Naujos Vyriausybės programą beskaitinėjant (I)

Apie paveldą

Naujos Vyriausybės programos projekte yra toks II skyrius, kuriame daug kalbama apie paveldą. Ne apie tą, kur grožis ir senovė. Apie kitą, apie „sunkų revoliucijos laikų“, oj – A.Kubiliaus Vyriausybės palikimą.

„Paveldėtos padėties“ skyrelis yra tipiškas selektyviosios atminties sindromo ir H.Fielding romane apie  Bridžitą Džouns herojei diagnozuoto tikrovės neigimo junginys. Programos rašytojai iš atkurtos Nepriklausomybės laikų selektyviai pasirinkę patogių skaičiukų bando apsimesti, kad nebuvo ūkio kaitimo, milžiniško kredito prieaugio ir NT burbulo, dviženklio einamosios sąskaitos deficito ir dviženklės infliacijos (kovoti su kuria jų pačių buvo kuriami vis nauji antiinfliaciniai planai), darbo užmokesčio augimo keliagubai lenkiančio našumo augimą, prociklinės fiskalinės politikos, chroniško nominalaus biudžeto deficito ir dar didesnio – struktūrinio, net dviženklio augimo laikotarpiu augusios skolos ir jos aptarnavimo išlaidų, neadekvačių ir nepakeliamų sprendimų dėl išmokų, įskaitant pensijas, didinimo. Tarsi ne socialdemokratų vadovauta Vyriausybė baigė kadenciją jau smunkant ūkiui, palikusi didėjantį deficitą, į kosmosą šovusius rizikos priedus, tarsi ne buvęs būsimas finansų ministras visus 2008  m. negalėjo nosies kyštelėti į tarptautines finansų rinkas, tarsi 2008 m. biudžeto pajamos nebuvo suplanuotos neadekvačiai, todėl nebuvo surinktos, o per vėlai, iš esmės tik po Seimo rinkimų pradėjus stabdyti išlaidų finansavimą tarsi nebuvo palikta  krūvos neapmokėtų sąskaitų. Tarsi ne dėl tos politikos 2007-2008 m. Lietuvai visos reitingų agentūros mažino skolinimosi reitingus, o ES institucijos „už gerus 2008 m. rezultatus“ Lietuvai galiausiai pradėjo perviršinio deficito procedūrą.

Tokiais savo bandymais paneigti tai, kas vyko iš tiesų rašytojai demonstruoja cinizmą arba, kas būtų dar blogiau – nesiorientavimą. O tai kelia grėsmę, kad visos anksčiau padarytos klaidos bus bandomos pakartoti (iš tos dalies, kuri kalba apie tai, kad bus daroma, panašiai ir atrodo, bet apie tai kitąkart).

Verta II skyriaus „punktus sakymų“ panagrinėti išsamiau. Pastraipsniui, kaip sako Seime.

12. Prieš konservatoriams ir liberalams 2008 m. pabaigoje ateinant į valdžią, šalies ekonomika aštuonerius metus nepertraukiamai augo. Nuo 2004 m. sparčiai didėjo realusis darbo užmokestis ir pensijos, 2008 m. viduryje beveik visi, kas norėjo, turėjo darbo. Lietuvos įsiskolinimas užsieniui 2008 m. pabaigoje buvo vienas iš mažiausių tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių.

Labai pigu. Jeigu jau tas ūkis taip „nepertraukiamai augo“, tai kokie traukuliai lėmė, kad 2008 m. jis tepriaugo 2,9 proc. y\y, kai 2007 m. augo beveik 10 procentų, o prieš tai – po 7 procentus į metus? Kas atsitiko 2008 m., kad augimas nuolat lėtėjo, o  jau 2008 IV ketv. rezultatas y/y buvo minusinis? Gal nujausdamas A. Kubiliaus išrinkimą visus metus ūkis lėtino apsukas nepaisydamas socdemų jam šiūpeliais žeriamų biudžetinių pinigų ir jau kai išrinko, tai ėmė pernakt ir sugriuvo? Juk buvęs būsimas finansų ministras, tikiuosi, nebandys neigti, kad 2008 m. rudenį jau žinojo, jog ūkį 2009 m. gali ištikti recesija (makroekonominių projekcijų (ne)skelbimo detektyvas 2008 m. rudenį vertas atskiro aprašymo, bet kita proga). Todėl tai tik (ne)sėkmingo rinkiminio kalendoriaus pokštas, kad „šlovingą nepertraukiamą augimą“ pertraukiantis smukimas kliuvo naujai Vyriausybei.

Be to, Lietuvos ūkis smuko tik vienerius metus, kai tuo tarpu Estijos – dvejus (2008-2009), Latvijos – trejus (2008-2010). Ir nuosmukis buvo mažiau gilus. Tas programos projekte apdairiai nutylima, nes juk ant Kubiliaus nesuversi… Apskritai 2009 m. ūkis smuko visose ES valstybėse, išskyrus Lenkiją, kuriai pagelbėjo monetarinės priemonės.

Skirtingai nei kitose ES šalyse, kurių daugelyje recesija atsinaujino 2011 metais,  Lietuvos ūkis 2010-2012 m., cituojant rašytojus, nepertraukiamai auga, augimas yra vienas sparčiausių ES (ir prognozuojama, kad išliks toks). Tokios yra ekonominės prognozės ir nėra mano stalčiuje paslėptų jokių scenarijų, rodančių ką nors kito.

Programos teiginiai liudija, kad rašytojai apsimeta nesuvokiantys buvusių ūkio augimo šaltinių (burbulo) ir kur dirbo visi tie „norintys dirbti“ – uždaruosiuose sektoriuose (NT, prekyba, bankai). Taipogi, apsimeta nesuvokiantys ir tikrųjų krizės priežasčių – į uždarus sektorius orientuotų veiklų, mitusių iš pigaus kredito srauto, „abstinencijos“ dėl likvidumo krizės, taigi, visiškai pigiai bando jas „sukabinti“ mokesčių įstatymų pakeitimams. Tai absurdiška, nes tokią pačią krizę patyrė eilė šalių, kurių „nepertraukiamo augimo“ šaknys buvo tos pačios – ne tik Baltijos šalys, bet ir Airija, Ispanija. Tipiškas „boom and bust“. Manau, kad nesuvokimas apsimestinis – juk skaitė jiems adresuotas 2006-2007 m. pažymas apie Lietuvai gresiančius ekonomikos sunkumus, taigi, apie recesijos tikimybę žinojo ir vis tikėjosi „praslysti“. Nepraslydo. Bet nemalonūs darbai teko nudirbti kitiems, tad kodėl dabar neperrašius istorijos?

Ką rašytojai nori pasakyti apie skolą, apskritai nesuprasi:

Jeigu turi mintyje privačią skolą, tai ji dabar yra mažiausia ES ir nuo 2008 m. stipriai sumažėjo, nes privatus sektorius krizės akivaizdoje mažino savo finansinius įsipareigojimus. Ir nėra čia ko matyti savo nuopelno tame, kad Lietuvos privataus sektoriaus skola mažiausia iki krizės – Lietuva tiesiog nespėjo prisiskolinti, nes visi procesai čia prasidėjo pavėluotai. Šiuo atveju, ačiū Dievui, žinoma, bet sau nuopelnų nereiktų prisiimti;

Jeigu turi mintyje valstybės skolą, tai ji buvo penkta ES  2008 metais, 2011 metais buvo šešta ES pagal mažumą, taigi, Lietuvos vieta skolos turnyrinėje lentelėje praktiškai nepasikeitė, nepaisant to, kad valstybės skola padidėjo – padidėjo ir kitų valstybių skola, išskyrus tokius ypatingus atvejus, kaip Estija.

Todėl bendra Lietuvos (valstybės ir privataus sektoriaus) skola kaip buvo taip ir išliko viena mažiausių ES, o didžioji privataus sektoriaus skolos užsieniui dalis – dukterinių bankų įsipareigojimai motininiams bankams, kurių ištikimybę Baltijos šalių rinkoms krizė patikrino. Ir tai yra labai gerai, nes tai mažina mūsų pažeidžiamumą ir palengvina invesuototojų įtikinėjimą.

13. 2008 m. viduryje konservatoriai savoj rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą (toliau – Seimas) programoje teigė, kad skatins ekonomikos augimą, masiškai renovuos pastatus, kad pensijas didins ne lėčiau negu kyla kainos, kad gerins medikų, pedagogų, mokslo ir kultūros darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas. Žadėta, kad gyvenimo lygiui Lietuvoje išaugus, neliks emigracijos problemos. Tačiau to neįvyko.

14. Pagrindiniai rinkimų įsipareigojimai buvo paminti jau pirmą naujosios Vyriausybės darbo mėnesį ir iki šiandien nepradėti įgyvendinti:

14.1. vietoj ekonomikos skatinimo – šalies piliečių ir partnerių užsienyje gąsdinimas ir mokesčių didinimas;

14.2. vietoj darbo, remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir viešai diskutuojant, – skubūs, tarptautine patirtimi ir skaičiavimais nepagrįsti, konstruktyvius pasiūlymus ignoruojantys sprendimai;

14.3. vietoj realių darbų – kalbėjimas apie priešus šalies viduje ir užsienyje.

Nors apsiverk, kaip jautru…Tikrai smagu, kai ne rinkėjai, o oponentai, kurie reik manyt už konservatorius nebalsuoja, samprotauja, kas kokius pažadus davė ir ką įvykdė. Siūlau rūpintis savųjų vykdymu. Visgi, sykį jau apie tai kalba – konservatoriai ėjo į rinkimus nujausdami ekonomikos problemas, nes apie jas gana teisingai kalbėjo viešumoje. O gylį įvertinti trukdė nuolatinis slapukavimas. Kas, jeigu ne G. Kirkilo Vyriausybė teigė, kad 2008 m. fiskalinis deficitas bus 0,5 procento, nors puikiai žinojo, kad reikia stebuklo, kad taip atsitiktų? Faktinis deficitas buvo 3,3 proc. BVP, t.y. beveik septynis kartus didesnis. Biudžeto skylės pradėjo viešai „rodytis“ tik po rinkimų 2008 m. spalį. Buvęs būsimas ministras, pateikęs nieko bendra su gyvenimu neturintį 2009 m. biudžeto projektą, paklaustas apie riziką dėl recesijos tribūnoje tąsyk pareiškė “Lietuvos bankas recesijos neprognozuoja”. Lietuvos bankas??? Tarsi Finansų ministerija nerengtų savo prognozių. Ir tai buvo beveik tiesa – Lietuvos bankas recesijos tuo metu dar neprognozavo, kai tuo tarpu mūsų parengtas recesijos scenarijus jau gulėjo stalčiuje.

Todėl A.Kubiliaus Vyriausybė, atėjusi dirbti į Melagių pilį ir gavusi tuščią iždą su neapmokėtom sąskaitom bei spėriai žemyn riedantį ūkį turėjo imtis visai kitų užduočių, nei ketino – visų pirma, sustabdyti pasitikėjimo krizę. Nes būtent ji investuotojams suabejojus valiutų valdybos tvarumu, galėjo baigtis staigia devalvacija ir visišku žmonių nuskurdinimu bei milžiniška infliacija.

Rašytojai galėtų ir nemeluoti apie partnerius bei mokslininkus. Visi tie, ką Lietuva laikė savo partneriais – ES valstybės, tarptautinės institucijos kiekviena proga gyrė ir vertino Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių pasiekimus suvaldant krizę, mažinant deficitą ir tramdant skolos augimą. Negyrė tik Rusija su Baltarusija – gal to ir pasigendama?

Bet ne dėl „pagyrų“ dirbta, o dėl tikslo. Net per sudėtingiausią laikotarpį A.Kubiliaus Vyriausybė sugebėjo išlaikyti visus Lietuvos skolinimosi reitingus investiciniame lygyje, kai tokių reitingų neteko daugelis anksčiau patikimesnėmis už Lietuvą laikytų eurozonos šalių. Vėl sumažinti rizikos priedai atpigino skolinimąsi: ne tik valstybei, bet ir privačiam sektoriui.

TVF, kuris turi didžiausią ekspertinę patirtį pasaulyje valdant ekonomines krizes, visada rėmė A.Kubiliaus Vyriausybės žingsnius. Todėl nesuvokiama apie kokius mokslininkus čia bandoma kalbėti – į Baltijos šalių ekonomikų specifiką neįsigilinusių ekonomistų, kurių išlaidų didinimo ir pinigų emisijos metodai negali būti Lietuvoje pritaikyti dėl ekonomikos mažumo ir atvirumo bei valiutų valdybos? Kurie vienok kai kurių „prisiskaitėlių“ prabėgomis paskaitomi ir be jokios atrankos bandomi brukti Lietuvai?

15. 2008 m. gruodį paskubomis įvykdyta mokesčių reforma supriešino visuomenę ir buvo nevykęs atsakas į pasaulinės ekonominės krizės iššūkius. Dėl XV Vyriausybės negebėjimo rasti sprendimus atsiliepiant į pasaulinius ir regioninius iššūkius šalies bendrasis vidaus produktas 2009 m. krito net 14,8 proc. 2009 m. nebuvo pasinaudota nei didžiųjų valstybių (JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos) investicijų į infrastruktūrą bei nacionalinius gamintojus palaikomo vartojimo skatinimo patirtimi, nei kaimynų (Latvijos, Lenkijos), sugebėjusių sunkmečiu santykinai nebrangiai pasiskolinti iš tarptautinių organizacijų, patirtimi. 2012 m. Lietuvos gamybos mastas yra 5 proc. mažesnis negu 2008 m., prekybos – mažesnis negu 2006 m., o statybos darbų nesiekia net 2005 m. lygio.

Deficito mažinimas gali apsieiti be mokesčių didinimo tik tada, kai perskirstymas šalyje labai didelis. Tuo tarpu Lietuva nėra tokia šalis ir ponai socialdemokratai tą puikiai žino – Lietuvos perskirstymas mažiausias ES. Beje, paradoksalu, bet net didžiausią perskirstymą ES turinti šiuo metu socialistinė Prancūzija vistiek deficitui mažinti pasitelkė būtent mokesčių didinimą.

Lietuvoje mokesčių pakeitimais buvo užtikrintas tik penktadalis deficito sumažinimo, nors ekonomikos teorija teigia, kad tokiems sprendimams galima skirti iki trečdalio. Kai kurie mokesčiai, kaip GPM buvo netgi mažinami! Todėl mokesčių pakeitimų „kartėlis“ labiau susijęs su tuometinės opozicijos neproduktyviu klegėjimu, nei su sprendimų nepagrįstumu. Mokesčiai buvo keičiami tokiu būdu, kad kuo mažiau kenktų eksportuojančioms įmonėms – buvo didinami netiesioginiai mokesčiai, kuriais eksportas neapmokestinamas, o apmokestinamas importas, ir tai daug nekenksmingiau krentančiam ūkiui, kurio atsigavimą turi užtikrinti eksportas, nei pačių socialdemokratų 2008 m. gale siūlytas Sodros įmokų padidinimas 3 proc. punktais. Galiausiai įvairių išimčių atskiroms grupėms mažinimas, didesnis progresyvumas apmokestinant gyventojų pajamas dėl diferencijuoto NPD yra tie sprendimai, kuriems turbūt pritartų ir tikri socialdemokratai.

Programoje pateikiamų patarimų kaip reikėjo tvarkytis su krize pagal kitų šalių pavyzdžius  kompiliacija primena silkę su grietinėle: viskas atskirai skanu, bet kartu – absoliučiai nevalgoma. Būtų neblogai, jeigu rašytojai nelygintų mažos, atviros, valiutų valdybą turinčios Lietuvos su valstybėmis, emituojančiomis rezervines valiutas ir (arba) esančiomis saugumo uostu investuotojams ir todėl galinčioms pasiskolinti už labai mažas ar net neigiamas palūkanas. Todėl nei JAV, nei JK, nei Vokietija Lietuvai joks pavyzdys – su virš 10 procentų 2008 m. – 2009 m. I pusmetį kainavusia skola Lietuva turėjo skolos augimą tramdyti, o ne skatinti. Be to, minėto skatinimo poveikis ekonomikai nėra akivaizdus – tos mažos atviros eurozonos šalys, kurios 2009 m. galėjo papildomai santykinai pigiai skolintis vadinamiesiems fiskaliniams stimulams, nes turėjo eurą, kurį patys socdemai ir pražiopsojo 2006 metais –  Slovėnija, Portugalija, net Graikija – tą darė. Nė viena jų nepasiekė jokio tvaraus teigiamo poveikio augimui, tačiau šiuo metu turi rimtų ekonomikos ir finansų problemų. Galiausiai, beatodairiškas viešųjų išlaidų didinimas 2008 metais neapsaugojo Lietuvos nuo spartaus ūkio lėtėjimo – augimas nuo beveik 10 procentų sulėtėjo iki mažiau nei 3, nes nebuvo tokių išteklių, kurie atsvertų iš pradžių mažėjantį kredito prieaugį, o po Lehmans – dar ir jo susitraukimą.

Lietuvos deficitas, toks koks jis buvo, būtent ir buvo tikrų tikriausias „keinsistinis stimulas“. Be jo ūkis būtų susitraukęs dar labiau, nes ištekliai vartojimui – pensijos, biudžetininkų atlyginimai, išmokos – subalansavus biudžetus būtų sumažėję dar trečdaliu nuo sumažinto lygio. Jau matau susižavėjusius tuometinės opozicijos veidus svarstant tokius pasiūlymus, beje, visiškai natūraliai įgyvendintus versle, kuris neturi galimybės skolintis kitų (mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Grįžtant prie investicijų į infrastruktūrą – siūlau pažiūrėti į ES lėšų įsisavinimo tempus. Negavusi praktiškai jokio parengtų projektų paveldo A.Kubiliaus Vyriausybė sugebėjo mobilizuotis ir pradėjusi realius darbus tik 2009 metais pasiekti to, kad jau 2012 metų vasarą buvome fiziškai išmokėję 50 procentų šios finansinės perspektyvos struktūrinės paramos lėšų. Norėčiau priminti, kad 2004-2006 perspektyvos lėšų mokėjimų „pusiaukelė“  buvusios Vyriausybės buvo pasiekta tik 2007 gruodį, t.y. praėjus metams po perspektyvos pabaigos.

Dar apie Lenkiją ir Latviją (tikrai „sulyginami“ atvejai, bet tiek to…)

Lenkija turėjo prieigą prie TVF FCL (flexible credit line) iš kurios niekada nesiskolino, nes ji tam ir neskirta – ji skirta apsidraudimui ir naudojama tik kraštutiniu atveju. Lietuva kreiptis dėl FCL neturėjo jokios galimybės, nes ji dėl iki krizės vykdytos finansų politikos iš dešimties TVF keliamų reikalavimų atitiko gal pustrečio. Visgi, realybėje  Lenkija skolinosi rinkose, kaip ir Lietuva. Tik pigiau. Dėl savaime suprantamų priežasčių. Ir iš Pasaulio banko, kadangi nesuskubo išstoti iš paramos gavėjų rato, ką Lietuva padarė dar ikikriziniais laikais.

Todėl vienintelis dalykas, kuris galėjo būti padarytas kitaip – Lietuva galėjo pasiskolinti iš TVF pagal visiškai klasikinį instrumentą, kaip Latvija. Reiktų prisiminti, kad dar 2008 m. gruodį tuometiniai premjeras ir finansų ministras, kuriam tarptautinės rinkos neskolino jau kone visus metus, o palūkanos buvo milžiniškos, teigė, kad skolintis iš TVF nėra JOKIO REIKALO. Tad nesuprantama, kodėl kitiems tas reikalas turėjo būti – ar aš praleidau kažką iš buvusios Vyriausybės sakant „atsiprašau, klydau, reikėjo skolintis iš TVF“?? Be to, TVF nebūtų skolinęs jokioms „investicijoms į infrastruktūrą“ – TVF skolina mokėjimų balanso problemoms. Lygindami įvairius ekonominius rodiklius matome, kad Latvija dėl tarptautinių kreditorių patyrusi didesnį spaudimą greičiau mažinti deficitą dabar gali pasigirti geresniais deficito rodikliais nei Lietuva ir turi neblogus šansus įstoti į eurozoną, tačiau patyrė kitas spartesnio konsolidavimo pasekmes – ūkis pradėjo augti vėliau, nedarbas buvo ir yra didesnis, kaip ir skurdo bei atskirties rizika. Taigi, Lietuva, skolindamasi iš tarptautinių finansų rinkų ir turėdama daugiau laisvės konsolidavimo greičiui ir konkretiems sprendimams, kaip mažinti deficitą, patyrė didesnes skolos aptarnavimo išlaidas, tačiau turėjo didesnes galimybes mažiau kenkti ūkiui procikliniais veiksmais, ypač 2009 m.

