Kitą sykį paprašykit, kad jums sukurtų geresnę „legendą“. Apie mistinę „eilutę“ biudžete

Biudžeto antras skaitymas atrodė įdomiai. Trys iš keturių koalicijos partnerių nebalsuoja už priėmimo datą. Opozicijoje esančios TSLKD ir LS frakcijos – balsuoja už, nes, kad ir ką galvotum apie 1000 litų MMA proporcingumą ir šio sprendimo ilgalaikes pasekmes, Seimas MMA dydžio netvirtina, todėl svarstomi biudžetai visais svarbiais parametrais – pajamų plano realumu, bendro išlaidų lygio atitikimu Fiskalinės drausmės įstatymui, planuojamo deficito lygio tinkamumu – iš esmės niekuo nesiskiria nuo spalio viduryje A.Kubiliaus Vyriausybės pateikto pradinio projekto. Džiaugiuosi, kad buvusios daugumos
atstovams, pakitus pozicijai valdžios atžvilgiu, tebepakanka išminties matyti valstybei svarbius dalykus, net jeigu juos teikia politinis priešininkas. Džiaugiuosi, kad ir naujai daugumai, atrodo, pakako proto iš visų gausybės pažadų pasirinkti vieną ir į jį koncentruojantis pateikti iš esmės nepakitusį biudžeto projektą. Jeigu tokie biudžetai bus priimti, ponas Šadžius galės ramiai vykti į road show ir leisti naują obligacijų emisiją, nes esminis pastarojo laikmečio rinkų nerimas – kad naujoji dauguma atsisakys fiskalinės drausmės principų – būtų nesunkiai išsklaidytas.

Bet kas nutiko koalicijos partneriams, kad jie staiga nepritarė priėmimo datai? Lauk ir sulauksi atsakymo. Ach, kaip paprasta… Kalta viso labo investicijų programos (VIP) eilutė, kur konservatorių ministrė Šimonytė, „priskirstė pinigų konservatorių savivaldybių projektams ir nieko nedavė savivaldybėms, kur darbiečiai gerai pasirodė“…. Vyrai, kitą kartą sugalvokite ką nors įtikinamesnio, nes atrodote stačiai kvailai.

Vienas esminių biudžeto planavimo pakeitimų, kurie buvo padaryti Vyriausybės, kurioje dirbau, – visiška ministro atsakomybė už jam Seimo patvirtintas lėšas investicijoms. Todėl už lėšų paskirstymą vienarūšiams projektams (mokykloms, kultūros namams, bibliotekoms, medicinos įstaigoms) geriausiu būdu savo biudžeto ribose atsakingi konkretūs ministrai, kurie patys ir patvirtina lėšų paskirstymą konkretiems objektams. Ne Seimas ir ne Vyriausybė.

Tik tokiu būdu įmanoma pasiekti, kad prie milijardus siekiančios jau dabar vykdomų „tautinių“ investicinių projektų likutinės vertės ribotos lėšos bus koncentruojamos geriausiu įmanomu būdu, užuot drabsčius jas po 200 tūkst. atskiriems ir dažnai naujiems objektams, kuriuos Seimo nariai norėdavo įtransliuoti į biudžetą tam, kad juos pašlovintų rajono laikraštyje. Juk visi atsimena, kaip atrodydavo biudžeto svarstymai ankstesniais laikais, kai visi stebėtojai kvatodavo, jog Seimo nariai rungiasi tarpusavyje, kas daugiau savo „parapijos“ objektams pasiūlys. Tai, o ne deficitas, skolos dinamika, pajamų realistiškumas tapdavo biudžeto svarstymo „vinimi“. To nebeliko. Kai kurie Seimo nariai vis dar iš inercijos teikė siūlymus skirti X lėšų N rajono centro kultūros namams ar M rajono centro mokyklai, bet tokių buvo mažuma.

Taigi, Šimonytė net ir norėdama negalėjo paskirstyti investicinių lėšų konservatorių savivaldybėms, kaip ir niekeno kito savivaldybėms. Ir Kubilius negalėjo. Juoba, kad ir nenorėjo, nes patys ir pasiūlė keisti biudžeto sudarymo tvarką ir baigti tą šimtatūkstantinį balaganą, kai turime nebaigtų projektų už milijardus litų, praktiškai visus pradėtus iki krizės. Ironizuodama galiu pasakyti, kad Kubiliaus Vyriausybės ministrai, neturėdami galimybių pradėti naujus projektus „savęs įamžinimui“ dėl lėšų apkarpymų, iš esmės neužsiėmė niekuo kitu, kaip tik ankstesnių vyriausybių ir seimų pradėtų projektų „kryžiaus nešiojimu“, kurių dauguma buvo stadijoje „nei praryti, nei išspjauti“, o kai kurie dvelkė monumentalizmu ir gigantomanija. Kai kurie kolegos, kaip Arūnas Gelūnas, pasiekė, mano nuomone, stebuklingų rezultatų, koncentruodamas ribotas lėšas į arčiausiai užbaigimo esančius ir tokiu būdu kasmet užbaigdamas kažkiek projektų.

Taigi, jokio paskirstymo – nei konservatoriams, nei nekonservatoriams nėra, nes nėra paties biudžeto. Buvę ministai preliminarius lėšų paskirstymo projektus Seimui buvo pateikę, tačiau tie projektai naujų ministrų niekaip neįpareigoja, nes konkretų paskirstymą tvirtins būtent jie pagal tai, kiek galiausiai Seimas patvirtins jiems biudžeto.

Dabar pakalbėkime, kaip nūnai mėgstama, „pagal paniatkes“, t.y. apie litus, kurie yra visa ko matas. Atmetus ES lėšomis finansuojamus projektus ir jų kofinansavimą, o taipogi keliams skirtas lėšas, lieka kiek daugiau nei 400 mln. litų „tautinių“ investicinių lėšų. Nedaug, tiesa? Ypač kai likutinė jau vykdomų pojektų vertė siekia milijardus. Dėl šios priežasties garsiai kalbėjusi apie kažkokių mistinių projektų karpymą MMA didinimui finansuoti naujoji dauguma VIP planuojamų lėšų praktiškai nepakeitė, nes prisėdusi prie biudžeto pamatė, kad dauguma projektų – same old story…Patiems socialdemokratams pažįstami dar nuo ikikrizinių laikų. Tie patys “nei praryk, nei išspjauk”.

Didžiausiomis „tautinėmis“ VIP lėšomis disponuoja europinių lėšų neturinti KAM. Toliau rikiuojasi ŠMM, Kultūros ministerija, SAM ir galiausiai – SADM, VRM, FM.  Iš minėtų ministerijų tik KAM, FM ir SADM vadovavo konservatorių deleguoti ministrai, tik va bėda – KAM jokių savivaldybinių „ulyčių renovavimo ir paminklų statymo“ projektų nevykdo. Kaip nevykdo tokių projektų ir FM, investuojanti tik į VMI, muitinės ir centralizuotas apskaitos bei iždo informacines sistemas. SADM investicijų biudžetas, palyginus su kitomis – mažas.

Taigi, net atsiribojant nuo to fakto, kad nei ŠMM, nei KM, nei SAM, nei VRM vadovai nebuvo konservatorių deleguoti ir skirstė lėšas pagal savo požiūrį į racionalumą ir efektyvumą, didelė “tautinio” VIP dalis tenka būten Darbo partijos kontroliuojamoms ministerijoms ir už ją bus atsakingi būtent šios partijos deleguoti ministrai. Tai iš kur tie ant kiekvieno kampo besivaidenantys  konservatoriai, drumsčiauntys koalicijos tarpusavio supratimą?

Naujiems ministrams teks sunkiai pasirinkti – ar toliau ieškoti būdu, kaip ribotas lėšas paskirstyti tarp M projektų, kurie pradėti prieš N metų, kad kuo greičiau kiek įmanoma juos pabaigti ir išsivalyti, ar pradėti naujus objektus, kurių viešuosius pirkimus galėtų bandyti laimėti teisingi rangovai, o tuos M projektų marinti, o gal išsprogdinti, kartu išsprogdinant ten sukištas lėšas. Visa bėda, kad tuos savo sprendimus teks paaiškinti viešai, nes visuotinio lėšų trūkumo laikais naujų objektų pradžia turėtų būti pagrįsta tik išimtinėmis aplinkybėmis, pvz. avarine būkle. Ypač kai anos kadencijos metu tos pačios Darbo partijos deleguota Audito komiteto pirmininkė vainodavo Vyriausybę kiekvieno biudžeto svarstymo proga, kad, šiukštu, nebūtų pradedami nauji objektai. Viešai ir atvirai deklaruojami pageidaujami lėšų skirstymo principai – pagal tai, kaip kas balsavo – tikrai prasilenkia su efektyviu ribotų išteklių naudojimu.

Premjeras, apsigynęs daktaro disertaciją iš biudžeto planavimo dalykų, kaip niekas kitas turbūt supranta, kad Seimas turi tvirtinti strateginius sprendimus, o ne drabstyti šimtą kitą tūkstančių konkrečios savivaldybės konkrečiam, vienam iš šimtų tokių pačių, objektų. Todėl keistai skamba nostalgiški prisiminimai apie anksčiau buvusią tvarką, paverčiančią biudžeto svarstymą turgumi už tūkstantį – labiausiai nelogiška būtų, jeigu ši Parlamento vardo neverta mada vėl sugrįžtų.

Taigi, legenda apie mįslingąją eilutę biudžete aiškiai “žalia” ir neturi šanso prisirpti. Be to, šio paaiškinimo negana, nes  yra  ir kitų klausimų. Jeigu Darbo partijai nepatiko eilutė, kurios biudžete net nėra, tai kas nepatiko tvarkiečiams ar lenkams irgi nebalsavusiems už? Ir kodėl, jeigu nepatiko tik kažkokia pseudoeilutė, biudžeto lydimieji, kurie yra labai svarbūs, kad biudžeto skaičiai derėtų ir jis galėtų būti vykdomas, svarstymą praėjo irgi iš esmės tik dabartinės opozicijos dėka?

Darbo partijos atstovų komentarų, padėstytų viešumoje po balsavimo į butelį atgal nesukiši. Pasakyta daug ir toli gražu ne apie vieną eilutę: pradedant nuo konkrečių išlaidų, baigta sąmokslų teorijomis…Visgi, turbūt koalicija balsuos už biudžetą. Balsavimas dėl priėmimo datos rodo, kad jis gali būti priimtas net ir trim iš keturių nebalsuojant ar balsuojant prieš. Vadinasi, biudžeto pakavimas su reikalu, vieno pono (ironiškai?) užvadintu jo “nekaltybe”, veikiausiai neturi jokios prasmės. Tik savo veiksmų paaiškinimui verta pagalvoti apie kredibilesnę legendą, antraip atrodys, kad besiruošiant valdyti stinga išmanymo ir apie biudžetą, ir apie ministrų atsakomybės ribas.

About ...

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ingrida_Šimonytė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink. Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

39 Comments

  1. Rimantas
    Posted gruodžio 19, 2012 at 9:33 am | Permalink

    Labai taikli ir gili analizė. Ypač žiniasklaidoje likęs nepastebėtas klausimas dėl TT ir Lenkų nebalsavimo motyvų. Nes jei jie neturi tam savų motyvų, matyt turi svetimus?

  2. DeMarco
    Posted gruodžio 19, 2012 at 11:37 am | Permalink

    2008 m. po Seimo rinkimų, A.Kubilius gana dažnai kalbėjo apie vadinamojo” flat rate” – (PVM, GPM, Pelno mokesčio tarifo suvienodinimo) taikymo Lietuvoje.Imtas Slovakijos pavyzdys, neva vienodo dydžio pagrindinių mokesčių tarifai įneša daugiau aiškumo investuotojams (tuo metu Slovakija iš tiesų progresavo įspūdingai).Bet po to kažkaip nutilta ir šios minties atsisakyta.Kodėl tokia įdėja palaidota ir jos atsisakyta?

    • Posted gruodžio 19, 2012 at 12:08 pm | Permalink

      Flat rate nėra tai, flat rate yra proporcinio tarifo sistema (versus progresiniam tarifui). Taigi, flat rate turime. Slovakai buvo nuėję dar toliau (tiesa, dabar to jau, atrodo, atsisako) – suvienodino visų pagrindinių mokesčių tarifų lygius. Ir Lietuvoje 2008 m. gale iš esmės tą buvo bandoma įgyvendinti, nors tokiomis sąlygomis, kokios klostėsi, reikėjo mažiau tokio pobūdžio virsmų, o tiesiog elementaraus, fiskalinio sprendimo – didinti mokesčius, kurių didinimas mažiausiai kenkia. Todėl bandant tą Slovakiją atkartoti, gavosi, kaip visada tokiais atvejais – politinis balaganas, nes sunkiausia buvo apsispręsti, ties kuriuo skaičiumi lyginti. Slovakiškas 19 procentų lygis būtų buvęs per mažas, o vienodinti tarifus ties 20 ar 21 vis kas nors nesutiko. Galiausiai GPM (įskaitant sveikatos draudimo atskirtąją 6 proc. dalį) sumažėjo iki 21 procento (mano nuomone, visai be reikalo), pelno mokestis padidėjo iki 20 (metams, irgi manau visai be reikalo), o PVM padidėjo iki 19, nors vėliau jį vistiek teko didinti iki to paties 21 procento. Tai išskyrus pelno mokestį, galima sakyti, kad taip ir yra 🙂 Pelno mokesčio didinti iki 21 procento tikrai nereikėtų. Visgi, aš apskritai esu tos nuomonės, kad tame tarifų vienodinime yra nemažai marketingo ir numerologijos, tačiau gerokai mažiau esmės. Štai ir Lietuvoje prikišamai badant tuo Slovakiškų devynioliktukų pavyzdžiu, dažniausiai būdavo visiškai pamirštama, kad šalie 19 procentų pajamų mokesčio buvo nustatyta dar ir 13 procentų sveikatos draudimo įmoka, kuri Lietuvoje iki pat 2009 metų buvo sudėtinė pajamų mokesčio tarifo dalis. Bet tas tuo pačiu įrodė, kad numerologija veikia :\

  3. Paulius Žuvyčius
    Posted gruodžio 19, 2012 at 1:35 pm | Permalink

    Man irgi kilo tam tikra baimė, skaitant komentarus dabartinės pozicijos, kad vėl prasidės ankstesnė “beleberda”. Kas blogiausia tokie prašymai anksčiau buvo vykdomi skiriant lėšų iš vyriausybės investicinių programų. Jei aš gerai suprantu – tai būna skolinti pinigai. Dabar dar neįsigilinau iš kur jie siūlo gauti lėšų. Iš esmės vyriausybės investicijos turėtų būti skirtos pritraukti lėšas į tam tikrą regioną. Tai yra sukurti sąlygas darbdavių įsikūrimui. Mokyklų renovacijos ir kitokie panašūs projektai turėtų būti vykdomi savivaldybių. Savivaldybės, seniūnijos ir kitos savivaldos institucijos yra arčiausiai žmonių ir jie turi žinoti kur yra didžiausias poreikis lėšų. Dar blogesnis variantas būdavo kai renovuodavo reikia ar nereikia. Arba tarkim keičia stogą medinėje mokykloje, sutvarko grindis, bet nieko nedaro su elektros instaliacija, šildymu ir žaibolaidžiu. Tai buvo nusikalstamas aplaidumas, o gal ir blogiau.

    Visgi Kubiliaus vyriausybė įvedė aiškias pinigų skirstymo taisykles ir jomis reikia vadovautis ateityje. Aš asmeniškai tikiu, kad dabartinė pozicija bus susiskaldžiusi ir nutarimai bus priimami konservatorių ir liberalų pritarimu. Butkevičius nėra visiškai atitrūkęs nuo realybės ir supranta, kad nelabai išeičių yra. Nėra pinigų tiek, kad galėtų sklaidytis. Nėra, nebus ir nebus dar labai ilgai, o gal ir niekada nebebus kaip buvo 2004-2007. Socialdemokratai suprato šios krizės pamoką, tik to nenori parodyti, nes tai būtų pripažinimas buvusios valdžios pasiekimų. DP ir TTP neišmoko ir jų elgesys yra kenkėjiškas valstybei. Nepaisant to, jei nebus patvirtintas biudžetas, bus gyvenama pagal praeitų metų biudžetą. Tai garantuotų komunistinių nesąmonių nebuvimą.

    • Posted gruodžio 19, 2012 at 4:00 pm | Permalink

      kitų metų biudžeto projektas, kurį ketinama priimti rytoj iš esmės ir yra šių metų biudžetas, su inkliuzu pirmininkavimui ES 🙂

      • ing
        Posted gruodžio 29, 2012 at 5:04 pm | Permalink

        šitas senas naujas finministras sakė, kad biudžeto skaičių nekeis, va ministerijos darys ką nori su tais skaičiukais, pačios persiskirstys. tvirtinant biudžetą visa eilė parlamentarų verkė dėl bažnyčių, mokyklų, ligoninių ir pan. projektų. ir senas naujas finminas sakė, kad viską rimtai apsvarstys, bet ministerijose. kiek tame tiesos? nuo kada ministerijos pirma pateikia programinius dokus finansavimui, o vėliau persimąsto?

        • Posted gruodžio 30, 2012 at 12:45 am | Permalink

          kaip jau ir minėjau, ministerija paskirsto jai biudžete paskirtas lėšas investcijoms tarp įvairių investicinių projektų, kurių istoriškai jau ant peties tempia skaičių N. Tai, žinoma, priimant sprendimus galima įvertinti, kokių pageidavimų svarstant biudžetą turėjo kokie nors Seimo nariai, tačiau turint daug problemų ir mažai pinigų viskas normaliomis sąlygomis visgi atsiremia į racionalumo kriterijus. Jeigu turi N pradėtų mokyklų rekonstrukcijų, o kažkas tau pasiūlo pradėti naują rekonstrukcijos projektą už M milijonų miestelyje, kuriame pagal ministerijos vertinimą greitai nebebus kam eiti į tą mokyklą, tai už tokius siūlymus riekia gražiai padėkoti, bet daryti tai, kas racionaliausia, kad būtų baigta tai, kas jau “darbotvarkėje”. Yra ir tokių siūlymų, kurie apskritai yra ne valstybės, o atitinkamos savivaldybės reikalas – kaip kokia kapinių tvora, kurią vis siūlė tverti iš VIPo lėšų vienas Seimo narys. Anksčiau dėl visų tokių reikalų būdavo balsuojama priimant biudžetą, dabar jau to nebėra ir labai gerai, nes tai ne Parlamento lygio klausimai – atsakomybė už racionalų lėšų panaudojimą tenka ministrui. Jis turi įvertinti visus siūlymus – bendruomenių, savivaldybių, Seimo narių, taipogi savo strateginius dokumentus, bet jo žaidimo aikštelė visada ribota ribotomis lėšomis. Taigi, senas naujas ministras teisus-elementarus politinis mandagumas reikalauja įvertinti net pačius keisčiausius siūlymus , bet jeigu “šakiniai” ministrai elgsis racionaliai ribotų lėšų sąlygomis tai daugumą Seimo narių iniciatyvų teks pamišti, ypač tų, kurie apskritai nesusiję su valstybės investicijomis, o yra savivaldybės reikalai. Reikia pasakyti, kad dažnai tas iniciatyvas teikdami Seimo nariai jokio realaus rezultato ir nesitiki – svarbu, kad apie juos, kaip kovotojus už parapiją parašo vietinis oficiozas, o kad tas siūlymas nei į tvorą, nei į mietą pagal biudžeto įstatymus ar Statutą – mandagi publika nutyli.

  4. Posted gruodžio 19, 2012 at 2:37 pm | Permalink

    O jūs tą paukščiuką specialiai užsidėjot? Keistai žiūrisi, kai FB share’inu 😀

    • Posted gruodžio 19, 2012 at 3:58 pm | Permalink

      radau tokį Gioteburgo Universume panašiai nusikirpusį ir nutariau, kad bus geriau už pretenzingą nuotrauką. Dizainas reikalo yra gemalo lygyje, tai labai nepykit.

  5. Arvydas
    Posted gruodžio 19, 2012 at 3:22 pm | Permalink

    Dėkui už gerus darbus. Nervas genda, kai pagalvoji, kad vėl valdantieji gali padidinti švaistymą.

    Truputį ne į temą. Ingrida, ar jūs buvote neseniai sukūrusi FB puslapį? Jūsų vardo puslapyje sparčiai pradėjo rinktis sekėjai (2200+) ir tas puslapis gruodžio 13 dieną dingo. Soctinklai pagerina straipsnių sklaidą ir galimybes dalintis, diskutuoti (patogiau skaitytojams).

    • Posted gruodžio 19, 2012 at 3:35 pm | Permalink

      su fb puslapiais turiu gana įdomią patirtį – porą metų už mane tokį pikantišką puslapį mano vardu run’ino toks ponas Paukštys, menininkas-zuokininkas-aršus šimonytės kritikas ir siūlytojas jai užsičiaupti. ten irgi draugų buvo nemažai pridygę, nors bet kas mane labiau pažįstantis galėjo suprasti, kad tokių ekscentriškų bajerių, kaip tas fb profilis, viešumoje vengiu. Kadangi ekscentriškumas perlipo ribas ir visokie pasisakymai tautinių mažumų klausimais jau ėmė atrodyti neskaniai, teko tą reikalą uždaryti per admin’ą. Prieš maždaug savaitę sužinojau, kad yra mano vardu kitas profilis, kuriame buvo sukaupti mano parašinėjimai ir tą padariusi savo iniciatyva be jokios mano žinios mergina kreipėsi į mane su siūlymu visą tą ūkį perimti. Susitarėm, kad laikinai jį pridarysim. Kada nors turbūt atsirasiu ir ten, blogas užgimė visai spontaniškai, apsiskaičius vyriausybės programos 🙂

  6. vytautas
    Posted gruodžio 19, 2012 at 6:51 pm | Permalink

    Ingirda, jūs Google+ aplankykit. Gal ne populiarumo ir sklaidos tikslais, nes iš ten jus ir taip skaito. Bet būtent G+ gana neblogų pasikapojimų įvyksta. Aišku, jei laiko turit, nes jį valgo nežmoniškai.

    • Posted gruodžio 19, 2012 at 9:12 pm | Permalink

      pasvarstysiu. Laiko kol kas dar neturiu, bet tai natūralu – visi atidėlioti darbai sukrito. Gal vėliau atsiras. Gerą “pasikapojimą” argumentais labai vertinu

  7. Evaldas
    Posted gruodžio 19, 2012 at 7:00 pm | Permalink

    Džiaugiuosi, jog bent kartą, per tą neilgą nepriklausomybės laikotarpį, turėjome tinkamą finansų ministrę.
    Ačiū jums už gerą darbą, Ingrida.

  8. host ex
    Posted gruodžio 19, 2012 at 7:42 pm | Permalink

    Visiškai nuoširdžiai: trūksta žodžių apsakyti, kaip patinka skaityti jūsų tekstus ir mėgautis jų taiklumu, nuoseklumu, žaismingumu, humoru, aliuzijomis, įžvalgomis ir daugeliu kitų dalykų. Neįsivaizduoju, kaip jūsų būtų galima nemylėti 🙂

    (Net (ypač) kai skaičiau jūsų pastabas dėl savo rašliavos, jaučiausi lygiai taip pat)

    Gaila, kad neteko mokytis ar dirbti kartu ir truputį pavydu tiems, kurie turi malonumą su jumis dažniau bendrauti.

    Paguoda bent tokia, kad jūs lietuvė. Gal nevykęs palyginimas, bet, sakyčiau, esate finansų politikos Meilutytė visomis geriausiomis prasmėmis.

    Patikėkite (nors veikiausiai ir taip žinote), tikrai daug, tikrai protingų (ir su politika nesusijusių) žmonių mato ir labai vertina tai, ką jūs darėt ir ką padarėt per visus tuos metus.

    Norėčiau, kad jūs į kokį universitetą ir visiems pirmakursiams ekonomikos/finansų valdymo pagrindus dėstytumėt. Ir studentams būtų kaifas, ir, esu tikras, pačiai patiktų ir mums visiems būtų nauda – padidintumėte kritiškai mąstančių būtybių skaičių.

    Ir nenusiminkite, jei (kai) atrodys, kad dėmesys lyg sumažėjo, lyg jūsų nuomonė mažiau įdomi, etc.

    Faktas: esate viena iš kiečiausių, įdomiausių, veikliausių ir reikliausių žmonių/moterų Lietuvoje. Dėl to visada visiems normaliems žmonėms bus įdomu, ką jūs pastebite, kaip vertinate vieną ar kitą reiškinį, kokios mintys, juokeliai ir literatūrinės asociacijos kyla.

    Ir džiaugčiausi, jeigu galėčiau kada nors, kuo nors, kaip nors pasitarnauti.

    O kad nebūtų visiškas apsiseilėjimas – tiesiog RESPECT!

    …Ir, beje, savo pačios labui, bent kartais prisiminkite, kad viską, ką jūs darote internete, fiksuoja jūsų interneto paslaugų tiekėjas, šio tinklaraščio savininkas ir visų kitų vietų, kuriose lankotės savininkai. Tiesiog kartais nebūtina padėti nedraugams 😉

    • Posted gruodžio 19, 2012 at 9:19 pm | Permalink

      dėkui Jums ir kitiems už gerą žodį. Visiems ir nepridėkosi, bet tikrai labai svarbus tas blaivus palaikymas, net jeigu jis ir kritiškas – toks gal net dar smagesnis. Dėl dėmesio sumažėjimo vargiai nuliūsiu – dėmesys turbūt ir buvo sunkiausia ministravimo našta. Reikia turėti kažkokią sveiką dozę ekshibicionizmo, kad tai patiktų. Taigi, susidorosiu, manau 🙂 neturiu tikslo nei minties savo persona eterį flood’inti, “žmonės-visur yra” tikrai labai vargina.

      Įspėjimą dėl interneto priimu – stengsiuos po “frontovykų” tinklapius nesiblaškyti:)

  9. Nesvarbu
    Posted gruodžio 20, 2012 at 8:22 pm | Permalink

    Zmones i biudzeta ziuri daug paprasciau – atejo socdemai ir atrado galimybiu nuo sausio 1 MMA pakelti iki 1000 (Simonyte tokiu galimybiu nemate o gal nenorejo matyti) Teskime toliau, atejo socdemai ir pasake yra galimybiu elektros kaina sumazinti. (Kubilius net i kalbas nesileido) Pradzia tikrai daug zadanti ir tada net nesvarbu kam butu galima priskirti sio biudzeto autoryste. Svarbiausia juk zmogus! (susimokes uz elektra ir dar liks..)

    • Posted gruodžio 20, 2012 at 8:45 pm | Permalink

      kažkas taip galvos, kažkas kitaip. Bėda ta, kad pažadų milijonas, o realizuosis tik keli ir tik saikingai. 1509 juk jau nibira ir dyzlio akcizo padidinimas “nebepersiderėtas su ES” ir visi kiti užkeikimai eis nuosaikyn. Tai klausimas ar tiems, kurie svarbiausi, pakaks supratingumo tam nuosaikumui, ar ne. Jeigu pakaks, tai sakysim, kad per krizę visi tapome labiau protingi. O kas ten ko autorius – koks skirtumas. Man svarbu ne tai, kad nauja vyriausybė patvirtino iš esmės mano teiktą biudžetą, kurį dar prieš kelias savaites peizojo, o tai, kad patvirtintas biudžetas nėra susipykęs su tikrove. Ir tuo požiūriu sutinku, kad pradžia daug žadanti 🙂 kam ko trūksta iki laimės – kam MMA, o kam nedidesnio kaip 2,5 proc. BVP deficito 🙂

  10. Nesvarbu
    Posted gruodžio 20, 2012 at 11:49 pm | Permalink

    sunku patvirtinti kitoki biudzeta, kada laikas ne tavo puseje o ir esi pasizadejes prie naktiniu reformu negrizti. Taciau jeigu si vyriausybe tik taupys, tai kuo ji skirsis nuo ankstesnes? Istoriskai jau susikloste jog konservai atima is zmoniu o socdemai grazina. Kam lauzyti tradicijas?
    Kl Jeigu Simonyte, kazkokio stebuklo deka, butu 16 vyriausybes FM, ka darytu: ar grazintu PVM i prieskrizini lygi, ar taikytu lengvata pirmo butinumo produktams?

    • Posted gruodžio 21, 2012 at 8:47 am | Permalink

      Laikas ne tavo pusėje? C’mmon, jeigu kas būtų norėjęs, galėjo nuo spalio vidurio biudžetą kitaip subraižyti. Tiesiog ir aišku, kad nieko ten nepribraižysi, nes arba planuosi nenormalias pajamas arba per didelį deficitą ir visais atvejais šalia augančios skolos nebus panaikinta perviršinio deficito procedūra, o tai jau gresia Sanglaudos fondų stabdymu. Pasiteisinti galima kuo nori – laiko trūkumu, informacijos trūkumu, tik kas blėniai visa tai.
      Žinoma, konservatoriai ateina ir “iš žmonių atima” SAU, o jau socdemai, kai ateina tai “žmonėms grąžina” IŠ SAVŲ 🙂 Vyriausybė skirsis tuo, kad skirtingai nuo XV, kuri galėjo tik mažinti ar nedidinti, ši jau nuo 2014 m. galės kažkam finansavimą ir didinti, bet jos liūdesiui – ti saikingai. Po 20 procentų biudžetai y\y, kaip kokiais 2007 neaugs, nes nebus kas (pigus kreditas) prigamina daug pajamų. Taigi, tradicijos nebus sulaužytos, socdemai galės duoti IŠ SAVŲ, kažkiek to, ką konservatoriai su Šimonyte SAU paėmė, tik sakykim, bus mažiau aiškiai išreikštos, nei visi yra įpratę. Gali kam ir nepatikti.

      Atsakymas į klausimą – nieko. 16 Vyriausybė, mano nuomone, neturi galimybių mažinti mokesčius po pusę mlrd. litų. Jeigu turiu atsakyti teoriškai – visada rinkčiausi bendro tarifo mažinimą, nei lengvatą. Bet jeigu jau ieškoti kam mokesčius mažinti tokiais mastais, yra tinkamesnių kandidatų – tai GPM (ne tarifas, o NPD) ir sodra.

  11. Nesvarbu
    Posted gruodžio 21, 2012 at 12:19 pm | Permalink

    Vadinasi, Kubilius taip nuskurdino Lietuva, kad net su biudzeto planavimu save (ir kitus) ivare i kampa. Viskas pasikeis i gera, kai bus kompleksiskai perziureta mokesciu sistema.
    O kaip zmonems zinoti, ar konservatoriai neateina ir neatima sau? Galbut Simonyte, per ta laika pasistate pilaite Sveicarijos alpese, tik niekam nesako. O zmones mato, jog juos neapvagineja tik per savo finansine padeti, kuri daugiau pasitikejimo XV vyriausybe nepridejo

    • Posted gruodžio 21, 2012 at 5:53 pm | Permalink

      taip, žinoma pasistatė ir ne vieną ir ne tik šveicarijoje. ir gerųjų snoro akcininkų namus sau pasiėmė tokį gerą banką “užgrobusi”. požiūris “visi vagys” labiau tinka kultivuoti kituose tinklaraščiuose, čia šitos kvailos polemikos palaikyti nesu pasirengusi. žmonės savo finansinę padėtį supranta geriausiai, bet nemanau, kad taip paikai, kaip jūs bandote pateikti, įsitiknę, kad pinigai auga medžiuose ar veisiasi Finansų ministerijoje, tik blogas šuo ant šieno jų neduoda. Neneigiu, kad yra tikinčių, jog Kubilius sugriovė ne tik Lietuvos bet ir kitų šalių ekonomikas, bet nemanau, kad taip daug, kaip jums norėtųsi tikėti. O jeigu kam prideda pasitikėjimo baudžiamojoje byloje įklimpusi valdžia ar Gražulis – tai čia, žinote, skonio dalykas.

  12. Nesvarbu
    Posted gruodžio 21, 2012 at 12:20 pm | Permalink

    o del PVM lengvatu, tai oponuojantys butinai pabreztu, jog visoje ES taikomos vienokios ar kitokios lenvatos ir labai nenuskursta. Tai kuo mes prastesni?
    Jei del NPD, tai C’ mon, Simonyte praregejo tik pabaigus ministravima. Jeigu butu sis nusvitimas aplankes bent kiek anksciau, tai ir to cirko su MMA butu maziau buve. 😉

    • Posted gruodžio 21, 2012 at 5:35 pm | Permalink

      o Šimonytė turėjo kokią galimybę mažinti kokius mokesčius, kad turėtų ką regėti? berods apie darbo pajamų apmokestinimo problemą esu ne kartą kalbėjusi ir viešai. gal negirdėjote. taigi c’mmon jums. Yra ES šalių, kurios ir jokių PVM lengvatų netaiko ir taipogi nenuskursta. PVM lengvatos yra pakankamai archaiškas dalykas, kurio užmanymas buvo mažesnis žmonėms ypač svarbių prekių ir paslaugų kainų lygis. Pagal tų prekių ir paslaugų nomenklatūrą pamatysite, kad žmonėms svarbūs labai skirtingi ir kartais keisti dalykai ir logikos lengvatose dažnai ne per daugiausia. O daugybiniai tyrimai rodo, kad vartotojui geidautos naudo tai neatnešė. Tai niekas žinoma “nenuskursta”, bet tos lėšos kurios galėtų būti per biudžetą perskirstytos viešosioms paslaugoms papildomu pelnu persėda į privačią kišenę. Nieko ypatingo, žinoma.

  13. DeMarco
    Posted gruodžio 23, 2012 at 12:35 pm | Permalink

    Gera būti socialdemokratu – palieki kiaurą biudžeto maišą, po 4 metų grįžti į vykdomąją valdžią, randi viską sutvarkyta, paaiškini žmonėms, kad dėl visko kalti konservatoriai ir žmonės su trumpa atmintimi atsidėkodami tavo partijai skiria daugiausia balsų Seimo rinkimuose.

  14. gadiminas
    Posted gruodžio 27, 2012 at 4:34 pm | Permalink

    Būtų įdomu išgirsti nuomonė apie turto mokestį. Kodėl buvo diskutuojama tik apie atskiras turto formas: nekilnojamas, prabangus turtas ir pan. Nemanot jog geriau svarstyti bendro turto apmokestinimą, dėl neturtingųjų neskriaudimo galima paimti kokį porą šimtų tūkstančių neapmokestinamą ribą. Beje ar juridiniams asmenims ir įmonėms pasaulyje taikomi tokie turto mokesčiai?

    • Posted gruodžio 29, 2012 at 4:11 pm | Permalink

      yra turto mokesčiai, kurie apmokestina tam tikrų rūšių turtą (paprastai NT), o yra ti gerbūvio (wealth) mokesčiai, kurie taikomi mokėtojų turimo grynojo turto vertei , į kurią įtraukiami ir vertybiniai popieriai, ir jachtos ir visoks kitoks turtas. Turiu pasakyti, kad pastarasis mokestis vis labiau ir labiau atgyvena ir taikomas vis rečiau, nes gana sudėtingai administruojamas, o taikomas tiems žmonėms, kurių galimybės tokį turtą “paslėpti” kitose jurisdikcijose gana nesunkiai prieinamos – panašiai kaip aukštieji progresiniai pajamų mokesčio tarifai. Tuo tarpu NT nepastumdysi, todėl jis ir yra labiausiai paplitęs, beje, kaip municipalinis mokestis, susijęs su tuo, kad savivaldybėms tenka tam tikri kaštai dėl NT buvimo ir plėtros. Kada nors tikiuosi apie tai parašyti atskirą įrašą, tada galėsime ir padiskutuoti

  15. Nesvarbu
    Posted gruodžio 28, 2012 at 6:56 pm | Permalink

    gera buti konservatoriu, pakeli mokescius, atimi is zmoniu paskutine duonos kriauksle, dar prisiskolini ir nusiplauni rankas.. Bet zmoniu atmintis nera trumpa, dar pamena, kaip Kubilius Kaledas voge..
    Su praejusiom sventem jus. (pirmomis po ketveriu metu)

    • Posted gruodžio 29, 2012 at 3:59 pm | Permalink

      na, Jums pone Nesvarbusai, laikas grįžti tynainos, kur komentuoja tieji, kurių atmintis nelaiko senesnės nei ketverių metų informacijos, nes visa senesnė informacija jiems atrodo graži legenda apie Gediminą, Algirdą ir šlovingą praeitį, o to laikmečio detalės – menka dėmesio neverta smulkmena. Taigi, neimsiu čia Jums vėl dėstyti įvykių priežasčių ir pasekmių, nes juos su malonumu painiojate-negi atiminėsi iš žmogaus malonumus, o visa kitą vertinate nenugalimu argumentu “nieko negirdžiu, per radiją kalbu”. Taigi, sveikindama Jus su šventėmis ir ateinančiomis taipogi, pažadu, kad kitų metų Jūsų šventės bus dar smagesnės, kad ir todėl, jog ketinu Jums dovanoti tą namą Šveicarijoje, kurį pasistačiau už tuos, ką iš Jūsų pavogiau ir dar viršaus prisiskolinau (na, nes norėjau labai gražaus namo) – kai tik jį rasiu, žinoma, nes Šveicarija didelė :/. O kol to namo ieškosiu, malonėkite savo išmintį taupyti labiau jos vertiems tinklaraščiams, nes šis niekingas blogas, būdamas jų nevertas, juos tiesiog šalins lauk.

  16. Nesvarbu
    Posted gruodžio 30, 2012 at 12:00 am | Permalink

    priesingai, is sio paskutinio pasisakymo sprendziu, jog sis blogas, ta vieta kurioje verta uztrukti. O Simonytes vietoje neimciau uz gryna piniga socialdemokratisku prakeiksmu, kuriuos sau leidau. Turinys ir forma ‘nesvarbu’, kada iskyla poreikis pasiaiskinti, kas labiau prisidejo prie krizes: socdemu noras labai islaidauti ar konservatoriu taupyti ir t.t.
    Be to, nuleisiu negirdom perkrizini Kubiliaus nama ir siu dienu ikurtuves jame, argi gaila.

    • Posted gruodžio 30, 2012 at 1:14 am | Permalink

      žiū, ne kartą jau esu teigusi, kad A.Kubiliaus Vyriausybės politika buvo prociklinė, t.y. veikė ta pačia kryptimi, kaip ekonomikos ciklas – deja, bet krizę gilino. Kas ginčytųsi, kad mokesčių didinimas ir išlaidų mažinimas sustiprina bendrą ūkio nuosmukį? Visa bėda ta, kad vykdyti anticiklinės politikos tradicine prasme nebuvo jokių galimybių, nes tam nebuvo jokių išteklių. Prieš tai vykdyta lygiai tiek pat prociklinė politika, t.y. veikianti ta pačia – ūkio kaitinimo – kryptimi nepaliko tam jokių išteklių, mažas nominalus deficitas maskavo didelę struktūrinę problemą, o skola augo net ūkiu augant kone dvidešimčia procentų nominalia išraiška. Taigi, Kubiliaus Vyriausybės prociklinė fiskalinė politia buvo ankstesnės prociklinės politikos PASEKMĖ. Beje, Jeigu Lietuva būtų buvusi eurozonos nare 2009aisiais, veikiausiai būtų turėjusi galimybę skolintis už penkis procentus, kaip kokia Slovakija ar Slovėnija ar Graikija ir bandyti žaisti į “stimulus”, visgi, Slovėnijoje tokio stimulo rezultatai buvo trumpalaikiai ir jokio ilgalaikio impulso ūkiui nesuteikė. Apie Graikiją apskritai patylėkime. Taigi, mažai atvirai ekonomikai per vidinę devalvaciją teko ištaisyti vidinius disbalansus, kaip teko ir fiskališkai drausmingai Estijai. Būtų gal visai įdomu Jums pasidomėti anticiklinę politiką programuojančų teisės aktų, kurių paketą parengė FM šiais metais atsiradimo aplinkybėmis, kurios gana išsamiai buvo aprašytos jų koncepcijose – jie parengti būtent tam, kad šios krizės (ir preliudijos ir jos pačios) pamokos nebūtų vėl patirtos. Jei šie įstatymai nebus priimti, vos atsiradus galimybėms planuoti tikrą anticiklinę politiką veikiausiai bus vėl nueita lengvuoju “pinigai į priekį, kėdės paskui” keliu ir ciklui apsivertus vėl teks “prisidėti prie krizės” procikliniais veiksmai. Kažkiek galbūt apsaugos dabar sugriežtėjusi ES institucijų ir finansų rinkų priežiūra, bet dėl jų atminties ilgumo irgi sunku būti tikram. O apie Kubiliaus perkrizinį namą ačiū, kad nieko su manim ir nekalbat maloningai “nuleidęs negirdom” – kartu negyvename, būtų išties kvaila, jeigu imčiau komentuoti. Visgi, pasinaudojusių dėl krizės gerokai atigusiomis statybomis tikrai teko sutikti. Kaip sakote, argi gaila, jeigu ištekliai tam legaliai įgyti.

  17. Ingrida Simonyte
    Posted sausio 1, 2013 at 2:41 am | Permalink

    Pone nevaGoldbergai, gana vargti- kaip sutarta, viskas lauk. Nebevarkit nei su vardais nei su tekstais

  18. gadiminas
    Posted sausio 6, 2013 at 1:53 pm | Permalink

    Norėčiau dar paklausti gerbiamos buvusios ministrės apie brangiausias paskolas (greičiausiai paimtas tik 2009 metais). Ar jos buvo paimtos ilgalaikės, ar jos jau yra perfinansuotos kokias nors būdais jog sumažinti palūkanas. Bandžiau ieškoti straipsnių šia tema, bet kol kas nesiseka rasti. Būtų gerai išgirsti bent trumpą komentarą šia tema.

    • Posted sausio 6, 2013 at 6:19 pm | Permalink

      valstybė dažniausiai skolinasi ne paskolomis, o leisdama vertybinius popierius finansų rinkose. Skolinamasi ir paskolomis, bet paprastai iš tarptautinių institucijų – taip tais pačiais 2009 aisias buvo gauta pigi ir ilgalaikė paskola iš Europos investicijų banko ES lėšomis finansuojamų projektų kofinansavimui, bet tai tikrai nėra didžioji dalis. Taip, 2009 pradžioje išleisti VP buvo mums patys brangiausi, jų trukmė – penki metai, taigi, jų išpirkimo terminas 2014 pradžia. Dažniausiai į Vyriausybės VP investuoja vadinamieji buy and hold investuotojai, kurių strategija – laikyti popierius iki išpirkimo, nes jie turi garantuoti kuo didesnę grąža investuotojams, kaip pvz. pensijų fondams. Todėl mūsų VP antrinė apyvarta būna menka, ji paspartėja tokiais atvejais, kai staiga padidėja nepasitikėjimas šalimi ir investuotojai neiškentę ima VP pilti į rinką. Taip susidaro užburtas ratas – išpirkti brangius VP anksčiau laiko beveik neįmanoma, nes jeigu investuotojai nesitiki, kad bankrutuosi (o dabar to niekas nesitiki, išskyrus kai kuriuos visažinius komentatorius, nė velnio nesuvokiančius, kad gali būti laikomas visiškai nepatikimu ir su labai maža skola, kaip kad mums buvo nutikę 2008 aisiais), jie linkę juos laikyti ir gauti garantuotą grąžą o už pardavimą anksčiau nori gauti tokią kainą, kad tiesiog neapsimoka jų išpirkti, nes mokėdamas tas, kad ir dideles palūkanas, galiausiai sumokėsi mažiau, nei mokėdamas už išankstinį išpirkimą. Tuo tarpi, jeigu investuotojai supanikuoja ir ima tavo popierius “atpylinėti”, galėtum juos pigiai susipirkti, bet tam turi turėti nemenką lėšų rezervą, o jeigu jį turi, tai ir investuotojams nelabai būna ko ypatingai panikuoti. Todėl ta brangioji emisija, manau, bus išpirkta laiku, kitąmet, labai abejočiau galimybe ir prasme išpikrti ją anksčiau laiko, ji bus perfinansuota neabejotinai pigesne skola, turint mintyje ženkliai atpigusį Lietuvos skolinimąsi, sumažėjusį deficitą ir santykinai neblogas ūkio perspektyvas, ir turint mintyje, kad deficito mažinimo kol kas naujoji valdžia dar neišsižadėjo, kitąmet skolos aptartanavimo išlaidos turėtų stabilizuotis ir imti po truputį mažėti atverdamos erdvės sutaupytomis lėšomis finansuoti kitus visuomenei svarbius dalykus. Bus galimybė dar kartą pasikabinti ordiną “už tai”, kas realiai įvyko “nepaisant” 🙂

      • gadiminas
        Posted sausio 6, 2013 at 8:21 pm | Permalink

        Kiek žinau 2014 metais bus išpirktos 500mln eurų euroobligacijų. 1,5 milijardų JAV dolerių euroobligacijos bus išpirktos 2015 metais. Dėkui už atsakymus 🙂 Šiaip turiu daugiau klausimų, tad dar kartas nuo karto bandysiu sutrukdyti 😀

  19. gadiminas
    Posted sausio 15, 2013 at 7:13 pm | Permalink

    Norėjau pasidomėti apie Sodros sistemą. Ar nebūtų įmanoma išskaidyti Sodros įmokas į draudimo (kaip privačios draudimo kompanijos siūlo gyvybės draudimą į kurį įeina išmokos sulaukus pensijos, išmokos praradus darbingumą, ar laikinai netekus darbo) ir įmokas skirtas kuomet žmogus neturi galimybės (ar tiesiog noro) būti draustu, galima pavadinti tokias įmokas priešskurdinėmis ar kažkas tokio 🙂 Manau būtų labiau suprantama sistema ir išmokos priklausytų nuo sumų įnešamų draudimui. Būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę.

    • Posted sausio 15, 2013 at 7:36 pm | Permalink

      Būtų įmanoma ir būtent tai bus daroma (tikiuosi), jeigu Seimas ir Vyriausybė laikysis ano Seimo (visų partijų) patvirtų reformos gairių. Atrodo, Socmine liko Audrius Bitinas – tai sustiprina tikėjimą, jog taip ir bus. Pagal gaires būtent ir siekiama atskirti vadinamąjį “solidarumą”, kuris turėtų būti finansuojamas iš bendrųjų mokesčių, nuo soc.draudimo. Šiuo metu dideliame sodros tarife slypi didelė elementaraus perskirstymo dalis bazinės pensijos pavidalu, kuri turėtų tapti means tested ir iškeliauti į valstybės biudžetą ir būti finansuojama iš bendrųjų mokesčių (kokių – politikai turi sutarti, gal progresinio GPM, tiesa, man nepavyksta sugalvoti tokių progresinių pajamų tarifų (racionalių) kurie pajamas didintų, o ne mažintų:))), sodros tarifas gi galėtų mažėti ir taptų mažesniu galvos skausmu darbdaviams su savo top-up’u ant kiekvieno algos lito.
      Todėl ir ta būsima mokesčių reforma turėtų fokusuotis į šiuos dalykus, o ne į pablevyzgojimus, kiek ten kam didės NPD ir kokį progresinį tarifą sugavoti, kad vidurinei klasei mokesčiai nedidėtų, o pajamos į biudžetą nemažėtų. Visa bėda, kad tas fokusas turi apimti ne kelių artimiausių metų, o artimiausio dešimtmečio laikotarpį ir nežinau, ar valdantieji tą patys suvokia. Negirdėjau, ar toje įžymioje darbo grupėje yra koks Socmino žmogus, ar nėra nieko, nes tai neva “nesusiję” (o kalbama apie darbo mokesčių reformą, kuri sodra yra pagrindinis naštos triggeris) ir ar kam nors tie dalykai “konverguoja” bent galvoje.

      Žodžiu, tai ką jūs kalbate, jau seniai patvirtinta, kaip teisinga, ir turėtų būti vykdoma. Ar bus – will see 🙂

Post a Comment

Your email is never published nor shared. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

*
*

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos