Pradėkim nuo to, kad turbūt kaip daugelis mano bendraamžių vilniečių kada nors gyvenime už poną Zuoką jau esu balsavusi. Kaip ir visi žmonės darau klaidų, bet stengiuosi jas pripažinti ir nekartoti.
Nebekartosiu klaidos, nors ponas Zuokas per rinkiminę kampaniją visaip bandė man įsiteikti – nuolat citavo (nesvarbu, kad iškraipydamas kontekstą), o vienoj rinkiminėj laidoj, girdėjau, net bandė mane groti iš aipado. Atrodo, kažkas didžėjaujant nesuveikė (matyt, nedraugiškų šalių hakeriai, tie, kur vis į darželius tėveliams neleidžia vaikų užregistruoti, ir vėl sutrukdė). Dėmesį ponas Zuokas rodo ir toliau, tiesa, jau aplinkiniais keliais – gąsdindamas vilniečius, kad Remigijui Šimašiui tapus meru Vilniaus laukia baisūs karpymų, pjaustymų ir diržų veržimo laikai, nes, suprask, dirbęs Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje nieko kito ir nemoka.
Pono Zuoko požiūris į Andriaus Kubiliaus Vyriausybę yra plačiai žinomas, jo ne kartą garsiniais ir vaizdiniais signalais komunikuotas ir priklauso tai akanamistų- ikanamistų paradigmai, kuri teigia, kad toji Vyriausybė 2009 metais „sugriovė Lietuvos ekonomiką“ (pakeliui dar minčių galia sugriaudama ir Latvijos bei Estijos), nes užuot mažinusi mokesčius, didinusi išlaidas ir dargi nesiskolinusi, viską darė priešingai. Keista, kad ta „sugriauta ekonomika“ jau prieš kurį laiką panaikino krizės sukeltus BVP nuostolius, o juk daugelis pamena iki krizės buvus burbulą. Ir eurą Lietuva įsivedė, ir visa tokia „praskolinta“ (anot Vilniaus savivaldybės tinklapyje skelbiamų ir su savim po debatus nešiojamų piešinukų) skolinasi ir refinansuoja skolas pavydėtinomis sąlygomis už kone 0 procentų. Ko nepasakysi apie Vilniaus savivaldybę, kurios pastangos refinansuoti savo paskolas pastaruoju metu buvo panašios į TV reklamą, kur senis ant sofkės šaukia „tai ką, i vė nedavė?!“.
Bet tuščia jos, tos buvusios Vyriausybės, nebalsuosiu už poną Zuoką ne dėl jo požiūrio, nes, mano vertinimu, tai net ne požiūris, o tik oportunizmas. Nebalsuosiu ne todėl, kad Vilniaus skola didžiulė, nes tai vienu ar kitu būdu išsprendžiamas klausimas, jeigu tik yra noro spręsti, o ne vien reikalauti iš kitų, kad jie nemokytų gyventi, o tik padėtų materialiai. Ir net ne todėl, kad šis ponas prieš porą metų bandė man asmeniškai organizuoti problemų per valdiškus namus, įžūliai fantazuodamas milijoninius nuostolius Vilniaus biudžetui dėl mano inicijuotų įstatymo pataisų, užtikrinusių tiesiog logiškesnę turto apmokestinimo tvarką – krikščioniškai pamiršau šį nesusipratimą.
Nebalsuosiu todėl, kad Vilniaus valdymo himnu jau seniai tapo “kiti kalti, ne aš kaltas”, o tai, kas anksčiau buvo vadinama ambicijos turėjimu ir vizionieriškumu, jau seniai virto tik bandymais faktus paslėpti iliuzijų ar net melo rūke, kur vizijomis vadinamos haliucinacijos. Skola didelė? Kaltas Kubilius. Nes Kubilius sukaupė skolą iki krizės, kaip ir Kubilius toliau augina Vilniaus skolą net būdamas opozicijoje Seime. Nevalytos gatvės? Šimonytė nedavė pinigų, o kiemsargiai palauks eilėje po tų, kurie veža-skrenda-plaukia ir kurie gaus net nesamus pinigus. Neveikia registracijos į darželius sistema? Kalti kažkokie hakeriai, kurių pėdsakų valdiški namai ir vėl nerado. Žaliojo tilto skulptūros? Prilygintos Prezidentūrai, nes Vilniaus mero miesto istorijos žiniomis iki Rusijos okupacijos Vilniuje pastatų gal net visai nebuvo (primena vatnykų kliedesius apie sovietų pastatytus fabrikus ir nutiestus kelius, tarsi be jų malonės lietuviai iki šiol medyje sėdėtų). Didelės šildymo kainos? Kažkas irgi kaltas, bet taip supintai kaltas, kad net nebegaliu razrinkt – kas. Lyg kažkokiems visų kaimynams esam skolingi, o gal jie mums – velnias žino, juoba, kad kaimynus ar bent kaimynes, pasirodo, galima ir išsigalvoti.
Nenuostabu, kad į antrą turą išėjus Remigijui Šimašiui ir, per plauką, ponui Zuokui, vaikiškų kvailų gąsdinimo anekdotų apie juodąjį grabą pavyzdžiu vilniečiai jau gąsdinami diržų veržimais ir karpymais. Drebėkit, darželių auklėtojos, kiemsargiai, autobusų vairuotojai, tėveliai ir vaikeliai, senjorai poliklinikose! Gniuždomi ir jaunų idealistų lūkesčiai: Remigijus, girdi, tik gražiai atrodo, bet nieko nežino ir nedarys, tad geriau tas, kas anot padavimų „kažką“ „daro“. Neseniai atsirado dar viena, bet gan nevykusi baisa-pabaisa: miesto meru, pasirodo, negali būti libertaras. Būtų buvę gerai paaiškinti ir kas tas yr, nes ne kiekvienas žino, kuo meras libertaras „baisesnis“ už merą vegetarą ar merą humanitarą. PR agentūros kuopia makulatūros stirtas, ieškodamos kokių nors, kad ir prieštvaninių citatų, kuriomis būtų galima pagąsdinti miestiečius nesuprantamuose, todėl visai dėmesio nepatraukiančiuose plakatuose. Apie šiuo metu kiemsargių uoliai kuopiamų murzinų gatvės pakraščių lygio istoriją su „sumaišytais vaikais“ apskritai lieka tik patylėti, tad ir patylėsiu.
Remigijų pažįstu daug kartų ilgiau, nei bendrai dirbome Vyriausybėje. Ir galiu visiškai nuoširdžiai pasakyti, kad tai atviras, padorus ir konstruktyvus žmogus, nors ne visais klausimais turėdavome panašią nuomonę. Sako, geras žmogus – ne profesija, bet Remigijus nėra vien geras žmogus. Tai žmogus, kuris klauso, girdi, galvoja ir tada sprendžia. Ir bent jau iki šiol darė tai be jokių užpakalinių minčių, nors turbūt, kaip ir visi, neišvengė klaidų. Todėl antrajame ture balsuodama už jį, tikėsiuos ne antgamtinių galių panaikinti Vilniaus skolą ir mintimis užlopyti visas Vilniaus duobes ar prikurti vietų darželiuose, ne to, kad „viskas bus gerai“, nes taip tiesiog nebūna, o tiesiog sąžiningo problemų matymo, kalbėjimo apie jas ir išeičių ieškojimo. Įvertinus visas (žinoma, realias, o ne akanomiškai-ikanomiškas ar utopiškai-beprotiškai-fantastiškas) alternatyvas. O svarbiausia – skaidraus sprendimų priėmimo ir tų sprendimų komunikavimo miestiečiams. Ir to, bent jau pradžioje, manau, užteks daugeliui vilniečių, pavargusių nuo nuolatinės miglos pūtimo ir trankymo per bekelę autolenktynėmis.
Kai kartu dirbome, joks kitas kolega taip atkakliai ir nuoširdžiai nebandydavo išsiaiškinti problemos esmės, kaip Remigijus. Jis nepirkdavo argumento „taip labai reikia“ net tada, kai tikrai labai reikėjo. Tikiuosi, toks ir išliks. Turėdamas labai apibrėžtas (ir, kas, beje, labai reta – nuoseklias) pažiūras, jis noriai diskutuoja ir aiškinasi su žmonėmis, kurio požiūris tiesiog kitoks, užuot varęs ad hominem savo viena koja šlubą teisibę, kaip dažnai vyksta politikoje. Tai, beje, akivaizdu ir jo diskusijose su ponu Zuoku. Todėl už malonaus fasado Remigijaus atveju slypi visiškai adekvatus turinys.
Atrodo, kad net pats dangus sako, jog Vilniui laikas išsirinkti naują merą. Turbūt neatsitiktinai praėjusią savaitę imta uoliai šlavinėti gatves, kiemsargiai dideliais būriais (jų yra, juos tik slepia kažkur, kai nesiunčia į mitingą prie Seimo) net išsijuosę ir užtvėrę gatves kuopė miestą kaip per balandžio subotniką. Bet še tau, ėmė ir pasnigo nelaiku – ir vėl niekšai užklojo visus gerus darbus… Pirmajame ture man nekilo klausimas „už ką balsuoti“ – rinkausi Mykolą Majauską. Tačiau į finišo tiesiąją patenka tik du. Šįkart man vėl nekyla joks klausimas. Bjaurus parazitinis diskursas apie „vagia, bet daro“, kuris kažkodėl liaudies padavimuose taip limpa prie dabartinės miesto galvos – ne man.
47 Comments
Nuostabus, gražus ir teisingas komentaras. Gerai pažįstu p. Zuoką, ne tik už jį balsavau, bet ir dirbau jo vadovaujamas. Išsiskyrėm dėl tų pačių priežasčių – nenorėjau tapti manipuliacijų žmonėmis ir įtaka dalimi. Žinau, kad Remigijus tikrai bus kitoks. Nes jį taip pat pažįstu kaip tiesų, atvirą ir teisingą žmogų, kuris tikrai domėsis, tikrai darys ir tikrai nevogs.
Respect, Ingrida
Šiaip aš nesikeikiu, bet blet. Abu kandidatai, lyg maži vaikai smėlio dėžėje. Vienas atima iš kito kibirėlį, kitas jį apspjauna taip ir tęsiasi ši pasaka be galo. Gal vietoje to, jog nustot pilti vienas ant kito purvą ir lįsti rinkėjams į subines reikėtų pagalvoti apie iš tiesų naudingus dalykus, o ne kaip šiltesnę vietą po Saule užsiimti. Tik mirga, marga žiniasklaida “Zuokas parašė tą apie Šimašių..” “Šimašius suvartė Zuoką” ir panašiai. Užkniso, todėl nusprendžiau pasielgti nepilietiškai ir negražiai ir šiuo klausimu išlikti neutralus ir neatlikti savo pilietinės pareigos. Tegul berniukai sau pešasi, o berniukų vieta smėlio dėžėje, o ne mero kėdėje. Peace
Jūsų teisė. Visgi “tėškė”, “rėžė”, “vožė”, “atsikirto”, “susprogdino seksualumo bombą” et al žiniakslaidoje nei atsirado su Šimašium ir Zuoku, nei, deja, su jais pasibaigs. Tad labiau naudinga ne skaityti click’ų ir jūsų komentarų ištroškusias antraštes, o tiesiog pačia diskusiją. Ir iš to darytis išvadas, kurios gal bus ir tos pačios, bet bent jau ne kitų už jus sukurtos
Labai tipinis variantas tų komentatorių, kurie parašo savo komentaro gale žodį “Peace”. Krūva projektyvinių kliedesių, o paskui – “Peace”.
Kad rašantys panašius komentarus pamatytų, kas darosi ne tik smėlio dėžėje, turi iš tos smėlio dėžės (ir atitinkamos žiniaskiedos) išlipti patys. Kai „Žmonių“ skaitytojai užsuka čia, tai jau pliusas. Bet jei užsukę nieko nesupranta – minusas. O gal tiesiog čia komentaras iš serijos „balso vagiančiam bet darančiam čia nepridėsiu, bet gal priversiu suabejoti jo oponentu“.
“Bjaurus parazitinis diskursas apie „vagia, bet daro“, kuris kažkodėl liaudies padavimuose taip limpa prie dabartinės miesto galvos – ne man.”
Deja, “vagia, bet daro” yra jau seniai išvirtęs į “vagia ir nieko nedaro”. Pastarosiomis savaitėmis iš p. Zuoko buvo imtasi tokių prastų PR triukų dėl kurių prarado paskutinius blaiviai mastančius rinkėjus. Jei atvirai: noriu ne tik, kad p. Šimašius laimėtų rinkimus. Noriu, kad tokie, kaip (tikėkimės) ex-meras Zuokas daugiau politikoje išvis nepasirodytų.
Džiugina mane matant, kad visuomenė per tikrai nelengvus 25 metus pradeda matyti kas per rinkimus tik miglą pučia širdžiai maloniais užburiančiais žodžiais, o kas žada problemų sprendimo būdus (taip! netgi kalba ne apie problemas, o apie jų sprendimo būdus)
Aš asmeniškai balsavau pirmame ture už Šimašių, balsuosiu antrame už Šimašių. Ir pakviesiu bent 10 kaimynų eiti balsuoti kartu.
Gaila, kad nebalsavote už Vytautą Nekrošių.
Komentaras ir ne į temą, ir nesuprast – adresuotas man asmeniškai, ar Tarybai. Tad daug ir nekomentuosiu, pasakysiu tik tiek, kad balsavo 11 Tarybos narių ir kiekvienas pagal savo įsitikinimus ir sąžinę, be jokių drėmų plaukiančiu upėmis aukštyn ar ten žemyn. Tad kas ir kaip balsavo – nei Jūs žinot, nei aš žinau, išskyrus savo balsą. Nei man reikia žinoti. Nei Jums. Rezultatas yra visiškai aiškus ir nugalėtojų, kaip žinia, neteisia 🙂 Dabar laikas darbams, pagal ką ir pažinsime.
Jūs čia labai aštriai komentuojate. Aš paklausiau tik dėl to, kad jūs agituojate balsuoti už Šimašių, kurio gyvenimo samprata artima Vytauto. Artūras gerokai kitaip mąsto. O jeigu jums nelabai aišku, kaip balsavo 11 Tarybos narių, tai aš jums galiu įvardinti. Ir tai bus 95 procentų tikslumu. Universitete dirbu nuo 1983 m. Aš esu patenkintas Tarybos sprendimu. Su Artūru turime daug bendų mokslinių darbų, pažįstu jį n-metų. Dar per praeitus rinkimus kartu kandidatavome. Tik galvoju, jeigu agituojate už Šimašių, kodėl nebalsavote už Nekrošių. (Tarkime, klystu). Bet tada nebalsavo žmogus, kuris visada už Vytą balsavo. Šimašiaus požiūris į žmones yra visiškai toks pats kaip Nekrošiaus… Bet už jį neagitavote. Ir nebūkite tokia pikta. Jums netinka. Aivaras
Atsiprašau, jeigu jus kuo užgavau, bet nesijaučiu pikta 🙂 net visai priešingai. Visgi, jeigu būčiau viena iš 11 rinkikų, kurie slaptu balsavimu turėtų išrinkti Vilniaus merą iš Šimašiaus ir Zuoko ir kuris toliau turėtų su ta rinkikų kompanija spręsti aibę strateginių Vilniaus valdymo klausimų per visą savo kadenciją, vargu ar rašyčiau tokį, ar kitokį tekstą. Ką ten vargu – akivaizdu, kad nerašyčiau, tiesiog balsuočiau pagal savo įsitikinimą. Mano nuomone, tai tiesiog nepalyginami dalykai. Mano – Vilniaus gyventojos nuo gimimo I.Šimonytės gyvenimas ir darbas ar Vilniaus valdymo sprendimai nuo to, koks yra mano ir Vilniaus mero tarpusavio pasitikėjimo laipsnis, tiesiogiai priklauso gana menkai. Ko nepasakysi apie Tarybos ir Rektoriaus santykius. Todėl turbūt suprantama, kad balsavimas yra slaptas, o Tarybos nariai bendro darbo labui savo preferencijų ir pasirinkimų nekomentuoja. Gerai, kad Jūs galit juos atspėti, o aš net nespėliosiu, nes mano tolesniam darbui VU tos spėlionės tiesiog neduos jokios praktinės naudos.
Ačiū labai už šiltesnį atsakymą. Pirmame ture balsavau už Majauską. Dabar aš ir mano visa šeima, artimieji tikrai balsuosime už Šimašių. Labai džiaugiuosi, kad VU vadovybėje neliks J. Banio ir E. Butkaus, kurie tikrai balsuos už Zuoką. Tiesiog nekenčia konservatorių ir liberalų.
Išties yra labai daug žmonių, apie kuriuos galvoju labai šiltai. Tiesą sakant, tokių yra dauguma. Bet iš aibės šiltų galvojimų kartais vistiek reikia rinktis 🙂 Juoba, kad skirtingus žmones vertiname šiltai už visiškai skirtingus dalykus, ir tas, beje, galioja ir rektoriaus rinkimuose, kur pasirinkti buvo sunku, nes keli kandidatai bent jau man stovėjo eilėje 1-1,5 vieta. Jeigu būčiau ėmusi žiūrėti iš kito kampo, jie būtų persirikiavę. Jeigu dar kitaip – dar kartą. Negali lengvai suranguoti kelių objektyviai skirtingų žmonių, nebent pagal ūgį, kuris kažkokį amžiaus tarpsnį nekinta. Pirmame ture aš irgi rinkausi Mykolą, apie kurį irgi daug gero galėčiau pasakyti, jeigu jis būtų išėjęs į antrą turą, o pono mero zonderkomanda jį pradėtų kulti savo teisibėmis. Bet taip neįvyko. Todėl renkuosi Remigijų, kurį irgi gerai pažįstu ir todėl manausi, kad turiu ką pasakyti visiškai personal (tuo, beje, jis dar skiriasi nuo kandidatų į rektorius, kurio nė vieno nedrįsčiau pavadinti savo draugu ar net geru pažįstamu. O kokios ten jų partinės preferencijos – man ne taip svarbu. Net jeigu kas nekenčia konservatorių ir liberalų, tai tas yra tikrai nevienišas :)))
Puikiai! Manau kai kuriuos neapsisprendusius, jūsų komentaras įtikins.
tiesa, kad logika “kalti visi, tik ne as – klaidinga”, bet Simonytes siuloma logika “kaltas tik Zuokas” atrodo nei sazininga, nei nuosirdi.
Gal galite šią man prikišamą “logiką” įrodyti teksto citatomis, kuriose nurodyta, kad “kaltas tik Zuokas”? Lyginu du kandidatus, iš kurių vienas kiek konkrečiai kaltas dėl to, kad buvę jo rinkėjai juo nusivylė – ne taip jau ir svarbu, nes antras tai dėl to nekaltas išvis.
balsuosiu tik uz Remigiju
Viskas aišku, gražu ir teisinga, bet tie kas tai perskaitė ir taip būtų balsavę.
O tų, kurie tai skaitys ne visai savo noru, nuomonė vargu ar pasikeis, greičiau atvirkščiai.
whatever, kiekvienas laisvas rinktis. Kadangi Remigijų pažįstu seniai ir, manau, kad gerai, mano reikalas buvo atliepti tuos asmeniškumus, kurie iš “kažką (ką?) daro” komandos lekia “gražiai atrodo, bet nieko nedarys” komandai. Konstatavimo būdu konstatuoju, kad Remigijus nėra žmogus, kuris “nieko nedaro”, nes niekada toks nebuvo. O ar jis padarys ką – pamatysim. Galiausiai meras, kad ir tiesiogiai rinktas, vis dar bus tik vienas balsas Taryboje.
Jėga. 10 balų už argumentus ir dar tiek pat už formą. Ir už dailų vertimą ( “trankymas per bekelę” 😀 ). Gaila, kad retai savo nuomonę reiškiate. Laukiu jos kaip Sachara lietaus.
tą vertimą iš kažkur pasiskolinau. Gal net iš knygos. Nors originalo kalba man asmeniškai avtoprobiegas skamba geriau 🙂
o taip… po bezdorožju i razgildiaistvu. Palinkėkime to mums visiems sekmadienį p. Šimašiaus asmeny
Ponia, jūs kaip visada skėlėt taip, kad ir maža nepasirodytų, ir kartu viskas kuo gražiausiai ir nuoširdžiausiai. Aš netgi neturiu, ką bepridėti.
Sąžiningumas ir pasitikėjimas belenkiek metų buvo naikinamas iš politikos – esą to nebūna ir negali būti. Bet aš pažįstu sąžiningų žmonių politikoje – tokių, kuriais galiu pasitikėti. Ir jūs žinote, kad ne šiaip sau tą sakau 🙂
Trumpai tariant, jūs esate puiki 🙂
Dėkoju, Visatos reikalų ir klausimų valdove. Tekste iš tiesų nėra nieko, ko manęs būtų prašęs kas parašyti arba ko aš negalvoju. OK, negalvoju, kad Vilniaus mero reikalas yra sakyti, kokiom kalbom Katedroj mišias laikyti, bet ir negirdėjau tokio pasakymo, skaičiau tik pas Jus, Rokiški, komentuose. Vistik, jeigu ne ta gliučinanti reklama apie “vertibes” su 1917-ųjų metų senumo citatomis, nuo kurios mane užvakar ištiko nekognityvinis paralyžius iš serijos “ne ponial?”, ir ne ta Kovo 11-oji, kurią visą vakar praverkiau iš laimės, kad esame laisvi ir net kažkaip, atrodo, tampame geresni ir švaresni – gal nebūčiau taip gražiai parašius 🙂
Nu jau nesikuklinkit, ponia. Jūs visada rašot nuostabiai, kietai ir ryškiai 🙂
Sveiki,
Teigiamai vertinau Jūsų komentarą iki prieš prieš paskutinio sakinio – “Pirmajame ture man nekilo klausimas „už ką balsuoti””. Žmogus ne tik kad be jokios vadovavimo patirties į miesto merą (didelė pati savivaldybė ir daug jos įmonių), bet ir, mano nuomone, vienas prasčiausiai pasirodžiusių debatuose – per LRT, manau, ne visada pagrįstai ir iki galo išsiaiškinęs puolė tiek Zuoką tiek Šimašių ir galiausiai priėjo liepto galą…
Pridursiu, kad akivaizdžiai matėsi konservatorių Piar’o braižas – rankų gestai ir kalbėjimo stilistika, tai net nežinau ar per TV pažinome Majauską, ar kažkoį tai paskubomis sukurtą rinkiminį produktą 🙂
nelabai prikirtau, kuo dėl to geresnis tampa Zuokas, ar blogesnis – Remigijus? Bet čia jau jūs vertinkit, kaip norit, kas tik žmogui į galvą nešauna bevertinant
su visa pagarba, kartais argumentais būna sunkiau patikėti, kai kyla klausimų dėl pačios nuomonės objektyvumo :).
O jeigu būčiau pirmajame turi balsavusi už Remigijų, tuomet ta pati mano nuomonė apie jį jau būtų objektyvi? Keista mintis.
O kaip mums, nepažįstantiems kandidatų iš arčiau, juos vertinti? Majausko kampanija atrodė šauniai ir net per saldžiai – nuotraukos iš pokalbių su pensininkais, įvairių sričių darbuotojais, buitinės nuotraukos su vaikais etc, nors ganėtinai monotoniškas debatuose ( kas antrame sakinyje ‘Rubikonas’ ), bet palaimintas Kubiliaus ir Landsbergio kaip naujos kartos Torių atstovas.. tik va tas nemalonus incidentas su Dargužaite. ar tas reiškia, kad Majausko tikrasis veidas trumpam pasirodė, o gal katinas-hakeris perbėgo per klaviatūrą?
Dargužaitė buvo pateikusi priežastis, dėl kurių turėjo nešti kudašių iš bendradarbiavimo su Toriais, ir natūralu buvo pagalvoti, kad ir tamsta nusprendėte pasitraukti dėl panašių priežasčių.
Atrodo, tokia asumpcija neteisinga, skaitant dabartinius tamstos žodžius apie Majauską. Viena painiava!
Kiekvienas vertina taip, kaip jam atrodo tinkama. Aš pažįstu abu: ir Mykolą, ir Remigijų (dar ilgiau nei Mykolą) ir vertinu pagal tai, kaip pažįstu ir rinkausi pagal tai, kaip man atrodė. Turėjau čia konstatuoti, kad balsavau už Mykolą, nes mažiausiai man reikia trolių, kurie bandys aiškinti, kad mano parama Remigijui kažkaip nenuoširdi – ji visiškai nuoširdi at this juncture of time. “Nemalonus incidentas su Dargužaite” Mykolo asmenyje man nėra žinomas, gal tai kažkas iš FB, kurio neseku. Bet apie visą istoriją su Milda turiu savo nuomonę, kurioje nėra vienos teisiosios pusės, o Mykolas čia apskritai mažai prie ko, nepaisant to, ką sao postuose rašo suinteresuoti asmenys. Tad malonėkite man leisti taip ir toliau galvoti, nes savo galvojimą semiu ne tik, ir apskritai ne iš FB įrašų, o taipogi ir iš faktų. Paaiškinimui be detalių pakaktų turbūt konstatuoti, kad žmogus, norintis eiti į politiką, turi suprasti, jog politikoj yra daug niuansų, į kuriuos reikia atsižvelgti ir atitinkamai dėliotis savo elgesį ne vien pagal nosies tiesiąją.
Ačiū už atsakymą.
Taip, incidento kontekstas yra iš Facebook, kur Majauskas sugalvojo pritarti šlykštokam save protingu laikančio Chamo užsipuolimui ant Dargužaitės. Bet bala jų nematė. Gal nuodingoje socialinių tinklų aplinkoje atrodė, kad esu piktas trolis, bet jokiu būdu nemėginčiau ‘keisti tamstos galvojimo’, tiesiog naiviai smalsavau apie virtuvės paslaptis ir tiek. Ne veltui sako – Yra du dalykai, apie kurių gamybą publikai geriau nežinoti – tai dešra ir įstatymas. Skaidrumas, mano pėda.
Esu gerbėjas nuo 2009, sėkmės tamstai.
Sudėjus mano užpakalio žavesį ir tamstos tobulą minčių dėstymą, gautųsi tokio dydžio seksualumo bomba, jog pralenktų Šalčiūtę, Grigaitį ir Bilevičiūtę į krūvą sudėtus. Skaičiau ir giedojau gražiausias giesmes.
Jūs pajuokavote apie libertarus ir vegetarus.
Bet net tokie „nurauti“ filosofai, kaip Degutis seniai užsiėmę, pusiau civilizuota kritika, pastaruoju metu socialiniuose tinkluose švaistosi „liberastai“, „Liberalas tai politikos pide******“. Naratyvas turėtų būti gajus, yra visas sluoksnis sergantis liberalizmo baime.
Ir tai net labiau susiję su pasakomis apie baisiąją ES, visokių seksualinių monstrų tinklus, nei su tiesioginiais Kubiliaus kadencijos darbais. Tai tikra raganų medžioklė, o ne tiesiog raganų su Kubiliaus veidu 🙂
Dugin’s child must be
Ne apie Remigijų ir Artūrą, apie tekstą.
Vakar perskaičiau – prarijau, o šiandien grįžau ir perskaičiau lėtai, su pasimėgavimu. Vieno tikrai gaila – pundukai pseudorašytojų Knygų mugėj savo kuribą pristatinėja, o tikrieji klaviatūros meistrai posėdžiauja LB bei VU. Bet toks tas gyvenimas yra, jis retai būna teisingas.
Labai teisingas gyvenimas, nes visi daro tai, ką nori (žinia, tai turėtų tęstis, kol tik netrukdo kitiems, nors neretai krantuose išsilaikyti ir nepavyksta). Už tatai ir kovota 🙂 Jeigu kokie pundukai geba parašyti kažkokią kuribą, kurią kažkas skaito – vadinasi, tokia jų abipusė laimė ir laisvė, net jeigu ta kuriba – šikpopieriaus neverti paistalai su ružavu ar sąsvinio spalvos minkštu viršeliu.
Pritariu p. Mackevičiui. Dar kartą perskaičiau tekstą dėl jo formos, kuri yra tokia gera, jog net savotiškai gožia turinį.
Gaila, kad tokių tekstų (čia aš jau apie turinį) neskaito ta rinkėjų dalis, kurią vadinu babCĖmis, bulvėmis ar kitokių vaisių pavadinimais. Jeigu BabCĖ (neturi nieko bendro nei su lytimi, nei su amžiumi) neretai yra girdėjusi arba net žino, kas tas internetas YR, tai apie tinklaraščius, socialinius tinklus jau nesapnuoja. Kokybiškas turinys vis dažniau neišeina iš elektroninės erdvės ribų. Iš kitos pusės, galima atspausdinti tai ant popieriaus, pasirašytinai įteikti bulvei, bet ji nuo to apelsinu, matyt, jau nebevirs.
Ačiū už puikų tekstą!
man labai gaila, kad Jūsų p. Ingrida nebuvo tarp kandidatų i miesto merus . Sėkmės visur ir visada .
Ačiū. Bet, žinokit, man dėl visos aibės priežasčių tai visai negaila 🙂
Suprantu, bet vistiek gaila !
Labas.
Ar faktas, kad palaikote Remigijų Šimašių turėtų implikuoti, jog prijaučiate austrų ekonomikos mokyklai? Nes jeigu taip, tuomet labai keista, turint omenyje kaip daužote Laisvosios rinkos institutui per galvą keinsistiniais plaktukais.
Jeigu ne – mažiau keista, nes išeitų, kai palaikote asmenį atskirdama jį nuo ekonominių idėjų.
Žymantai, neverskit manęs manyti, kad pervertinau jūsų platų mąstymą. Šitas tekstas nereiškia, kad aš prieš šauktinių kariuomenę 🙂 Žmogų, kurį gerai pažįsti daugelį metų, o šiuo atveju būtent taip ir yra, gali vertinti daug nuodugniau, nei vien tik pagal jo palaikomas ekonomines pažiūras, pažiūras į gėjus, ar ką nors, ką jis sako (dažniau, beje, neva sako, nes medijai neužtenka vietos ir laiko pateikti visą vaizdą, ką jau ten ir bekalbėti apie gilią analizę). Turbūt tik požiūris į laisvę, Rusiją ir jos agresiją būtų vienintelis, kuriam išsiskyrus negalėčiau palaikyti žmogaus, nepaisant to, kad požiūris į kažkokius kitus dalykus sutaptų.
Austrų mokykla man netrukdo, netgi randu joje artimų man požiūrio taškų, ir Hayekas man labai imponuoja kaip asmenybė, kaip ir Keynesas, beje ir dar ne vienas anksčiau gyvenęs ar dabar gyvenantis dėdė. Tad jūs užduodat klausimą panašiai, kaip vaikystėje užduodavo kai kurie vaikai: ” ar tau geriau, kad tėtis numirtų, ar kad mūsų katytę su mėsmale sumaltų?”. Aš nemėgstu paviršutiniškumo ir ignoravimo to fakto, kad kai kalba eina apie valstybės valdymą, visada yra daugiau nei viena nuomonė, ideologijoj gali būti black or white, gyvenime taip būna retai, ypač ekonomikoje. Ir aš su malonumu gerbiu ir libertarus, ir socialistus, jeigu jų pažiūros nuosekliai sueina abejose balanso pusėse, o dėl moralės dalykų neturiu jokių abejonių. Aš tik netikiu prielaida apie racionalų individą, taip pat manau, kad didelė nelygybė yra blogai iš principo, o ne Dievo duota dėl skirtingų sugebėjimų. Kita vertus apie “keinsizmą” in action, t.y.kaip jis dažniausiai būna pritaikomas, irgi moku papasakot daug liūdnų dalykų, kuriuos iliustruoja valstybės skolos, neretai užaugintos dėl neva “ekonomikos skatinimo” viešomis investicijomis ar didinant gyventojų pajamas ir paklausą. O realiai – dėl rinkėjų pirkimo, ar beprasmiškų projektų, neretai duodančių asmeninę grąžą vardu “otkatas”.
Tad šis mano tekstas nereiškia nieko kita, išskyrus tai, kad pažįstu Remigijų daug metų ir turiu ką pasakyti apie jį kaip asmenį ir tuos “priekaištus”, kuriuos jam klijuoja konkuruojanti firma. Jis galėtų būti visiškas kairysis, ir tai nieko mano vertinime nepakeistų. Juk tekste gan aiškiai parašyta, kad mūsų nuomonės sutampa nevisada (nors vistiek dažnai, neslėpsiu). Pabaigai, o ką jūsų nuomone reikštų, jeigu aš palaikyčiau kandidatą, kuris apskritai JOKIŲ pažiūrų neturi? 🙂
Jūs palaikykite ką Jūs norite, man nulis sveikų šioje vietoje. Aš komentarą rašiau ne dėl to ir klausimas kilo ne dėl to.
Aš norėjau išsiaiškinti, kiek Jums artima ar kiek ne artima austrų ekonomikos mokykla. Turint omenyje, kad su tokiu nuostabiu žmogumi kaip A. Maldeikienė dažniausiai kalbate per vieną ir tą patį tašką daugelyje atveju ir daugelyje kontekstų, palikau šiek tiek nesusipratęs. Nes ponia A. Maldeikienė visą gėlavandenę neoklasikinę ekonomikos stovyklą yra pasiruošusi išsprogdinti šaibom (tai iliustruoja tiek dažni komentarai spaudoje, tiek paskaitos internetuose, tiek Melo ekonomikos keletas skyrių). Tai šioje vietoje man ir kilo abejonė dėl ekonominių idėjų palaikymo ar pasmerkimo (rašote, kad austrų mokykla Jums netrukdo, na, geopolitikoje man F. Fukuyama irgi netrukdo, tačiau aš jo idėją apie Vakarų civilizacijos pasiektą galutinį politinio kūno išsivystymą į vertybinę demokratiją, kuriai nebėra kur betobulėti ir kuri turi apsiausti visą pasaulį ir viskas bus gerai, smerkiu ir sakau, kad jai nepritariu). Juolab, kad puikiai atsimenu, kaip LRT Forume, kuriame buvo diskutuojama apie S. Jakeliūno sukurtos darbo grupės veiklą, kurios tikslas buvo eilinį kartą reformuoti mokesčių sistemą, išgirdusi ponios K. Leontjevos samprotavimas apie Lafero kreivę, kad mažinsime mokesčius ir surinksime daugiau į biudžetą ir kaip Jūs sakote, bus zašibys viskas, pasijuokėte ir pasakėte, kad ta kreivė graži tik teorijoje. Šiuo pavyzdžiu aš nenoriu visko suabsoliutinti ir išvesti kažkokias nekintančias prielaidas, man visą laiką atrodė, jog esate kieta keinsistė ir tokiems L. Miseso samprotavimams, kad valdžia ekonomikoje turi žinoti vienintelį dalyką – ko ji daryti negali, nelabai pritariate.
Tiesa, aš gal dar jaunas todėl nesuprantu, kaip įmanoma preferencijose laikyti Hayeką ir Keinsą? Čia ta prasme, iš to pasiėmiau kas patiko, tada pasižiūrėjau kas pas kitą gero, irgi pasiėmiau, tada pas kokį T. Piketty nuėjau, pasižiūrėjau, kad visai neblogai apie pasaulio korporacijų pelnus kalba ir geometrine progresija didėjančias socialines atskirtis, tai ir iš to dar pasiėmiau kažką, P. Krugmanas kažką savo tinklaraščiuose rašo, – pusę tinka, o pusę ne, tai tą pusę ir paimsiu. Tekšt plekšt. Čia atseit kaip kepti blynus su viskuo, kas yra šaldytuve?
Rašote, jog poną Šimašių pažįstate ir jo idėjinės klišės Jums net jokio poveikio nedaro, nes ideologija ir gyvenimas vertinime nepajėgia imponuoti jokio santykio. Nesutinku, bet tebūnie. Dar kartą noriu pažymėti – pamirškite poną Šimašių, man jis irgi patinka ir aš noriu, kad jis būtų gražaus miesto meru. Aš su Jumis noriu padiskutuoti idėjinėje dimensijoje, kuri žinoma, labai plati, tačiau joje įmanoma save identifikuoti – o gal ne?
Visiškai sutinku, kad visada būna daugiau nei viena nuomonė ir savęs apribojimas spalvotos pašiūrės pasaulyje – yra tik taip ir tik taip, o kitaip būti negali yra destruktyvus pats iš savęs. Reikia žinoti, kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis gali būti “kitaip”, tačiau savus rėmus irgi reikia turėti. Visas sudėtingas socialinis pasaulis turi rėmus.
Nereikia vienu metu “laikyti preferencijoje” Hayeko ir Keyneso, nes tai vargiai įmanoma, tačiau visiškai įmanoma rasti, ką pasisemti abiejų mintyse, o taipogi – jų dispute, trukusiame visą gyvenimą. Nesu jokia “kieta keinsistė”, nors Keynes’ą laikau genijum. Nesu ir austrijokė, nes, mano nuomone, joje stinga dėmesio daugeliui labai aktualių klausimų. Aš nemanau, kad valdžia ekonomikoje turi žinoti tik tai, ko ji negali daryti, tačiau R.Reagano ironija, kad frazė, kuri turi priversti bet kurį sargiai suklusti, yra “I am from government and i am here to help”, turi savyje daug racionalaus grūdo ir tą galiu paremti pakankamai ilga savo patirtimi darbo viešajame sektoriuje, nors tuo būdu “pasisakau ir ant savęs”. Beje, įdomu, kad Jūs minite mus su Aušra kalbant panašius dalykus: manau, dauguma žmonių mano, kad mes kalbame visiškai skirtingai, nes kaip taisyklė, mus mėgsta ir nemėgsta visiškai skirtingi žmonės.
Kalbant apie blynų maišyma: būtent tą ir esu minėjusi per paskaitas, kad dabartnis economics’as būtent ir yra skirtingų mokyklų postulatų plakinys, kuris apeina dalį labai svarbių klausimų, kaip pvz. krizes, nes pagal racionalaus individo postulatą, kuris yra vienas kertinių, jų negali būti apskritai. Ir būtent todėl tas mokslas, ar bent jau tai, kas tradiciškai dėstoma dėstant ekonomikos teoriją, yra tokioje egzistencinėje š…
Ekonomika yra “mokslas” apie mitybos grandinę. Nieko daugiau. Požiūrio ar pažiūrų taškai pasiskirto pagal tai, kurioje grandinės vietoje žiūrėtojas randasi.
Jaunimui palinkėčiau per daug “neužsisėdėti” romantiškoje polemikoje apie titanišką idėjų kovą.
Esame maža šalis, mums reikia daugiau plėšrūnų, o mes 25 metai kaip masiškai ruošiame planktoną. Kaip sako klasikai, vargas dėl proto. 🙂
btw, su pavasariu.
Puikus tekstas. Na, kaip ir laikas jau būtų pradėt brist iš to liūno pavadinimu “vagia, bet daro”. Linkiu Vilniui apsivalyti, gavėnia juk tinkamiausias metas. 🙂