16. Beatodairiškas skolinimasis nedarant tinkamų investicijų prislėgė Lietuvos ateities kartas. Valstybės skola dabar siekia 46 mlrd. Lt, nuo buvusios 17 mlrd. Lt skolos 2008 m. ji 2013 m. išaugs beveik trigubai. Palūkanoms už prisiimtas paskolas teks išleisti jau beveik 3 mlrd. Lt.

Tai į krizę Lietuva mynė „beatodairiškai“, kaip drugelis į ugnį. Todėl ir pasitiko ją be jokių rezervų, beviltiškai vėluodama reaguoti į ūkio lėtėjimą, o priešingai – į degantį mišką mėtė degančius degtukus naujų įsipareigojimų pavidalu. Kur dar premjeras, padalijęs šviežią porciją pažadų, per žiniasklaidą nusiųsdavo užuojautą finansų ministrui? Todėl deficitą finansuoti Lietuva galėjo tik skolindamasi. O tai, kad visais būdais stengėsi tą deficitą, taigi, ir poreikį skolintis mažinti, paneigia bet kokį beatodairiškumą. Žinoma, Vyriausybė galėjo brutaliai sumažinti skolinimosi poreikį sumažindama visas išlaidas dar 30 procentų. Turint mintyje, kad 70 proc. viešųjų išlaidų tenka socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui, o pridėjus dar kelius ir policininkus su gaisrininkais bus ir virš 80 – naujoji dauguma, atrodo, būtų tam turbūt būtų karštai pritarusi.

Nereikia bandyti vaizduoti, kad su skola viskas buvo gerai ir tik konservatoriams atėjus ėmė viskas ir pablogėjo. Juk nominalus BVP per 2005-2008 vidutiniškai per metus augo kone 15 proc., todėl nepateisinama, kai tokiais tempais augant ir biudžetų pajamoms, paraleliai nuolat augo ir valstybės skola – mažėjo tik jos procentas nuo BVP dėl didėjančio BVP nominalo, tačiau pati skola augo kasmet net įspūdingiausio augimo metais (2007). Todėl skolos augimas 2009 – 2012 m. yra buvusios fiskalinės politikos „pagirios“, galiausiai juk 2009 m. nominalus BVP krito 20 proc., taigi, analogiškai ženkliai krito ir biudžetų pajamos. Nuo 2010 metų naujo skolinimosi poreikis, taigi, ir skolos prieaugis nuolat mažėjo, o kitų metų biudžeto projekte naujo skolinimosi poreikis toks nedidelis, kokį paskutinį kartą Lietuva matė 2005 metais. Linkiu jį išlaikyti, užuot puolus dalinti daugiau skolintų pinigų rinkimų pažadų užganėdinimui.

Šveikas teigė, kad šiandieninis troškulys yra vakarykščio troškulio padarinys, tad dar apie tai: kad net dviženkliais skaičiais smukus ekonomikai įmanoma neužsiauginti skolos, įrodo Estija, kurios egzistavimo ir rodiklių paneigti negali jokia demagogija. Estija, kuri nuolat palaikė subalansuotus ir perteklinius viešuosius finansus, į ūkio lėtėjimą ėmė reaguoti dar 2007 metais, o krizę pasitiko su dviženkliu proc. BVP likvidžių rezervų. Buvęs būsimas ministras atsimena, kaip 2008 m. rudenį per 3B finansų ministrų susitikimą pavėlavęs ir mirtinai pavargęs Estijos ministras pasakojo apie Estijos vyriausybės pastangas mažinti biudžeto skylę mažinant išlaidas ir didinant mokesčius. O Lietuva tuo metu kaip tik vėl didino pensijas, nors jau nerinko biudžeto… Ir piešė utopinį 2009 m. biudžeto projektą. Matyt, neatsitiktinumas, kad niekada kairiosios valdžios neturėjusi šalis ne tik pagal daugelį parametrų nuolat lenkė Lietuvą, bet ir išvengė nepamatuotų įsipareigojimų ir tvariai tvarkydama viešuosius finansus išvengė ir skolos padidėjimo. Žinoma, dabar paskirtasis premjeras bando ir šitą kamuolį permesti konservatoriams, mat buvo toks „lietuviškas“ rublinių indėlių kompensavimas, kurio galėjo ir nebūti. To projekto tėvas ekspremjeras G.Vagnorius tada buvo konservatorius, visgi, indėlių kompensacijas didžiąja dalimi išmokėjo patys socdemai ir labai tuo gyrėsi. Nors turėjo galimybes stabdyti ar konvertuoti į ilgalaikę valstybės skolą, tam, kad Stabilizavimo fonde liktų sukauptos didesnės lėšos, o infliacija būtų mažiau kaitinama. Galiausiai ir su šia suma Lietuvai būtų labai toli iki dviženklių Estijos rezervų, nors neabejotinai būtų buvę kiek lengviau.

Dėl skolos aptarnavimo išlaidų – na, nesapnuokit. Išlaidos skolos aptarnavimui kitąmet sudarys apie 2,3 mlrd. litų – tai toli nuo „beveik 3 mlrd.“. Ir yra visos galimybės, kad tai bus aukščiausias išlaidų šiam tikslui taškas, nuo kurio jos pradės mažėti, jeigu toliau bus mažinamas deficitas. 2 proc. BVP skolos aptarnavimo išlaidos finansų rinkų laikomos pakankamai saugia riba. Žinoma, jeigu būsima Vyriausybė nesilaikys Stabilumo ir augimo pakto bei Fiskalinės drausmės sutarties, kurią džiaugsmingai ratifikavo aname Seime, didins deficitą ir naujo skolinimosi poreikį, t.y. nesilaikys Fiskalinės drausmės įstatymo ir nesieks subalansuotų viešųjų finansų iki 2015-2016 metų, priiminės kitus sprendimus, kuriais baidys investuotojus ir reitingų agentūras, skolos aptarnavimo išlaidos gali padidėti ir iki 3 mlrd. ir dar nežinia kiek. Bet su esamu biudžeto projektu ir laikantis Lietuvos įstatymų bei tarptautinių įsipareigojimų tai faktiškai neįmanoma. Tokie skaičių „apsirikimai“ rašytojams garbės nepriduoda – arba jie iki šiol neskaitė biudžeto projekto, arba melui ribų nėra.

17. Nuo 2008 m. pabaigos darbo vietų sparčiai mažėjo, augo nedarbas. 2008 m. III ketvirtį nedirbo 5,9 proc. darbingų gyventojų, o 2010 m. šis rodiklis pasiekė net 18,3 proc. (2010 m. bedarbių skaičius pasiekė 300 tūkst.). 2012 m. viduryje pagal pagrindinius parametrus (nedarbo lygis, jaunimo nedarbo lygis, ilgalaikio nedarbo lygis) darbo rinkos būklė buvo prastesnė negu bet kuriuo 2005–2008 m. laikotarpiu.

Kad ekonomikos nuosmūkio metu, ypač po to, kai kaitimo metu visas nedarbas buvo susiurbtas „uždarųjų sektorių“, kurie itin ženkliai ir sparčiai smuko burbului sprogus, didėja nedarbas yra paslaptis tik rašytojams. Nors neturėtų būti – socialdemokratų vadovautoje Ispanijoje susprogus burbului nedarbas peršoko 20 procentų. Lietuvos kaip ir kitų Baltijos šalių darbo rinka taisėsi gan sparčiai iki 2011 vidurio, vėliau procesą sulėtino praėjusių metų rudens neapibrėžtumas dėl ūkio plėtros. Visgi, darbo rinka taisosi toliau ir nedarbas Baltijos šalyse mažėja sparčiausiai ES. Ir ne todėl, kad „visi emigruoja“, kaip mėgsta ambryti kai kurie. Užimtumas Lietuvoje 2012 m. II ketvirtį siekė beveik 63 proc. ir buvo aukščiausias per pastaruosius pusketvirtų metų. Turbūt neatsitiktinai rašytojų statistika baigiasi ties 2010-aisiais, toliau jau lieka tik beletristinis palyginimas su “bet kuriuo laikotarpiu“.

18. Per 2009–2011 m. Lietuvos gyventojų skaičius dėl migracijos sumažėjo 130 tūkst. 2011 m. iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų, beveik pusė jų (44 proc.) – 20–29 metų amžiaus. Šie milžiniški praradimai lėmė, jog Lietuvos gyventojų skaičius 2012 m. pabaigoje nebesiekia 3 mln.

Kiek žmonių emigravo, o kiek tik registravo savo išvykimą dėl pagaliau įgyvendintos 1997 metų įstatymo nuostatos dėl PSD yra labai ginčytinas klausimas. Be to, vos Lietuvai įstojus į ES ir kai kurioms šalims atvėrus darbo rinkas iš Lietuvos išvyko daugybė žmonių, nors tuo metu šalį valdė „gera ir teisinga socialdemokratų Vyriausybė“, prie kurios viskas „augo ir žydėjo“. Kaži, kad jiems nepatiko? Vargu, ar baudžiamosiose bylose paskendusi valdžia bus ypač didelė paskata jaunimui likti šalyje ir stebėti, kaip modernizacijos pastangos, padėtos A.Kubiliaus Vyriausybės, trypiamos kamašais, o vienintelė komunikavimo su piliečiais priemonė yra „mažos dovanėlės draugystės stiprinimui“ už tų pačių mokesčių mokėtojų pinigus. Pamatysim.

19. Nuo 2009 m. pradžios realusis darbo užmokestis mažėjo. Darbo užmokestis šiek tiek išaugo 2011 m., bet kainos didėjo sparčiau negu darbo užmokestis, gyventojų perkamoji galia smuko. 2012 m. iš algos galima įsigyti 12 proc. mažiau prekių negu 2008 m.

Sunku palyginti, nes neaišku, ką iš algos rašytojai pirko 2008 m., o ką perka dabar. Visgi, iki 2008 m. netvarus atlyginimų augimas, kuriuo buvo bandoma “pavyti ir aplenkti” infliaciją pats savaime buvo infliacijos priežastis. Įvykus vidinei devalvacijai “paklausos infliacijos” praktiškai nėra. Infliaciją lemia iš esmės išoriniai veiksniai – energijos resursų kainų pokyčiai, kuriems esame labai jautrūs. Todėl jeigu nauja Vyriausybė kaip ir 2007-2008 metais kovos su infliacija didindama darbo užmokestį ir atgaivins automatinio išmokų indeksavimo šmėklą, nieko išskyrus dar didesnę infliaciją ir užburtą “infliacijos-darbo užmokesčio” ratą negalės pasiekti. Darbo užmokestis turi didėti pagal našumą, o infliacijos veiksnių – energijos išteklių poveikį galima mažinti tik mažinant jų suvartojimą ir priklausomybę nuo šių produktų kainų svyravimo.

20. 2009 m. buvo sujaukta atlyginimų ir socialinių išmokų mokėjimo sistema, o 2010 m. buvo sumažintos pensijos nė viena kaimyninė valstybė tokių priemonių nesiėmė. Sumažėję atlyginimas ir pensijos, sumažintos socialinės išmokos padidino skurdą. Skurdžiai gyvena jau kas trečias Lietuvos gyventojas (vaikų – net 35,5 proc.).

Galima buvo nemažinti jokių išmokų, o tiesiog devalvuoti litą ir visiems mokėti tiek pat litų, kurie būtų verti dvigubai mažiau. Variantas? Taip per amžius elgėsi visos silpnos Vyriausybės, įsivariusios save į kampą. Būtent norint to išvengti, teko imtis šių sudėtingų sprendimų. Beje, jie buvo įgyvendinami tokiu būdu, kad kuo labiau atsižvelgtų į žmogaus gebėjimą tą mažinimą pakelti, todėl ir atlyginimai ir pensijos buvo mažinamos atsižvelgiant į bendrą pajamų lygį, apsaugant mažiausias pajamas gaunančiuosius.

Galbūt jokia valstybė ir nemažino pensijų (nors sakyčiau lygiai kvailai jas didinusi Graikija – ėmėsi ir to), bet jokia valstybė, išskyrus galbūt tą pačią Graikiją ir nedidino pensijų po 20-30 proc. į metus. Ir jau jokia valstybė nedidino pensijų 20 procentų tais metais, kai socialinio draudimo fondo biudžete neužteko pajamų net galiojančio dydžio pensijoms mokėti, kaip kad buvo padaryta Lietuvoje 2008 metais prieš rinkimus. Ir tą padarė ne kokie konservatoriai ar iniciatyvusis G.Šileikis, o geroji socialinės apsaugos ministrė Vyriausybės nutarimais. Viso to pasekmė – 1 mlrd. deficitas Sodroje jau 2008 metais. Gal to irgi nebuvo? Įdomu, iš ko būtų mokėję padidintas pensijas patys socdemai 2009 metais, kai kelių mėnesių padidinimas persikėlė pilniems metams? Sodros deficitas 2009 metais (kol pensijos dar nebuvo sumažintos) buvo 3 mlrd. litų.

21. Prasti žemės ūkio rezultatai. Galvijų ir paukščių skaičiaus mažėjimas rodo bendrą žemės ūkio tendenciją – nyksta smulkūs ūkiai, o stambieji nekompensuoja atsiradusio sumažėjimo. Pieno perdirbėjai yra priversti įsivežti žaliavą iš kitų valstybių. Nors pasėlių plotas ėmė nežymiai didėti, tačiau nedirbamos žemės tebėra apie 0,5 mln. ha.

Siūlau tik nesugalvoti tos nedirbamos žemės ir toliau skatinti simboliniais žemės mokesčiais, atšaukus mokesčių skaičiavimą nuo rinkos vertės. Raginimų netrūksta 🙂

22. Buvusi Vyriausybė nesugebėjo efektyviai valdyti ūkio sektorių, teikiančių socialines paslaugas. Milžiniškos lėšos švietimo sistemos reformos propagandai nepaneigia fakto, kad padėtis bendrojo lavinimo srityje yra bloga. „Mokinio krepšelis“ trukdo savivaldybėms racionaliai disponuoti švietimo lėšomis, skirti jas pakraščių mokykloms finansuoti, optimaliam tinklui išsaugoti. Mokyklų problemas aštrina nepagrįsti reikalavimai skaidyti mokyklas. Aukštojo mokslo „reforma“ pavertė mokslą sunkiai prieinamu. Tarptautinių agentūrų duomenimis, mokestis už mokslą Lietuvoje yra didesnis negu daugelyje ES valstybių. Buvo užsimota panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą aukštųjų mokyklų autonomiją.

Šitus gerumus neabejotinai pakomentuos Gintaras ir kiti didesni už mane žinovai, todėl ties jais ir neapsistosiu.

23. Buvusi Vyriausybė žadėjo pažaboti korupciją ir sumažinti šešėlinę ekonomiką. 2011 m. valstybės biudžetą valdantieji planavo padidinti 1 mlrd. Lt, ištraukdami šias lėšas iš „šešėlio“. Tačiau to nenutiko. Naujausiame, 2011 m. korupcijos indekse Lietuvos vertinimas sumažėjo iki 4,8 balo (to paties lygio, koks buvo 2002 m.).

Turbūt rašytojai buvo kur išvažiavę, kai jiems buvo bandoma skaičiais įrodyti, kad 2011 m. dėl efektyvesnio mokesčių administravimo biudžeto pajamos buvo didesnės beveik 700 mln. litų (iš planuoto 1 mlrd. litų). Skaičių, beje, rašytojai niekada neužginčijo. Niekada nebuvo tokio masto cigarečių ir kontrabandistų sulaikymo, kaip A.Kubiliaus Vyriausybės laikais, kuri sugebėjo pasiekti ne tik didesnių baudų ir cigarečių sulaikymų, bet ir realizacijos didėjimo, kai tuo pačiu metu didėja ir mokesčiai. Niekada už kontrabandos užkardymą atsakinga muitinė taip intensyviai pati nekovojo su jos gretose esančiais nesąžiningais pareigūnais, kaip pastaruosius kelis metus. Taigi, reikėtų tiesiog nesugadinti, tęsti ir vėl nepradėti godoti mokesčių vengėjų ir sukčių, bijant pajudinti turgus, kontrabandistus ir vokelių ekspertus koalicijoje.

Kalbant apie korupciją ir jos vertinimą, būtų gerai naudotis išties naujausiu 2012 metų tyrimu, o ir nepamiršti, koks buvo Lietuvos vertinimas 2008-aisiais, užuot „iš lempos“ pasirinkus 2002 metus.

24. Užsienio politika prarado ambicijas, turėtas iki 2008 m. Ypač pablogėjo santykiai su Lenkija. Dėl nevykusių eksperimentų su naujuoju Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu lenkų tautinė mažuma ėmė jaustis diskriminuojama. Atšalo santykiai su Šiaurės šalimis. Nebuvo nė vieno aukšto rango Rusijos atstovo vizito į Lietuvą. Santykiai su Rusija yra palaikomi tik žemesniu lygiu. Vangiai plėtojami santykiai ir su Vokietija.

Užsienio reikalai – ne mano arkliukas. Visgi, vakarykštė žinia apie Charlemagne apdovanojimą D. Grybauskaitei netgi labai į temą ir prie santykių, ir prie tarptautinių partnerių „gąsdinimo“. Dar ironiškiau su „punktais sakymų“ koreliuoja tas faktas, kad vienas pripažinimo aspektų – Lietuvos susitvarkymas su ekonomine krize. Še tau ir prašom –  tu juos gąsdini, o jie tau išsigandę, žiūrėk, ir kokį prestižinį apdovanojimą.

Apibendrinant, rašytojai savo „punktuose sakymų“ selektyviai pasirinko kai kuriuos ekonominius indikatorius ir juos spekuliatyviai, ignoruodami ekonominę aplinką ar tiesiog demagogiškai lygina su 2005-2008 m. Visgi, turbūt netyčia pamiršta pateikti palyginimų einamosios sąskaitos, infliacijos, biudžeto deficito (ypač struktūrinio, o ne nominalaus, „pripudruoto“ laikinųjų pajamų), eksporto augimo tempų ir apimčių, našumo, rizikos priedų klausimais. Nes tie palyginimai apverstų aukštyn kojom gražiąją pasakaitę apie šlovingus 2005-2008-uosius, mat įrodytų, ką ir reikėjo įrodyti – ūkis iki krizės sparčiai augo tik tol, kol bankų sistema milžiniškais tempais į šalį pūtė pinigus. Nes būtų sunku paaiškinti, kodėl tokiais gerais laikais bankai staiga suabejojo buvusios Vyriausybės  gerumu ir pradėjo stabdyti kredito prieaugį tuo sparčiai vėsindami ūkį jau nuo 2007 m. pabaigos, kol galiausiai po Lehmans apskritai kreditą „išjungė“ tuo ūkį atšaldydami iki minusinės temperatūros.

Bandymai perrašyti istoriją reiškia vieną iš dviejų – rašytojai taip nieko ir nesuprato arba rašytojai džiaugiasi savo klaidų sąskaitas sukabinę ant kitų ir tikisi prasmukti nugalėtojais. Gerai, kad dingę pigūs pinigai veikiausiai apsaugos nuo buvusių klaidų atsikartojimo.

Visgi, galiu dėti ranką nukirsti, kad išvykę už Lietuvos ribų – į ES susitikimus ar į susitikimus su investuotojais – naujosios Vyriausybės atstovai A.Kubiliaus kadencijos metu pasiektus rezultatus pardavinės kaip didžiulį Lietuvos, t.y. ir savo pasiekimą, su malonumu priims komplimentus už tai, už ką dabar „vidiniam vartojimui“ bando kitus išpeizoti. Bet kas sakė, kad gyvenimas nėra ironiškas?

About ...

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ingrida_Šimonytė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink. Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

158 Comments

  1. Posted gruodžio 10, 2012 at 6:03 am | Permalink

    Mieloji, visas Facebook nekantriai laukia apsireiškimo 🙂

  2. tru
    Posted gruodžio 10, 2012 at 6:10 am | Permalink

    viena vertus wow, ouch, that’s gotta hurt (nors tiesą pasakius dabartinė dauguma=politinis prostitutės anyway, taigi not hurt up that red stinky ass anymore, pardon my French) ir šaunu, kad blogą atidarėt – tuoj visi pašierins ir seks.

