj, bet ir versle. Aišku, visada bus tokių, kurie ir priėmę tarsi apgalvotą sprendimą ir rizikavę sąmoningai nepasisekus kaltins valdžią ir Kubilių, bet čia bent jau reformai kompromitacija minimizuojama, nes jeigu esi raštingas, supranti, kad trumpuoju laikotarpui visada bus ups and downs.
        Kokia yra socialdemokratų pozicija tuo klausimu, remains to be seen. Kai Sodroj išnyks ciklinis deficitas (manau, jau 2015), ir bus sugrąžinta skola, kuri padidėjo vykdant Blinkevičiūtės mostus, remains to be seen, kas tuomet vyks su atsilaisvinančiomis lėšomis. Kažkodėl man atrodo, kad iki tol laiko jokios pensijų indeksavimo taisyklės taip ir nebus priimtos ir tikimybė užlipti ant to paties grėblio bus labai didelė. Dar didesnė ta tikimybė bus, jeigu Sysui pavyks sodros skolą užstumti Šadžiui, t.y. Sodrą apskritai atlaisvinti nuo įsipareigojimų vykdymo, kas būtų didelė klaida, nes sodros deficitas susidarė ne tiek dėl ciklinių procesų, bet ir visų pirma dėl politinių sprendimų, kurie nebuvo paremti jokiais realiais finansais. Bet, manau, kad pagunda bus pakankamai didelė ir bandymai irgi bus, nes juk pensininkai nekalti, kad Blinkevičiūtė nemokėjo skaičiuoti. O pensijų didinimas programoje tai aprašytas juodu ant balto, nors neaprašytas iš ko. Jeigu socdemams, kaip sako Nesvarbu, rūpėtų sodros subalansavimas ir skolos grąžinimas, jie galėtų suskaičiuoti, kad net per savo dvi kadencijas, jeigu tiek išsėdėtų, neturėtų galimybių pensijas didinti labiau nei tik nuo kokių 2016 indeksuoti DU augimo ir infliacijos mišiniu.

        • Jonas
          Posted kovo 6, 2013 at 10:26 am | Permalink

          Dėkoju už atsakymą, o ypač už išsamų paaiškinimą apie Sodros situaciją. Nors mano optimizmą kiek sumažinote, turiu viltį kad the center of gravity, kas liečia sprendimų iniciatyvą liks ministerijoj, galbūt su p. Grybauskaitės priežiūra. Ta mano viltis kažkiek remiasi prielaida apie socialdemokratų racionalų elgiasį, bent jau esminiuose sprendimuose.

          • Posted kovo 6, 2013 at 11:42 am | Permalink

            Na štai, nuomonė po truputį ima aiškėti. Anot Syso, skolintis pusę milrd. litų į metus pensijų reformai yra blogai. Žinoma blogai, nes skolindamasis jai tu stengiesi padidinti RR tiems, kurie pensininkais bus po 30 metų ir kurie priešingu atveju gaus kokių 27 ar 30 procentų. Bet tie pensininkai Sysui neįdomūs, čia ne jo “elektoratas”. Žinoma, jis nebus toks kvailas ir nepasakys, kokia RR tokiu atveju gresia, nes gal keli ir už LSDP dabar balsuoja. O va skolintis 3 mlrd. litų į metus einamosioms kažkieno susapnuotoms pensijoms mokėti, kaip 2009 m. tai čia jau tikrai viskas gerai, nes šitie pensininkai balsuoja dabar.
            Neveltui Stabilumo ir augimo paktas, skaičiuodamas Mastrichto kriterijų šalims ant 3 procent ribos leidžia atimti pensijų reformos kaštus, kaip tam tikrą “gerąjį deficitą”, jeigu toks būna. Taigi, yra skirtumas tarp skolinimosi einamosioms pensijoms ir reformos vykdymui.
            Kitas dalykas, kad dėl palankios ekonomikai dinamikos įmanoma deficitą mažinti ir nesiskolinti daugiau nei dabar planuojama ir vykdant reformą, tiesiog kitiems “žaisliukams” finansavimą didinti būtų mažesnės galimybės. Aišku, tai irgi negerai, nes reikia visiems pamėtyti iš “vertalioto” dabar, o kas bus po 30, tegul rūpinasi tie, kam apie 35. žinia, tokių LSDP vadovybėje tarp veikiančių asmenų praktiškai nėra.
            Įdomu, ar šį klausimą taipogi vertina darbo grupė, kurie vykdo mokesčių reformos braižymus. Manau, kad ne.
            Atrodo, kad Šimonytės pozicija, skirtingai nuo Nesvarbu prielaidų, neturi jokio šanso konverguoti su socialdemokratų pozicija, kuri atrodo skambės apres nous le deluge, kaip sako anglai

          • Posted kovo 6, 2013 at 11:48 am | Permalink

            aišku, yra dar viena galimybė – jeigu ūkio ministrės planai prigaminti Lietuvai berniukų ir mergyčių bus realizuoti per kadenciją ar bent per antrą, sodra duobės 2035 metais išvengs. Tokiu atveju esu pasirengusi barstytis galvą pelenais ir net pažadu rašyti giriamuosius straipsnius. Gal net pasiprašyčiau į LSD partiją 🙂

          • As
            Posted kovo 6, 2013 at 2:00 pm | Permalink

            Visgi, išsisukti matyt nelabai pavyks. Labai laukiu Jūsų teksto apie “reformatoriaus Syso” “reformas”.

        • Šimonis :)
          Posted kovo 6, 2013 at 10:27 am | Permalink

          Pradedu galvoti, kad mes tikrai kažkuriame “genetinio perskirtymo lygyje” esame giminaičiai. 🙂
          Šaunus komentaras.
          Cheers!

        • Šimonis :)
          Posted kovo 6, 2013 at 1:10 pm | Permalink

          LSD, čia kaip suprantu, švelniai pasakius = Labai Svarbi Draugija 🙂
          O šiaip Ingrida, Jums šarmo tikrai netrūksta, tai galvos barstyti pelenais nėra reikalo.
          Kažkada yra tekę su Sysu prie apskrito stalo diskutuot, tai pasakysiu, jis skaičiuoti nemoka.
          Galėčiau rimtą tekstą “sukalti”, kaip su vietos verslininkų bendruomene mėginome įsteigti privačią mokyklą… Tai… hmm… Turiu kategorišką nuomonę, bet, pasakysiu filosofiškai – socdemų pozicija retai kada koreliavo su sveiku protu,o tai savaime reiškia, kad konverguoti ji nelabai ir gali, nes pagal sprendimų aibių teoriją, “protingų” sprendimų aibė yra ribota, o “kvailų” beribė. Iš to seka, kad sprendimai nekoreliuojantys su sveiku protu turėtu prarasti kryptį ir diverguoti į begalybę. 🙂 Klausimas kiek tai kainuos, ir kas apmokės.

  23. Šimonis :)
    Posted kovo 6, 2013 at 7:19 am | Permalink

    Jonai,
    gražiai skamba, tačiau realybė kitokia – avims kailius diria specialistai, o žmonėms – savamoksliai. 🙂

    • Jonas
      Posted kovo 6, 2013 at 9:43 am | Permalink

      O ką tie savamoksliai galėtų labai pagadint, sužlugdyt nepataisomai ir nebeatstatomai? Gal galima konkretų pavyzdį?

      • Jonas
        Posted kovo 6, 2013 at 9:54 am | Permalink

        Nevermind, gerb. autorė jau iš dalies atsakė į mano klausimą aukščiau.

  24. Nesvarbu
    Posted kovo 6, 2013 at 10:27 pm | Permalink

    o ka siuo atveju reiktu vadinti reforma? Jeigu nauja skaiciavimo formule, tai tera ne kas kita, kaip gudriai uzsleptas mokesciu nastos padidinimas dirbanciajam sumokamas per darbdavi. Kaip ir reiktu zinoti, jog norint kaupti tinkamai, reiktu pervedineti iki 10 o ne 2 proc. kaip dabar.
    Pasak A.Syso skolintis is tu paciu banku, kad veliau tie pinigai nugultu vel i ju kisenes – soc. neteisinga ir neatsakinga. Beto mazai uzdirbantys ir taip nedayvaus

  25. :)
    Posted gegužės 30, 2013 at 12:23 pm | Permalink

    Ponia Simonyte, kadanors visa sita istorija apie Mardifini snora teisme galesit papasakot. Ir apie 4mlrd pasiskolintus paaiskint. Tikriausiai suprantate,kad iki to daeisim

    • Posted gegužės 30, 2013 at 7:26 pm | Permalink

      Pone/ponia Šypsena su dramatišku e-mail adresu,

      Tame teisme, iki kurio tikrai suprantu, kad kada nors visi “daeisime”, t.y. Paskutiniajame, esu pasirengusi papasakot viską.
      Bet jeigu iki to laiko kokiam nors kitam teismui kas nors susijusio su Snoru ar skola irgi pasidarytų įdomu, neabejotinai jam irgi būtinai papasakosiu viską, ką tik žinau.

Post a Comment

Your email is never published nor shared. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

*
*

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos