Pastaruoju metu verdanti diskusija (?) apie mokesčių pakeitimus ir jų sąsajas su pensijų kompensavimu primena balaganą bei verčia ironiškai nusišypsoti, prisiminus, kaip prie kryžiaus buvo kalama Andriaus Kubiliaus Vyriausybė už mokesčių pakeitimus 2008 m. pabaigoje. Kokių tik epitetų nebūta – ir „perversmas“, ir „chaosas“, ir dar balažin kas. Tačiau to meto skubą, idėjų (vykusių ir ne) gausą, prastą komunikaciją ir pakeliui pasitaikiusias „kliurkas“, kurios buvo vėliau taisomos patiriant neišvengiamų reputacijos nuostolių, bent iš dalies galėjo pateisinti ypatinga padėtis –paveldėtas absoliučiai su realybe prasilenkiantis 2009 metų biudžeto projektas, staigiau nei bet kieno manyta riedanti žemyn ekonomika ir kaip kamparas nykstančios burbulinės PVM ir darbo mokesčių pajamos, tuščias iždas, palūkanos 10 procentų metinių aukštumose ir suvokimas, kad tokiomis sąlygomis valstybė vistiek privalo turėti patvirtintą biudžetą, jeigu tikisi, kad kas nors (finansų rinka, ar blogiausiu atveju – bent jau ES/TVF) jai ir toliau skolins. Tai, kad pagal 2008 m. 1/12-ąją neilgai tepagyventum, buvo aišku ir ne profesoriams, kaip ir tai, kad skolintis reikės nemažai – jeigu jau nemažai reikėjo skolintis net tada, kai ekonomika augo vidutiniškai 8 procentus į metus, tai ko dar buvo galima tikėtis jai riedant nuo kalno su pagreičiu, kai net vienintelis buvęs sukauptas Sodros rezervėlis jau buvo tik prisiminimuose?
Dabartinė valdžia irgi mėgsta kalbėti apie paveldą. Tad palyginkim. Turbūt nereikia ilgai aiškinti, kad 2012 m. rudenį tiek ekonomikos, tiek viešųjų finansų popieriai atrodė visiškai kitaip. Ekonomika, kad ir nuosaikiai, bet augo jau kelintus metus iš eilės. Taip, mokestinės pajamos didėjo gerokai lėčiau nei iki krizės, nes augimo variklis – eksportas – neduoda greitų įplaukų, kurias atneša vartojimo bumas. Iki krizės buvę pagrindiniais biudžeto maitintojais vadinamieji uždarieji sektoriai – bankai, statybų sektorius ir prekyba – vis dar gaivalojosi iš nuostolių. Bet palūkanų normos ir rizikos priedai buvo keliskart mažesni nei 2008 m. gale, nepaisant gerokai padidėjusios valstybės skolos (liūdnai apraudantys „praskolintą Lietuvą“ užsispyrusiai atsisako pastebėti šį „paradoksą“, nors jokio paradokso čia, žinoma, nėra – tai tik atspindi ženkliai pagerėjusį Lietuvos rizikingumo vertinimą ir bendrą žemų palūkanų normų aplinką). Tad 2012 m. rudenį pirmą kartą po ilgo laiko vėl atsirado galimybė padidinti 2013 metų viešąsias išlaidas, tiesa, kukliai, vos keliais šimtais milijonų, kuriuos teko skirti Lietuvos pirmininkavimui ES ir naujos daugumos „arkliukui“ – MMA padidinimui. Ir neatsitiktinai skirtingai nuo 2008 m. rudens naujoji dauguma praktiškai nepakeitė 2013 m. biudžetų projektų (išskyrus jau minėtą MMA). Ne todėl, kad neturėjo laiko, o todėl kad būtų galėjusi tik tuos pačius išteklius dėlioti iš vienos kišenės į kitą, tad racionaliai nutarė nesivelti į išsunkiantį procesą. Taigi, tai jau buvo visai kitas pasaulis nei 2008 m. pabaigoje – juk dabartinė Vyriausybė nė sekundės nepraleido svarstydama, o kam gi sumažinti skiriamas lėšas, kad kažkaip įtilptų į prognozuojamo deficito, taigi, ir naujo skolinimosi ribas.
2013 metai Lietuvos ekonomikai buvo ganėtinai sėkmingi, o augimo iniciatyvą iš grynojo eksporto perėmė vidaus vartojimas. Ir nenuostabu, mat infliacijai esant rekordinėse žemumose, o darbo užmokesčiui kylant vartotojo padėtis kaip niekad per pastaruosius keletą metų palanki. Palanki tokia padėtis ir biudžetui, gausėjančiam iš vartojimo ir darbo mokesčių. Todėl dėsninga, kad tvirtindama 2014 metų biudžetų projektus Vyriausybė jau galėjo pasiūlyti papildomai paskirstyti ženkliai didesnę sumą – arti milijardo papildomoms išlaidoms. Bet kas, kas sakys, kad bendros išlaidos padidėjo mažiau, bus savaip teisus, bet juk kitoms reikmėms buvo išskirstytas ir pasibaigusio pirmininkavimo ES biudžetas, ir kitų pasibaigusių programų lėšos, tad turime žiūrėti palyginamomis sąlygomis, o ne „planas nuo plano“. „Praskolintos Lietuvos“ motyvas irgi nebeveikia – šįmet pirmą kartą Finansų ministerija suplanavo mažesnį asignavimų skolos aptarnavimui poreikį, kurį lemia palankios Lietuvai palūkanų normos, leidžiančios kone rekordiškai pigiai skolintis. Tad augančiai ekonomikai leidžiant kažkiek (ne taip jau menkai) didinti išlaidas biudžetų svarstymo metu nebuvo jokių diskusijų apie kokį nors mokesčių didinimą, išskyrus akcizus alkoholiui ir cigaretėms, turinčius kompensuoti biudžeto netekimus dėl nuo šių metų simboliškai padidinto NPD.
Tad kodėl beveik nediskutavus apie mokesčius ir pensijų kompensavimą biudžeto svarstymo metu, dabar kaip per gaisrą ištisai girdėti vis naujos idėjos, ką čia dar galima būtų ir kaip apmokestinti, kad būtų galima tuoj pat imti kompensuoti pensijas? Skuba aiškinama Konstitucinio teismo sprendimais ir „sunkiu revoliucijos palikimu“, t.y. blogos blogos buvusios Vyriausybės dabartinei Vyriausybei permestų įsipareigojimų našta. Sako, būtų nė kalbėt nekalbėję apie jokius naujus mokesčius, jeigu ne tas Kubilius. Bet palaukite – Konstitucinio teismo sprendimas nėra naujas, jis neatsirado vakar nei užvakar. Jeigu jau čia toks degantis dalykas, kodėl jis nebuvo įtrauktas į biudžeto projektus, bet buvo įtraukta visa kita, išskyrus tai? Kam reikėjo skubėti mažinti gyventojų pajamų mokestį padrabstant po 15 litų grynųjų pajamų į mėnesį, jeigu juos galbūt tuoj reikės rekvizuoti atgal automobilio mokesčio pavidalui? Tai gal galima buvo tas lėšas rezervuoti pensijų kompensavimui, o pajamų mokesčio mažinimą atidėti vėlesniam laikui, kad nereikėtų jo dabar atšaukti per užpakalines duris?
Pradžiai prisiminkime, o kaipgi ten buvo su tuo pensijų mažinimu ir Konstitucija, nes, atrodo, daugelis kalbėtojų jau ir patys susipainiojo, ką kas liepė ir ko niekas neliepė. Ogi, kaip ir biudžetinių algų atveju, mažinimas buvo dviejų dalių – mažinant draudžiamąsias pajamas, t.y. mažinant visas pensijas (išskyrus pačias mažiausias), o taip pat papildomai mažinant pensijas tų, kurie pensijų sumažinimo metu (2010-2011 metais) turėjo kitų draudžiamųjų pajamų, kitaip tariant, dirbo ar vertėsi kokia individualia veikla. Kuo didesnės tos darbo/veiklos pajamos, tuo labiau buvo papildomai mažinama dirbančio pensininko pensija. Kaip ir geriau apmokamų valstybės tarnautojų, teisėjų, politikų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algų mažinimo atveju buvo laikomasi nuostatos, kad tai yra solidaru ir proporcinga, nes atsižvelgia į galimybę tokio mažinimo naštą prisiimti. Antraip, visas pensijas bendrai būtų tekę mažinti didesniu mastu. Nors dirbančiųjų pensininkų padėtis tokiu atveju būtų buvusi neabejotinai geresnė, tačiau vien tik pensiją gaunančiųjų – tikrai ne.
Konstitucinis teismas savo išaiškinime, kaip ir algų atveju, nepaneigė elementarios tiesos, kad jeigu pinigų nėra, tai jų ir nėra, tad pasisakė, kad pensijos gali būti mažinamos, bet štai didesnis mažinimas tiems, kurie turi darbo/veiklos pajamų – neatitinka Konstitucijos. Vadinasi, kaip ir algų atveju, jeigu visos pensijos būtų buvę sumažintos vienodu principu visiems, viskas būtų buvę padaryta tinkamai. Gal 700 litų pensiją gaunantis žmogus būtų netekęs ne kelių, o 10 ar 15 procentų savo vienintelių pajamų. Užtat proporcinga, nes visiems vienodai! Dabar neretas komentatorius vis bando paaiškinti, kad kažką buvusi Vyriausybė padariusi ne taip, antikonstituciškai, gal net nusikalstamai, gal net žalą kokią padarė (kokią žalą, jeigu tuo metu tą sumą Vyriausybė būtų galėjus pasiskolinti už 7-8 procentus, o dabar ją gali pasiskolinti perpus pigiau? Juk niekas nebandys aiškinti, kad tuomet būta kokių nors kitų išteklių, nei skolinti, jeigu net sumažintoms pensijoms mokėti Sodros įplaukų nepakako). Norėtųsi tų fariziejų paklausti, o kokį pensijų ir algų sumažinimą Vyriausybės vietoje jie būtų pasirinkę – tiesiog mažinti viską vienodu procentu ir apsimesti, kad proporcingas yra tas žmogus, kurio rankos ir kojos vienodo ilgio? Žinoma, visi jie, kaip tūlas kandidatas į Prezidento postą visada gali užsidėti tai, ką vaikystėje vadinome „čiuriku“, ir pareikšti iš aukštos varpinės, kad, matote, jie niekada nepritarė jokiam pensijų mažinimui (kokie geri ir pūkuoti). Tarsi koks nors asilas būtų galėjęs tam pritarti kaip tiesiog gerai idėjai, o ne kaip neišvengiamybei.
Bet palikime Konstitucinio teismo motyvus nuošalyje ir pažiūrėkime į pasekmes. Konstitucinis teismas pasisakė skirtingai dėl skirtingų pensijų sumažinimo dalių: bendras mažinimas Konstitucijai neprieštarauja, o prieštarauja tik papildomas mažinimas dirbusiems pensininkams, vadinasi, tik pastarieji, o ne bet kuris pensininkas ir tik dėl papildomo mažinimo dalies galėtų remdamiesi sprendimu siekti bylinėtis su valstybe. Bendrojo pensijų mažinimo, kuris neišskyrė dirbančių ir nedirbančių pensininkų, klausimu Konstitucinis teismas tiesiog konstatavo, kad su tuo susiję netekimai turi būti teisingai ir per protingą laiką kompensuoti, nes valdiška pay-as-you-go sistemos pensija esanti kažkaip susijusi su nuosavybe, tarsi su nuosavybe kaip nors susijęs mokytojas, gydytojas, ministras ar greitkelis – visi išlaikomi iš einamųjų mokesčių ir einamojo skolinimosi. Turėtų būti aišku, kad teisės į pensiją pay-as-you-go sistemoje turinys – tai tik dabartinių dirbančiųjų sumokėtos įmokos ir skolintos lėšos, nes jokio kaupimo čia tiesiog nėra, tad nėra ir ko turėti nuosavybėje. Bet yra kaip yra – atsirado kažkokia nuosavybės chimera elementariame perskirstyme, gal tai bus paskata kuo greičiau eksportuoti solidarumą, t.y. pajamų palaikymą, į valstybės biudžetą, Sodros biudžetui paliekant draudimo reikalus.
Viešoje erdvėje girdėti, kad pensijų kompensavimui yra ieškoma 400 mln. litų. Kadangi per 2010-2011 metus pensijų išlaidų sumažinimas siekė milijardą – maždaug per pusę abiems mažinimo dalims, kyla klausimas – kuriai iš tų dviejų pusių kompensacijos šaltinio ieškoma: dirbusiems pensininkams ar priešingai, tam mažinimui, kuris palietė visus pensininkus, išskyrus gaunančius mažiausias pensijas? Kas tai bebūtų, tokią sumą buvo galima suplanuoti rengiant biudžetus, juk bendros išlaidos didėjo, o ir pajamų mokestis mažėjo daugiau, nei ši suma. Žinoma, tam būtų tekę kažko atsisakyti: tiesmuko Konstitucinio teismo sprendimo dėl viešojo administravimo elito algų įgyvendinimo, simbolinio, bet biudžetui gana brangaus pajamų mokesčio mažinimo, atlaidų valstybės valdomoms įmonėms dėl jų pareigos nešti deramą grąžą akcininkams, įvairių iš biudžeto išlaikomų sričių finansavimo didinimo (juk sutiksite, kad keista pirma lėšas institucijoms ir jų kuruojamoms sritims padidinti, nes visur „nuo blogo dešiniųjų valdymo” neva “labai reikia“, o paskui, motyvuojant būtinybe kompensuoti pensijas, paliepti joms ieškoti kažkokių „vidinių rezervų“ – jeigu jų yra, tai papildomas lėšas tokios institucijos turėjo matyti kaip savo ausis).
Tad numatyti dabar taip paieškomus 400 mln. litų biudžete nebuvo neįmanoma misija, nors jai įvykdyti kažkokio kito sprendimo būtų reikėję atsisakyti. Vyriausybė pasirinko prioritetus – pagal savo įsitikinimus ir supratimą – tik pasirodo, kad net ir dėl šio pasirinkimo vistiek atsakinga buvusioji, matyt, „neprigeneravo“ ekonomikos tiek, kad užtektų viskam iš karto. Bet juk kiek lėšų beturėtume, jų niekada viskam neužteks ir visada teks rinktis. Ir kiekvienam savo pasirinkimus derėtų paaiškinti pačiam.
Visgi, klausimas, o ką ketinama kompensuoti tais 400 milijonų yra svarbus kitu požiūriu: jeigu kalbama apie papildomą mažinimą dirbusiems pensininkams, kas leistų užkirsti kelią jų bylinėjimuisi su valstybe, tai gali atrodyti logiška, bet šio reikalo socialinė pusė atrodytų panašiai, kaip sprendimo dėl algų įgyvendinimas – didžiausias kompensacijas gaus būtent tie, kurių algos pensijų sumažinimo metu ir taip buvo pačios didžiausios, įskaitant ir Seimo narius-pensininkus. Didinti šiam tikslui mokesčius visiems gyventojams, kurių dažnas bus mažiau pasiturintis už gaunantį kompensaciją – švelniai tariant, keista. Jeigu gi ieškoma išteklių bendrojo mažinimo kompensavimui, tai dar labiau nesuprantama iš kur tas vertimasis per galvą dabar, mat šiuos netekimus Konstitucinis teismas įpareigojo kompensuoti „per protingą laikotarpį“. Dar jis sakė „teisingai“, kas, tiesą sakant, reikštų, kad įstatymo leidėjas turi prerogatyvą nustatyti ir kompensavimo mastą.
Tad kažkur čia trumpina: nuo biudžeto rengimo jokia nauja aplinkybė pensijų sumažinimo klausimu nepaaiškėjo. Skubus prioritetas tiesiog turėjo tapti biudžeto sudėtine dalimi arba jis nėra toks skubus. Kadangi šių metų biudžetų traukinys jau nuvažiavo, turbūt logiška būtų artimiausio laikotarpio prioritetus suplanuoti kitų metų biudžetuose, kai išlaidos galės ir toliau augti nelėtesniu tempu nei šįmet, užuot blaškiusis į visas puses ir ieškojus, ką čia dar apmokestinti, kad tai būtų padaryta dar šiemet. Taip diktuotų finansinė logika. Žinoma, rinkimų kalendoriaus logika gali diktuoti ir kitką.
Nūnai populiarus paaiškinimas, kad, jeigu tie konservatoriai nebūtų pensijų ir algų mažinę, dabar valdantiesiems nereikėtų sunkiai galvos sukti ir gąsdinti žmonių visokiais naujais mokesčiais, ir nebūtų reikėję sau algų kelti (aišku, nes algos tiesiog per visą laikotarpį būtų buvę didesnės…). Nereikia būti dideliu ekonomikos mokslų daktaru, kad suprastum, jog tokiu atveju visokių naujų mokesčių automobiliams ar triratukams valdantiesiems būtų reikėję ieškoti vien dėl skolos aptarnavimo išlaidų, kurios jau trauktų aukštyn į 3 milijardus ir daugiau, užuot, kaip kad yra dabar, pagaliau pasukusios žemyn.
Kartais atrodo, kad jeigu Kubiliaus nebūtų, jį reikėtų tiesiog sugalvoti. Tam, kad būtų galima bent kažkuo užganėdinti rinkėjus, tebelaukiančius, kol į stalą pagaliau pradės nešti Seimo rinkimų meniu surašytus skanėstus.
25 Comments
Ponia Ingrida, čia paaiškinimą jūs ir išgliaudėt paskutinėse pastraipose.
Matyt, socialdemokratų vadams pagaliau daėjo mintis, kad “rinkimai, vistik, artėja”. O politinio žaidimo Lietuvoje taisyklės sako, kad be pencyjų trūktelėjimo aukštyn, “sunkiai gausis”. Tuomet liepė finiminui “paskaičiuot”. Ką tas atsakė – tą ir ištransliavo miestui ir pasauliui, prieš tai gerai nepergromuliavę.
O kad jie čia kažkaip neapsižiūrėjo – nu taigi visi žinom, kad socialdemokratai pas mus biški lėtesni, nei visi kiti kiemo vaikai.
Dar, gal kas nors gali mane apšviest? Kai aš jaunesnis, tai neatsimenu tiksliai, ar pas mus nors viena valdžia, karpiusi pensijas, yra išgyvenusi rinkimų ciklą? Kad net ir didinančios išlaidas vyriausybės gali neištempt, gerai parodo Kirkilo vyriausybės pavyzdys per 2008-ųjų rinkimus. Bet ore tuomet jau tvyrojo artėjančios katastrofos nuojauta, tai matyt jie rėmėsi principu “po mūsų – nors tvanas”.
Vistiek juk kažkaip completely be ryšio – kokia čia paguoda pencinykams, kai kita ranka lietuvio Konstitucinę teisę į automobilį pamini? Juk visiškai kvailai ir negrabiai sužaista. Buvo galima tą patį gerumą visai kitaip rudenį sudėliot ir išsukt. Gal čia tiesiog nesitikėta, kad savo algų atšaldymas bus toks ažiotažinis (jeigu ne jis, vargu ir ar tos pensijos būtų čia taip užvirusios), tai bandyta kažkaip gesinti užmetant pensijų kompensavimo kaldrytę..
Pensijų mažinimą prisimenu buvus tik kartą ir man rodos tuomet buvo mažinamos tik dirbančių pensininkų pensijos iki kokių 2002-ųjų tas vyko, jeigu neklystu.
Teisybė, liaudį panervavo trupučiuką. Kažkaip šovė sau į koją šįkart. Mašina lietuviui gi šventas reikalas 🙂
Gal valdžios vangumą šioj situacijoj kiek paaiškina tai, kad artėjantys rinkimai nėra žūtbūtiniai. Užtat ir nėr reikalo daug plėšytis, kad parodyti, kaip “rūpinasi, kad žmonėms būtų geriau”.
O finminas atsišaudydamas tik pasinaudojo proga iškelti klausimą apie naujus mokesčius, žiūrint į tolesnę perspektyvą (kad pamažu pratint tautą ir vadus prie tos minties).
Antraip tiesiog neturiu jokio logiško paaiškinimo.
O dirbančius pensinykus ir aš jau pamenu. Ten paskui jiems eilinį kartą teko “kompensuoti”, ar ne?
Taip. Teko. Baigėm kompensuoti 2012.
Blogas buvo apmiręs. Jau nuogąstavau, jog blogerio apdovanojimą gavote į skolą prie aukštų palūkų. (kūrybinė krizė?)
Latviai nemažino pensijų – neperkėlė pensininkams krizės naštos ir, skirtingai nei Lietuva, skolinosi žymiai mažesnėmis palūkanomis. Štai kaip buvo…
O kaip jumi Šimonytės vaidmenyje žiūrite į autovežėčių mokestį? Ar kaip esanti labai liberalių pažiūrų pritariate valdančiųjų kėsinimuisi į privačią nuosavybę, kuri pagal konstituciją šventa ir neliečiama ir už kurią jau buvo vieną kartą sumokėti visi mokesčiai?
Arba, kaip dėl jūsų draugų konservatorių sugalvojimo apmokestinti nesveiką maistuką?
Iš esmės ir viena ir kitas mokestukas skatina sveiką gyvenimo būdą. Svarbiausia žmogus… Kaip jūs nesuprantate..
welcome back
taip taip, buvo. neperkėlė pensininkams, tai perkėlė mokytojams ir gydytojams, ar visiems vartotojams per didesnį PVM ir kitus mokesčius. nė cento marsiečiai ant savo pečių nepasiėmė.
Kaip aš žiūriu į autovežėčių mokestį – yra penkiasdešimtos svarbos klausimas. Bet jokio kėsinimosi į nuosavybę čia nematau, kaip ir žemės mokestyje, turto mokestyje, PVM ir akcizuose, kurie mokami iš grynųjų pajamų po pajamų mokesčių. Šiame kontekse mane domina tik staigus kompensavimo šišas ir visokių mokesčių plakimas į bukietą, kartu priplakant, kad dėl visko kaltas vistiek Kubilius ir buvusi Vyriausybė. Kažkaip jūsų draugai socdemai jau neberimtai atrodo
Mano draugų, kaip sakote, konservatorių siūlymas apmokestinti čipsus, mano nuomone, yra iracionalus. Finansų ministras paskubėjo pasakyti, kad tai prieštarauja ES teisei, bet taip nėra – galima turėti nacionalinių mokesčių batams, limonadui, laikrodžiams, ikrams, lempoms ar sunkvežimiams. Visa bėda, kad tokie prekių mokesčiai dalyvaujant bendroj rinkoj gerai nesirenka, nes negali taikyti mokesčio pagal principą gamintojas ir muitinė. Kai muitinės nėra, vienintelė grandis, kur gali pritaikyti čipsams mokestį: mažmeninė prekyba. Tuo tarpu kiekvienas mokesčių teoretikas jums papasakos, kad mažmeninė grandis yra pati silpniausia mokesčių administravimo požiūriu. Tad nors tokių vietinių mokestukų ES šalyse pasitaiko, jų įtaka menka, o administravimo išlaidos didelės. Mes iki narystės ES irgi turėjome kažkokių ten mokesčių kakavai, kavai, šokoladui ir panašiai prabangai.
“Bet jokio kėsinimosi į nuosavybę čia nematau, kaip ir žemės mokestyje, turto mokestyje”
Žemės, turto, automobilio ir kiti tiesioginiai mokesčiai yra “nuomos” mokesčiai – nesumokėsi, atims. Na senų vežėčių neims, bet išieškos per aplinkui, kad ir iš atlyginimo – tai jau techniniai dalykai, kaip prisikasti iki nuosavybės.
jeigu pajamų mokesčio nesumokėsit, tai nesumokėtų mokesčių išieškojimas bus lygiai tas pats: pradžioje iš lėšų bankuose, o galiausiai – iš akėčių ir vežėčių.
Visgi matot kėsinimąsi į vežėčias 🙂
matau, kad ir dabar mūsų vežėčioms kyla grėsmė. Tik nesumokėk žemės mokesčio 9 litų ir jau 🙂
Dabartinė “mokesčių reforma” daugiausia verda dėl pensininkų balsų koalicijos partnerių elitui lenktyniaujant į šiltas EP kėdes.
Tačiau apie KT sprendimus dėl pay-as-you-go pensijų nuosavybės, reikėtų reikštis korektiškiau. Manot, kad Sodroj nuosavybė neguli, o privačiam fonde guli (grynais ar luitais?). O minimų biudžetininkų alga irgi yra nuosavybė, jei ji sulygta darbo sutarty, joks teismas nenuspręs dėl jos kitaip nei Konstitucinis. Privalu atiduot kam priklauso. Ir jūsų prižiūrimuose bankuose palūkanų klientas nepasideda, bet tepabando neišmokėt ir bet kuris peismas pasakys, kad bankas kėsinasi į kliento nuosavybę. Taip, kad KT, pasirodo, ekonomiką nutuokia geriau nei garsiausi LT ekonomistai
Uždirbtos palūkanos, uždirbta alga – žinoma, nuosavybė, kas gi ginčytųsi, ji priklauso gauti. O kažkas neišmokėjo priklausiusios pagal įstatymus pensijos? Visgi, įstatymai numato galimybes atlyginimą mažinti (ne jau uždirbtą, bet ateityje mokėtiną), palūkanos taipogi gali būti peržiūrimos sutartyje nustatyta tvarka, pvz. jeigu jos pririštos prie kokių nors rinkos palūkanų normų, tad leisčiau sau su Jumis nesutikti. Konstitucinis teismas biudžetinių algų klausimą nagrinėjo, jeigu nepastebėjote, ir, nors pripažino bazinio dydžio mažinimą neprieštaraujančiu Konstitucijai, kaip ir horizontalų pensijų mažinimą, skirtingai nuo horizontalaus pensijų mažinimo, jokio netekimų kompensavimo “neišrašė”, nes niekas uždirbto atlyginimo ir nesumažino ir jokios nuosavybės nerekvizavo. Beje, kalbant apie pensijas ir bandant čia ieškoti kažko, kas “priklauso”, tai galbūt tada “priklauso” ta pensija, kuri buvo žmogui paskirta, o ne tokia, kokia ji šiandien mokama nuo paskyrimo N kartų pakeitus bazinį dydį ir/ar draudžiamas pajamas? Gal “lubos” Sodros išmokoms tuomet pažeidžia didesnes algas gaunančiųjų nuosavybės teisę? Tad visiškai nepretenduodama į ekonomikos nutuokimą, nelabai įžvelgiu čia nuosavybės ir toliau. Būtų nepraprastai keista, jeigu pensijų sistema būtų visiškai akla gyvenimo realybei ir veiktų tik į vieną pusę ir net tarkim nusikalstamai absurdiškas sprendimas dėl pensijų padidinimo turėtų būti vykdomas nepaisant savo absurdiškumo.
Taigi, kad įstatymas ir yra sutartis. Visuomenės sutartis. Ir net jeigu vienai iš jos pusių ar trečiajai ji atrodo “nusikalstamai absurdiškas sprendimas”, jos privalu laikytis kaip ir privatinės tesės sutarties. Taip, galima numatyti įstatyme, kad mokama tik paskirto dydžio pensija, bet negalima ją padidinus mažinti. Tai vienašališkas sutarties keitimas. Kitaip iš įstatymo viršenybės principo nieko nelieka. KT nedraudžia keisti pensijų sistemos pensininkų nenaudai, bet tik tų pensininkų, kuriems ji dar nepaskirta ir nemokama, t.y. būsimų. O į paskirtą (taip, ir N kartų didintą) žiūrima būtent kaip į uždirbtą ir kaip įstatymu įtvirtintą visuomenės sutartį (Pakso laikų pensijų mažinimo byloje KT tai buvo pasakęs labai aiškiai). Kitaip būtų vienašališkas sutarties keitimas, arba įstatymo taikymas atgal. Žinoma, nebūtų jokios problemos, jei pensijos įstatymu būtų pririštos prie svyruojančių rinkos rodiklių – pvz. vid. algos. Kodėl taip nedaroma, kodėl pensijos “normaliam” pasauly nelanksčios žemyn – atskira kalba. O pas mus valdžią gavusieji pasijunta visagaliai. Mano, kad gali visuomeninę sutartį keisti galią turinčio iniciatyva, prieš nosį užtrekti duris ar net ją pritaikyti angaline data. (O absurdas greičiau yra ne superdidelės 800Lt pensijos, bet negebėjimas surinkti mokesčius joms finansuoti). Puiku, kad KT pristabdo. Pensijų nuosavybės pripažinimas puikiai dera su ekonomine logika, jei gerbiami demokratijos principai. Problema, kad Lietuvoj nepaisant įvairaus formalaus išsilavinimo, dominuoja LLRI life-long-learning mokinukai – verslininko privati nuosavybė šventa, o valstybė – vagis, tai kur čia jos mokamos pensijos gali būti nuosavybė. Kai pažvelgsit už tos tvoros, atrodys kitaip.
išties, net gana ironiška, kad Jūs man aiškinate apie “valstybės-vagies” klišę. Drįsčiau teigti, kad būtent apie tai žinau pakankamai, kaip ir apie tai, kad “užtenka sumažinti perpus valdininkų skaičių ir bus galima padidinti pensijas dvigubai”. Nesigičiju, kad įstatymas yra visuomenės sutartis, bet nors sutartys privalo būti vykdomos, jos gali būti keičiamos. Dar daugiau – Jūsų minėtos anksčiau darbo ar indėlių sutartys gali būti ir nutraukiamos, jeigu kažkuriai pusei toks sprendimas atrodo naudingesnis, nei sutarties tąsa. Tuo, žinoma, nenoriu pasakyti, kad kažkas turėtų ar galvotų nutraukti pensijų draudimą, visgi šioje sutartyje taipogi yra dvi pusės, iš kurių savo nuomonę apie ją demokratiniu būdu turi teisę išreikšti abi. Dabargi atrodo, kad pensijų draudimas yra tik pensininkų sutartis su politikais, o ne gaunančiosios visuomenės dalies sutartis su mokančiąja. Be to, dabartinę sutartį galima būtų mažų mažiausiai pavadinti neaiškia, nes nežinau, ar dažnas sutarties dalyvis žino, kas yra ir kaip nustatomi tokie dydžiai, kaip bazinė pensija bei draudžiamosios pajamos. Sutartimi jie pavedė šiuos dydžius nustatyti Vyriausybei per daug neaiškindami, kaip tai atliekama. Tad sakyčiau, kad ir dabar galima teigti, jog pensijos pririštos prie VDU, pagal kurį turėtų koreguotis draudžiamosios pajamos formulėje, betgi puikiau už mane žinote, kaip šio dydžio kaitaliojimas skirtingai veikia mažų ir didesnių pensijų gavėjus.
Apie valdžios “visagalystę” Jūs, žinoma, turite savo nuomonę, gal kažkokiu būdu žinote, kaip ji jaučiasi. Bet mane mokė ir radau tam daug empyrinių patvirtinimų savo gyvenime, kad valdžia daugiausia galvoja apie tai, kaip išlikti valdžioje. Tad tokie visuomeninės sutarties keitimai, kurie turi neigiamų implikacijų reikšmingos elektorato dalies gerbūviui, su aukščiau minėtu tikslu tiesiog nedera. Tad, sakyčiau, kad Jūs valdžios piktavalystę, bent jau šiuo požiūriu, tikrai gerokai pervertinate.
Bet visiškai pritariu Jums tuo požiūriu, kad KT sprendimai pristabdys. Juk viso dabartinio jovalo nebūtų buvę, jeigu kažkam nebūtų norėjęsi pasipuikuoti dosniausiomis motinystės išmokomis prie mažiausio perskirstymo, o taip pat rinkiminiu pensijų padidinimu 2008 m. rudenį. Kadangi demokratija yra įnoringas reikalas, štai ir gaunasi taip, kad kažkada norėjai būti labai geras ir gražus ir buvai, paskui demokratijos valia atėjo tie, kur blogi (na ten duris prieš nosį tranko, savavališkai sutartis nutraukinėja ar atgaline data pakeičia, dar kažką neteisingai daro), bet štai likimo ironija, kad tos pačios demokratijos valia ir vėl tu tas “neteisybes” gauni spręsti.
Beje, kažkaip daugelis pamiršta, kad yra ir dar vienas KT “kompensacinis sprendimas” – dėl II pakopos. Juk tai, kad visagalė valdžia nutarė, jog valstybė neišgali skirti į II pakopą 5,5 procentų ir tepaliko 2-2,5, taipogi pažeidė Jūsų minimas sutartines teises, lūkesčius ir dar kažką tų, kurie II pakopoje jau dalyvavo 2008 m. pabaigoje. Todėl valstybė turi netekimus kompensuoti, sako KT. Kadangi II pakopos dalyviai, na bent jau tie, kurie ją pasirinko blaivia galva, o ne apdūmyti reklamos ir minios instinkto, yra mažiau triukšmaujantys ir apskritai jais rūpintis – ne madoj mūsų “socialiai orientuotoj” politikoj, tai niekas šio klausimo garsiai ir negvildena. Bet jis yra ir jis nėra toks jau labai kitoks, nei Jūsų gvildenamas sodrinės pensijos klausimas. O aš ir šiuo atveju manau, kad jokios nuosavybės valstybės žadėtose pervesti ateityje, bet nepervestose (įstatymu pakeitus taisykles) sumose būti negali. Jau pervestų sumų niekas nerekvizavo (nors kai kuriose šalyse net tai padaryta), o nuosavybę sugebu įžvelgti tik čia. Ir įdomu, vienok, ar jeigu išsipildytų svajonė tų, kurie sako, kad II pakopą reikia lentomis užkalti, tuomet visiems joje dalyvaujantiems pagal sudarytą visuomenės kontraktą visuomenė turėtų “kompensuoti” nesukauptą II pakopoje pensiją iki gyvenimo galo? Manau, būtų tikrai labai keista mintis.
Žinoma, kad sodros ir II pakopos sumažinimų kompensavimai analigoški – simpatijos šiuo atveju nieko nereiškia. Gal ir išsireikalaus vykdymo, tik absurdas būtų ne todėl, kad kompensuoja, bet todėl, kad tokius pervedimus politikai savo laiku pažadėjo.
O dėl užkaltos II pakopos nežinia ką KT pasakytų, nes gal susietų su jos atvėrimu. Pastarasis labai įtartinas teisiniu požiūriu (nebesileisiu į kitokius), žvelgiant į tai ką KT pasakė apie studentų krepšelius privačiom aukštosiom. Sveika būtų tinkamai paklausti ir apie – vidurinių, ir, žinoma, apie pervedimus į II pakopą (ne visai tas pats viešais pinigais ką nors pirkti ar tiesiog juos pervedinėti, bet čia kiek į šoną).
Kaip bebūtų, gerai, kad nepaisant beveik visuotino smerkimo KT imasi finansinių bylų (o kas šiais laikais ne finansai), o jo sprendimai, bent man atrodo, geriau pataiko į vakarietiškas patirtis nei politikų ir viešų ekonomistų-komentatorių.
aš gal nebūčiau tokia optimistė, nes mane glumina sprendimai, kuriuose piniginės lėšos ir pajamos iš esmės sutapatinamos. Na, o kad visko pradžia yra ne Konstitucinis teismas, o įstatymiškai sureguliuoti geri norai, dėl to aš tikrai negalėčiau ginčytis
O, Šimonytė iš urvelio išlindo, matyt pavasaris artėja, sveikijimai. 🙂
Tai čia kaip supratau yra vykdoma toji žymioji, skambiai apdainuota beigi socialdemokratiškai žmogiška, mokesčių reforma….. Taigi, taigi… visaip kaip ir tuoletinis popierius – ilgas, pilkas ir visas į užpakalį.
ne, ta reforma jau buvo – padidėjo NPD 100 litų, mainais pabrangs šnapsas, o įmonės kažkada galės tik puse mokestinio nuostolio sumažinti pelno mokestį, kai tų nuostolių vėl užgyvens
kas čia vyksta – proto nepridėsiu, kaip sako tie, prie kurių buvo geriau 🙂
True, true. Jei jau neina pridėti, tai mažu reik pabandyt pareformuoti. Anyway, ant tos kantos, teskto pavadinimas – “Vargas dėl mokesčių. Proto reforma 24/7”, manyč, labjeu pritiktų. 🙂
Man tai norėtūsi, kad būtų įvestas nekilnojamo truto mokestis, visi padorūs piliečiai, susimokėtų protinga mokestį, o tie kieno tas NT nelabai padorus susimokėtų šiek tiek didesnį mokestį (atitinkamai nuo turto vertės). Ir tokiu būdu atsirastų pinigėlių bent skolų palūkanoms padengt:) Ir nesuprantu kaip čia taip yra, kad nei vieni nedrįsta tokio mokesčio įvesti?
Oi, kaip laukiau naujų straipsnių, vis spėliojau kada autorei širdis neatlaikys vykstančios fantasmagorijos ir išnirusi su geltonu kill bill`o herojės kostiumėliu meistriškai kardu sukapos valdančiuju darbų inspiracijas ir pačius darbus.
Ačiū ačiū už laiką ir vargą:) Kad taip dažniau, bo didelis malonumas pačia skaityti:)
Dėkui už gerą žodį, nors nieko mušti neturiu tikslo. Kiekvieno valia iš proto kraustytis pagal individualų supratimą, kol tai kitiems netrukdo. Tad ir politikams valia kliedėt tiek, kiek tai rinkėjams netrukdo, tik aišku paskui rinkėjai neturėtų ant tų politikų taip pykti, o daugiau ant savęs, bet kad tai suprastų, jie turi paskaityti Aušros Maldeikienės knygą. Man gvildenti briedą šiaip jau tingisi ir yra įdomesnių dalykų gyvenime, nei valdžios pasisakymų (darbų nelabai daug) mėsinėjimas. Nematau pridėtinės vertės – kas briedą, mato ir taip, kas nemato, nepamatys.
Bet kartais išmuša saugikliai – labiausiai tada, kai paaiškėja, kad tai Kubilius/Šimonytė/konservatoriai/dar kas nors kalti ne dėl savo nusišnekėjimų, o kitų transliuojamų kliedesių. Nėra krikščioniška, žinau, galit negėdinti 🙂
Aš tikiu kad briedą demaskuoti nei malonu nei smagu, bet mano akimis labai reikalinga. Manau, tiesiog būtina per LTV nacionalinį tranksliuotoją rodyti laidą, pavadinimu “Valstybės virtuvė” arba “Valstyvės finansai žaliems”, kurią vestų dvi charizmatiškos moterys tamsta ir p. Maldeikienė. Laidos formatas turi būti toks šiek tiek suprimityvintas (reikėtų pakentėti), būtinai su humoru, bet Jums tai natūraliai gautųsi, kur Jūs dviese paparastai pavyzdžiais spręstumėte iš ko padidinti pensijas, ar skolintis krizės išvakarėse pravalgymui brnagiai, iš ko susideda valstybės biudžetas, ir kad pirkdamas kontrobandą vagi iš savo močiutės ir pan. Gal tuomet, tie žmonės kurie rėkia “Kubilius pensiją pavogė” pamatys, kad vogti net prie didelių norų nebuvo ką. Reikia žmones šviesti, pvz. aš nesu savo mamai autoritetas ir šita tema dažnai gadina mums Kalėdas:) Mama, jei ne tamstos (Kubiliaus draugės) tai Maldeikienės tikrai paklausytų:) Ilgąja prasme manau šita laida galėtų pakeisti rinkimų rezultatus:)
Grb.Ingrida.
Nelabai supratau:“Kubilius pensiją pavogė”- o ar ne taip? Baimė apmokestinti patį save ir nuveda prie tokių kvailų,neapsvarstytų apie būsimas pasekmes, sprendimų. Visiškai nereikėjo liesti pensininkų.Buvo galima ir kitaip sutvarkyti reikalą,na kad ir progresinei ar NT apmokestinimas.
“… kad pirkdamas kontrobandą vagi iš savo močiutės ir pan.” – o kodėl ji yra.Nejaugi taip sunku pažaboti kontrobandą?Mano galva nėra noro,gal dėl to kad nubyra?
Nereikia Lietuvai demagogijos ir melo,laikas dirbti žmonėm-Tautai o ne sau ar tik savo artimui.
Pagarbiai,Juozas Masteika
Žinoma, kad ne taip. Jūs man papasakokit, kaip galima pavogti tai, ko nėra. Ar jeigu 2009 m. – 1/3, 2010-2011 – apie 1/4, 2012 – apie 1/5, o pernai ir šįmet – apie 1/6 pensijos yra mokama iš skolintų pinigų, reiškia, kad šitas sumas pensininkai “pavogė” iš dirbančiųjų ir dirbsiančiųjų, kuriems dėl šių pasiskolintų lėšų nesumažės mokesčiai ir/arba nebus skiriama papildomai kitoms viešųjų paslaugų sritims (sveikatos apsaugai, švietimui ar infrastruktūrai?)
Žinoma, kad galima buvo neliesti pensininkų, bet tada tiesiog būtų labiau paliesti kiti, nes niekas iš nieko neatsiranda. Antai daug kas sako – va Latvija nemažino pensijų (po savo KT sprendimo). Taip, mažinimą, atšaukė, bet papildomai sumažino švietimo, sveikatos ir kitų sričių lėšas bei papildomai pakėlė mokesčius. Taigi, visada yra tik pasirinkimas tarp ropės ir ridiko, o kaip sakė Šveikas, nė vienas iš jų nėra už kitą saldesnis.
Apie progresinius mokesčius ir NT – turiu jus nuvilti, nes gyvenate tuose meluose, apie kuriuos rašo Aušra Maldeikienė. Nežinau, kas jums pripūtė tos propagandos, bet aš jums galiu labai paprastai papasakoti: tam, kad iš progresinių mokesčių ar NT mokesčių būtų įmanoma surinkti bent apytikriai panašią sumą, kuri nebuvo išleista dėl pensijų sumažinimo (t.y. apie pusę milijardo litų į metus), šie mokesčiai turėtų būti mokami nuo maždaug 200 t. litų vertės turto Vilniuje (regionuose – pagal vertės ekvivalentą), o tai reiškia, kad mokestį gautų mokėti ir didelė dalis pensininkų, kuriems pensijos apskritai nebuvo mažinamos, nes 200 t. vertės butas nėra jokia prašmatnuva, pajamų mokesčiai pagal progresinę skalę irgi turėtų didėti kažkur palei porą tūkstančių litų/mėn. pajamų, o turbūt nesutiktumėt, kad tokie žmonės yra ženkliai geresnėje padėtyje, nei pensininkai, ypač jeigu tai vaikus auginantys jauni žmonės neturintys savo būsto (skirtingai nuo absoliučios daugumos Lietuvos pensininkų).
Nenene, sakysite Jūs, aš nesakiau tokius apmokestinti, aš sakiau apmokestinti “buržujus”. Tai, gerbiamas Juozai, buržujai ir buvo apmokestinti – aš save apmokestinau žiauriu progresiniu mokesčiu, nes nuėmiau sau trečdalį algos, o Kubilių apmokestinau dar labiau. Tačiau net ir 100 procentų rekvizavus Seimo narių ir ministrų atlyginimus – čia tai bent progresinis mokestis nedorėliams, tiesa? – sutaupytumėt iki 100 mln. į metus, kai dabartinėms pensijoms reikia 8 mlrd. į metus. Tai ir skaičiuokit.
Tad viską visada galima kitaip sutvarkyti, bet niekada nebus tokio sutvarkymo, kad visi sėdi laimingi ir tik kokie ten marsiečiai kažkur kosmose dūsauja. Realybėje – tik už piemenį ar ganyt. Jeigu nemažės pensijos, tai didės mokesčiai (ir gal net tiems patiems pensininkams, kuriems pensijos ir nemažėja) arba mažės gerbūvis kitų visuomenei svarbių sričių- švietimo, sveikatos, visuomenės saugumo.
Dėl kontrabandos – man niekas niekada nebyrėjo ir jūsų minimo asmeninio sentimento šiam reiškiniui neturėjau ir neturiu. Tačiau niekas man neleidžia manyti, kad su šiuo procesu gali imti ir “susitvarkyti” kažkokiu elementariu sprendimu, tik jo kažkokie nedorėliai kažkodėl nepriima. Žinoma, turite apie tai savo nuomonę, bet gal tada verta Jums balotiruotis į valdžią ir parodyt visiems, kaip galima vienu mostu užkardyti šį ekonominį, kultūrinį ir socialinį fenomeną?