    Kita vertus, neišvengiamai kils klausimas – what’s the point? Tie, apie kuriuos rašot vis tiek negirdi, nenori, nes yra kolūkietiniai glušai. Juos ne šaltu vandeniu, o napalmu. Ką jūs darot? ok, ilsitės.. fair enough, poilsio nusipelnėt, ir niekas nemokys ką daryti, kaip gyventi, nors ir reik tikėtis, kad iš kokių Bahamų rašot blogą. Savo fanams rašot? Fine. Jų tikrai yra ir ne šiaip

    Labai tikimės, kad sugrįšite į politiką, kai saka, su trenksmu and with a vengence ( tik metafora, bet idant jau žodžiais ne kartą ginirojančei ikanomikai išspardėte subines, tai šlapiu skuduru durniams per veidą niekada negaila).

    Kada vėliau, ne dabar. Pirma linkiu užsikalt kokiam riebiam CEO darbe sočiai ateičiai bet čia žinokit progresyvi chebra nejuokauja sakydami, kad buvot geriausia ministre per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Best. Minister. EVER. O kai nejuokauja, jumis tiki. O kai žmogum tiki ir seka – tai daug. Taigi, gero poilsio ir neperdekit

    • vintage
      Posted gruodžio 10, 2012 at 12:24 pm | Permalink

      Jesus Harold Christ on Rubber Crutches, is it so impossibly difficult to write one single paragraph in Lithuanian? Never mind four.

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 2:04 pm | Permalink

      šiaip, gerai pagalvojus, tai apie bet kurį dalyką galima pasakyti – what’s the point? Nes vistiek at the end of the day yra 6 feet under ir nieko daugiau 🙂 todėl ir nėra čia jokio ypatingo point’o – parašiau, ką galvoju. kažkas paskaitė ir pritarė, kažkas paskatė ir nepritarė, kažkas “neskaitė, bet smerkia” 🙂
      tai nieko čia ir nereikia matyti, kaip tik subjektyvios nuomonės pareiškimą, remiantis tam tikrais objektyviais dalykais. O kad turiu ir moralinę ir kitokią teisę tą nuomonę reikšti – turbūt ginčo nėra. Kaip ne kaip, visas II skyrius dedikuotas ir mano pusketvirtų metų darbo vertinimui

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 10:09 pm | Permalink

      Manau, kad CFO, ne CEO.
      CEO reikia daugiau nei finansų išmanymo 🙂

    • Antifryz
      Posted gruodžio 11, 2012 at 10:35 am | Permalink

      Whats the point? Taigi, kad tie, kurie gyvena ir balsuoti neina gebėtų susivokti situacijoje ir pradėtų gimdyti mintis, jog mes galim. Politinis švietimas buvo ir tarybose, tik kiek kitokio pobūdžio. Ačiū, jums, Ingrida. Rašykite daugiau.

  3. Liberal
    Posted gruodžio 10, 2012 at 7:36 am | Permalink

    Kaip Dievą myliu, tai yra baisu.

  4. Posted gruodžio 10, 2012 at 8:06 am | Permalink

    Valio, seniai buvo laikas pradėti blogą rašyti!

    Pirma salvė, sakyčiau, uždarė klausimą.

  5. Posted gruodžio 10, 2012 at 8:21 am | Permalink

    Neįtikėtinai džiugu, kad pradėjote blog’inti.

  6. Arvydas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 8:21 am | Permalink

    Dėkoju už straispnį.
    Ingrida, ateikit ir į Google Plus. Čia įdomiai diskutuojanti publika, yra daug Jūsų gerbėjų. Labai naudingai bendraujame su Remigijum Šimašium, Rimantu Žylium. Ir geras grįžtamasis ryšys. Sėkmės 🙂

  7. samogitian
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:15 am | Permalink

    Ruoskites, p. Ingrida, grizti 2016 (o gal ir anksciau) ir iskopti dabartines valdzios mesla. Jo bus visiems per akis.

  8. Kestas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:15 am | Permalink

    puikiai, kaip visada i 10 🙂

  9. Apuokas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:16 am | Permalink

    Labai gerai, tik gaila, kad šitas tekstas pasieks labai mažą auditoriją – ta runkelių-dalbajobų armija, kuri balsavo už LSDP, TT ir DP, intelektualių tekstų neskaito, o jei skaito, tai nelabai ką ir suvokia. Pravalas.

    • Zaneta
      Posted gruodžio 10, 2012 at 3:17 pm | Permalink

      Gerbiamasis, dalbajobais, neturite teisės vadinti tų, kurie turi kitokią nuomonę, nei Jūs ir balsavo kitaip, nei Jūs. Parodot tik savo supuvimo lygį ir tiek…

      • Justas
        Posted gruodžio 10, 2012 at 9:00 pm | Permalink

        Tik nesakykit, kad jus tai įžeidė : )

  10. Rygaudas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:29 am | Permalink

    Man jūs kaip pavyzdys, kaip ministrės, kuriai tikrai skauda dėl savo srities. Tik tokie žmonės ir turi moralinę teisę eiti į ministeriją. Pailsėkit 4 metus, nes po patobulėjusio Šadžiaus saviveiklos bus nemažai darbo 🙂

    • Rimantas
      Posted gruodžio 10, 2012 at 3:39 pm | Permalink

      Malonu skaityti kitų mintis, kurios giminigos tavosioms. Pasirodo Lietuvoje ne vien “runkeliai” gyvena.
      Žaviuosi Buvusios finansų Ministrės protu. Didelės sėkmės Jums.

  11. Posted gruodžio 10, 2012 at 9:29 am | Permalink

    Aš jus myliu.

  12. Butkevicius verkia
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:39 am | Permalink

    Puikiai.

  13. Mažvydas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:40 am | Permalink

    Gaila, kad televizijoje gerb. Šimonytės komentarai nugramzdinami tarp tokių “ekspertų” kaip Vėsaitė ar Mazuronis. Belieka tikėtis, kad šis straipsnis pasieks ir plačiąją visuomenę, ne tik interneto vartotojus.
    Sėkmės, buvusiai ministrei, ir tikiuosi, kad ilgai netruks kol vėl grįšite prie Lietuvos ekonomikos vairo !

  14. Skuduras
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:44 am | Permalink

    Kažkada seniai seniai, kai valdžioje buvo mažumos vyriausybė, kai ekonomika pergyveno pakylėjimą, tie kas susidūrė su tarpusavio atsiskaitymais (įmonėse), pastebėjo, kad… atsiskaitymai pradėjo įgauti neigiamą pagreitį t.y. nuo nežymaus vėlavimo perėjo į visišką negebėjimą įgyvendinti įsipareigojimus. O įdomiausia buvo tai, jog vyriausybės galva (premjeras) tuo metu džiaugėsi, kad ekonomika kyla. Pamenu žiūriu TV, kur pateikiamas ekonomikos patiekalas, o mintys sako, koks tai saldus MELAS. Tapus bedarbiu nuėjau į birža. Kaip buvo smagu klausytis, kai šios įstaigos darbuotojas porino apie ekonomikos klestėjimą ir pan. Klausiausi ir galvojau, negi jie neturi domėtis kokia yra reali padėtis. Matyt pūsti migla patogiau. Vyriausybės galva dar vis mėgavosi! Ir štai atėjo didysis maras (nauja vyriausybė), kuri pasakė: burbulas sprogo (ne tik NT). Žinoma tai niekam nepatiko. Juk taip gera gyventi iliuzijose. Kubilius kirto iš peties. Atnešė į Lietuvą krizę. Kubilius blogas. Kubilius negeras. Šimonytė su juo einanti išvien, taip pat negera. Ir apskritai visi konservatoriai su visais liberalais yra blogi. Kažkur girdėta. Prisiminiau. Istorija turi tokį bjaurų įprotį – kartotis. Juk anksčiau kai blogasis Kubilius iškuopė pridrėbtą mėšlo krūvą, kaip buvo paprasta grįžti ir vėl pradėti viską iš pradžių. Krūva augo, augo ir išaugo. Blogasis Kubilius su visa “šutve” vėl atėjo ir vėl kuopė . Tai beje kaip ir praeitą kartą kainavo nemažai. Visi dėl to pikti. Juk valymui reikia pinigų, kuriuos blogieji konservatoriai atėmė. Ir štai nuo blogųjų valdžios žmonių mus grįžo vaduoti jau anksčiau iš konservatorių gniaužtų išvadavę vaduotojai.
    Pasaka be galo….

  15. Justinas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 10:17 am | Permalink

    Ačiū.

  16. gerbejas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 10:46 am | Permalink

    Jus nieko pries jei pakomentuosiu viesai sita jusu isteriskai pagyruniska teksta?

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 12:10 pm | Permalink

      žinoma, labai prašom
      tikiuosi ir pasirašyti nebosit?

      • gerbejas
        Posted gruodžio 12, 2012 at 8:40 am | Permalink
        • Posted gruodžio 12, 2012 at 10:37 am | Permalink

          na, net jeigu nenaudojate savo transvestitiško šimonytės yahoo mail’o, vistiek pakanka net mano menko protelio, kad atspėti, su kuo yra reikalas. Jūs labai nuspėjamas :/ Ir šiaip, kadangi mudu tarpusavyje jau viską apie tai, kuo skiriasi valstybės žmonės nuo ūkininko gyvulių, atrodo, esame apšnekėję ir nesutarę, tai šitas jūsų įrašas skelbiamas tik demokratijos vardan, kitų nuomonių toleravimui. Tikiuosi paukščio nuotrauka bloge Jūsų neužgavo – tai visiškas atsitiktinumas. Ir dar – sveikinu su rinkimų rezultatais Jus asmeniškai. Atsakymo nereikia, dėkui.

          • ing
            Posted gruodžio 12, 2012 at 7:18 pm | Permalink

            rašykit su šarmu. man tai taip aštru ir labai labai patinka.
            epitetai ir išsireiškimai labai taiklūs, ir dar gana korektiški:))

          • gerger
            Posted gruodžio 13, 2012 at 9:45 pm | Permalink

            Ak, nesusilaikiau neatsakes – jau atleiskite –
            …Taupumu pasižyminti Finansų ministerija prieš kadencijos pabaigą nebesikuklino: nuo spalio 1 d. pateikė 14 pranešimų apie sutarties sudarymą. Didžiausius pinigus Finansų ministerija skyrė viešinimui – dvi viešųjų ryšių bendrovės –„Publicum“ ir „Idea prima“ atitinkamai gaus 2,07 mln. Lt ir 2,42 mln. Lt vertės užsakymus, o Viešosios politikos ir vadybos institutas užsidirbs daugiau kaip 1,6 mln. Lt.

            Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra investuos milijonus į IT,o registrų centras iki 3,5 mln. Lt atseikėjo bendrovei „EME solution“, tieksiančiai „saugias laikmenas elektroninio parašo sertifikatams“.

            DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/mgarbaciauskaite-budriene-tas-elegantiskas-sugebejimas-dirbti-del-valstybes.d?id=60200431#ixzz2EyFLRxq2

          • Posted gruodžio 14, 2012 at 8:54 am | Permalink

            o taigi, žinoma, ačiū, kad atsiuntėt. yra toks sindromas jau Lietuvoje, ponas vardų kaitaliotojau. Vienos įstaigos vienas vadovas, kuris tikrai galėtų ir turėtų nuveikti daug, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų leidžiami tinkamai, save laiko šv.Jurgiu, tik kovoja su drakonais, švelniai tariant, selektyviai ir progiškai. Nes tada apie tai gali daug parašyti tokios pusiau tiesos. Nes kam gi paminėti, kad visi minimi konkursai buvo įtraukti į metinius viešųjų pirkimų planus, kurie skelbiami metų pradžioje ir yra vieši? Aišku, kam – neliks intrigos. arba kam paminėti, kad pirkimai tęsėsi daugiau nei pusmetį, nes prasidėjo metų pradžioje? ir tai visiškas atsitiktinumas, kad sutartys buvo pasirašytos rudenį – gal manot, kad aš norėjau pasireklamuoti ar pareklamuoti esamą ministrą? Nes jos galėjo būti pasirašytos vasarą, o gal žiemą – priklausomai nuo tūlos instucijos uolumo nagrinėjant dokumentus. Iš bet kokio fakto galima bandyti išlaužti pikanteriją, jeigu tik nori ir nutyli tam tikras svarbias aplinkybes. Taupumas, beje, šiuo klausimu yra labai prie ko, nes FM, centralizavusi visų institucijų pirkimus, šias paslaugas perka visoms ES paramą administruojančioms institucijoms, kai tuo tarpu jeigu kiekviena tą patį pirktų atskirai – o pirkti viešinimo paslaugas privalo, nes viešinimas privalomas pagal ES paramos reglamentus, – būtų išleista turbūt kelis kartus daugiau pinigų.

          • gerger
            Posted gruodžio 14, 2012 at 11:05 pm | Permalink

            Oj , gerkit vitaminus, nes sprogsit is piktumo, sventoji visazine teisuole – Kai jus is fakto kazka lauziat – tai yra tsakant TEISYBES REIKALAS, kai kazkas paklibina jums nepalanku fakta – tai jau yra blogis ir samokslas – gal savo marskinius pradzioj issiskalbkit o paskui kitu svara analizuokite. Arba patylekite tada jau.
            cia jum pasiskaitymui taip sakant – bet jusu komentaras ir taip , kaip sakote – lengvai nuspejamas….
            http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vlaucius-konservatoriai-opozicijoje-poezijos-perlai-ir-arogancijos-dvasia.d?id=60230415

          • Posted gruodžio 15, 2012 at 8:49 am | Permalink

            negalios, pasireiškiančios neadekvačiu normaliam žmogui jūsų dėmesiu konkrečiai mano asmeniui, matyt, jokie vitaminai neišgydys, nes tai jau tam tikra klinika. kaip ir tranvestitiški bandymai apsimetinėti šimonyte interneto erdvėje ir imti knygas iš Jonavos bibliotekos. Tylėsiu tada, kai man pačiai norėsis. Kadangi nesibruku į jūsų namus ir nerašinėju savo nuomonės ant jūsų namų sienų, nerašau jums laiškų ir apskritai niekaip neprašiau jūsų čia atsivilkti, laikau, kad jūsų patarimą ramiai galiu ignoruoti. Kaip ir jūsų ateities rašymus į šitą tinklaraštį. Rašykite ten, kur jus spaudina ir skaito, skaitykite, kas jums patinka, bet meskite šitą neproduktyvų užsiėmimą bandyti atvesti mane į kažkokį jums žinomos tiesos kelią įvairiais link’ais, kaip į straipsnius žmonių, kurie dar prieš 5 metus tuos pačius “arogantiškus konservatorius” savo rašiniuose garbino. Taigi, informuoju, kad jeigu dar čia rašinėsite, trinsiu viską lauk. Jeigu tą ir prognozavote, tai labai teisingai, nes tą prognozuoti buvo nesunku.

  17. Jonas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 10:49 am | Permalink

    Butų šaunu jei šiam bloge ne vienintelis įrašas čia būtų 🙂

  18. Mes Uz Viktora!!!
    Posted gruodžio 10, 2012 at 11:00 am | Permalink

    Mes Uz Viktora!!!

    • Justas
      Posted gruodžio 10, 2012 at 1:22 pm | Permalink

      Kalėjime!!!

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 4:45 pm | Permalink

      Kažkaip klaidingai „Vыktorą“ parašyta…

    • As
      Posted gruodžio 11, 2012 at 12:21 am | Permalink

      negaskime sav brangaus laiko mielieji times kam ruskiai smegenis praskalavo

  19. Posted gruodžio 10, 2012 at 11:31 am | Permalink

    Kad gyvesnis būtų tekstas įdedu dar šį rusišką panką, kurį Gpliuse pašarino draugai, kuris labai tinka socialdemokratams:

    httpv://www.youtube.com/watch?v=8WTt14AAuyU

  20. Arunas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 11:38 am | Permalink

    Bravo!

  21. Dzin
    Posted gruodžio 10, 2012 at 11:57 am | Permalink

    Kas tiesa, tas tiesa, su tamsta apie “skaičiukus” akis į akį mažai kas beišgalėtų pasigalynėti. Ingrida, esate puikus profesionalas. Gaila tik, kad mažai kas turi pakankamai smegenų pilkosios masės įvertinti Jūsų lygį. Tikėkimės Jūs dar grįšite kada vėl deramai prižiūrėti mūsų Lietuvos finansus 😉

  22. Arnas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 12:07 pm | Permalink

    Nuosirdziai dekoju uz Jusu indeli tvarkant Lietuvos finansus ir uz nuolatine kova su bukumu.

    Pavarot!

  23. Egle
    Posted gruodžio 10, 2012 at 12:28 pm | Permalink

    Jūs puikiausia kada buvusi ministrė! Būtinai skaitysiu jūsų blogą, nes tikrai suprantate ką rašote. Ačiū!

  24. Posted gruodžio 10, 2012 at 12:45 pm | Permalink

    Fantastika. Siunčiu nuorodą savo močiutei, gal senelį paprotins :))

  25. Posted gruodžio 10, 2012 at 12:48 pm | Permalink

    Ačiū.

  26. Vytas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 1:01 pm | Permalink

    “Nervai nelaiko” skaitant šitą tekstą, neištvėriau iki galo. Ne todėl, kad Ingrida kažką blogai analizuotų, daugmaž teisingai surašyta viskas, bet todėl, kad baisu žiūrėt, kaip atrodo naujoji vyriausybė (tiesa, dar net nepilnos sudėties, kaalicijoj generojasi pragresyvi akanomika, bet nigenerojasi ministrai kažko tai ) ir jos programa. Visur, kur per keturis metus vargais negalais padarytas žingsnelis į priekį, bus žengiama trys atgal. Tuoj ir gudus perspjausim man atrodo…

    • Vilija
      Posted gruodžio 10, 2012 at 3:21 pm | Permalink

      Visiškai sutinku. Po rinkimų beveik meldžiausi, kad naujoji valdžia suprastų, kad pagrindiniai Kubiliaus Vyriausybės veiksmai visgi buvo teisingi, ir būtina laikytis tos pačios krypties. Bet jeigu vėl bus saugomi įvairūs nusikaltėliai kaip VU su savo šutve, bus labai liūdna ir gėda kitų šalių akivaizdoje.

      • ing
        Posted gruodžio 12, 2012 at 7:24 pm | Permalink

        aš asmeniškai socdemų kaip ugnies bijau. jie realūs pakištukai. butkevičius visiškas demagogas. realus akvariumas.
        kažkokie iš kosmoso…
        kitų šalių nuomonė mažiausiai man rūpi, kol nereikia skolintis…ar pas juos į svečius ateiti:))
        čia vietoj plaukai šiaušiasi…

  27. tauskas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 2:02 pm | Permalink

    Gerb. autore,

    siųskite šį straipsnį į platesnę auditoriją (internetinę spaudą etc.), labai trūksta tokių rašinių kaip Jūsų.

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 2:07 pm | Permalink

      kad labai ilgas. galbūt tiesiog tiems, kurie diskutuos Vyriausybės programą bus naudinga špargalkė prisiminti ir kitus dalykus. kadangi analizavau “pastraipsniui”, o ne iš esmės, tai į jokius internetinio straipsnio rėmus tai netelpa. kai pavyks parašyti ką nors trumpesnio – pasistengsiu

  28. Paulius
    Posted gruodžio 10, 2012 at 2:03 pm | Permalink

    Bėda tame, jog jūsų blogą skaito dauguma tų žmonių, kurie suprantą realią situaciją ir kritiškai žvelgia į naująją vyriausybę. O pastarieji, kurie vis dar rėkia, jog “Kubilius pašalpą man sumažino, iš ko dabar gyvent?” aktyviai vengs tokių blogų. P.S. nebereikalo esate laikoma geriausia šalies Finansų ministre. Malonu skaityt blogą, kai aišku, kaip dieną, jog autorius – savo srities ekspertas. Sėkmės 🙂

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 2:15 pm | Permalink

      Nėra čia jokios bėdos. Čia ne straipsnis, tad kur dar jį padėsi. Kartais parašau ir ką nors labiau formatiško. Džiaugiuosi, kad tada mano rašinius paskelbia ir plačią auditoriją turintys portalai ir man tikrai nėra labai baisu, kad po tais straipsniais vistiek pagal principą “neskaičiau, bet smerkiu” dešimtimis rašoma “kiek šita kapliadantė kūtvėla gali savo buhalterijas rašinėti, atiduok pavoktas pensijas”. Taip yra ir tiek. Mokytis yra sunku. Geriau nesimokyti, nes tada atrodo, kad viską ir taip žinai.

      • ew
        Posted gruodžio 11, 2012 at 8:52 pm | Permalink

        Pataisau: buchalterijas, atidok, pencyjas

        Jūs man – ministrės idealas. Modernios, veržlios ministrės. Svajoju apie tokią Lietuvą kaip Jūs. Ačiū Jums.

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 3:45 pm | Permalink
  29. Tamulioniene
    Posted gruodžio 10, 2012 at 2:05 pm | Permalink

    Aš Jus irgi myliu.

  30. Gedas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 2:29 pm | Permalink

    Studijuoju ekonomika užsienyje, ir jūsų vyriausybės pasiekimai ten tikrai žinomi ir kartais pristatomi dėstytojų kaip pavyzdiniai. Tikiuosi socdemai to nesugriaus.

    • Ingrida Šimonytė
      Posted gruodžio 14, 2012 at 3:35 pm | Permalink

      yra už ką tokį pavyzdį naudoti ekonomikos moksluose. nes iki Baltijos sesių atlaikiusių tokias rimtas krizes valiutų valdybų pasaulyje kaip ir nebuvo. išskyrus Hong Kongą

  31. Danutė
    Posted gruodžio 10, 2012 at 2:54 pm | Permalink

    Labai dėkui už tekstą! Jūs ne tik buvote puiki ministrė, bet ir taikliai kalbate bei rašote. Prašom, rašykite daugiau. Tokių valdžios veiklos komentarų reikia ir, manau, artimiausius ketverius metus ypač reikės. Netikiu, kad įvyks stebuklas ir melagiai nustos meluoti.

  32. Pilietis
    Posted gruodžio 10, 2012 at 3:23 pm | Permalink

    Ingrida, ačiū, kad buvote ir kiek įmanydama gynėte mūsų finansus būnant valdžioje! Aktyviai seksime ir skaitysime Jūsų blogą.
    Įdomu būtų, kad čia kartkartėmis parašytumėte ir apie savo tolimesnę kaip finansinkės karjerą. Spaudoje skelbiate jog ilgai atostogausite, bet atostogos visada baigiasi, o po atostogų visada ateina ir darbai, tai įdomu kam čia nusišypsos laimė turėti tokią pavaldinę..

    • ing
      Posted gruodžio 12, 2012 at 7:27 pm | Permalink

      na ir viršininkę:))

  33. Tadas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 3:39 pm | Permalink

    Ačiū už blogą, keliant klausimus į viešumą galima atverti akis besiblaškantiems ir pasimetusiems, apie už pašalpą ar 50 ltl atiduodančius kalbos nėra, bet nemažai tiesiog suklaidintų žmonių. AČIŪ

  34. Kęstutis
    Posted gruodžio 10, 2012 at 4:18 pm | Permalink

    Gerb. Ministre,
    Pagrindinės ekonominės krizės priežastys:
    1. Nekilnojamo turto kainų burbulo sprogimas (taip buvo daugelyje valstybių ir mes, deja, nepasimokėme) 2. Brangi energetika, sekinanti mūsų įmonių ir asmeninius finansus 3. Eksporto rinkų traukimasis bei Skandinavijos bankų finansų atitraukimas iš Lietuvos 4. Mokesčių reforma PVM (svariausias mokestis) pakėlimu prismaugusi verslą. 1-2 priklauso 2000-2008 m. valdžiai, 3-4 po jų atėjusiai TS-LKD, liberalams… Pasekmės: apie 4 tūkst. bankrotų ir išsiregistravimų, apie 50 tūkst. smulkių verslininkų nutraukė veiklą ar nuėjo į šešėlį, bedarbių išaugo piko metu nuo 80 tūkst. iki 328 tūkst., valstybės praskolinimo ir emigracijos tempai tapo aukščiausiais visoje ES. Jūsų įžvalgos duoda apmąstymams energetikos, tačiau daugelis tesugeba vien skleisti panegirikas, kurios, abejoju, ar Jus taip ir džiugina

    • Paulius Žuvyčius
      Posted gruodžio 10, 2012 at 4:38 pm | Permalink

      Čia nei vieno nedžiugina, bet ar buvo galima sulaikyti pavyzdžiui bankus? Bankai saugojo savo savininkų pinigus. Tai normalu, nes tai verslas. PVM nesužlugdė verslo. Verslą sužlugdė klientų nebuvimas, nes nebuvo paskolų. Paskolų nebuvo, nes nebuvo pinigų iš bankų. Pinigų iš bankų nebuvo, nes prasidėjo krizė ir nebuvo rezervo. O kodėl rezervo nebuvo? O nebuvo, nes nei žmonės, nei valstybė netaupė juodai dienai.

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 4:54 pm | Permalink

      mane džiugina fair diskusija. panegirikos joje tikrai nereikia. Visi kritikai – wellcome, bet kvailas neigimas siutina, nes atrodo kaip vaikų argumentai visiems argumentams pasibaigus – bebebe. nieko nėra blogiau už “neskaičiau, bet smerkiu” bei “skaičiau, nesuprantu, bet aš jums pasakysiu” (kaip reikia skatinti ekonomiką kaip JK). Visgi, jūs bent iš dalies klystate. Ir skaičius naudojate tuos, kurie “tirštesni” – juk bedarbių skaičius seniai nebe tas ir naujų įmonių registruojama tikrai nemažai. Kalbant apie 3-4 – jeigu turite pažįstamų bankininkų, jie jums turėtų papasakoti, kada Skandinavijos bankai, prieš tai maudęsi Baltijos valstybėse uždirbamuose pelnuose, staiga atsitokėjo ir pasakė – “savo exposure į Baltic’us reikia pradėti tramdyti”. Tai prasidėjo dar 2007-aisiais, kodėl manot Estijoje garas pradėjo išeidinėti anksčiau? Negi neatsimenate daugybinių “infliacijos valdymo planų” 2008 m. ir priekaištų anai Vyriausybei, kad ji tos infliacijos “nevaldo”, nors valiutų valdybos sąlygomis tas valdymas gana komplikuotas, ypač jeigu bankinė sistema daugina pinigus like hell? Neabejotinai atsimenate. Jeigu ne Lehman’s ir pasaulinis finansų freezas kredito prieaugis būtų toliau lėtėjęs, būtume 2009 turėję kokį nulinį augimą ar kokį mažą minusiuką, bet po Lehmans likvidumas dingo tokiais tempais, kad net kvapą gniaužė. Dėl tos pačios priežasties sustojo ir eksportas ir beje tik pirmąjį 2009 pusmetį. Taip, bendras eksporto nuosmūkis buvo ženklus, bet nemažesnis jis buvo Suomijoje ar Slovakijoje. Todėl dovanokit, bet TS ir liberalai Jūsų minimu 3 klausimu nelabai ką galėjo pakenkti. Kaip tik, pasiryžimas konsoliduoti vietoj “beždžioniavimo” tikintis, kad kažkaip viskas pagerės, padėjo ir eksportui, kuris dėl vidinės devalvacijos papigo (nors pramonė ir taip nebuvo “perkaitusi”) ir todėl sustiprino pozicijas, o bankai nustojo į regioną žvelgti kaip į nelaimės zoną. Tai, kad paskolų portfelis beveik neauga – reali problema, bet deja dabar tai universali problema: pasimokę bankai nori saugių investicijų ir tokiu būdu nori siūlyti pinigus tiems, kuriems jų beveik nereikia ar kurie kaip tik nenori turėti nieko bendra su skolintais pinigais. Tuo klausimu, kad PVM padidinimas “prismaugė verslą”, atleiskit, bet matyt nesusitarsime. Populiaru taip teigti, bet, deja, tai nėra tiesa. PVM padidinimas, žinoma, palietė tuos sektorius, kurie dirbo vidaus rinkai. Bet negi tikite, kad nepadidinus PVM statybos sektorius nebūtų susitraukęs per pusę? Galiu sutikti, kad PVM padidinimas veikė ta pačia kryptimi, kaip ir staigus likvidumo stygius, kai dingo skolinti pinigai, biudžeto pinigai, o vartotojų pajamos mažėjo. Visos konsolidavimo priemonės veikia ta pačia kryptimi – ta pačia kryptimi veikė biudžeto išlaidų mažinimas. Bet juk nenorite pasakyti, kad reikėjo nieko neveikti ir žiūrėti bejėgiškai į besiveriančią skylę. Todėl nors keičiant mokesčius neišvengta bereikalingų judesių, PVM padidinimo tokiems nepriskirčiau. Kitų mokesčių – pelno, pajamų, soc.draudimo didinimas būtų buvęs dar didesnė bėda, nes būtų kliuvęs ir eksportui. Bėda ta, kad tais laikais, kai pertekliniai pinigai teikė dideles galimybes ir verslui ir valstybei uždirbto pelno pasitaupyti, tai nebuvo daroma, o buvo leverage’inamasi toliau. ir tokiu būdu su 17 proc. BVP skolos, kas normaliom aplinkybėm valstybei yra juokingas lygis, Lietuva investuotojų akimis buvo bankrutavusi. tokiu būdu ir kai kuris verslas, dar neseniai kasęs reškučiom milžiniškus pelnus, nuosmūkio nesugebėjo išgyvent. Nebūtų sugebėjęs ir be PVM padidinimo.

  35. Aivaras
    Posted gruodžio 10, 2012 at 4:20 pm | Permalink

    Ačiū labai, kad nepatingėjote ir su plačiaja auditorija pasidalinote savo mintimis apie naujosios Vyriausybės programą (ehm… verkšlenimą… ehm…). Tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad Jūs nenutolsite nuo kasdienių aktualijų ir vis pareikšite savo nuomonę.

    Jei atvirai, man dabar jau tikrai baisu, ką naujoji valdžia gali pridirbti. Vien ką sako faktas, kad naujuoju finansų ministru bus tas senasis… Nesakau, kad Kubiliaus Vyriausybė buvo super, anaip tol. Bet tai buvo geriausia Vyriausybė nuo nepriklausimybės atgavimo.

    O dabar… laikykimės, broliai ir seserys…

  36. Eglė
    Posted gruodžio 10, 2012 at 4:24 pm | Permalink

    Labai ačiū už išsakytas mintis. Padeda susivokti: pasidžiaugi, kad kažkas nuoširdžiai dirbo, ir tuo pačiu metu nusimeni, kad, panašu, viskas bus sutrypta. Jei bus įmanoma – linkiu ramios žiemos ir jaukių švenčių! Stebėti politinę areną metų pabaigoje darosi ypač sunku.

  37. Posted gruodžio 10, 2012 at 4:54 pm | Permalink

    Nesu ekonomistas, todėl visokios ekonominės rašliavos man būna kaip senovės graikų kalba. Tačiau gerb. Šimonytės tekstai dažniausiai būna pakankamai aiškūs. Tikiuosi daugiau, ir sveikinimai pradėjus blog’inti!

  38. Dešinysis
    Posted gruodžio 10, 2012 at 4:59 pm | Permalink

    Niekada negalvojau, kad įsimylėsiu bent vieną Lietuvos politikę. Ne kaip moterį, o kaip politikę. Pasirodo, nė velnio. Įsimylėjau. Ingrida, aš Jus myliu.
    Visiškai nuoširdžiai. Jei Lietuvą bent 20 metų pavaldytų 14 tokių ministerių + premjeras, šokteltume į priekį kokiais 50-70 metų. Ir, visų prorusiškų homosovietinių debilų ir runkelių nusivylimui ir panikai, ko gera, negrįžtamai.
    Aišku, tai visiška utopija. Bet linkiu po 4 metų grįžti dešiniesiems, kad tarp jų būtų ir Ingrida, ir dar bent pusė Vyriausybės netoli josios lygio. Mėšlo, panašu, teks kuopti ypatingai daug. Senokai į Lietuvą nebuvo užsukusi tokia tamsa, kaip dabar…

  39. Mantus
    Posted gruodžio 10, 2012 at 5:17 pm | Permalink

    Pagarba. Skaitančių ir mąstančių bus, Jūs tik rašykite, rašykite 🙂

  40. Posted gruodžio 10, 2012 at 5:36 pm | Permalink

    Gerb. Ministre (ketinu jus taip ir toliau vadinti), tik noriu patarti – nesiekite komentaruose paneigti visų mitų ar atsakyti į visą kritiką. Neturėtumėte manyti, kad visus galima atvesti į protą (ne visiems to ir reikia). Reikia orientuotis į daugumą. Manau, kad galima pasidomėti grįžtamuoju ryšiu, bet man būtų tikrai gaila, jei toks žmogus kaip jūs naudotų savo potencialą ir vargtų bandydamas paaiškinti akivaizdžius dalykus kiekvienam kvailiui, kuris užsuks čia komentaruose pavemti. O tokių visada buvo ir bus. Tad žmogus, nusprendęs rašyti blogą, tokius komentarus turėtų priimti kaip įprastą dalyką, kuriuo nereikia nei stebėtis, nei dėl jo sukti galvos. Tai neapima konstruktyvios ir pagarbios, argumentuotos kritikos.

    Aš tiesiog linkiu mėgautis tuo minčių ir žinių dalinimusi. O trolius palikite man ir ko. 😉 Jūsų laikas yra per brangus, kad tam jį gaištumėte. Jūs nusipelnote išsivirti arbatos ir mėgautis tuo, kad parašėte puikų straipsnį.

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 8:20 pm | Permalink

      Giedriau,

      Viską Jūs labai teisingai sakote ir patariate. Taip stengsiuos ir elgtis – dar neatsijungiau nuo įpročio dirbant FM atsakinėti net į beviltiškiausius laiškus su klaikiausiomis gramatinėmis ir logikos klaidomis. Visgi kai atrodo, kad turi ką pasakyti, tai ir bandai pasakyti.
      Nežinau, gal tai keista, bet pavemti dar niekas neužsuko. Turiu didelę dilemą leisti visus geruosius komentarus, nes man kažkaip net truputį nesubalansuotai viskas atrodo-dar pasirodys kam, kad kitokius ban’inu. Bet matyt dar “emigravęs” iš VŽ su savo vienminčiu balalaika šito blogo neaptiko 🙂

      • vaidas
        Posted gruodžio 14, 2012 at 2:31 pm | Permalink

        Šaunuolė Ingrida, didelė pagarba už nuveiktus darbus! Ir dešimt balų už komentarą: “Bet matyt dar “emigravęs” iš VŽ su savo vienminčiu balalaika šito blogo neaptiko ” 🙂

  41. ieva
    Posted gruodžio 10, 2012 at 5:50 pm | Permalink

    Tikrai pavarot!
    Ir labai taikliai. Kaip visad;)
    Truks Jusu

  42. Smile
    Posted gruodžio 10, 2012 at 6:52 pm | Permalink

    pagaliau sulaukėm :D.
    Jau bijojau, kad nuspręsit gerai pailsėti ir prapulsit iš akiračio.

  43. Posted gruodžio 10, 2012 at 7:15 pm | Permalink

    Ačiū. Kad rašot.

  44. Rolandas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 8:45 pm | Permalink

    Ingrida, ar Jusu sirdis siuo metu laisva ar jau uzimta? 🙂

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 10:26 pm | Permalink

      juk plačiai aprašyta ir apkomentuota – esmi beširdė kasininkė, pensininkų kankytoja ir pareigūnų ėdikė

      • ing
        Posted gruodžio 13, 2012 at 10:01 pm | Permalink

        o man jūs miela darboholikė))
        ir kažkaip norėtųsi, kad liktumėte valstybiniame sektoriuje, nors privačiam… nors užsidirbsit…
        aš, aišku ne vyras, apie širdį neklausiu:))
        bet ar turit planą savo širdyje likti valstybiniame sektoriuje ir toliau visus kankinti:))

  45. Jonas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 8:48 pm | Permalink

    Tiesiog seniai skaičiau tokį protingą straipsnį ir mačiau tiek daug gerų atsiliepimų. Reiškia, dar yra nemažai normaliai mąstančių žmonių, dar yra vilties, kad išsikapstysime net ir iš po naujosios socdemų vyriausybės padarytų darbelių.
    Na, o Jums, gerb. Ingrida, ačiū. Ne tik už profesionalų Valstybės finansų valdymą, bet ir už šitą straipsnį. Čia savotiškai klostosi nauja graži pradžia. Tęskite. Matau Jus labai toli einančią su didele nauda Lietuvai. Nesustokite.

  46. Giedrius
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:00 pm | Permalink

    Ačiū už tokį straipsnį. Kai paskaitai oponentų rašinėjimus, apima neviltis, aišku… tokios atviros demagogijos nebuvo, manau, nuo Pakso didvyriško pabėgimo iš premjerų laikų.

    Blogiausia, kaip jau daug kas ir sakė – kas čia skaito,tie ir taip daugmaž gaudosi, o kas ne – ne tik kad nesupranta, bet ir niekad nenorės suprasti. Ką čia daryti, nežinau…

    Linkiu sėkmės ateityje, ką benuspręstumėt, nors asmeniškai aišku noriu pamatyti dar kartą tame pačiame poste.

    P.S. Gal kada ateis ir noras pasamprotauti, ką visgi galbūt buvo galima daryti geriau ? Blogi laikai gali būti ne paskutiniai…

  47. pfff
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:03 pm | Permalink

    cia yra awesome. kiekvienas turetu sharinti sita straipsni ir gal kaip nors iki dalbajobu runkeliu daeis ir nors 1% supras ka cia norima pasakyti

  48. Ramunas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:25 pm | Permalink

    Ilgiausias straipsnis kuri perskaiciau visa per keleta metu 🙂 saunuole Ingrida

    Sekmes

  49. Vytautas
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:46 pm | Permalink

    Dar viena argumenta noriu paminėti kurį nepasakė ministrė. Tas, kad suvaldė finansus ir nedevalvavo lito noriu asmeniškai padėkoti ministrei. Aš įsivaizduoju kas būtų buve jei būtų devalvuotas litas, o mes su žmona esame paėme paskola eurais butui pirkti kurio vertė 226 000 lt. Po devalvacijos mano ir žmonos alga būtų likus tokia pat o paskola būtų reikėje gražint eurais, o lito ir euro kursas būtų buves visai kitas ir mūsų šeima būtų prarade buta arba būtume priversti emigruoti. O dabar viskas tvaerkoje, nors alga žmonos dvigubai sumažėjo, mano gerokai padidėjo, nes išėjau iš valdiško darbo ir įkūriau savo UAB ir gyvenimas šviesiom spalvom atrodo. Ačiū ministre

    • Posted gruodžio 10, 2012 at 10:02 pm | Permalink

      man dėkoti nėra už ką. jeigu yra kam padėkoti už tai, tai žmonėms, visuomenei, kad ir kaip tai patetiškai skambėtų. Kad nesumanė to, “kas priklauso”, išsimušinėti Molotovo kokteiliais ir kitom panašiom priemonėm, nesvarbu dėl kokių priežasčių. Manykime, kad iš valstietiško racionalumo neprigyja visokie “frontovykai” ir panašūs elementai. Ne todėl, kad man kaip “valdžiažmogiui” baisu būtų buvę. Tik todėl, kad to nebuvo, sugebėjome taip greitai atgauti ir neprarasti pasitikėjimo rinkose ir galėjome finansuoti tą savo sumažėjusį gerbūvį ir kuo toliau, tuo pigiau. 2009 m. dauguma investuotojų sakė – ką jūs bandote padaryti, yra nepadaroma, jūs neatlaikysit ir devalvuosit. Dabar įdomiausia, kad niekas tarsi net nebeatsimena, kad tokia rizika buvo ir gana reali. Nors kai kam tai būtų buvę naudinga, visgi, tokių, kuriems tai būtų pragaištinga – skolininkai eurais, taupę litais, pensininkai, kuriems labiausiai trinkteltų infliacija – tokių juk dauguma. Beveik kiekvienas per savo asmeninę patirtį tą alternatyvą savo kišenei gali įsivertinti taip, kaip Jūs. O juk būtent tokiais būdais per amžius savo problemas spręsdavo Pietų Europos vyriausybės (kol neįsivedė euro ir to fokuso nebeteko). Todėl man gana apmaudu, kai kas nors teigia, jos kažkokia suma litų, kurią valdžia pažadėjo mokėti, yra jau kaip ir nuosavybė, ginama Konstitucijos, o apie tų litų vertę Konstitucija nekalba.. Bėda, kurios pavyko išvengti, matyt, atrodo tokia visai ir ne bėda 🙂

  50. Akvilė
    Posted gruodžio 10, 2012 at 9:54 pm | Permalink

    Ingrida, jūsų blogas labai pradžiugino! Ačiū Jums už paskutinių kelių metų darbą, sėkmės ateityje, o tuo tarpu labai laukiu naujų įrašų.

    Protingi žmonės su jumis 😉

  51. Edita
    Posted gruodžio 10, 2012 at 10:29 pm | Permalink

    O man po tokio straipsnio norisi verkti 🙁 Juk viskas bus sugriauta.Skaudžiausi žingsniai jau padaryti ir viskas tik geryn. To reikėjo.. Dabar reikia tik tęstinumo. Nereikia man nei tos buvusio dydžio motinystės pašalpos, nei tų 52 litų už vaiką, kurie dabar nepriklauso. Kai yra galva ant pečių gyventi galima. Gaila, kad rinkimai parodė jog pas daugelį ant pečių kopūstai ir bulvės. Man klausimas, o ką daryti tiems, kurie už tokią valdžią nebalsavo? Žinau…retorinis…

    • Rasa
      Posted gruodžio 14, 2012 at 8:02 am | Permalink

      ..o as ir verkiau( kai daugelis raso, kad verkt norisi, paskaicius Jusu mintis, ir kai suvoki, kad viskas bus sugriauta klaikiu primityviu diletantu) ….aciu Rasai Juknevicienei, kuri pareklamavo Jusu blog’a, taip isgyvensiu visa tai, kas vyksta musyse siuo metu. Dziugu, isdidu kaskart, kai zinau, kad Lietuvoje yra ir tokiu grynuoliu su sveiku mastymu, iskalba ir humoru, kaip Jusu. Pagarbiai…

  52. Justinas K.
    Posted gruodžio 11, 2012 at 12:06 am | Permalink

    Iš tiesų – buvo smaugu perskaityti Jūsų straipsnį. Ne vien dėl sutampančio požiūrio, bet ir dėl to, jog esate pakankamai stipri savo srities specialistė ir kiekvienas Jūsų žodis įgauna svorio.
    Tačiau ar manote, jog Prezidentė kalbėsis su būsimuoju finansų ministru R. Šadžiumi? Žiūrint į tokius būsimosios Vyriausybės vertinimus, daug kam gali pasirodyti, jog Butkevičius su visa savo komanda in corpore visus 4 metus gyveno fantasmagorijos pasaulyje. Nesinori tikėti apokalipse.
    Visgi, tikriausiai pritartumėte, jog žmogus pats savo gyvenime daro posūkius ir valdžia su nuolatine intervencija į jo gyvenimą gali atlikti tik minimalų vaidmenį.

    • Posted gruodžio 11, 2012 at 6:19 am | Permalink

      visiškai sutinku. visų pirma, nuosava galva ant pečių, o jau tik paskui valdžia. kai galvos nėra ar tingisi ją naudoti – tada valdžia. nenoriu čia kalbėti apie tokius išskirtinius atvejus, kaip ypatingos žmogaus aplinkybės – negalia ar panašūs iššūkiai – esu pastebėjusi, kad tie žmonės būna pakankamai stoiški ir taipogi labiau linkę pasikliauti savimi.
      komanda fantasmagorijoje negyveno – manau, viską jie puikiai suprato, na bent jau dalis. puikiai žino, kad pavyko iš esmės išvengti bet kokių priekaištų, nes už atsakomybės stokos padarinius atsakomybę teko prisiimti kitiems ir jiems ir teko visas elektorato pyktis. tai tik rinkiminio kalnedoriaus pokštas. Labai panašus pokštas beje buvo jau 2000aisiais, tik tada A.Kubilius turėjo per mažai laiko ką nors įrodyti. Dabar laiko turėjo daugiau, todėl daugiau tokių, kurie visgi ir be ypatingų ekonomikos mokslų, vertindami per savo namų ūkio prizmę suprato, jog valstybė yra ta pati šeima, tik labai labai didelė, ir dėsniai čia galioja tie patys. ir nėra kažko “trečio”, burtininko su malūnsparniu, kuris atskris ir visiems pabarstys ledų. Visas skirtumas nuo 2000-ųjų yra tik toks, kad nebebus pigių pinigų sparčiam augimui, kaip po narystės ES, pajamos neaugs po 20-30 proc. į metus, o ūkis – po 7-10. Teks labiau pasukti galvą kaip čia tuos pažadus vykdyti, o kuriuos ir “pamiršti”

      • Biesas
        Posted gruodžio 11, 2012 at 4:16 pm | Permalink

        Techninis dalykas, bet… su sraigtasparniu, ne malūnsparniu. 🙂

      • ing
        Posted gruodžio 13, 2012 at 10:22 pm | Permalink

        nu mokat paslėpti )) atpažįstamai paslėpti.
        o dėl Kubiliaus, aš tikrai stebiuosi, kai žmonės už jį vis tik balsavo. na ir už partiją jo (gal ir ne jo, bet čia smulk). nesitikėjau tokio skaičiaus (pati prie jo prisidėjau).
        gerb. ministre, pasakykit, ar sunku su jais (na sprendimų partneriais) 4 metus buvo karą gyventi?
        paslėpkit atsakymą atpažįstamai:))
        aš tai to seno naujo ministro, apuoko, gal šikšnosparnio su sugedusiu lokatorium tai net nesuprantu. kažkokios apokaliptinės nuotaikos mane apima , ypač po šiandien programos pristatymo…

  53. Plaktukas
    Posted gruodžio 11, 2012 at 7:22 am | Permalink

    Didziausia Pagarba Ingridai.

    Vienas malonumas skaityti.

    Trumpas klausimelis. Galim tiketis “gelbetoju” programos analizes ir kokie ju planai/pazadai realus o kurie irasyti lapu skaiciui isplest?

    • Posted gruodžio 11, 2012 at 9:06 am | Permalink

      taip, kai tik baigsiu dėtis daiktus 🙂
      juk ją vistiek patvirtins, neatsižvelgdami į jokias pastabas 🙂

  54. Aivaras
    Posted gruodžio 11, 2012 at 8:28 am | Permalink

    Ingrida, o man toks klausimas įdomus. Jūs darbais įrodėte, kad esate puiki savo srities specialistė ir geriausia iki šiol buvusi finansų ministrė. Šitą paneigti tikrai būtų sudėtinga. Dabar, kai Jūsų kadencija baigėsi, turite visas galimybes nebeapkrauti savęs visais šiais marazmais, tiesiog “pabėgti” nuo visko ir leisti kitiems kapstytis šioje smėliadėžėje. Tačiau Jūs vistiek aktyviai reiškiate savo nuomonę (kas yra labai džiugu), atsirado ir šis blogas (kas dar smagiau) ir bent jau kol kas nepanašu, kad ketinate visiškai atitrūkti nuo realijų. Kodėl? Juk ir be Jūsų yra (a la) specialistų, ekonomistų, eGZpIArtų. Kodėl tai darote?

  55. Gytis Trilikauskis
    Posted gruodžio 11, 2012 at 9:52 am | Permalink

    Labai ačiū už tai, kad pradėjote blog’inti. Jūsų nuomonė daug kam svarbi ir įdomi. Jaunimas su Jumis!

  56. Posted gruodžio 11, 2012 at 10:10 am | Permalink

    Ačiū – už puikų straipsnį ir gerą darbą vyriausybėje.

  57. Gintas P.
    Posted gruodžio 11, 2012 at 11:03 am | Permalink

    Ačiū, Jums Ingrida :), oficialiai prisijungiu prie jus mylinčių piliečių sąrašo

  58. Jonas PapuAsas
    Posted gruodžio 11, 2012 at 11:13 am | Permalink

    Ačiū už maistą smegenims,nuveiktus darbus,už kietus kiaušius.
    Pagarba už principus/vertybes/panetkes…. Dalios ir Jūsų vadovavimo laikais – finminas buvo vienintele ministerija…kurioje neįsidarbinsi per pažintis… kur svarbiausia tavo sugebėjimai-žinios-patirtis…. nei kokiai šeimai/partijai priklausai.
    Norėčiau kad rašytumėt-šviestumėt-mokytumėt paprastais žodžiais,kuo trumpesniais sakiniais,kuo mažiau tarptautinių žodžių. Ne dėl savęs ar savo draugų ir artimųjų…tiesiog norisi duoti paskaityt žmonėms,kurie retai užeina į internetus ir dažniausia susidaro nuomonę iš 50cnt kainuojančio laikraščio,ar ką kaimynė sakė. Kai sakinyje ± 70% neaiškių-negirdėtų žodžių…. suprasti turinį žiauriai sunku… ypač dar kai įsijungia nepilnavertiškumo kompleksas.

  59. Pvl
    Posted gruodžio 11, 2012 at 11:25 am | Permalink

    Ingrida,

    Gal galite pakomentuoti:
    “Lietuvos deficitas, toks koks jis buvo, būtent ir buvo tikrų tikriausias „keinsistinis stimulas“. Be jo ūkis būtų susitraukęs dar labiau, nes ištekliai vartojimui – pensijos, biudžetininkų atlyginimai, išmokos – subalansavus biudžetus būtų sumažėję dar trečdaliu nuo sumažinto lygio. Jau matau susižavėjusius tuometinės opozicijos veidus svarstant tokius pasiūlymus, beje, visiškai natūraliai įgyvendintus versle, kuris neturi galimybės skolintis kitų (mokesčių mokėtojų) sąskaita.”

    Kodėl deficitas pats savaime buvo kaip stimulas?

    • Posted gruodžio 11, 2012 at 1:26 pm | Permalink

      būtinai, tik kiek vėliau

    • Posted gruodžio 11, 2012 at 9:44 pm | Permalink

      taigi, jeigu deficito būtų nebuvę, t.y.valstybė būtų išleidusi tiek, kiek tuo metu surinko pajamų, visas viešąsias išlaidas – pensijas, biudžetininkų algas, kitas išmokas, išlaidas investicijoms būtų reikėję mažinti dar trečdaliu. atitinkamai mažesnės išlaidos būtų lėmusios mažesnes šių sumų gavėjų pajamas, taipogi, mažesnes investicijas, kurios ir taip mažėjo dėl susitraukusių statybų. Taigi, realiai nuosmukis būtų dar pagilėjęs. Normalaus augimo laiku valstybė turi palaikyti subalansuotus finansus ar turėti racionalų perteklių. Nenormalaus augimo, t.y.kaitimo metu valstybė turi atidėti dėl kaitimo gaunamas pajamas į šalį, nes jos laikinos, be to, reikia neutralizuoti jų poveikį infliacijai. Tokiomis aplinkybėmis nuosmukio metu deficitas neturi išlėkti labai toli už Mastrichto kriterijaus ribų, t.y. 3 proc. BVP ir jį galima finansuoti sukauptomis santaupomis arba skolinantis su racionaliomis palūkanomis. Tokia yra ta finansinė drausmė, apie kurią daug kas kalba. Bėda, kad mes tos drausmės prisikviečiam tik blogais laikais, o gerais visiems truputį nuneša stogus.

      • gadiminas
        Posted sausio 6, 2013 at 2:21 pm | Permalink

        Ką turite omenyje sakydama “jį galima finansuoti sukauptomis santaupomis”. Čia kuomet surenkamas biudžetas didesnis nei buvo planuota? Nes kiek suprantu visos sukauptos pajamos taip pat yra biudžeto dalis.

        • Posted sausio 6, 2013 at 6:22 pm | Permalink

          na kad ir planuojant nuosaikius perteklius, kai išlaidų augimo tempas yra lėtesnis už pajamų augimo tempą. Dar vienas šaltinis pakaupti rezervo buvo privatizavimas, Lietuvoje virtęs dovana rublinių indėlių turėtojams, tačiau vėliau tų pačių turėtojų ir visų kitų gyvenimą komplikavęs per papildomą infliaciją bei būtinybę didinti mokesčiųs ir mažinti išlaidas pačiu nepalankiausiu ūkiui metu

  60. Kęstutis
    Posted gruodžio 11, 2012 at 12:47 pm | Permalink

    Gerb.Ministre, ačiū už išsamų komentarą mano kukliems pastebėjimams. Betgi, aš gerai pamenu, kad bedarbystės piko metu badarbių skaičius buvo skelbiamas, būtent, 328 tūkst. Aišku, kad tuometinę vyriausybę su ministru Šemeta už skandinavų bankų politiką barti negalima, tačiau ar nereikėjo kreiptis kreditų pagalbos į valiuta tebepertekusią Kiniją? Deja, daugiau gastroliuota po “glamūrus” vietoj aktyvios Ušacko… nevykldytos užsienio politikos, ieškant kreditų.
    Dėl 4. – PVM pakėlimo. Šio mokesčio padidinimas automatiškai mažina prekių konkurencingumą, jei įmonės finansai įtempti ir ji neturi rezervo. Kas darėsi krizės pradžioje? Visi rinkoje bandė žūt būt atsikratyti prekių ir kainos krito 12-16 proc. Tuo metu, Majauskui panorėjus, Kubiliui paliepus PVM tik šast į viršų. Ką daro verslas? Bėga kur palankiau – kad ir į Lenkiją: viskas, beje, pagal P.Krugman. Tada ir visa silpna ekonomikos dalis – vikst į griovį. Ir prasidėjo… bedarbiai, emigracija, valstybės skola. Manyčiau, kad PVM reikėjo bent jau nejudinti ar net mažinti gelbstint verslą ir darbo vietas, o socialinę sferą – dengti paskolomis, kad ir iš TVF, kaip Latvija. Taip elgėsi protingas pasaulis..l.

    • Posted gruodžio 11, 2012 at 1:30 pm | Permalink

      nepykit, bet kalbant panašiai kaip programos rašytojai – reikėjo ir skolintis iš TVF ir PVM nedidinti:) Juk Latvija PVM didino net labiau nei Lietuva ir tik šįmet vienu proc.punktu tarifą sumažino – iki mūsų lygio. Vengrai apskritai pakėlė iki 27- bet čia atskiras atvejis. Visos mažos atviros ekonomikos didina būtent vartojimo mokesčius, nes vartojimas jų išgelbėti negali – jos tiesiog per mažos. Gelbsti eksportas, o jam netiesioginiai mokesčiai nekenkia. Tuo tarpu apie konkurencingumą ir PVm turbūt nesutarsime vistiek – juk visoms vienodoms prekėms taikomas tas pats PVM, prie ko čia konkurencingumas? O jeigu Jūs apie Lenkiją – tai nėra tokio PVM, kuri 40 procentų atpigusį pinigą atsvertų kažkaip. Tada jau reikėjo persieti litą prie zloto :)))))))))

  61. Valdas
    Posted gruodžio 11, 2012 at 1:04 pm | Permalink

    Neįsižeiskit ministre, bet kai kurie Jūsų argumentai atrodo gana vaikiškai ir juokingai:

    “Jeigu turi mintyje valstybės skolą, tai ji buvo penkta ES 2008 metais, 2011 metais buvo šešta ES pagal mažumą, taigi, Lietuvos vieta skolos turnyrinėje lentelėje praktiškai nepasikeitė, nepaisant to, kad valstybės skola padidėjo – padidėjo ir kitų valstybių skola, išskyrus tokius ypatingus atvejus, kaip Estija.”
    “Išlaidos skolos aptarnavimui kitąmet sudarys apie 2,3 mlrd. litų – tai toli nuo „beveik 3 mlrd.“.” ir t.t.
    Labai primena tokį vaizdelį: mes ir jie purvini, bet jie labiau purvini 🙂 Žinoma nepaneigsi, kad dauguma išdėstytų dalykų teisingi, bet tuo pačiu nereiktų pamiršti, kad toj Melagių pilį “kaip patarėjai” buvo ir konservatoriai 🙂
    O apie valstybės pinigų panaudojimą geriausiai pasako šiandieninis vaizdelis Kaune: sningant remontuojamos gatvės 🙂

    • Posted gruodžio 11, 2012 at 1:33 pm | Permalink

      žinot, konservatoriai savo kainą ir sumokėjo. Pykti ant jūsų neturiu ko ir šiaip, šiuo atveju matyt ne aš pradėjau. Visgi tarp 3 mlrd ir 2,3 mlrd. yra milžiniškas skirtumas – tai maždaug 4 procentai valstybės biudžeto. O ir apie “praskolintą Lietuvą” kitiems etiketes klijuoti, kai niekada Lietuva dėl skolos neblizgėjo irgi neoru. Ypač, kai tas praskolinimas susijęs su tų pačių klijuotojų sprendimų įgyvendinimu, kad ir apribotu.

      • Valdas
        Posted gruodžio 11, 2012 at 5:53 pm | Permalink

        Aš ir nenorėjau pasakyti, kad Jūs praskolinot Lietuvą. Tiesiog argumentas, tai kad vieni ar kiti skolingi daugiau ar išlipo iš duobės lėčiau, manau yra gan silpnas ir Lietuvai geriau nuo to nepasidaro. Kitas dalykas ar Jums norisi leistis iki kitos pusės lygio ir mėtytis kaltinimais, kai šaukštai po pietų. Turit pripažinti, kad viešųjų ryšių karą šiems rinkimams pralošėt gana stipriai. Norėjau atiduoti savo balsą už jus, bet mane atgrasė vaizdelis pamatytas, savaitę prieš rinkimus: gatve einantis solidžiai kostiumuotas R. Dagys ir šalia su nutįsusiom konservatorių simbolika padailintom maikutėm merginos, dalinančios skrajutes. Buvo ir juokinga ir graudu 🙂 Tai tiek.

        • Posted gruodžio 11, 2012 at 9:32 pm | Permalink

          argumentas yra silpnas tik tuo atveju, jeigu nori pasakyti, kad žiūrėkit, jiems dar blogiau. čia toks pats argumentas, kaip “pats durnas”. Bandžiau pasakyti visai ką kitą – nelabai suprantu, kodėl turėčiau ramiai žvelgti į tai, kas mano nuomone yra netiesa ir ką galiu, mano nuomone, pagrįsti skaičiais ir faktais. Noriu pasakyti, kad nors buvo sunku, galėjo būti dar sunkiau. Kaip ir galėjo būti lengviau, jeigu kažkada nebūtų padaryta tam tikrų sprendimų. Taigi, noriu pasakyti, kad priežasčių ir pasekmių painiojimas veda prie klaidingų išvadų ir atitinkamai sprendimų. Yra galiausiai ne tik politinė retorika ir demagogija, bet dar ir tam tikra etika. Ir kam kada kokie šaukštai ir pietūs – irgi kiekvienas supranta kaip jam išeina. Kaip ir pasirenka už ką balsuoti pagal tai, kas jam svarbu – kam Dagys ir skrajutės, o kam dar kas.

  62. a
    Posted gruodžio 11, 2012 at 1:22 pm | Permalink

    Socdemkomunistų 15 punktas (dalis) yra visiška teisybė: tokių nesąmonių per naktį mokesčiuose priėmė, kokių svietas nematė. Keletas idiotiškų sprendimų pasekmių iškart po priimtų sprendimų:
    http://nbasociacija.lt/wiki/doku.php?id=savaitele_nr._2009_2_2009.01.05-2009.01.11

    Keletas faktų
    1) Mars Inc, Philip Morris ir kelios kitos žinomos kompanijos visame pasaulyje draudžia darbuotojus sveikatos draudimu papildomai: kad nereikėtų stumdytis poliklinikoje, įmonė moka 100-500 Lt kas mėn. draudimo įmokų gydymo paslaugom, tuos pinigus darbuotojai gali išleisti privačiose gydymo įstaigose ( sąskaitas apmoka draudimo kompanija).
    Taigi, staiga, likus 8 dienom iki 2009 metų, įstatymai buvo pakeisti, ir nuo įmokėtų sveikatos draudimo sumų tapo privaloma mokėti ….6% sveikatos draudimo mokestį. Šioms įmonėm Lietuvoje idiotiški mokesčiai išaugo 150 000- 500 000 .
    Turiu raštus, kai VMI prie FM 7 (SEPTYNIS) mėnesius negalėjo suformuluoti pozicijos šiuo klausimu.

    2) 2009 metai įsigalioję įstatymai smulkiausiems verslininkams ( IĮ savininkams, individualią veiklą vykdantiems, patentus turinčius) numatė mokėti minimalius- 3500 Lt/ metai mokesčius. T.y mokesčių grindys- uždirbai 100, 500 ar 5000 Lt per metus (pvz butą nuomoji), minimali mokesčių suma – 3500 Lt.

    3) pelno mokesčio tarifo kaitaliojimas: kaip pasakė žinomas LT ekonomistas, pelno mokesčio tarifo kitimo grafikas priminė sunkaus ligonio kardiogramą…

    Dar keli faktai:
    http://www.nbasociacija.lt/wiki/doku.php?id=savaitele_nr._2010_13_2010.03.22-2010.03.28

    Už 2009 metus 223 000 piliečių liko skolingi biudžetui, nors mokesčiai buvo mokami tvarkingai.

    Gaila, kad Jums trūko drąsos pripažinti padarius klaidų. Pastovi arogantiška, su ironiškai kreiva šypsenėle premjero laikysena kai kuriuos rinkėjus atgrasė (tokių buvo kokis 200 000)…O kitaip būt konservatoriai laimėję rinkimus. Bet, deja..

    • ing
      Posted gruodžio 12, 2012 at 7:58 pm | Permalink

      baltas žmogau:))
      sveikatos draudimas visada buvo GPM-e. naktinė reforma iš esmės žmogui nieko nepakeitė- pakeitė to mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką. be kita ko autorius juo apmokestino:))
      ir teisingai, kodėl aš dirbantis intelektualinį darbą mokėdavau kaip individualus verslininkas. kuo skiriasi laisvai samdomi menininkai, skulptoriai, scenografai ir etc.? jie ką ne laisvai samdomi asmenys? va tie kurie po porą knygų per metus parašo, arba vieną per gyvenimą, gal ir neturėtų būti individualiesiems priskiriami. mažai verslo tame matau. bet soc. draudimas ir sveikata jiems irgi reikalingi. kodėl tai turėtų būti kitų sąskaita? sveikatą jie sumokėdavo ir iki Kubiliaus per GPM, na o su Sodra tai čia politinis klausimas. tik va techninis, kodėl VMI pamokestino menininkus PVM-u, o nepamokestino Sodros mokesčiais? iki tos naktinės reformos. jei moki PVM – užsiimi ekonomine veikla. o ką tie menininnkai savo profesijos srityje nuolatinai ir nepriklausomai tęstinį laikotarpį nesiekia iš savo profesijos gauti pajamų?

      dėl natūrinio apmokestinimo- aš suprantu, kad nemažai fizinių asmenų savo vartojimą perkelia įmonėms. bet kaip aš galiu apskaičiuoti kiek tas mano darbuotojas ta firmos mašina naudojasi? gal ir telefo sąskaitas tikrinti, kiek kalba asmeniniais reikalais, kiek darbo?

      bet supraskit, jei darbuotojas šalia darbo užmokesčio gauna tam tikrus bonusus- nemokamą ar iš dalies kompensuojamą gydymą- tai yra atlyginimo dalis, nuo kurios turi būti sumokėti mokesčiai, įskaitant ir “sveikatos nuo sveikatos”.

      kartu pasakyčiau, kad kiek suprantu (galiu klysti) nuo dividendų dabar tik GPM, o anksčiau mokant GPM nuo dividendų tame skaičiuje buvo ir sveikata?

      ir šiaip norėčiau gerb. ministrės pasisakymų tiek aiškinant žmonėms mokesčių prigimtį tiek pokyčius toj nakty…
      labai norėčiau išgirsti jos nuomonę apie VMI. na ne tik tą ,kad ji padarė pažangą ir iš tiesų turi kuo didžiuotis. yra ir kita medalio pusė…

  63. valdas
    Posted gruodžio 11, 2012 at 8:31 pm | Permalink

    simonyte, semeta, kubilius, simasius, masiulis – zmones, kurie sugebetu pritempti LT prie tikrai geru rodikliu visose srityse. dabar gi, jau galima sakyt, komunistai traukini sustabde, svarbu, kad nevaziuotume atgal.

    • Posted gruodžio 12, 2012 at 11:46 am | Permalink

      Dar Ažubalį pridėčiau. Labai geras URM’as. Baltoskandijos gerbėjas kaip ir aš. Nors ir nesiūlau prof. Pakšto tarpukario idėjų perkelt į šiandieninę realybę, bet esu visapusiškai už kuo glaudesnę partnerystę tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Ir ne tik nacionaliniais interesais grįstą, bet tikrą bendruomenišką partnerystę.

      P.S. Gerb. Ministre, vakar atradau jūsų vardu pavadintą Facebook puslapį. Jo populiarumas buvo pradėjęs gan sparčiai augti ir gan greit pasiekė >2000 patiktukų. Tačiau šiandien tas puslapis tarsi ir išnyko. Ar ten buvo ne jūsų puslapis, o žmogus nenorėdamas klaidinti kitų jį ištrynė ar kaip? Jei neturite tokio puslapio, tai būtinai jį sukurkite ir patalpinusi straipsnį čia, įdėkite ir ten. FB yra itin gera terpė dalinimuisi turiniu ir ryšiui su skaitytojais palaikyti. Prezidentė turi >80k patiktukų. Jūs galėtumėte pasiekti panašiai.

      • Posted gruodžio 12, 2012 at 1:01 pm | Permalink

        dėl facebook’o – nors šis profilis nebuvo toks, kokį man buvo padirbęs žmogus, kuris čia komentuoja “gerbėjo” vardu, bet tai buvo iniciatyva apie kurią neturėjau supratimo. Vakar apie ją atsitiktinai sužinojau, nes iniciatorė, kuriai esu dėkinga už palaikymą, į mane kreipėsi pati, nesuvaldydama augančio draugų skaičiaus. Tikrai neturiu fizinių galimybių run’inti dar ir profilio, nes dabar dirbu milijonus persikraustymo darbų. Todėl paprašiau tą iniciatyvą sustabdyti, nes ji, su Protingo Chamo pagalba, buvo pradėjusi sparčiai augti. Kadangi nesiekiu gauti N ar M patiktukų, galbūt kada grįšiu prie tos minties, bet ne dabar. Negalvojau ir kad blogas yra toks intensyvus dalykas 🙂

        • Posted gruodžio 12, 2012 at 5:06 pm | Permalink

          Ir pats savo FB puslapyje (facebook.com/izvalgos.lt) vakar vakare pasidalinau rekomendacija. Šiandien ryte žiūriu, kad puslapio nebėra 😀 Juk ten daug darbo nereikia, tegul troliai sau siautėja, velniai jų nematė. O parašius straipsnį bloge, galima jį įdėti ir į FB. Ir tiek. Nebūtina kasdien kelti turinio ar pan., jus ten sektų ir taip. O dėl patiktukų skaičiaus, tai esmė ne pačiame skaičiuje kaip kažkokioj savivertės išraiškoj, bet tiesiog tai yra galimybė pasiekti auditoriją ir didelę. Juk visi tie, kurie rašo, rašo tam, kad kažkas skaitytų. Na o jūsų paprotinimų mūsų liaudžiai tikrai reikia 🙂

          Kaip matėte, ten yra daug žmonių, kuriems įdomu tai, ką jūs turite pasakyti ir kurie jūsų laukia išskėstomis rankomis. Tad, jei kada pasidarytų nuobodu, nepasikuklinkite prie mūsų prisijungti ir FB 🙂

        • Posted gruodžio 13, 2012 at 4:56 am | Permalink

          O be reikalo 🙁

  64. Jonas
    Posted gruodžio 12, 2012 at 12:19 am | Permalink

    Straipsnį galima spausdint ir kabint ant bažnyčių durų, gaila kad jo mintys nebuvo koncentruotai paskleistos prieš rinkimus!

    Myliu ir aš 😀

  65. Kęstutis
    Posted gruodžio 12, 2012 at 1:48 pm | Permalink

    Verta, visgi, pakomentuoti: ‘Bendrosios pridėtinės vertės mokesčio nulinio tarifo taikymo nuostatos. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 25 straipsnį 0 (nuliniu) tarifu apmokestinama:
    eksportuotos prekės, įskaitant grąžintas atgal į užsienį laikinai įvežtas perdirbti prekes ar iš jų pagamintus kompensacinius produktus; ir t.t.
    Pavyzdys. UAB “Linas” siuva linines staltieses, o UAB “Lino prekyba” pardavinėja įvairias prekes. UAB “Linas” sudarė su UAB “Lino prekyba” lininių staltiesių eksporto į Vokietiją sutartį. Lininių staltiesių eksporto deklaracijoje kaip eksportuotojas yra įrašyta UAB “Lino prekyba”. Nors UAB “Linas” turi jos pagamintų lininių staltiesių eksporto faktą patvirtinančios deklaracijos kopiją, tačiau šiuo atveju eksportuotoju laikoma UAB “Lino prekyba” ir tik ši įmonė gali taikyti PVM 0 (nulinį) tarifą. VISA TAI PATEIKTA INTERNETE——————- Taigi, krizės pradžioje valdžiai padidinus PVM, UAB “Linas”, kritus vidaus rinkos kainoms apie 12 proc., norėdamas išsaugoti savo verslo tvarumą turi elgtis antikonkurencingai – didinti staltiesių kainą, ir importinės staltiesėms iš Baltarusijos, Kinijos žymiai geriau konkuruoti. “Lino prekybai” gi įsigijus pabrangusių staltiesių iš “Lino” su eksportu užsienyje irgi ne pyragai – mažėja pelnas, juolab ten kainos vidutiniškai krito net 16 proc.: visi bandė atsikratyti prekių. Tokiu būdu. PVM padidinimas drauge su kitais veiksniais “išmušė” kamščius Lietuvos, Latvijos, Vengrijos ekonomikoms, kurios gražiai krito į “duobę” – milžinišką valstybės skolą su daugiau nei 2 mlrd.metinėmis palūkanomis. Jei gelbėdami verslą PVM nebūtume didinę, o skolinę iš Kinijos ar TVF socialinei sferai išlaikytiekonominis nuosmukis būtų žymiai mažesnis. Lenkų finansų lyderis Marek Belka konsultavosi su pasaulio ekonomikos guru iš The Bergruen institute ir su savo ekonomika krizėje sugebėjo aplenkti Lietuvą. Dėl šių priežasčių 20 metų balsavęs už TS-LKD – jų makroekonomine politika pasibaisėjau.

    • Posted gruodžio 12, 2012 at 1:57 pm | Permalink

      Look, Mareką Belką neblogai pažįstu. Kai jis dar buvo IMF ED vadas ne viename renginyje viešai gyrė Baltic’ų sprendimus, kaip būtinus valiutų valdybos išsaugojimui. Lyginti Lenkiją su klasikine monetarine politika bei uždara didele ekonomika ir jos naudotus instrumentus su Lietuvos valiutų valdyba, maža ir atvira ekonomika yra minimum keista. reikėjo baisėtis tada, kai Lietuba įsivedė valiutų valdybą, tokių besibaisinčių tada buvo daug. Kai kurios Ekonomikos fakulteto docentės iki šiol baisisi. Tuo tarpu, aš manau, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų. Tik jį padarę sprendėjai pamiršo, kad tokiu atveju visos monetarinės politikos neegzistavimo pasekmės gula tam tikru papildomu krūviu fiskalinei politikai

      • Kęstutis
        Posted gruodžio 12, 2012 at 2:37 pm | Permalink

        Manyčiau, kad totalaus Europos (išskyrus tą pačią Lenkiją) nuosmukio šaknys yra gilesnės. Lisabonos strategiją rengė teisininkai, brėžę Europos ekonomikos tiesę aukštyn visai užmiršę, kad tarp1/3 ir 1/2 viso laiko pasaulio ūkio istorijoje rinkos ekonomika buvo krizėje arba recesijoje, kurių suvaldyti liberalios ideologijos apologetai taip ir neišmoko: pernelyg sudėtingi mechanizmai ir prieštaringi interesai. Dėl šios priežasties Europos bankai prisipirkę bumo metu Walstreet “oro, o ir dauguma vyriausybių prasiskolinę bankams atsidūrė skolų krizėse – palūkanų našta ir socialinių išmokų dydžiai su 25 mln. bedarbių armija atvedė į situaciją vadinamą skolų krize ir tenka masiškai “spausdinti” eurus. Neaišku, kur tas slenkstis pagal P.Krugman, už kurio infliacija. Išeitis viena – masiškai darbinti tuos 25 mln, apie tai kalba ir Barroso, Tačiau čia susiduriama su dilema: jei bus bandoma optimizuoti mokesčius ir biudžetus vien liberalių permainų rėmuose, rinka ir verslas šių bedarbių gali ir nesusiurbti bent per artimiausius 2 metus – A.Merkel prognozė. Tada beliktų atsisakyti liberalizmo ir eiti prie mišrios ekonomikos Danijos pavyzdžiu – atsakingos krikščioniškai demokratiškos ar socialdemokratinės politikos su žymiai stipresniu valstybės vaidmeniu rinkos reguliavime ir netgi dalyvavime joje. Dabartinės mūsų valdžios užmojis kurti Valstybinį komercinį (“spekuliacijų”) banką – p Barakauskas dar prieš du metus apie tai kalbėjo būtų žingsnis tokia kryptimi, tačiau, atrodo bus elgiamasi dar radikaliau: bus kažkas panašaus į valstybinį investicinį. Taigi, jei ES valdytų ne politikieriai o pragmatikai ekonomistai nesimeldžiantys totaliam liberalumui, tai nacionalinės valiutos atsisakymas gal ir būtų pateisinamas. Kita vertus, mūsiškiai su ja būtų sugebėję “pridirbti” ir skolų ir infliaciją, nors tai būų šansas išvairuoti. Esmė šati kur: 1988 m. mitingas Vingio parke: AMBrazauskas – “mes patys …neišsilaikome” (švilpimas…ir mano). Kas buvo padaryta, kad išsilaikytume patys? Kas sunaikino Ekonomikos institutą? Kodėl nei vienos ministerijos pavadinime nėra žodžio EKONOMIKA – skirtingai nuo Prancūzijos, nors Finansų ministerija visvien, buvo priversta apie tai mąstyti prognozuodama ateitį. Imti paskolas yra lengva, tačiau jei skola ir palūkanos nesikeis 20 metų, tai vien palūkanomis atiduosime bankams apie 50 mlrd.Lt. Už ką? Už makroekonomines klaidas, pirmiausia ir ant Šemetos-Majausko-…Brazausko (1996 m. Seimas -prezidento kalba: “mūsų skola virršijo 1 mlrd.lt. Rrreikia kažką darryti”) pykčio, visvien, turiu daug. Pasaulyje apie 1000 didžiausių bankų, kurių daugiau nei pusė, beje, yra Europoje valdo daugiau nei 100 trln, USD vertės turto, o vyriausybės Europoje, kurių dauguma tų bankų “kišenėje” disponuoja tik 2-3 trln.USD. Reikalingos permainos ideologijoje, mąstyme ir tik tada keisis makro- ir geo – ekonomikos rodikliai. Buvau liberalokų pažiūrų ekonomikoje, nes ji veržlesnė ir progresyvesnė už totalią, tačiau pastudijavus giliau krizinius mechanizmus pamačiau, kad be stipraus reguliavimo be radikalaus bedarbystės naikinimo – nieko nebus. Linkiu eiti į Europarlamentą (irgi geras “balaganas”) bei daryti tvarką reikalingą visiems žmonėms.

        • Gerasirdis
          Posted gruodžio 12, 2012 at 4:17 pm | Permalink

          Gerb. Kęstuti- matom, esat prisiskaitęs visokių internetinių sąmokslo teorijų. Visgi prieš siūlant Lietuvos Respublikai eiti Danijos Karalystės pramintu keliu reiktų pamąstyti truputi. Į praeities patirtis atsižvelgti. Realiai tai Lietuvos Respublikoje valdiškų projektų rezultatai visada būdavo arba nelabai kokie, arba visiškai siaubingi. Nes nėra valdiškų projektų valdymo ekspertizės ir tradicijų. Taip kad liberalizmas Lietuvai- vienintelis pasirinkimas. Panašiai kaip nemokančiam vairuoti mašinos žmogui neverta svarstyti ar geriau Audi, ar BMW- yra arba kojos, arba viešasis transportas. Nes jei tik valdžia ims masiškai darbinti bedarbius, jau iš anksto aišku, kas iš to išeis- milžiniškas grobstymo ir švaistymo projektas. Deja.

          • Kęstutis
            Posted gruodžio 13, 2012 at 4:00 pm | Permalink

            pastudijuok žmogau Nobelio premijų laureatų darbus pirmiausia ir žinok, kad jie rašo, jog liberali rinka yra krizinė-recesinė daugiau nei 1/3 savo istorinio laiko. patys liberalai – G.Steponavičius, E.Tamašauskas…pripažįsta, kad bankų laisvės varžo daugelio piliečių laisves

          • ing
            Posted gruodžio 13, 2012 at 10:35 pm | Permalink

            na o apie liberaliai vertinamus nesėkmingus valdiškus projektus ateityje matomai irgi pakalbėsim. aš dabartiniame liberalizme kažko to, kas užtikrintų rezultatą nematau.
            na o vadiškam popieriuko pakišimui po užpakaliu -gynybai- dabar ribų irgi jau neliko.
            tiesa kažkur per vidurį
            pas ką pinigai, pas tą sukasi pasaulis. valdžia irgi gerą ratą moka užsukt.
            taip kad lai galynėjasi

        • Gerasirdis
          Posted gruodžio 17, 2012 at 10:10 pm | Permalink

          Kadangi žemiau atsakyti į tavo atsakymą mano komtarui neduoda, rašau čia.

          “liberali rinka yra krizinė-recesinė daugiau nei 1/3 savo istorinio laiko.” Gal ir taip, bet geriau liberali recesija nei komunistinis proveržis į šviesų rytojų- kada paskutinį kartą neradęs parduotuvėj tualetinio popieriaus užpakalį valei laikraščiu 🙂 ?

          Pasikartosiu: sėkmingai Lietuvos Respublikos valdžios administruojamų projektų- mažai, pažiūrėkim, kaip tvarkosi Lietuvos Geležinkeliai, valdiškas paštas, ir t.t. ir pan. Aišku, kaikurias funkcijas valdžia tiesiog privalo atlikinėti- nesiūlau čia privatizuot teismų ar įstatymų leidybos :-), bet viskuo, kuo gali pasirūpinti privati iniciatyva, privati iniciatyva gali pasirūpinti geriau nei valdininkai. Ypač Lietuvoje, su silpnom valdiško administravimo tradicijom.

  66. Posted gruodžio 12, 2012 at 4:29 pm | Permalink

    O, kad tokie samprotavimai būtų paskelbti žymiai anksčiau (bent jau prieš rinkimus, gal tada daugiau jaunimo ateitų į rinkimus), gal ir abejojančių būtų mažiau.Kubiliaus vyriausybės pagrindinė klaida, mano manymu buvo per mažas bendravimas viešojoje erdvėje.Žiūrėkit dabar kaip suaktyvėjo visi kirkilai ir kiti baigę kompartijos universitetus, mala bile ką, žmoneliai su ir be jų išplautom smegenim visai jau nesusigaudo apie ką kalba, bet žavisi jais, gal ką duos pagrindinė jų mintis.Aišku, kad buvę labai sumaniai naudojasi tuo, kad valstybės valdymas , kaip didžiulis sąstatas turi didelę inerciją ir 4 metus gerai gyvens ant dešiniujų išmėžtų arklydžių, o prieš pabaigą vėl nuvarys viską ir vėl dešiniems atiduos tą patį ką ir dabar o po to rėks kad dešinieji viską sugadino.gaila, bet reikia pripažinti, kad dešinieji dar neįsisamonino, kad jei yra paveikslas tai prie jo turi būti ir rėmas, o šiaip gerbiamoji Ingrida, jus iš tikro esate the best. Labai gaila kad jus ne politikoje, gal geriau prašviestumėte smegenis nesusipratėliams

  67. Posted gruodžio 12, 2012 at 5:34 pm | Permalink

    Kaip elektrikas ex. ministrės norėjau paklausti apie darbo našumą, kuris čia buvo minėtas bent kelis kartus. Kaip čia taip išeiną, kad tas pats elektrikas Norvegijoje “pastatydamas vieną tašką” dirba maždaug 4-6 kartus našiau nei pastatydamas tą patį tašką Lietuvoje. Nors užtrunka tiek pat. Ir atrodo taip pat. Net įankiai tie patys…

    Pamąstymų apie tiesioginį infliacijos ryšį su didesniu darbo užmokesčiu man taip pat sunkiai suprantami, turint galvoje atviras sienas ir litą prikaustytą prie euro. “šmutkes”, “dyzeli” ir t.t. ir taip perkame kainomis didesnėmis nei austrai ar vokiečiai. O paslaugų sektorius LT dar tik rudimentinėje stadijo.. taigi infliacijos labai neiškels.

    P.S. kaip blogui prirašyta per daug. Per kavos pertraukėlę perskaityti nespėjau.. O šiaip smagu kad “galvos” rašo. Jei žinoma čia ta pati I. Šimonytė.

  68. ricardo
    Posted gruodžio 13, 2012 at 7:22 am | Permalink

    prieš rinkimus žmones reikėjo šviesti, o ne dabar

    • Posted gruodžio 13, 2012 at 9:10 pm | Permalink

      nenorinčio šviestis niekas nei prieš rinkimus, nei prieš šventą Petrą neapšvies. O įrašo tikslas – pateikti alternatyvų požiūrį į naujos vyriausybės programos dalį “kto vinovat”. Prieisim ir prie šalies “čto delat”. Jeigu kam nors kita nuomonė padeda kritiškiau mąstyti, to ir pakanka.

      • ricardo
        Posted gruodžio 14, 2012 at 8:38 am | Permalink

        Aš supantu, kad Jūsų pozicijai nušviesti reikia didelių pastangų, ne taip kaip žinutei “minimumas 1.5 K”. Bet siekiant didinti elektoratą reikia reikia potencialiuosiuos apšviesti sudominti ir tam yra reikia naudoti visas priemones.

  69. Rimbas
    Posted gruodžio 13, 2012 at 12:40 pm | Permalink

    Sveikinimas prapuls tarp galybės kitų, bet tiek to. Smagu pamatyt Jūsų blogą. Prižadu ištikimą skaitytoją ir share’intoją ir linkiu visada turėt ką rašyt (nors kai pagalvoji, tai dirva labai derlinga nusimato ateinantiems keliems metams…)

  70. Pilietis
    Posted gruodžio 13, 2012 at 9:10 pm | Permalink

    Dėkoju už tikrai įdomų straipsnį. Manau, kad būtų šaunu, jog pasidalintumėte rekomendacijomis ne tik kaip tvarkyti valstybės finansus, bet ir asmeninius/šeimos finansus ir taip didintumėte visuomenės finansinį raštingumą. Norėčiau paklausti, kaip Jūs vertinate eurozonos kovą su krize. Koks galėtų būti blogiausias scenarijus (pvz. Graikijos pasitraukimas iš eurozono ar pan.)? Ir kaip tai atsilieptų paprastiems Lietuvos gyventojams (pavyzdžiui, turintiems paskolas eurais)? Būtų labai įdomu išgirsti Jūsų nuomonę.

    • Posted gruodžio 13, 2012 at 9:13 pm | Permalink

      na tai ne visai straipsnis, labiau komentaras į tekstą, kurį laikau kritikos neatlaikančiu tarpusavyje ir praeities įvykiams prieštaraujančių teiginių rinkiniu. Apie kitas Jūsų minimas temas būtinai pamąstysiu, nebebūdama ministrė turbūt galėsiu jas komentuoti be politinio korektiškumo kepurės 🙂

      • ing
        Posted gruodžio 13, 2012 at 9:53 pm | Permalink

        straipsnis, straipsnis… geras straipsnis. mokat rašyti. miela skaityti.

  71. ing
    Posted gruodžio 13, 2012 at 10:41 pm | Permalink

    tik neišnykit iš eterio. labai smagu Jūsų “ne straipsnius” skaityti. ataskaitos FM gal kiek ir nuobodokos (aš jų ir nesuprantu), bet va Jūs tikrai ne, kai į žmonių kalbą jas išverčiat tokiu realiai geru tekstu.
    gaila, kad PVM įstatymas taip lengvai nesiskaito:))

  72. ing
    Posted gruodžio 13, 2012 at 10:58 pm | Permalink

    kankinuosi negaliu…
    toks smalsumas.
    kaip manot, gerb. ministre, koks būtų racionalus mokesčių(visų) krūvis eiliniam kaip ten sakoma -laisvos profesijos atstovui? kaip jį skatinti kurti ir palaikyti ne tik savo darbo vietą, bet kitas darbo vietas. man tai pvz. geriau mažiau uždirbti, bet nekurti darbo vietų žmonėms už kuriuos aš atsakau prieš kitus asmenis. ir visai nenoriu dėl jų buhalterio dar samdyti. kas galėtų (be verslo plėtros) mane skatinti ir kiek žmogus sukuriantis darbo vietą iš tikro naudingas mūsų valstybei. aš tikrai apie didelius projektus nekalbu ir neklausiu. nesu ir neplanuoju tapti pašalpų gavėju:))
    nesu nei finansų nei ekonomikos specialistė, bet kaip man mano mamai įrodyti, kad negali padalinti daugiau nei turi? ir skatinimo be intereso būti negali?

  73. Dešinysis
    Posted gruodžio 14, 2012 at 10:40 am | Permalink

    Gerb. Ingrida, jei jau pradėjote, tai rašykite ir toliau – labai laukiame 🙂
    Man asmeniškai būtų įdomus trumpas Jūsų komentaras R. Dargio pasisakymams. Taip pat (gal kažkur praleidau?) pasigendu Jūsų pareikštos nuomonės apie Visagino elektrinės projekto (būsimą? jau įvykusį?) sužlugdymą, apsijuokimą prieš visus kaimynus, išskyrus tą, kuriam bambalinė valdžia ir dirbs, bei prieš Hitachi.

  74. My respect
    Posted gruodžio 14, 2012 at 10:50 am | Permalink

    Puikūs autores komentarai ir aš juos suprantu kaip profesionalo atsaką naujiems “cirko žonglieriams” (…šiuo atveju labiau tiktų Orwelo “Fermos N5 romano herojams – lygiausioms kiaulėms ), kurie (kurios) moka tik postringauti ir žaisti atskirais skaičiais, traukiant juos iš konteksto – nevertinant ekonomines visumos, išorinių veiksnių ir lyginant juos su “naujiems klounams” patogiu ataskaitiniu laikotarpiu (ar “piatiletkos” planais), – su AIŠKIU tikslu – juodinti buvusią ministrę ir neigti nuveiktus ir remiantis analizedarbus, stabilizuojant Lietuvos ekonomiką ir finansinę situaciją.
    Pirmiausia, žaviuosi Jūsų profesionalumu, principingumu ir aukšta etikos samprata, o ypač pilietiškumu tvarkant valstybes finansus. O gebejimas aiškiai (su humoru), žaibiškai ir argumentuotai (remiantis analize) atsakyti oponentams, kolegoms ir “žiniasklaidai – purvasklaidai” yra stiprioji Jūsų savybe. Tik retas Lietuvos politikas turi tokį gebejimą – paprastai jie neatsako į klausimo esmę, bet ieško kaltų ir pila pamazgas ant galvos savo pirmtakams, svaidydami ciniškus šukius apie “visų kiaulių lygybę , ypač tai būdinga “lygesniems tarp lygiujų” AMB – socdemų klikai (bradauskiams & Turgaus Company), revanšistams ( mazurkinams, paksiams, andriukaičiams) ir kitiems silpnapročiams demagogams, mintantiems agurkais -daukšiams, suvirintojams, graužikems and etc. … deja, sąrašas begalo ilgas-dominuojantis seime
    Todel siūlau neužsidaryti savo blog’e, jūsų nuomone vertinga ir reikšminga, kurią pravartu išgirsti Lietuvos žmonems, finansų ekspertams ir politikams. Kita vertus jus privalote būti matoma Lietuvos padangeje!, – nes Jūsų laukia daug žadanti ateitis (paremta šviesių Lietuvos žmonių lūkesčiais) ir tik tokie žmones gali apvalyti mūsų visuomenę nuo post-komunistinio mąstymo, populistines politines kultūros ir įkyrejusių “profesionalių”-viską žinančių demagogų!!!
    Sekmes Jums darbuose ir dar kartą respect !!!!!

  75. Klausimas
    Posted gruodžio 14, 2012 at 2:41 pm | Permalink

    Gerb. Ingrida, kokia jūsų, kaip specialistės, nuomonė dėl teoriškai galimo lito devalvavimo ar kurso paleidimo prieš įvedant eurą? Iš principo suprantu, jog lyginant su probleminėmis pietų šalimis atrodome neblogai, bet žiūrint į būsimos vyriausybės užmojus, kyla šiokių tokių dvejonių.. Kokia valiuta patartumėt laikyti santaupas (saugiai jas įdarbinant)? Ačiū už nuomonę!

    • Posted gruodžio 14, 2012 at 3:10 pm | Permalink

      tiesa yra ta, kad prieš įvedant šalyje eurą yra nustatomas santykis, kuris nebūtinai turi sutapti su santykiu, kuriuo gyvename šiandien, kai euras yra lygus 3,4528. Ir nors šiuos klausimus spręsiu ne aš ir net ne Lietuvos Vyriausybė, o ECB, nematau jokios priežasties, kodėl litas turėtų būti nuvertintas euro atžvilgiu. Būsimos Vyriausybės užmojai susidurs su objektyvių aplinkybių kliūtimis. Štai berods kitų metų biudžetas šiandien jau pateiktas Vyriausybei ir ką galiu pasakyti – jeigu būčiau teikusi patikslintą biudžetą aš, tai patikslintas pajamų planas atrodytų visiškai taip pat (juk vos prieš porą savaičių atnaujinome kai kurių rodiklių prognozę ir akivaizdu, kad net be MMA didinimo būtų galima planuoti didesnes GPM pajamas, tuo tarp akcizų ir PVM planas pagrįstai sumažintas maždaug ta suma, kurį šįmet iš šių mokesčių nebus surinkta). Išlaidų planas būtų atrodęs taip pat absoliučia suma (prieš savaitę įsigaliojęs šių metų biudžeto patikslinimas leido kitąmet planuoti 43 mln. didesnes bendras išlaidas ir nepažeisti biudžeto įstatymo). Tas ir padaryta. Kam lėšas skirti – MMA padidinimui, mažesniam mokinio krepšelio sutaupymų išėmimui, didesnėms nacionalinėms tiesioginėms išmokom, policijai, kariuomenei, o gal valstybinių pensijų sumažinimo nutraukimui – čia jau sutarimo reikalas. Dabartinė Vyriausybė nutarė, kad jai kraujas iš nosies reikalingas MMA didinimas ir pasirinko jį. Bet iš esmės tai tas pats biudžetas, kurį teikė Kubiliaus Vyriausybė kiek patikslintas tik todėl, kad tokią galimybę suteikė ta pati Kubiliaus Vyriausybė, patikslinusi šių metų biudžetą. Taigi, objektyvios ribos egzistuoja, nepaisant to, kad kai teikiau tą biudžetą, mane kritikavo visa tuometinė opozicija 🙂 Todėl manau, kad esamai vyriausybei didžiausia bėda bus jos pačios sukurti lūkesčiai, kurių didelę dalį teks paaukoti, norint pasiekti kitus tikslus – išlaikyti trajektoriją link subalansuoto biudžeto, toliau piginti skolinimąsi ir gerinti valstybės skolos reitingus, įsivesti eurą. Tuo tarpu fundamentalių priežasčių ECB siūlyti keisti kursą tikrai nėra, t.y. litas nieku gyvu nėra pervertintas euro atžvilgiu. Nemanau, kad iki euro įvedimo kas nors pasikeistų. Įmanoma, kad dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių narystės proga pasipainios pakankamai greitai 🙂

  76. Davidas Goldbergas
    Posted gruodžio 16, 2012 at 10:40 am | Permalink

    Galiu tik pasakyti,kad ši rašliava yra gausūs nvykėlės ministrės pliurpalai.Šimonytė sugeba apgauti neišmanančius žmones,nes naudoja begalinį nieko nereiškiančių žodžių srautą.Galiu apibūdinti šią personą vienu žodžių,kuris viską apie ją ir pasakys-“šūdmalė”…..

    • ing
      Posted gruodžio 27, 2012 at 9:56 pm | Permalink

      tu dar pavarde Obmanas pasirašyk:))

  77. Davidas Goldbergas
    Posted gruodžio 16, 2012 at 6:44 pm | Permalink

    Ministerės “Šūdmalytės” keturis metus trukusi žodžių tryda iš finmino-pagaliau baigėsi.Kubilistan CCP -pailsės:)Laukiam realių permainų į gerą pusę.

  78. Thirteen
    Posted gruodžio 17, 2012 at 7:18 am | Permalink

    Paskutiniai du komentarai yra puikus nieko nereiškiančių žodžių kratinio pavyzdys (nekalbant jau apie gramatikos klaidas) 🙂

    Gerb. Ingrida, pagarba ir padėka Jums už tai, ką darote ir darėte. Dūšioje lengviau pasidarė, kai radau Jūsų blogą. O šunys lai loja, visur tokių atsiranda, karavanui jie netrukdo.

    • Posted gruodžio 17, 2012 at 10:07 am | Permalink

      na jeigu dar trečia parašys tokį patį, užban’insiu. Karo kapelionas Otas Kacas į savo kreditorius, trečią kartą įsibraunančius to paties (skolų) į jo butą, žvelgė taip – jeigu nejuokina ir nelinksma, reikia ir vėl nuleisti nuo laiptu. O turint mintyje, kad toji tamstelė judėjišku nick’u nėra net mano kreditorius, tai nėra čia ko po mano namus su ta pačia nuobodžia fekaline leksika trintis – tam yra viešų išviečių, jeigu jau neišeina pasilaikyti sau. Bet demokratijos vardan du komentarai lai būna. Dar paskui tikrai kam pasidingos, kad nedraugiškus trinu.

      Karavano tokie komentarai niekai nesustabdys. Žymiai labiau jį stabdo tai, kad poilsis yra nepaprastai malonus dalykas 🙂 Tai dabar kažkaip reikės dėti effort’o, kad tas blogas nenumirtų iš mano tingėjimo 🙂

      • kęstutis
        Posted gruodžio 17, 2012 at 2:47 pm | Permalink

        Kuri sistema imant prancūziją pavyzdžiu Jums geresnė Ministère de l’Économie et des Finances, Minister for the Budget, Public Accounts, the Civil Service and State Reform ar anksrtesnė –
        Minister of the Economy, Finances and Industry…. Kodėl Lietuvoje iš ministerijų pavadinimų dingo žodis EKONOMIKA ir kas už ją buvo atsakingas?

        • Posted gruodžio 17, 2012 at 7:45 pm | Permalink

          yra labai daug ir labai įvairių dėlionių ir dažna jų turi tiek prasmės, kiek prasmės turi tradicija ir politinės aplinkybės. sudėjus į vieną portfelį tiek svorio – galima prieiti prie tos situacijos, kai šalyje yra dvi ministerijos:viena visa ko apsaugos, o kita visa ko reikalų. Klausimas yra toks – ko visuomenei reikia iš EKONOMIKOS ministerijos? Juk valstybė tikrai neatliks tų funkcijų, kurias andai atlikdavo Lengvosios pramonės ministerija ar panašūs dariniai – EKONOMIKOS ministerija negamins ekonomikos, t.y.nekurs įmonių, negamins baldų, nears žemės. Valstybės pirmutinė užduotis yra sukurti level-playing field tiems, kurie tai darys. Tą Ūkio ministerija pastaruoju metu, mano supratimu, tinkamai darė.

  79. ech
    Posted gruodžio 17, 2012 at 2:50 pm | Permalink

    http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/gkirkilas-iveiktos-krizes-pasekmes.d?id=60243853

    Paskaitai štai tokius straipsnius ir darosi net ne pikta, o liūdna…kad galima taip įžūliai meluoti, klaidingą informaciją pateikiant, kaip faktą, iškreipiant tiesą, nutylint detales, ir taip dangstyti savo bukumą…

    Šaunu, kad buvote tokia ministre, Indgrida, kuri visus savo sprendimus sugebėdavo paaiškinti racionaliai, pagrįsdama skaičiais, o ne demagogija ir “ginirojanča ikonomika”…apmaudu, kad nebeketinate grįžti vadovauti Lietuvos finansams ateityje, nes po šios kadencijos, ko gero, jūsų šaliai vėl labai prireiks.

    • Posted gruodžio 17, 2012 at 7:52 pm | Permalink

      na, šis ponas visais būdais bando ištrinti iš žmonių atminties savo indėlį į Lietuvos problemas, badydamas viską suversti kažkokiems mistiniams bankininkams ir kitokiems buržujams. Nors niekas neneigia bankų sistemos indėlio į burbulo pūtimąsi, valdžia jį pūtė papildomai, tokiu būdu pasmerkdama žmones likti dvigubai nuviltais, kai tas burbulas sprogo. Tačiau ginčytis su ponu Kirkilu yra tas pats kas su pliku pešiotis – be aukštosios partinės mokyklos zakalkos pūsti žmonėms į akis akivaizdžią demagogiją turbūt neįmanoma.

  80. Vilius
    Posted gruodžio 18, 2012 at 5:42 pm | Permalink

    Aukciau minetame Delfio straipsnyje, nelendant i Kirkilo nuskambejusius realiatyvius argumentus, ten siek tiek prabegomis uzsimenama apie banku palukanas. Apie jas siek tiek uzsimenate ir Jus. Apie palukanu normas ir norejau paklausti. Ar manot, kad aukstu palukanu normu istorija gali pasikartoti?
    Tiesa, 2008-tais priezastis aukstai palukanu normai Lietuvoje buvo reikalavimas ir uzdarymas “ilgu” poziciju “motininiuose bankuose” – t.y. lesu grazinimas is kur buvo skolinamasi ir taip susidarantis absoliutus pinigu trukumas rinkoje. Prie to matyt buvo prisideta, kai buvo skolinamasi uzsienio rinkose (berods JAV doleriu, o indeliai veliau Vyriausybes buvo laikomi ivairiuose komerciniuose bankuose, beje to laiko rinkos palukanomis, kurios buvo aukstos, ka pamirsta, tiksliau nutyli to straipsnio autorius).
    Siandiena svarstomas 2013 biudzetas, atskleidziama, kad Sodros deficitas isaugo dviem mlrd Lt siais metais, bei pats 2013 biudzeto deficitas startineje pozicijoe yra kazkur 0.7 mlrd Lt (nezinia, kur dar bus nusiskolinta metu begyje…). Jei tai, ka atejusiu i valdzia programa zada, tai skolintis teks naujai vyriausybei ne kiek nemaziau nei teko “Jusu laikais”. Taciau pasikeitus vyriausybei, gali pasikeisti ir rinku poziuris. Taigi, ka manote apie palukanu norma taip vadinamojoje “vidutineje perspektyvoje”, kai “garvezys issivaziuos” (arba kai naujai atejusieji prades igyvendinti savo lozungus)?
    Buciau taip pat dekingas, jei paaiskintume kai sakote, kad yra istatymine baze ar kiti reikalavimai, kurie tramdys arba varzys naujai atejusius igyvendinti savo “lozungus”. Kas tie istatymai ir normos? Gal galit pavardinti (juk nesisiduriu su tuo, nors girdziu zmones apie tai kalbant, bet tik nujauciu kas tai galetu buti ir noreciau suzinoti).
    Pagarbiai

    • Posted gruodžio 18, 2012 at 6:36 pm | Permalink

      turbūt kalbėčiau, kaip to straipsnio autorius, jeigu pradėčiau sakyti “ne, to negali atsitikti, tai negali pasikartoti” – niekada nepralenksiu to žmogaus gebėjimu kalbėti užkeikimus. Visgi, tuometinę situaciją lėmė daugelis nepalankiai supuolusių aplinkybių. Bankų sistema, dosniai pumpavusi į Baltijos ūkius pinigus, 2007 m. pabaigoje susizgribo, kad tai gali liūdnai baigtis. Apskritai keista, kaip Skandinavijos bankai, dar taip neseniai (1990 pradžioje) rimtai nudegę nuo panašaus elgesio Skandinavijos šalyje, vėl taip drąsiai užlipo ant to paties grėblio. Taigi, pradėjo vynioti viską atgal ir raginti Baltijos valstybių Vyriausybes “kovoti su infliacija”. Nemanau, kad daugelis jų tikėjosi tokios krizės, kokia galiausiai ištiko – juk ir Skandinavijos atvejo krizė buvo nemenka, teko priimti daug nepopuliarių sprendimų konsoliduojant viešuosius finansus (kažkur girdėta, argi ne?), bet globali situacija nebuvo tokia sumauta, kokia ji pasidarė po Lehmans bankroto. Ir išviešintose 2006-2007 FM analitikų pažymose buvo minima, kad realios yra dvi baigtys – nuosaikaus lėtėjimo arba staigaus smukimo, jeigu JAV būsto paskolų rinka kolapsuos, kas ir atsitiko. Žinoma, po to dėl absoliutaus likvidumo stygiaus palūkanų normos šovė aukštyn, kaip ir rašote. Pinigai pasidarė deficitas, o investuoti – rizikinga. Juk būtent tada ir indėlininkai bankuose galėjo tikėtis kosminių iš dabarties taško žiūrint palūkanų. Rinkos tuo metu tikėjosi devalvacijos ir buvo ją įskaičiavę į pinigų kainą (slovakai, tuo metu jau turėję eurą nors ir riedėjo žemyn, dėl smunkančio eksporto, tuo pat metu, kai Lietuva skolinosi už 9 su puse skolinosi už 5 procentus. Vien dėl euro turėjimo – tuo metu rinkos požiūris į eurozoną buvo visai kitas, nei dabar) . Ar taip daug nelemtų faktorių galėtų taip sutapti vėl – spekuliacija. Viena faktas – kad Lietuvos asmeninių “problemų” (teoriškai), skirtingai nei 2008 m. gale, beveik nėra, todėl mūsų rizikos priedai juda sinchroniškai su bendru rizikos vertinimo lygiu – jeigu graikai paskelbia, kad bus referendumas dėl taupymo ir investuotojai pasiunta, pabrangsta skola ir mums, nors mes niekuo dėti. Jeigu Dragis pareiškia “to do whatever it takes” sumažėja ir mūsų rizika, nors mes Dragiui kalbų nerašome 🙂

      Kalbant apie kitų metų biudžetą, aš esu praktiškai visiškai rami. Naujoji Vyriausybė patikslino pajamas dėl dviejų dalykų – lapkričio gale FM atnaujintų šių ir kitų metų kai kurių rodiklių (visų pirma, geresnės darbo rinkos) ir savo ketinimo didinti MMA. Taipogi sumažino prognozuojamas pajamas iš PVM ir akcizų, manau, kad visai pagrįstai. Taigi, nors MMA didinimas beveik 20 proc. yra ne toks trivialus dalykas, kad juo galima būtų tik beatodairiškai džiaugtis, kaip esu ne kartą minėjusi, “buhalteriškai” toks padidinimas valstybės finansams naudingas ir tą liudija padidintos sodros, PSDF ir valstybės biudžeto pajamos nuo darbo užmokesčio. Išlaidų padidinimui naujoji dauguma panaudojo šių metų biudžeto patikslinimą, kuris kiek kilstelėjo bendrą išlaidų lygį ir tokiu būdu “padovanojo” 40 mln. litų rezervą išlaidoms didinti. Tą rezervą buvo galima naudoti ir kitaip, tačiau biudžetas yra Vyriausybės, o ne finansų ministro produktas, todėl jeigu kraujas iš nosies reikėjo to MMA didinimo, tai jam tas rezervas ir būtų paskirtas. Jeigu A.Kubiliaus Vyriausybė nebūtų keitusi šiųmetinio biudžeto, tą padaryti būtų buvę labai keblu, nes būtų tekę tuos 40 mln. litų nuo kažko fiziškai “braukti”. Taigi, patikslintas biudžeto projektas, kiek matau, atitinka Fiskalinės drausmės įstatymą, išlaidos nuo šių metų patvirtintų išlaidų (su patikslinimu) neauga labiau nei 223 mln. litų, todėl jeigu būčiau Seimo narė, net ir turėdama atskirąją nuomonę dėl MMA didinimo tokiu šuoliu, už šiandien svarstytą biudžetą balsuočiau, nes tai beveik tas pats biudžetas po kuriuo pati padėjau parašą.
      Bendras viešųjų finansų deficitas kitąmet – apie 2,5 proc. BVP yra tas pats rezultatas, kurio siekėme ir mes. Liūto dalis deficito – sodros ir jis buvo ir mūsų teikiamame biudžeto projekte, net šiek tiek didesnis, nes ši vyriausybė padidino laukiamas pajamas dėl MMA didinimo. Valstybės biudžeto deficitas irgi išliko praktiškai toks pats.

      Tai, kad pradėjusi dirbti nauja dauguma greitai metė buvusią retoriką apie “pasaulį seną išardysim ir biudžetą iš naujo perrašysim” yra puiku. Nesvarbu, kokiomis priežastimis tai aiškins, bet ilguoju laikotarpiu tai puiku ir teikia vilties, kad toliau bus tvarkomasi ne mažiau racionaliai. Tiesa, tai pareikalaus stuburo, nes lūkesčiai yra sukelti labai aukštai. Visgi, kaip matyti iš mūsų Vyriausybės teiktų trimečių rodiklių, jeigu ekonominė aplinka nepablogės, dėl palankios pajamų dinamikos šiai Vyriausybei atsiras erdvės laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo 2014-2015 didinti išlaidas ir mažinti deficitą TUO PAT METU. Ji žinoma sau pasikabins už tai ordiną, nors tai tiesiog rinkiminio kalendoriaus pokštas – tą būtų galėjusi daryti net meškų Vyriausybė. Ką padaryti gali būti gerokai sunkiau ir kam reikia nemenko proto ir išminties – suvaldyti visus lūkesčius, kad jie neimtų realizuotis sprogstamuoju būdu.
      Bet kuriuo atveju naujos Vyriausybės požiūrį į tai pamatysime atnaujintoje Konvergencijos programoje, kuri bus paskelbta kitą pavasarį ir nubraižys 2014-2016 deficito tikslus. O kol kas manau, kad rinkos labai teigiamai priimtų signalą, kad naujieji patvirtino iš esmės buvusios vyriausybės biudžetą. Lietuvoje žinoma yra įvairių vertinimų, bet investuotojai matė vieną pagrindinę riziką, susijusią su nauja valdžia – kad bus atsisakyta ligšiolinio fiskalinės politikos kurso. Jeigu Seimas patvirtins tą biudžetą, kurį šiandien svarstė, sakyčiau, kad ministras Šadžius turės rimtą kozirį naudoti pristatant Lietuvą investuotojams per artimiausią emisiją ir gali tikėtis tikrai racionalių palūkanų už naują skolą.

  81. Nesvarbu
    Posted gruodžio 18, 2012 at 10:29 pm | Permalink

    Bet tai kaip Kubilius, Simonytes rankomis praskolino Lietuva. Stai ka atsakytu dauguma paklausti gatveje. Ir tam, kad tai suvokti nebutina buti socialdemokratu..

    • Posted gruodžio 18, 2012 at 10:45 pm | Permalink

      nenutaijo.
      Kadangi įtariu, kad nieko tokiems suvokiantiems neišaiškinsiu ir netgi iš Lietuvos skolos skirtumų su Estija jie niekada taip ir nesupras, kad dabartis yra praeities pasekmė, tai pagalvojau, kad niekada nepasakysiu paprasčiau, bet tiksliau, nei pasakė vienas komentatorius Andriaus Užkalnio protokoluose (dėkoju Jums, QED). Visa esmė pabaigoje, išbrauktas tik tas tekstas, kuris nesusijęs su klausimu:

      “Tuo metu turėjau nemažai reikalų su Estija. Tai 2008 metų vidury estai man parašė, kad visoms biudžetinėms jų kontoroms, įskaitant mokyklas, universitetus, ligonines ir t.t., buvo duotas įsakymas grąžinti į biudžetą 10 proc. suplanuotų lėšų. Paimt galėjai iš kur nori, jei nėra daugiau iš kur – kad ir iš algų. Čia, aišku, buitinė interpretacija, teisiškai viskas tikriausiai skambėjo kitaip. O Kirkilas tuo metu dar kliedėjo: “Kokia krizė, viskas tiktai auga”. Nors jei gerai prisimenu, 2008 trečiam ketvirty mokesčių surinkimas jau braškėjo per visas siūles ir PVM planas buvo viršytas 1 mln. vien dėl to, kad 200 mln. buvo “perkelta” į paskutinįjį ketvirtį ( tikriausiai kad galima būtų atsiraportuoti prieš rinkimus). Jie savo burbulinėse fantazijose dar tikėjosi stebuklo metų gale, nors faktiškai Kirkilo priplanuotas PVM planas 2008 metais nebuvo įvykdytas nei vieną mėnesį jau nuo pat metų pradžios, o metų gale tai virto neišvengiamu krachu.
      (…) Nes kaip kliedesiai apie “naktinius perversmus”, dar durnesni yra kliedesiai apie tai, kad Kubilius “viską rėžė kaip dalgiu per kojas”. Tuo tarpu 2009 metų “nurėžtas” biudžetas buvo ne mažesnis, bet netgi šiek tiek didesnis už 2008. Nurėžta buvo tiktai kliedesinio Kirkilo biudžeto atžvilgiu, o faktiškai palyginus su 2008 metais tai anei kiek. Tuo tarpu sveikas ūkiškas protas reikalautų išlaidas rėžti tiek, kiek sumažėjo pajamos. Galima įsivaizduot, koks klyksmas ir dejonės būtų kilusios tokiu atveju. Faktiškai tai reikėjo ir pjaut be pasigailėjimo kiek priklauso, netektų dabar klausyt sapalionių apie “praskolintą Lietuvą”. Aišku, kad “praskolinta” – o iš kur daugiau galima buvo paimti, jei pajamos drastiškai krito. Nors iš kitos pusės – lddpiškiai priplanavo, lddpiškiai dabar tegu ir atidavinės. Nes išeina taip, kad Kubilius skolindamasis perkėlė Kirkilo pažadus naujai valdžiai skolų pavidalu.”

      Kai ta valdžia yra iš esmės ta pati, kuri tuos įsipareigojimus ir pagimdė, tai turbūt fair enough? Ar kaip?

      • a
        Posted gruodžio 19, 2012 at 2:48 pm | Permalink

        Tai gerb Ingrida, ir turėjote RĖŽTI per REIKIAMAS vietas. Priminsiu, kaip premjeras Kubilius rodė pirštą ir aiškino (visiškai teisingai, tiesa minėdamas per mažą sumą) apie vieną milijardą viešuose pirkimuose, rodydamas šešis pirštus, aiškino apie 6 tūkstančių valdininkų sumažinimą. Sutinku, kad tam tikri mažinimai buvo atlikti. O iš esmės – PELKĖ, ir valdininkų skaičius sumažėjo tik simboliškai (nors algos ir kažkiek usmažėjou)

        Bet didinimas mokesčių tris-keturis kartus tam tikroms grupėms, ypatingai gaunantiems labai mažų pajamų ( 3000-6000lt/metai) iki 100% ir daugiau procentų ….

        Jeigu viešuose pirkimuose Jūsų vadovaujamos ministerijos padalinio (VMI) specialistai taip pat tikrintų atitikimą rinkos kainoms ir lėšų panaudojimo tikslingumą (kaip įmonėse atitikimą PMĮ nuostatoms mažinant pelno mokestį) kaip komercinėse įmonėse, ištrauktumėt 2 milijardus.

        Gaila, kad Vidaus kontrolei nepaskolinote kokis 200 vnt specų.
        Darė kažką kažkiek, bet veikimo laukas buvo pasirinktas neteisingai.

        o kontrabanda? Fikcija, o ne kova buvo. Tik grubūs (kaip Gruzijoje su policija) veiksmai, atleidžiant VISUS muitinės pareigūnus, finansuojant jų apmokymus kitoms sritims, būt davęs rezultatų.

        Arba vajus su kasos aparatais… dar ne vėlu padaryti kaip čia aprašo
        forum.tbilicity.com/viewtopic.php?f=66&t=1097

        Kasos čekių loteriją paleido 2012 balandžio mėn. – kiekvienas kasos aparato čekis DALYVAUJA GRUZIJOS VMI LOTERIJOJE – prizai kas dieną po 10,50, 100 ir 200 larių, ir kas mėn – 10000 ir 50000 larių (1laris=1.60 Lito). Visi MASIŠKAI reikalauja kasos čekių. Legali apyvarta AUGA dešimtimis procentų.

        Neaišku, kodėl mes, lietuviai, bijome naujovių ar nestandartinių sprendimų (išskyrus mokesčius virš 100% ) ? .

        • Posted gruodžio 19, 2012 at 3:57 pm | Permalink

          diktatūroje turbūt būtų galima rėžti viskuo per viską ir pasakyti visiems kaip ponas Pomidoras iš Čipolino – “tylėt”. Visgi, niekas negalėjo net numanyti, kad kritimas bus TOKS ženklus (kaip ir atsigavimas toks greitas). 2008 m. pabaigoje prognozuotas 5 procentų BVP kritimas atrodė totali katastrofa, o juk realybė buvo gerokai blogesnė. 2009 pavasarį atrodė, kad bus visi minus 20, o galiausiai buvo nepilni 15. Tokiomis aplinkybėmis nėra taip lengva apsispręsti, kiek ir ko kur rėžti, o kiek palikti skolai, juoba, kad ji buvo sąlyginai nedidelė. Juk visi veiksmai bet kuriuo atveju buvo kartu su ciklu, t.y. veikė ta pačia kryptimi, kai teoriškai turėtum imtis priešingos politikos. Bet kaip jos imtis, jeigu iki krizės valdiškų pinigų fontanai irgi veikė ta pačia -kaitinimo kryptimi. Tame, ką jūs sakote yra nemažai teisingo priekaišto, bet nesutinku su tokiu riebiu minusu. Mano nuomone, daug kas pasikeitė ar bent jau pajudėjo reikiama kryptimi. Reikia suprasti, kad valdiškas aparatas yra gana inertiškas ir reikia tikrai įkvepiančių vadovų, kurie motyvuotų keisti įprastą darbo stilių, ypač tada, kai atlyginimas mažėja penktadaliu 🙂 Juk čia ne įmonė, kur visiems lengviau sutarti padėti įmonei išplaukti per sunkius laikus. Čia yra kažkas abstraktaus, kažkokia “valstybė”, kai kam tai – ir kažkas svetimo, kažkas kas nieko “neduoda”, o tik viską “ima”. Niekaip nesutiksiu dėl to, ką kalbate apie kontrabandą – kai tik nustojome darbo rezultatus matuoti pagal sulaikymų skaičių ar protokolų rašymą, o ėmėme matuoti pagal legalios rinkos dinamiką, rezultatai pasimatė akimoju. Esu dėkinga muitinės vadovybei, kad nusistatė sau labai griežtas taisykles – jokio savų dangstymo ir todėl praktiškai visi sulaikyti pareigūnai-niekadėjai buvo sulaikyti pačių muitininkų jėgomis ir tokių buvo, deja, nemažai. Bet sistema ėmė labai aiškiai valytis. Tikuosi, tai tęsis. Valdininkų skaičius yra tokia labai mūsuose mėgiama tema, tačiau c’mmon, juk vienintelės valstybės išlaidos, kurios parėjo į 2006 metų pajamų lygį ir iki šiol tebėra ten – valstybės tarnybos išlaikymo ir kariuomenės. Būtent čia ir buvo rėžta pagal visus verslo principus. Kitur tą padaryti nebuvo taip paprasta, nes kitos interesų grupės turi daug advokatų pozicijoje ir opozicijoje. Ginti valstybės tarnybą yra kažkaip “neoru politiškai”, nors mano nuomone, skaidri moderni ir vakarietiška valstybės tarnyba duotų kuo didžiausia postūmį modernizacijai. Todėl valstybės tarnybos reforma, kurios esmė buvo – mažiau žmonių bet už geresnius atlyginimus ir įstrigo Seime. Taip, daug ko nepadarėme, ką mano pusiau jaunatvišku maksimalizmu vertinant buvo mirtinai reikalinga padaryti. Dėl įvairių priežasčių ir visai nenoriu čia teisintis, bet viską nurašyti tik “100 procentų mokesčiams” visiškai nėra fair

          • ing
            Posted gruodžio 27, 2012 at 10:04 pm | Permalink

            na aš čia nesutikčiau dėl tų muitininkų. senai viskas buvo žinoma. ir Jums tikriausiai ne vakar prisireikė gimti tuo klausimu.
            visi žinojo ir nieko nedarė, kai atsitiko ekscesas puolė kažką daryti.

            taip pat muitinė ir su kontrolinėm kainom elgiasi. kažkaip VP vis iškrenta iš palyginamųjų:))

            ir nenormalu, kai atsivelka su patikrinimu, praėjus 4 metams ar pan.

            muitininkai – jokia valstybės tarnyba:))formaliai -aišku yra:))

            muitinės Jūs, Ingrida, nesutvarkėt. turbūt pernelyg pezalais jų pasitikėjot. Gaila.

          • Posted gruodžio 29, 2012 at 4:06 pm | Permalink

            ekscesų, kaip sakote, pakako per visą kadenciją. Šis nėra pirmas, ir nuskambėjusiose kontrabandininkų bylose įtarimai pareikšti ne vienam muitinininkui, ir dauguma jų beje išryškinti pačios muitinės imunitetinių tarnybų. Todėl pezalai pezalais, o tokio apsišlavimo per visą mano darbo FM laikotarpį nėra buvę. Nors man nemalonu dėl tų įvykių, aš vistiek jais džiaugiuosi, kaip tai keistai beskambėtų. Labiausiai tuo, kad niekas nebandė nieko nuslėpti. Daug baisiau šitoje istorijoje kai kurių įsitikinimas, kad “va buvo gerai ir aišku, dvidešimt litų ir važiuoji, o dabar tai jau nusistovėjusią sistemą sugriovė”. Kol taip bajeravo buratinai, dar nieko, bet kai taip garsiai ir visai rimtai mąsto žmonės, kuriuos tokia “nusistovėjusi sistema” paverčia kažkokiais manipuliuojamais gyviais, tampa tikrai liūdna.

  82. Staselė
    Posted gruodžio 19, 2012 at 6:40 pm | Permalink

    gerb.,atsakykit, kodel turgaus prekeiviams kasos aparatai privalomi, o stomatologams-ne? Kur atsispindi jų apyvarta? gyvenime,nei vienas draugas, nei aš-nesame gavę jokio kasos čekio ar pinigų priėmimo kvito. Kokius mokesčius jie moka ir kas juos kontroliuoja? Ir dėl ko jiems tokios privilegijos,kad griežta apskaita neprivaloma? Juk jums taip rūpi biudžeto įplaukos
    Ačiū už atsakymą

    • Posted gruodžio 19, 2012 at 9:09 pm | Permalink

      stomatologai paprastai, o gal net visada teikia paslaugas įmonėje, dažniausiai individualioje. Jei už paslaugas atsiskaitoma grynais, visada turi būti apskaitos dokumentas ar kasos aparato kvitas. Patį kasos aparatą naudoti neprivalu, bet pinigų priėmimo dokumentą išrašyti privalu. Jokių privilegijų jie neturi. Galbūt tai klientai suteikia privilegiją neprimindami apie apskaitos dokumentą, o juk net iš vartotojo teisių pozicijos jį turėti naudinga. O neprimena gal iš nežinojimo, bet dažnai turbūt iš to paties susitaikėliško “ką jau mes čia pakeisime, kaip radome taip paliksime”. Iš savo stomatologės kvitus gaunu visada. Ir tai nėra nei Denticija, nei kitas panašus “fabrikas”, kuriuose negauti kvito turbūt jau net neįsivaizduojama būtų.

  83. Sebastijonas
    Posted sausio 3, 2013 at 7:15 pm | Permalink

    Ačiū už straipsnį ir komentarus , smagu buvo skaityt. Nekantriai lauksiu tęsinio.

Post a Comment

Your email is never published nor shared. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

*
*

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos