I dalyje apžvelgėme, kiek padidėjo skola nuo 2008 m. pabaigos iki 2012 m. pabaigos ir kur ji „pasidėjo“. Tęskime dainos apie „praskolintą“ Lietuvą nagrinėjimą toliau.
Trečias posmas – kriminalinis-korupcinis… „Buvusioji Vyriausybė tarnavo bankininkams ir jiems praskolino Lietuvą, o galėjo skolintis Lietuvoje iš žmonių“
Nežinau, kas sukūrė legendą, kad Vyriausybė nesiskolina vidaus rinkoje ir tik skolinasi iš kažkokių bankų (tai Švedijos, tai Amerikos) jiems išveždama palūkanas, bet tikrovė žymiai paprastesnė – niekada Vyriausybė tiek nesiskolino vidaus rinkoje ir niekada vidaus skola tiek nepadidėjo, kaip blogiausiais 2009-aisiais. Beje, niekada Lietuvos bankai vangiau vidaus rinkoje ir nedalyvavo kaip tais pačiais 2009-aisiais. Tada pirkti Lietuvos skolos popierius jiems draudė akcininkai, nes Lietuvos skola buvo laikoma rizikinga. Tad skolinamasi šalies viduje buvo iš nefinansinio sektoriaus (žmonių ir įmonių). Platinant vertybinius popierius tarptautinėse rinkose vykdomas viešas procesas, o vertybiniai popieriai pasiskirsto tarp įvairiausių institucinių investuotojų – pensijų ir investicinių fondų ir kitų pateikiančių paraišką tų popierių įsigyti. Užsienio komerciniai bankai čia – jokia dauguma, juoba, kad dėl tų pačių priežasčių įsigyti Lietuvos vertybinių poperių bent 2009-2010 metais jie nepuolė.
Kodėl gi bendrai skolai padidėjus 28 mlrd. per 4 metus vidaus skola tepadidėjo 3 mlrd.? Vidaus kreditoriai, kaip taisyklė, yra pasirengę skolinti trumpesniems laikotarpiams (pažiūrėkite, kokia indėlių bankuose trukmė ir jums bus aišku). Nors bendras skolinimasis vidaus rinkoje buvo ir tebėra intensyvus – 2009 m. vidaus rinkoje buvo pasiskolinta pusė (!!), 2010 m. – 30 proc., o 2011-2012 m. – 40 procentų visos per metus reikalingos sumos, įvertinus ir vidaus skolos grąžinimus jos sankaupa didėjo gerokai lėčiau nei bendra skola.
Ši statistika nesunkiai gali paneigti ir tą faktą, kad tereikėjo tik padidinti skolinimąsi vidaus rinkoje, ir buvo galima skolintis pigiau ir švilpaujant gyventi. Pirma, vidaus skolinimasis ir taip buvo labai didelis: 2009-aisiais vidaus rinkoje buvo pasiskolinta virš 5 mlrd. litų (užsienio rinkose – tiek pat), o vidaus rinka nepalyginamai mažesnė už tarptautinę. Antra, vidaus rinka skolino tik trumpam: 2009-2010 m. reikėjo ir išpirkti po 3,4-3,7 mlrd. litų vertės VVP iš vidaus kreditorių. Išpirkimai šiek tiek sumažėjo 2011-2012 m., bet išlieka dideli. Trečia, tie, kurie vis negali pamiršti 2009 m. birželio leidimo 0,5 mlrd. eurų emisijos už 9 proc. su viršum, ir aiškina, kad vidaus rinkoje buvo galima skolintis „žymiai pigiau“, galėtų pavartyti 2009 m. aukcionų statistiką (žr. Čia http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/VPP_emisiju_ziniarastis/Nauji/2009_VVP_aukc_rez_LT.pdf). Tada pamatytų, kad vidaus rinkoje buvo prašoma nemažiau įspūdingų palūkanų. Net taupymo lakštai tuo metu duodavo beveik 8 proc. metinių – ar kas skubėjo skolinti Lietuvai? Gal kur stovėjo eilės? Vidaus skolintojai bijojo devalvacijos ir neskubėjo kišti pinigų į Lietuvos skolą ir prašė didelės kainos, nes taip įkainojo devalvacijos riziką. Lakštų 2009 m. išleisdavome už kelis šimtus tūkstančių per emisiją, kai pastarąjį pusmetį, palūkanų normoms nukritus iki 1-2 procentų per kiekvieną emisiją išleidžiama už keliolika ar keliasdešimt milijonų (http://www.finmin.lt/web/finmin/vyriausybes_vertybiniai_popieriai/tl_rez).
Dažnas kalbėtojas taipogi nesusieja pinigų kainos su jų trukme: 2 procentai už metų trukmės VVP yra pigiau nei 3 – už dviejų metų ir taškas. Taip būtų, deja, tik tuo atveju, jeigu galėtum būti tikras, kad kitąmet tą pačią metams pasiskolintą sumą galėsi
persiskolinti už tuos pačius 2 procentus. Bet mano studentai jau mokėtų paaiškinti, kas yra pajamingumo kreivė ir kad 3 procentai už du metus būtent ir parodo rinkos lūkesčius dėl pinigų kainos kitąmet: kitąmet tą pačią sumą metams skolinsies už maždaug 4. Kai perkate būstą už paskolą juk irgi nesiskolinate “pigiai metams”, galvodami, kad kitąmet pavyks persiskolinti pigiau? O kur dar rizikos vertinimas, kuris gali pablogėti staigiai ir ženkliai, kaip įvyko 2008-aisiais? Tad naudoti trumpesnės trukmės (ir optiškai mažesnių palūkanų) skolinimąsi būtina, bet tai įmanoma tik iki tam tikros ribos: jeigu 2009 m. valstybė būtų visą savo skolinimosi poreikį dengusi trumpalaikiais popieriais, taip šiek tiek sumažindama skolos išlaidas, 2010 m. būtų reikėję išpirkti ne 4, o 11 mlrd. litų ankstesnės skolos. Ir tai šalia 6,5 mlrd. naujos skolos, reikalingos tų metų deficitui dengti. Galvoti, kad skolintojai nebūtų to pastebėję ir įkainoję, yra naivu, o lyginti dabartines labai žemas indėlių palūkanų normas su Vyriausybės skolinimosi 2009 m. kaina – tiesiog kvaila. Pakanka prisiminti, už kiek tuo metu indėlius rinko bankai, neturintys motininių bankų finansavimo.
Ketvirtas posmas – bravūriškas… „Krizę suvaldyti prisiskolindamas galėjo bet kuris durnius“
Kažkuria prasme dainos autorius teisus: bet kam – kvailam ar protingam – esant valdžioje galiausiai būtų tekę daryti tą patį. Jeigu ne savo valia, tai tarptautinių kreditorių spaudimu. Gal būt dar su devalvacija priedo. Kadangi pajamų niekaip nebūtų pakakę net sumažintoms išlaidoms apmokėti, skirtumą vistiek būtų tekę skolintis – rinkose ar iš Europos Komisijos (TVF). Visgi, kvailys paprastai ilgai nesupranta, kad turi problemų ir jas reikia spręsti. Todėl tūpčiojimai ir krypčiojimai, svaičiojimai ir viltis, kad kažkaip viskas išsispręs savaime tikrai nebūtų leidęs „prisiskolinti“, nes niekas tiesiog neskolintų. Jeigu jau bet kas gali taip lengvai PRIsiskolinti, kaip dainuojama, tai kodėl visus 2008-uosius Lietuva negalėjo net ir elementariai PAsiskolinti tiek, kiek tąmet reikėjo einamosioms išlaidoms mokėti?
Net tokie skolintojai kaip TVF reikalauja iš valdžios mokumą atkuriančių veiksmų, tad tikėjimas, kad ir meška būtų galėjusi „nuvažiuoti į Ameriką ir gauti pinigų iš bankininkų už brangiai“ yra tikrai naivus. Meška galiausiai vistiek būtų priversta priimti nesaldžius sprendimus, kad galėtų mokėti pensijas ir algas bei atsiskaityti su verslu už paslaugas.
Penktas posmas – suicidinis…. „Lietuva bankrutuoooooooooooooooojaaaaaaaaaaa“
Nors akivaizdu, kad geriau kuo mažesnė skola, visgi, gal galėtų kas nors atsakyti į klausimą, kodėl šiandien su 46 mlrd. skola Lietuva skolinasi kelis kartus pigiau, nei 2008-aisiais, kai turėjo vos keliolikos milijardų skolą? Aš galiu. Būtent todėl, kad Lietuvos bankroto tikimybė skolintojų akimis šiuo metu yra nepalyginamai mažesnė nei buvo anuomet. Tokia tikimybė, taigi, ir premija už riziką stabiliai mažėjo nuo 2009 metų vidurio, kai investuotojai įtikėjo, kad Vyriausybė įgyvendins savo ketinimus išspręsti ekonomines problemas be defolto ir valiutos devalvavimo. Ar investuotojų abejonės buvo pagrįstos? Žinoma, juk ir iki šiol istorija žino nedaug pavyzdžių, kai įsispraudusi į kampą valiutų valdybos šalis daro ką nors kita, nei tiesiog devalvuoja valiutą. O Lietuva 2008 m. buvo įsispraudus į kampą kaip reikiant – didelė infliacija, milžiniškas einamosios sąskaitos deficitas ir kiti perkaitimo simptomai. Bet net ir pasirinkus devalvavimą (kas daugeliui išorės kalbėtojų atrodė ir tebeatrodo logiškesnė išeitis), akivaizdu, kad skola nebūtų likusi ankstesnio lygio. Kartu būtų padidėjusi namų ūkių ir įmonių skola, paspartėjusi infliacija, nuvertėję indėliai litais ir perkamoji galia, pakirstas pasitikėjimas ilgamečiu ekonominės politikos pamatu – valiutų valdyba.
Aišku, malonus paradoksas, kai didesnė skola netrukdo pigiau skolintis, neturi būti suprantamas kaip paskata skolintis dar daugiau. Reikėjo daug ir sunkiai stengtis, kad tai pasiektume. Be to, skolos aptarnavimas, deja, kainuoja, ir kuo didesnė skola, tuo daugiau, nepaisant pingančio paties skolinimosi. Tad, priešingai, atėjus palankiam momentui, kai ūkio augimas jau augina biudžeto pajamas, reikia pagaliau pasiekti, kad išleistume tik tiek, kiek uždirbame, nes tą padaryti vėl įmanoma. Taip kaip buvo įmanoma 2004-2007-aisiais.
Šeštas posmas – saviplakos… „Reikėjo skolintis iš TVF, va pažiūrėkit, kaip sekasi Latvijai“
Patarlė apie tai, kad gerai ten, kur mūsų nėra, kaip ir kitos patarlės, yra nuostabi. Kalbėtojai apie TVF dabar klega taip, tarsi nebūtų labai sunkių 2009-2010 metų, kai derybos nuolat kabodavo ant plauko, o įtampa Latvijoje baigėsi ir valdžios krize. Kai matome, kad Latvijos deficitas mažesnis nei Lietuvos, pamirštame, kad už tai reikia dėkoti ženkliam mokesčių padidinimui ir papildomam išlaidų sumažinimui 2011 metais, kurių pareikalavo tarptautiniai kreditoriai – jeigu būčiau kažką panašaus pasiūliusi Lietuvoje, neabejotinai visi dabarties išminčiai, žinantys, ką reikėjo daryti, būtų man ploję atsistoję: vėl būtų įjungta daina apie „žlugdomą ūkį“. Kai raunamės plaukus, kad Latvijos augimas 2012 m. spartesnis nei Lietuvos, pamirštame, kad Latvijoje metinis augimas grįžo tik 2011 metais po trijų metų nuosmukio, tad ir kelias iki prieškrizinės BVP apimties buvo gerokai tolimesnis.
Diskusijose dažnai bandomi lyginti „pasirinkimai“, nors akivaizdu, kad pasirinkimą turėjo tik Lietuva. Latvija turėjo degančią problemą – Parex ir neturėjo pinigų, nes iki krizės irgi gyveno žiogo iš pasakėčios principais. Jeigu tuo pat metu Lietuvoje būtų iškilusi panaši problema ar būtų grėsęs koks didesnis skolos išpirkimas, t.y. būtų reikėję daug pinigų ir greit, Lietuva irgi būtų turėjus kreiptis TVF programos – dėl to nėra jokių, net menkiausių abejonių. Kadangi to nebuvo ir Lietuva nesikreipė, ar toks pasirinkimas buvo teisingas, paaiškės po kelerių metų – kol kas dalis ekonominių ir finansinių duomenų liudija, kad kreiptis būtų buvę geriau, kita dalis – liudija visiškai priešingai.
Post factum samprotauti visada paprasta, nes tai, kas buvo ateitis 2008 m.rudenį, šiandien jau yra praeitis, tad atsakymai yra. Tai nėra sąžiningas vertinimas. Ir mažiausiai apie tai samprotauti derėtų, matyt, tiems, kurie dar 2008 m. gruodį, baigdami kadenciją, nematė „jokio reikalo“ kreiptis į TVF.
Bet kuriuo atveju praeities nebepakeisi ir tik nuo mūsų ir priklausys, ar toliau gerindami verslo aplinką ir stiprindami paskatas investuoti Lietuvoje, gerinsime tuos rezultatus, kurių jau pavyko pasiekti. Ir laikydamiesi Fiskalinės drausmės stabilizuosime skolos augimą tuo būdu užtikrindami skolos perfinansavimą palankesnėmis palūkanų normomis ir išlaidų skolos aptarnavimui mažėjimą. Ar tik pasirėmę galva imsime ūbauti „vaje, vaje, esame baisūs nevykėliai, mus aplenkė latviai, gyvenimas baigėsi…gal paguodai pasididinkim kokį MMA, ar ką?“
Priedainis: „Tik jau nereikia čia visur kišti tos Estijos“
Daugeliui kelia alergiją mano nuolatinis kalbėjimas apie tai, kaip protingai Estija tvarkė savo viešuosius finansus pastarąjį dešimtmetį, o ir anksčiau. Lygiai taip ir man kelia alergiją nuolatinis aiškinimas (be konteksto), koks žemas Estijos skolos lygis. Dar kartą reikia priminti, kad, kaip sakė Šveikas kalbėdama apie pagirias, šiandieninis troškulys yra tiesiog vakarykščio troškulio padarinys. Ir štai, pradžiai du paveikslėliai:
Šiame paveikslėlyje, kuriame pateikti viešojo sektoriaus finansų deficito/pertekliaus duomenys (procentais nuo BVP, Eurostat duomenys), matome labai paprastą dalyką: Estija iki pat 2008 m., kai ūkis ėmė smukti ir staigiai pradėjo mažėti pajamos, ne tik kad gyveno pagal surenkamus išteklius, bet ir turėjo perteklių, kurį galėjo kaupti juodesnei dienai. Tuo tarp Lietuva (nei Latvija) taip gyventi nematė reikalo.
Štai Jums ir antras paveikslėlis, kuris įrodo, kad yra tiesioginis ir nepaneigiamas ryšys tarp gyvenimo pagal pajamas ir skolos lygio (skola pateikta mln. eurų, Eurostato duomenys). Kodėl kam nors turėtų būti nuostabu, kad Lietuvai (kaip, beje, ir Latvijai) nuolat gyvenant ne pagal pajamas, skola nuolat kopė aukštyn (nepaisant to, kad santykis su BVP mažėjo, nes smarkiai augo pats BVP). Tad Lietuva nuolat išleisdavo daugiau nei turėjo ir todėl skolinosi visada. Ir tada, kai buvo krizės, ir tada, kai pinigai tryško fontanais. Galiausiai ne iš Šventosios Dvasios ir tie 17,4 mlrd. skolos iki 2008 m. pabaigos atsirado. Galvoti apie juodą dieną nebuvo madoj – gal mitas apie „nebankrutuojančias valstybes“ susuko galvas. Tad, ar nuostabu, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje krizei smogus susiklostė labai panašus paveikslėlis, kur skyrėsi tik skolintojas? Elementari aritmetika sakytų, kad jeigu Lietuva nors nuo narystės ES būtų ėmusi gyventi „estiškai“ ir kauptų bent jau tokius perteklius, kuriuos sukaupdavo estai, ji būtų atėjusi į krizę bent su 8 mlrd. litų rezervo ir panašiai mažesne skola, nekalbant jau apie tai, kad būtinybė mažinti biudžeto išlaidas ir didinti mokesčius (ypač, jeigu ji būtų suvokta laiku, o ne nuspirta kitiems) būtų buvusi nepalyginamai mažesnė, nei buvo 2008 m. pabaigoje. Tad šiandien galėtume džiaugtis panašiu rezultatu.
Čia ir yra paprastas ir aiškus atsakymas, kodėl šiandien Lietuvos skola negali būti tokia maža, kaip Estijos – nes vakar nebuvo. Nei užvakar. Nei niekada nebuvo. Jeigu užuot skubėję laikinai į biudžetą priplūdusius milijardus išgryninti įvairių išlaidų didinimu būtume tą laikiną perteklių kaupę, o privatizavimo pajamas atidėję užuot amžinai mokėję kokias nors „kompensacijas“, jeigu į ekonomikos lėtėjimą būtų sureaguota tada, kai jis iš tiesų prasidėjo (t.y. bent 2008 m. pradžioj), o ne tada, kai įgijo milžinišką pagreitį, galėjome iš balos išlipti beveik sausi. Juk Estijos ekonomikos bala, t.y. nuosmukis per 2008- 009 buvo net gilesnė, nei Lietuvos. Tačiau viso to nebuvo, tad ar verta stebėtis skirtingu rezultatu? Juk visus 2008 m. estai jau sušilę mažino biudžetą, nepaisydami net sukaupto pertekliaus, kai tuo tarpu kitos Baltijos sesės, nepaisydamos jau tada turimos skolos, laikėsi nuomonės, kad nevyksta, anot tuomečių klasikų, „nasink specjal“.
Ir nors kai kurie kairieji (ar “kairieji”?) itin mėgsta špilkuoti Tėvynės sąjungą už „praskolintą Lietuvą“, jiems niekaip nepavyksta rišliai paaiškinti, kodėl ikikrizinė elgsena Lietuvoje ir Estijoje skyrėsi. Kodėl bent jau rengiant 2008 m. biudžeto projektą nebuvo įgyvendinta Finansų ministerijos ekspertų rekomendacija suplanuoti 4 proc. BVP perteklių vietoje 0,5 proc. „popierinio“, o 3,3 proc. realaus deficito. Selektyvi atmintis prisimena tik vagnorines indėlių kompensacijas. Ir nepavyks paaiškinti, nes būtent kairieji buvo valdžioje didžiąją dalį laiko. O ir tas indėlių kompensacijas patys, beje, su džiaugsmu ir išmokėjo, pardavę konservatorių „neteisingai parduotos“ Mažeikių naftos akcijas. Ir tuo labai gyrėsi, nors galėjo ir įtikinti visuomenę būtinybe šias lėšas atidėti blogesniems laikams. Šaipausi, žinoma, negalėjo – politikai tokius dalykus daro tik prispausti nevilties, nes tai daroma tik reitingų sąskata.
Vietoje epilogo
Viena LSDP propagandos ilgakasių prieš kurį laiką spėjo, kad jaučiu kartėlį dėl padidėjusios valstybės skolos ir bandė gnybti, kad gal todėl ir šešėlinėj Vyriausybėj vietos man neatsirado… Skolos, kuri padidėjo vykdant ponios partijos „priesakus“, nors ir apkarpytus. Palikim tą šešėlinę Vyriausybę nuošalėj ir pakalbėkim apie kartėlį. Ponia neklydo, jaučiu jį ir jausiu, nes visada žinosiu, kad galėjo būti ir kitaip. Visada pavydėsiu Estijai baltu pavydu racionalaus finansų tvarkymo iki krizės, kuris leido išeiti iš krizės su minimaliais nuostoliais. Nors jausti kartėlį sunku, tai lengviau nei jausti tai, ką turėtų jausti tie, kurie nepajudino ir piršto, kad skola padidėtų kiek įmanoma mažiau, ir, kokia ironija – kaip tik yra ponios bendražygiai. Tai turėtų būti daug bjauresnis jausmas.
398 Comments
Sveiki,
Karts nuo karto paskaitinėju Jūsų blog’ą. Visada smagu rasti išsamių ir tvarkingai sudėliotų straipsnių. Tik dabar tokia mintis dėl TVF iškilo, bent jau mano turimon nedidelėm žiniom, jeigu paskola būtų imta iš TVF tai dalinai, jei ne su visam, būtume praradę apsisprendimo laisvę, susijusią su mokesčių ir išmokų mažinimu t.y. bendrais visais išlaidų karpymais. Darytume tai ka TVF panorėtų. Jei čia kažkiek tiesos yra, maždaug kokie būtų pokyčiai lyginant su priimtais sprendimais ?
Sakyčiau taip: 2008-2009 m. laikotarpyje – būtų mažai skirtumų, t.y. pradinė sprendimų iteracija būtų panaši, galbūt tik būtų stipresnis spaudimas mažinti užkilusias motinystės išmokas ir pensijas, kurios prieš krizę šoktelėjo ženkliai. Faktas, kad to mažinimo ir šiaip neišvengėme, tačiau pensijos buvo sumažintos tik 2010-2011 laikotarpiu. O motinystės išmokos – tik po kelių iteracijų ir ganėtino blaškymosi. Tai matyt tie sprendimai būtų “išspausti” anksčiau. Tačiau 2010 m. vaizdelis būtų atrodęs jau kitaip – niekaip nebūtų pavykę tik įšaldyti išlaidų, bet ir nedidinti mokesčių, ką būtent mes ir darėme. Kalbėtojai Lietuvoj kritikuodami XV Vyriausybę už “karpymus” ir už nesiskolinimą iš TVF pamiršta tai paminėti. Būtent dėl tų tolesnių karpymų 2011 m. išsiskyrė LT ir LV deficito rodikliai (2009-2010 jie buvo labai panašūs nepaisant skirtingų kreditorių, tad galima būtų apytikriai teigti, kad sprendimai nebūtų buvę ženkliai kitokie).
Žinoma, jeigu Lietuva būtų kreipusis pagalbos kokį 2009 m. vidurį, kai įtampa Latvijoje su kreditoriais buvo itin stipri, niekaip negaliu būti garantuota, kad TVF nebūtų atsisakęs suteikti paramą be lito devalvavimo. O kreiptis į TVF paramos ir jos negauti yra jau šiokia tokia katastrofa.
Aiškiai, taikliai, su polėkiu.
Na, LSDP ilgakasių sąžinė tai turbūt švari tik dėl to, kad ja niekada nesinaudojo.
Kažin ar egzituoja tokia tikimybė, kad kūlverstuko kabinetas tikrai “nieko nematė”, ar čia reikėtų viską nurašyti išdidumui ir norui nusiskandinti kaip tankistui? 🙂
ne, neegzistuoja.
Bet egzistuoja tikimybė, kad buvo, kaip sakė Stanislavskis” – “ne-ti-kiu”
Ha, ha, geras, matyt taip ir buvo, Kirkilas buvo pasistatęs sieną pagal Stanislavskio metodą.
Geras humoro jausmas pas Jus, Ingrida! 🙂
Labai sklandžiai ir lengvai išdėstyta tiems, kas dar neturėjo supratimo kas vyksta, o juk aišku buvo nuo kirkilinės pypkutės laikų kokia realybė. Na, ir galų gale paaiškėjo ką herojus nematantis krizės tuomet regėjo – pusnuoges “pupytes”. Esu dėkingas Gerb. Ingrida už ištikimą darbą Lietuvos gerovės vardan. Galvojau tauta susipras kas kaip laiku…deja…nesusiprato. Iškart po rinkimų išvykome gyventi į kitą šalį, nes buvo akivaizdu, kad prieškriziniai tyčiojimaisi iš “kairiųjų” (pagal žodžius, o pagal darbus visiškai priešingai) pusės. Kai į valdžią braunasi teisiamas asmuo ir “priboras” who doesn’t speak much English…darosi truputį neskanu.
Sėkmės linksminantis iš šios vyriausybės sprendimų 🙂 Būčiau Vilniuje – stengčiausi įsiprašyti į paskaitas. Galbūt yra daromi paskaitų kurso įrašai? Būtų smagus kursas manau…
Įrašų kol kas nedarau. Paliksiu vėlesniam laikui.
Linksmintis, mano nuomone, nėra ko. Toj pačioj šaly gyvenam. Tad jeigu kažkas yra protingas sprendimas, tai nesunku pasakyti, jog jis toks yra, nepaisant to, kad jį priėmė kiti. Tiesa, kiek pastebėjau, protingais sprendimais dabar tampa aibė sprendimų, kurie vos prieš kelis metus buvo kritikuojami, kaip visiškai netikę. Ir tas cinizmas, kai nuomonė keičiasi keičiantis subinės pozicijai valdžios atžvilgiu, labiausiai ir liūdina. Kitkas dar būtų not very much so
“Tad skolinamasi šaliues…” -> skolinimĄsi šalies
ačiū.
Ai, vat ir prarijau vienu ypu:) Tik “ne-ti-kiu” kita prasme. Man atrodo, kad nė vienai anos partijos galvai iki šiol nepripažinus, kad iki 2008 m. apskritai daryta kažinkas ne taip, nieko neįrodysi. Arbabukumas begalinis, arba įžūlumas nepralenkiamas. Tiesą sakant, kuri alternatyvos pusė yra teisingesnė, nelabai ir įdomu…
Įtariu, studentai turėtų kaifuoti 🙂
na, makroekonomikos kursas tikrai atrodo gerokai nuobodžiau – ten daug daugiau teorijos, formulių ir grafikų ir daug mažiau Šveiko 🙂
Teisingiausia yra ta alternatyvos pusė, ant kurios neskauda sėdėti.
Garbės žodis, ploju atsistojęs! Šitaip gražiai, taikliai, argumentuotai, tiksliai… Gerbiama Ministre, jūs tikrai turit talentą! Baltai pavydžiu tokių sugebėjimų 🙂
Man, kaip iš informacinių technologijų, čia puikus makroekonomikos vadovėlis. Jei tokį kada parašytumėt, būčiau pirmas eilėje autografo…
ačiū, betgi neperdėkit. Visada keistai jaučiuosi, leisdama tokius komentarus į eterį. Komentarą “durne buhaltere kapliadante kūtvėla” patvirtinti daug lengviau 🙂
….”kiek pastebėjau, protingais sprendimais dabar tampa aibė sprendimų, kurie vos prieš kelis metus buvo kritikuojami, kaip visiškai netikę.”
Perskaičiau ir pasidarė smalsu, kokius gi čia sprendimus turite galvoje?
Ir dar šiek tiek smalsu būtų išgirsti, kurie konkrečiai sprendimai turėjo daugiausiai įtakos tai artimai bankrotui situacijai, kuri susidarė 2008 pabaigoje? Ir kas gi tuos sprendimus Seime priėmė? Ačiū.
Na štai pavyzdžiui šiandien sužinojau, kad PVM lengvatos paprastai neatlieka savo paskirties, t.y. nevirsta nauda galutiniam vartotojui, o virsta nuostoliu mokesčių mokėtojams per sumažėjusias biudžeto pajamas. Nors pastaruosius 4 metus plūdusi PVM įstatymo pakeitimų projektų gausa, registruojama tuometinės opozicijos, niekaip šito įsitikinimo neatspindėjo. Rasčiau ir daugiau pavyzdžių (pvz. teritorijų planavimo įstatymo pataisos dabar jau vadinamos “revoliucija”, žinoma, pozityviąja prasme), bet nemanau, kad mums lemta apturėti vaisingą diskusiją, mat kažkas mane verčia manyti, kad tamsta tiesiog ironizuojate.
Nemanau, kad Jums nežinomos aplinkybės, dėl kurių ekonomikoje atsirado disbalansai – juk puikiai žinote, kad visa ko pradžia buvo spartus kredito protfelio prieaugis, iš kurio sekė spartus uždarųjų sektorių augimas, kuris pagimdė gausias, bet laikinas biudžeto pajamas. Nemanau, kad man reikia Jums aiškinti, kaip struktūrinę biudžeto poziciją pablogino ir GPM plokščio tarifo mažinimas, ir atskirų išlaidų straipsnių spartus augimas, kurį pradžioj dar buvo galima finansuoti “burbulo” pajamoms, bet tik iš dalies, nes Sodros rezervą irgi teko pribaigti.
Spėju, kad ironizuojate, bandydamas priminti, kad tai konservatorių ir liberalų balsais Seime buvo padidintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir motinystės išmokos. Nesiginčiju, bet štai kokia ironija – tos išlaidos ir buvo sumažintos, tiesa, motinystės išmokos – po šiokių tokių nelabai vykusių viražų, bet valstybės tarnautojų DU fondas – taip spėriai, kad visi net pamiršo ir iki šiol apie tas algas nepaliaudami amsi. Tuo tarpu man turbūt nereikia Jums, BNS vadovui, priminti, kad pensijų didinimas, bazinio atlyginimo viešajame sektoriuje (kitame nei valstybės tarnyba), o taipogi šio sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio koeficientų keitimas yra Vyriausybės kompetencijos dalykas ir su šiais klausimas niekas į Seimą net nematė reikalo eiti. Turbūt nereikia Jums priminti, kaip Privatizavimo fondo pinigai, kurie šiaip jau yra vienkartinės įplaukos ir, jeigu jau nėra taupomos, tai turėtų būti skirtos bent jau investicijoms, o ne einamosioms išlaidoms, kurių lygiui palaikyti vėliau nėra resurso, buvo panaudoti atlyginimų padidinimui?
Aš niekaip negaliu prisiminti ryžtingo buvusios tuo metu valdžioje Vyriausybės mėginimo priešintis toms Jūsų minimoms iniciatyvoms – mano atmintis liudija, kad už jas būdavo draugiškai balsuojama, gal tik koks A.Sysas įgarsino, kad motinystės išmokų didinimas prasilenkia su sveiku protu. Tai, kad kažkas padūsaudavo – nėra rimtas prieštaravimas. Tai, kad buvo mažumos Vyriausybė – irgi yra nelabai argumentas. Premjeras Kirkilas atviru tekstu siųsdavo “užuojautas Finansų ministerijai” po kokio nors eilinio sprendimo Vyriausybėje ką nors “padidinti” ar “pagerinti” – juk turbūt nereikia Jums sukomplektuoti tuometinių media pranešimų, tarp kurių ne viena pačios BNS žinutė? Kai paklausai dabartinių padūsavimų apie tai, kokia bloga buvo tuometinė opozicija, nes visokias pievas registravo, tai gal man galite priminti, kuo opozicija A.Kubiliaus Vyriausybei šiuo požiūriu buvo konstruktyvesnė?
Kadangi turėjau garbės tuo metu dirbti ministerijoje, tai jau dovanokit man, bet niekas man neišmuš iš galvos tuometinės situacijos vertinimo, mat ją vertinu ne iš nuogirdų ir šalies ir trupinių, bet iš asmeninės patirties. Kadangi dauguma veikiančių asmenų dar gyvi ir visai neblogai laikosi, etikos sumetimais į gilesnes detales nelįsiu, juoba, kad atrodo, jog gėda – nėra to pasaulio dimensija. Bet turbūt pakaktų priminti vieša tapusią vidinę FM pažymą, kurioje rengiant 2008 m.biudžetų projektus buvo primygtinai siūloma suformuoti 4 proc. BVP perteklių, užuot planavus 0,5 proc. popieriuje (1,5 proc.- galvoje ir 3,3 proc. – tikrovėje) deficitą. Tad, apibendrinus galima konstatuoti, kad sprendimas šito nedaryti buvo labai svarbus. Na gerai, tarkime kažkas tikėjosi geresnės situacijos – žmogiškas wishfull thinking’as. Tačiau jau anksti 2008 m. pradžioje buvo aišku, kad jokio “geresnio” nėra ko tikėtis, visgi pozicija išliko pasyvi, nors buvo aišku, kad biudžetas nebus įvykdytas – tokiu atveju Vyriausybė turėjo inicijuoti jo pataisas. Tik kažkam buvo patogu apie tai nekalbėti. Kaip liudija dabartiniai liudijimai – nes buvo saugoma kažkokia mistinė “ramybė” ir lūkesčiai, kurie nuo pat metų pradžios ritosi velniop nepaisant valdžios rūpesčio.
Tad, mano nuomone, konkrečiai daugiausia įtakos situacijai turėjo sprendimas spirti skardinę tolyn keliu.
Gerbiama Ingrida,
Ačiū, kad nepagailėjote laiko tokiam išsamiam atsakymui.
Labai trumpai: tai, jei teisingai supratau, ta “aibė” tebuvo kai kurių PVM lengvatų panaikinimas (tiesa, paskui vėl laikinas įvedimas ir vėl panaikinimas), neliečiant bene brangiausios lengvatos šildymui ir teritorijų planavimo pataisos, kurios per pastaruosius ketverius metus taip ir neįvyko (ir gali būti, kad neįvyks ir per ateinančius ketverius, nepaisant skambių pareiškimų), nes kažkam vietose tas įrankis yra labai, kap čia pasakius, naudingas?
Kalbant apie sprendimus, priimtus Vyrausybėje ir Seime ir pradedant nuo 2008 biudžeto. Na, už biudžetą balsuoja Seimas, jei gerai pamenu, ir įrašai rodo, kad TS-LKD, LCS dauguma balsavo už.
Daugelio dalykų man priminti nereikia, bet vis tiek ačiū, kad priminėte. Ir dėl jų net nesirengiu ginčytis.
Ir rašiau be jokios ironijos, nes man susidaro įspūdis, kad rodydama pirštu į vienas ilgakases ir ilganosius (ar ilgaplaukius), kažkodėl ignoruojate kitus. Nes iš tiesų tai nuo maždaug 2008 metų vidurio ilganosiai ir ilgakasės nebepriklausė partijoms. Jie visi buvo vienoje priešrinkiminėje partijoje, todėl šiandien matuoti tas kasas ir nosis nėra visiškai teisinga.
Tą skardinę spardė visi, tik vienų kojos tuo metu buvo ilgesnės. O tiems, kurie buvo trumpakojai, po to teko galvoti, ką su ta skardine daryti. Nesakyčiau, kad pasirinkimai visada buvo geriausi.
Bet kuriuo atveju ačiū. Ir tikrai jokios ironijos.
Na, jeigu paminėsiu penkis, tai sakysit, kad “tik penki”. Jeigu penkiolika, tada bus “tik penkiolika”. Juk ir kasos aparatai turguose seniai turėjo būti atšaukti ir renovacijai kažkoks stebuklingas modelis pasiūlytas. Ir progresiniai mokesčiai dar pakeliui ir godūs bankininkai finansinių transakcijų mokesčiu “100 procentų” turėjo būti apmokestinti. Bet visa tai – ne esmė.
Tegul biudžetą priima Seimas, bet už biudžetą atsakingi tie, kas jį teikia – juk Seimo galimybes keisti biudžeto projektą be Vyriausybės pritarimo išties labai ribotos. Tad tokia buvo Vyriausybės pozicija. Kas už ją balsavo ir dėl kokių priežasčių – ne taip jau svarbu. Nes labai norint Vyriausybės pozicija galėjo (nekalbant jau apie tai, kad turėjo) būti kitokia. Turbūt niekaip nesugalvosit, kokio velnio reikėjo dėl 2008 metų biudžeto tūpinėti aplink tuometinę opoziciją? Kad priimtų biudžetą? Jeigu mažumos Vyriausybei trūko balsų normaliam biudžetui priimti, tai galėjo pasiūlyti visiems pagyventi pagal 2007-ųjų metų 1/12-ąją – nieko baisaus nebūtų atsitikę, o veikiau priešingai. Kažkodėl man tai niekada neatrodė baisi išeitis, išskyrus, žinoma, 2009-uosius, kai gyventi pagal 2008-ųjų 1/12-ąją būtų buvę keblu
Galiausiais, jeigu net darysim prielaidą, kad Vyriausybės nariams tuo metu buvo optimizmo priepuolis ir jie nenorėjo klausyti ekonomistų įspėjimų, tai niekaip nebus aišku, kodėl gi Vyriausybė neįvykdė savo šventos pareigos teikti biudžeto pakeitimus, kai matė, kad tikrai jo neįvykdys? Gal irgi TS LKD ar LS sutrukdė tai daryti? Gal kas atėjo į Seimą su pranešimu, kad ekonomika spėriai lėtėja, estai va jau sušilę mažina biudžetą ir didina mokesčius ir mums reikia imtis to paties, nes mes atsiliekame vos keliais mėnesiais – ir buvo tuometinio Seimo nušvilptas? Priešingai, būtent tomis sąlygomis buvo patvirtintas paskutinis pensijų didinimas. Būkim biedni, bet teisingi – šios sodros išlaidos, kurios buvo patvirtintos Vyriausybės sprendimais ir kurioms apmokėti buvo naudotas Sodros rezervas, buvo patvirtintos be jokio Seimo dalyvavimo, o rezervas buvo naudojamas tiesiog “trūkstant einamųjų lėšų”, nors jų trūko būtent dėl tų sprendimų.
Net jeigu, Jūsų nuomone, kažkuriuo metu visi priklausė tai pačiai “partijai”, tai iš tamstos viešai deklaruojamo požiūrio tokio įspūdžio nesusidarysi, nes atrodo, kad bloga partija yra tik viena ir blogas politikas irgi yra tik vienas. Tuo tarpu atrodytų, kad jeigu jau visi, tai visi.
Kadangi man atrodo kiek kitaip – pati durniausia opozicija neatpalaiduoja valdžioje esančių nuo atsakomybės, tai matyt čia ir liksime kiekvienas prie savo nuomonės. Mano supratimu, TS ir LS už savo “grybavimus” nemažai sumokėjo. Nors gal galėjo išrinkti bandyti “klijuoti durnių” ir sudarinėti nesibaigiančias darbo grupes, kad jos pažiūrėtų į deficito skylę apstojusios ratu. Niekada netvirtinau, kad pasirinkimai VISADA buvo geriausi ir Jums tai puikiai žinoma. Bet mano nuomonė vistiek lieka ta pati – šitas troškulys buvo ankstesnio troškulio pasekmė. Ir todėl mano nuomone ciniška, kai socdemų ponia samprotauja apie mano kartėlį dėl “praskolintos” Lietuvos. Man nuoširdžiai atrodo, kad jeigu aš būčiau jos vietoj, tai kai kuriais klausimais stengčiausi patylėti.
Jei gerai pamenu konservatoriai nuo pat pradžių siūlė PVM tarifą daryti 21 procento, bet koalicijos partneriai tam labai priešinosi ir teko po kitus mokesčius pasikuisti jog rasti iš ko surinkti papildomų lėšų.
pradžioje ten buvo žaidimas, vardu “skaičių magija”: 21-21-21 (t.y. vienodas GPM, PVM ir PM tarifas). Vėjai visiški. Bet nuo to pradėjus, viskas baigėsi (pradžioje) : 21 (GPM)-20 (PM)-19 (PVM). Paskui PVM padidėjo dar, pelno mokestis grįžo atgalios.
Ačiū už antrą seriją. Dar baisiai smalsu būtų išgirsti trumpą Jūsų komentarą (nors, aišku, smagiau būtų ilgą, bet nedrįstu prašyti) apie šiandien pristatytus darbo grupės pasiūlymus mokesčių reformos klausimais. Įtariu, kad dabar darbo grupė gauna prirūkyti nuo aukštosios vadovybės už siūlymą įvesti Sodros lubas, ir niekaip nesuvokiu, kaip kairiųjų sudarytą darbo grupė siūlo tokį iš esmės liberalų seniai geidžiamą sprendimą.
Ir dar bandau įsivaizduoti, kaip Sysas ir co balsuoja už PVM lengvatos šildymui sumažinimą… Vėl bandau…. Nu nesigauna nors tu ką
Martynai, norit juokitės, norit ne, bet aš tai įsivaizduoju. Yra klausimų, kuriais šis žmogus nepaprastai racionalus. Čia galėtų būti vienas iš tokių. Dėl “ir co” – nebūčiau tikra. Tikiuosi, p.Sysui neatsilieps tarnyboje mano komplimentas 🙂
As, aisku, asmeniskai pries pona Sysa nieko neturiu, tiesiog jis man pirmas ant seiles is socdemu grietineles uzplauke 🙂 Tik netikiu, nors uzmuskit, kad socdemai toki politiskai savizudiska sprendima palaikys…
aš tik apie A.Sysą ir PVM lengvatą šildymui. Nemušiu – nes generalinei išvadai pritariu
Atsiprašau, “už lengvatos šildymui panaikinimą”
nežinau, kaip darbo grupė priiminėjo sprendimus, bet jeigu balsuodama, tada natūralu, kad siūlymui dėl lubų pritarė. O gal R.Kuodis sugebėjo išaiškinti, kad tai yra mokestis.
prieme kilnodami rankas. Bet seimas taip pat sekmingai pakels rankas, tam nepritarti…
Ministerijų tarnautojai nėra tik tokių pažiūrų, kaip jų ministras, ir savaime aišku gali pasiūlyti ir idėjų, kurios valdančiosios partijos ideologijos neatitinka. Pasirodo, kartais tokios idėjos ir stalčiuose nenugula.
O pati Sodros įmokų lubų idėja tai sena kaip pasaulis. 🙂
Ministerijų darbuotojai, žinoma, būna visokių pažiūrų, bet visgi tokioje darbo grupėje, skirtingai nuo prof.Lazutkos ar Kaetanos Leontjevos, jie atstovauja ne save, o ministeriją. Savo pažiūras jie gali dėstyti per rinkimus balsuodami, o taip pat savo vadovui, tačiau už ministerijos ribų turi būti dėstoma ministerijos pozicija, kuri, nors ir primena anekdotą apie viršininko nuomonę, bet ir yra viršininko nuomonė, pageidautina, suformuota išklausius įvairias kolegų ministerijoje nuomones. Tad patinka, ar nepatinka, bet mandatą iš ministro privalu turėti (žinoma, jis gali būti ir laisvas).
Apskritai keista, kad grupėje ministeriją atstovavo tarnautojai – jie tikrai būtini atlikti reikalingus įvertinimus, bet negali spręsti už ministreriją. bet čia aišku toks jau požiūris – pasikavojau už technokratų nugaros. jeigu gerai nueis žinios, tai bus “aš aš aš aš”, o jeigu blogai – “jie jie jie jie”. Ne pirmas kartas
Jei ministras yra silpnas, jis dažnai pakiša darbus (ir idėjų generavimą, kur turėtų reikštis politika) technokratams, kurie tada aišku kažkokių radikalių sprendimų nesiūlo, bet dalinai savo pažiūras reikšti sugeba (Aišku, tada reikia įtikinti ir vice ir ministrą, bet tas įmanoma, ypač kai ministras tvirtų pažiūrų neturi :)).
Va taip ir gaunasi darbas nuo apačios į viršų, kai ministras pasitaiko arba nelabai kompetetingas, arba nerįžtingas, arba abu dalykai iš karto. 🙂
p.s. Šitoje vyriausybėje slėpimasis už technokratų nugarų, matyt, bus pakankamai paplitęs.
tokiais atvejais pastebima viena, bet labai didelė bėda – dažnai žmogus, neturintis savo nuomonės, linkęs “nešioti” nuomonę to, kas su juo paskutinis kalbėjo :/
Taip išties, fizikoje tokia dalelė, pasigavusi arba praradusi “nuomonę”, vadinama Jonu, xe, xe, xe 🙂
Šitas darbo grupių darbas man primena nevykusią uzbekiško plovo gamybą. Vyriausubė į įkaitusį indą pripila aliejaus, o poto visi dalyviai metą kas ką turi ir čirškina, kol galiausiai gaunasi ne plovas o tušonkė.
Kaip tai norėtusi, kad būtų šioks toks nuoseklumas, tiek laike tiek ingridientuose, jei jau norime kokybiško plovo 🙂
O va mane labai lengvai su nevykusiu plovu galima apgauti, nes labiau nevykusio nei tai, ką vaikystėje teko valgyti iš “konservų bankės” (kas buvo vadinama “plovu”, o buvo kažkoks ryžių jovalas su riebia kiauliena ir kečupu ir kurį dar tais “labai gerais ir nuostabiais laikais, kai visi buvo lygūs ir laisvi tarpy lygių ir laisvų” buvo baisiai sudėtinga “gauti”), pagaminti vistiek neįmanoma 🙂
Mielai kada pavaišinčiau, kaip tik šiandien su kolegomis žadėjome “tuo reikalu” užsiimti. Bet, kadangi taip jau supuolė su Mariaus kalba, tai teks apsiribodi popkornu 🙂
Matyt laikotarpiai kuom tai panašūs, tuomet plovas buvo prastas dėl prekių deficito, dabar dėl biudžeto 🙂
Nesupratau. O tai nebus kokio straipsnelio ale: “Premjero mokesciu darbo grupes pasiulymus beskaitinejant?” 🙂 Na, na… bent posmelio…
O mes galime sakyti, kad turime siūlymus? Mes turime sąrašą dalykų, kuriuos, darbo grupės nuomone, “būtų neblogai padaryti”. Tą bukietą galima būtų pakomentuoti prisimenant seną rusišką anekdotą, kurio paskutinė frazė: ” oj, net nežinau… Viskas taip skanu!!!”
Visgi, ką iš tų siūlymų bus ĮMANOMA padaryti, tai dar remains to be seen. Tai, ką teko matyti viešoje erdvėje liudija, kad kaip ir buvo galima prognozuoti, visi garsūs lozungai apie progresinius GPM tarifus baigsis tik NPD formulės pakeitimu, nes tada, matai, “mūsų GPM sistema ir taip progresinė”. Pasirodo 🙂
Taip sakant, NPD klausimu bus vykdoma TS-LKD programa 🙂 Nors atvirai kalbant, jeigu NPD apatinis laiptelis būtų kilstelėtas iki dabartinės MMA, tąsyk biudžeto pajamų netekimas turėtų būti artimas klasikinio progresinio tarifo sistemai pagal LSDP programą.
PSD prijungimas prie GPM, reikštų, kad jokio draudimo nė kvapo nėra ir jau niekada nebus, o tik valstybinis finansavimas, kur apsimetama, kad visi viską turi teisę gauti nemokamai. Na čia Jūs berods man daug apie Konstituciją aiškinot ir nemokamą gydymą? Tad Jūsų svajonė pildosi. Kas mažiau, aišku – kaip gyvuos PSDF biudžetas, jeigu PSD įmoką prijungus prie GPM tai įmokai bus taikomas neapmokestinamas dydis ir dargi nemažas. Kažkas turės PSDF biudžeto skylę, kuri bus nemaža savo krūtine pridengti, t.y. už tą nemokamą gydymą mokėti.
Žodžiu, ūkis, atrodo, yra kokių minus mlrd. litų vertės. Tad mes žinome, tik a) – kam mokesčiai (gal) sumažės mlrd. litų, bet mes nežinome b) – kas mokės daugiau ir nuo ko. Apie tai bus, kiek suprantu, dar viena darbo grupė dėl NT ir TP mokesčių 🙂 Bet iš savo kuklios patirties galiu pasakyti, kad reikia nepaprastai visuotinio NT mokesčio (kai praktiškai kiekvienas kvadratas apmokestinamas labai nedideliu mokesčiu, bet dėl mokesčių bazės įplaukos būtų labai didelės, nes bet kokie neapmokestinami minimumai prasidedantys 200 t.litų riba Vilniuje (proporcingai sumažinta kituose miestuose) nebeleis svaigti apie didesnes nei 70-90 mln. litų pajamas) bei kokių 300 litų/metams automokesčio, kad būtų pridengti bent 2/3 nuostolio iš GPM (jeigu NPD lygu MMA) ir PSD. Ar tokie sprendimai gali būti pasiūlyti? Prisimenant, koks subruzdimas Seime vyksta dėl elementaraus sprendimo pertvarkyti Žemės mokestį tokiu būdu, kad jis atspindėtų žemės rinkos vertę, o ne burokų derlingumą, nemanau, kad yra labai tikėtina – juk tie mokesčiai vistiek klius ne marsiečiams, o žmonėms. Žmonėms, kurie visų svarbiausia:)
Indėlių ir VP, o tiksliau turbūt norėta pasakyti – palūkanų ir VP vertės padidėjimo pajamų apmokestinimas nepridengs nei mažosios dalies, 10 000 litų neapmokestinamas minimumas, kalbant apie indėlius reiškia ką -0,5 mln. litų indėlį? Svarbiausia – žmogus 🙂
Tad nelabai yra čia dėl ko burną aušinti, net pasiūlymų kaip ir nėra. Pasiūlymai bus tada, kai bus aiškios abi pusės. Žinoma, visada lieka išeitis teigti, kad ikanomika susiginiros taip, kad nuo pajamų nepavyks atsiginti – juk taip jau buvo, kai anąkart GPM buvo mažinamas 🙂 Čia tik viena bėda, kad Europos Komisija su ECB, o ir investuotojai (turiu mintyje tuos, kurie perka bondus) turbūt nelabai patikės 🙂
Viena aišku – Jakeliūnas iš manęs šampano negauna. Nes kai pradėjo darbą, sakė, kad būtinai reikia mokesčių sąrašą sumažinti. Siūliau jam butelį šampano, jeigu išbrauks nors vieną (išskyrus neegzistuojantį pelno mokesčio “surcharge”). Panašu, kad jau išsiaiškino, jog sąrašas – visiškai išsigalvota problema, nes daugumai įmonių aktualios 5-6 pozicijos iš to sąrašo (GPM, PVM, sodra, PSD ir pelno mokesčiai), kurių nei panaikinsi, nei išbrauksi. Tai, kad PSD bus nuo sodros tarifo atkabintas ir prijungtas pei GPM – nieko nekeičia.
Na, kaip gerų norų sąrašui ir taip ilgas posmas gavosi 🙂
Man rods čia yra viskas daug paprasčiau. Vyrukai išmetė suklastotą kortą ir žiūri, kas čia bus. Ar partneriai ir opozicija priims žaidimą. Jei priims, tai antras raundas prasidės kirčiu, o gynyba bus triuškinama argumentu, kad nesąžinigai žaidžia.. O jei manevras paaiškėtų – tai viso labo tik darbo grupės pasiūlymas.
Žodžiu Čingishaniška strategija.
Mielas Šimoni, Jums žinoma neabejotinai sąvoka “random walk”? Tai va, čia tai 🙂
Niekada nemėgau tos dalies kai reikia formalizuoti reiškinius, bet tikrai, pastaba ypatingai tiksli. Greičiausiai antras pasiūlymų raundas išsivers į martingal”inį mokestinės politikos formavimą 🙂
Man visai patraukliai pasirodė GPM padidinimas ir sodros įmokų pamažinimas. Tokiu būdu padaromas didesnis progresyvumas. Ir įdomu ar pensijų sistema kiek panaši į danišką gausis, kur taip pat yra bazinė pensija ir pensijinis fondas. Lietuvoje pensijinio fondo vaidmenį atliks Sodra, Danijoje tie fondai privatūs. Žinoma ne visai tokios sistemos norėjosi 🙂 Man visai patinka privatūs fondai: tiek sveikatos tiek pensijų (nors pats geriau renkuosi kaupiamąjį gyvybės draudimą).
NDC nėra pensijų fondas, tai tėra virtualus fondo žaidimas, o iš esmės tokia pati perskirstanti sistema (Ar piramidė, kaip kam labiau patinka) kaip ir dabartinė Sodra.
dėl šitų pakeitimų sistema į danišką vargiai ar labai supanašės, na tik tuo, kad darbdavio mokesčių dalis. kuri yra “on top” sumažės, o darbuotojo padidės, kas radikaliąją išraiška yra Danijos sistema.
Danijos sistema yra išvis nepakartojama: junginys fondų fondelių ir schemų schemelių, kai žmogus pagal savo statusą moka daug skirtingų įmokų ir po to gauna išmokas iš tų daugelio fondelių ir schemelių. Ten ji ilgai buvo lipdoma ir taip įdomiai susilipdė. 🙂
Čia būtų tik vieno (ir ne paties žymiausio) tos sistemos bruožų nukopijavimas.
Aiškiai, tiksliai ir nuosekliai, ačiū. Labai tikiuosi, kad ir šį straipsnį skaitytojai turės galimybę perskaityti didžiuosiuose portaluose, tik tokiu būdu be galo lėtai ir papunkčiui galima ką nors paaiškinti auditorijai, kuri linkusi klausytis. Tas nuolatinis populistinis, tendencingas, o kartais melagingas turinys iš mūsų valdžios atstovų (pamaišiui su įvairiausiais cirkais apie koncertus, šokius, pabėgimus ir kitus niekaip su etika ar morale nesisiejančius dalykus) yra toks patetiškas ir bukinantis, kad ima darytis apmaudu ir baisu.
Ketinau plačiau pakomentuoti skolinimosi ypatumus 2008 ir 2009 m., bet kad nėra ką komentuoti. Belieka tik patvirtinti gerb. Ingridos žodžius ir skaičius, nes teko tuomet eiti vingiuotus kelius, bandant gauti limitus Lietuvai ir įtikinėti visus iš eilės, kad karvė nėra arklys ir kad ši maža Mickey Mouse country (gan populiarus mūsų šalies epitetas tiek tada, tiek ir dabar) verta išlikimo. Ir teisybės dėlei, niekas tuomet savos galvos nebūtų išdrįsęs dėti, kad devalvacijos ar techninio bankroto nebus ir kad vyriausybė turi nors menkiausią supratimą apie tai, ką daro (sveiko proto žmonės, neturintys emotional envolvement, projekciją darė iš ankstesnių useless vyriausybių). Kai metų sandūroje 6 mėn. vilibor stuktelėjo į 10, bet už tiek nebuvo įmanoma nieko padaryti, kai nakties palūkanos ėmė artėti link 50, nugaros kaisti pradėjo daug kam, o išmokta dainelė, kad “devalvacijos tikrai nebus ir vyriausybė tikrai vykdys visus savo įsipareigojimus”, atsimušdavo į užsienio kolegų pašaipius komentarus “you say, you know”. Tai tik ir tiek verta pridėti, kalbant apie investuotojų nusiteikimą skolinti Lietuvai ilgam ir pigiai. O tūlas lietuvis, galvojantis, kad mūsų nuostabi šalis yra pati svarbiausia pasaulyje, o jo interesai – teisiausi iš visų, niekad nesupras ir nepripažins, ką padarysi.
…involvement. Gees, visiška berašte galima pasijausti. Sumauta planšeto lietuviškų žodžių siūlymo sistema, kur kiekvieną raidę paskui reikia atitaisinėti…
aha. kartą bandžiau parašyti žinutę apie blynus, tai puolė taisyti į Blinkevičiūtę 🙂
Oi, čia pagerintas variantas… išbandžiau, akurat veikia! Labai patogu, išties.
Dar elektroninio balsavimo funkcijos betrūksta iki pilnos laimės. 🙂
Iki prezydento rinkimų gal jau suinstaliuos?
Pirmiausia turbūt susiinstaliuosime ar perinstaliuosime prezidentą, o tik po to svarstysime ar verta atnaujinti rinkimų programinę įrangą.
IT žmonės pasakytų, kad toks kelias = amžina rekursija 🙂
Milda, kartais ne iš Goldman’ų? 🙂
Nope, jei būčiau, matyt, tamstą pažinčiau.
Ir limitus būt buvę lengviau gauti (dėl mažesnio exposurio bendrąja prasme).
Jokių limitų Goldmanai net neketino mums duoti. Bet labai norėjo lead manager’iauti. kaip ir dauguma vakarų bankų, beje
Goldmanams patiems vienu metu limitų reikėjo 🙂
Neleidžia daryti reply Šimonio komentarui, bet…Limitai is investuotojo pusės reikalingi visiems ir visada, kam reikia finansuotis. Ar tai Goldmanai, ar Lietuva, ar Petras iš gretimo buto (na nebent imi paskolą iš Ūkio banko, tada gal įmanomi ir kiti variantai). Bondai, akcijos, paskolos, visokio plauko derivatyvai, gulintys balanse ir nebalanse, ėda kapitalą įvairiais laipsniais. O kapitalas ribotas ir nemažai kainuoja. Jau nekalbant apie tiesioginius nuostolius, įvykus credit event’ui. Tiesa, leadmanageriavimas kapitalo nevalgo, tai todėl jis yra puikus pajamų šaltinis. Ypač jei gali sau leisti neimti nieko sau, kai nenori. Pardon, jei pakartojau visiems žinomus dalykus.
Man tai asmeniškai labiausiai patinka leadmanager’iaujačios visokių plaukų derivatyvės gulinčios ant balanso, neėdančios kapitalo bent jau iki credit event’o ir leidžiančios kai nenori 🙂
Šalis yra nuostabiausia pasaulyje 🙂 bent jau man. Bet kodėl kodėl investuotojai turėjo tikėti, kad šį kartą įvyks kažkas kito, nei įvyko N kartų iki šiol? Va dėstau iš O.Blanchard’o vadovėlio, kur irgi parašyta, kad devalvacija daug greičiau atkuria fiksuoto valiutos kurso šalies pusiausvyrą, o apie tokius menkus dalykus, kaip importo brangimas, infliacija, pusiausvyra aukštesniame kainų lygyje užsiminta tik marginaliai. Apie loss of confidence – iš viso nieko. Tai kodėl kažkas turėjo galvoti kitaip? Man pačiai USA investuotojai 2009 m. rudenį sakė ” guys, what you are trying to do is not doable” ir chargino 7 procentus už už 7 metus. Prireikė dar pusmečio įrodyti, kad tai yra “doable” ir dar pusmečio po to, kad įrodyti, jog “it works”
Išties, apie devalvaciją kaip tik taip ir buvo kalbama. Daug kolegų ne lietuvių su ilgamete patirtimi nors ir vardijo šalutinius jos efektus, bet naudą įvardijo pirmiau. Ir Latvijos kontekste toks vertinimas turėjo dar didesnį svorį. Turėjome planą, ką pirmiausiai darysime pirmadienio rytą, neberadę skaičiaus 3.4528.
O šalis be jokios abejonės nuostabi, joje taip pat yra ir daug šviesių žmonių (tik nereikia žiūrėti lietuviško tv, jei tai nėra Panorama). Tačiau net ir šiai puikiai šaliai galioja tie patys mokslo ir taip pat ekonomikos dėsniai, kaip ir visoms kitoms šalims, net jei kartais kai kam būtų patogiau, kad būtų kitaip.
Esminė nauda, kad efektas pasiekiamas neva “greit”. Nors vargu, ar tas efektas būtų greitesnis, nei dabar buvo, o turint mintyje mūsų importo content’ą eksporte, net ir darant niūrias prielaidas dėl vidinės devalvacijos, nominali devalvacija neatrodė tokia sexy. O kur dar eurinių paskolų dalis paskolų portfelyje… Bet, kai paskaičiau KT sprendimą apie pensijas kaip nuosavybę, pirmą kartą pagalvojau, kur devalvacijos privalumai – jeigu visi būtų gavę tą pačią sumą N litų, tai viskas su Konstitucija būtų buvę turbūt tvarkoje, nesvarbu, kad tas litas nuvertėtų daugiau, nei išmokų gavėjai neteko dėl jų sumažinimo, tad jų padėtis pablogėtų labiau. Bet kadangi apie lito vertę Konstitucija nieko tiesiogiai nesako, tai reik manyt viskas būtų buvę OK :/ Žinoma, tai tiesiog frustracijos iššaukta spontatinė reakcija. Frustracijos, kad išties ekonomikos dėsniai dažniausiai taikomi pagal principą “išlaidos turi būti didelės, mokesčiai maži, o skolos neturi būti iš viso”. T.y. pagal Šimonio paradigmą, kur gerėjimas gerėja, o mažėjimas mažėja
Galima būtų tęsti po “kur dar eurinių paskolų dalis paskolų portfelyje” – kur litinių indėlių dalis bendrame portfelyje, ir dar CK nuostata, kad visi indėliai yra atšaukiami pirmu pareikalavimu. Buvo ko šiurpti išties.
Devalvacija yra ir diagnozė, ir kartu vaistas, kurį greiti skirti bet kas iš išorės. Nes ne jiems reikės su tuo gyventi. Vaistas nuo simptomo, turbūt iš dalies galima pavadinti. O galvojant apie laikotarpį po devalvacijos, man visada mintyje iškyla Argentinos kredito reitingų dinamika. Štampas labai ilgam laikui tai yra.
Seven from heaven 🙂
Pritariu dėl vadovėlių. Dauguma tų raštų veikia tik tada, kai “Cateriai yra paribiuose” 🙂
O kai žuvies turguje, vietoj mėlynojo tuno, ant prekystalio užsiropštęs Kuroda rėkia 100!, tai apie kokią čia tvaresnę pusiausvyrą galima kalbėt.
Ne daznai cia svaistausi pagyrom, bet fantastinis posmas ‘geru noru sarasui’ Pasirasau del visko, apart PSD, grazinimo ankstesnes tvarkos. Moki GPM, moki ir i Ligoniu kasas, pajamu neturi – negali draustis. O kad Kubilius taip daugiau lesu i PSDF bande pritraukti, apmokestinant net abiturientus, tai cia jo sazines reikalas. Del sampano, tai nezinau, kaip ten taretes, bet Jakeliunas siulo apjungti darbdavio ir darbuotojo sodrines imokas. Iskaitom?
no way, nes tai nieko nekeičia.
Dėl PSD – nenuostabu, kad man nepritariat, nes Konstitucija “garantuoja nemokamą gydymą”. Valio. Draudimo užuomazgos mirė, tegyvuoja tiesiog finansavimas, nesusietas su jokiais mokėjimais į PSDF. “Gpm moki, moki ir PSD” – samdomam darbuotojui ta prezumpcija daugiau mažiau tinka ir teoriškai darbuotojas turėtų gauti bent MMA, tad būtų panašiai kaip šiuo metu, tik faktinės įmokos mažesnės. O kas bus su tais, kurių gyvenimas yra kitoks? Kurie pvz. vykdo individualią veiklą ir (gal) mokės GPM, jeigu turės pelno, o gal ir ne. Kurie gyvena iš dividendų, kuriuos gauna ir GPM susimoka vieną kartą. Kurie gyvena iš santaupų ir iš viso nieko nemoka, nes jau mokėjo? Kurie nedirba, bet jiems nesinori registruotis darbo biržoje, nes tai neatitinka kokių nors įsitikinimų? Juos mėtys iš ligoninių ar paprašys sumokėti TIKRĄ KAINĄ (aš turiu mintyje tikrą kainą, o ne 200 litų)?
Aš čia tik vieno nesuprantu, kaip konstitucija gali garantuoti tai, kas fundamentaliai neįmanoma. Jei visgi garantuoja, reiškia yra korektūros klaida, o jei klaida, tai reikėtų ją pataisyti.
Kaip tai “neįmanoma”? O gerinant gerėjimą, mažinant mažėjimą ir didinant didėjimą? Būtent taip fundamentaliai ir įmanoma.
Ah… smūgis žemiau plintuso, Ingrida 🙂
Jeigu jau vadovaujamės šia paradigma, tai reikėtų mest per tvorą konstituciją, fundamentiką prakošt per kreivą ideologiją ir priimt wealthy welfare bilį su vienu straipsniu – valstybė garantuoja nemokamą gerėjimą.
Arba tiesiog vietoje visų konstitucijos straipsnių, kur valstybė ką nors “garantuoja” ar “laiduoja” įrašyti seną komunistinę frazę: “Kiekvienas iš valstybės gauna tai ko jam labai norisi ir valstybei sumoka kiek jam atrodo tinkama”. 🙂
Jūs, Ingrida, gal ir viską daugmaž teisingai sakote, bet būdamas gan nedurnas ir tai turiu įtempti smegenis, kad sekčiau jūsų dėstomas mintis. Nes jūsų kalbos viražai ir alegorijos reikalauja susitelkimo ir žinių. Taigi, jūsų ilgą kalbą supras tik košės smegeninėj turintys piliečiai. “paprastas žmogus” spėju čia nesupras išvis nė gramo. Tad kam protingiem žmonėm aiškinti ir taip suprantamus dalykus? Juk matėte reitingus būdama ministre – jūsų buvo gan aukšti, kas reiškia, jog sulaukėte supratimo. Dundukams jūsų aiškinimai niekada netaps suprantami. O jų gal kokie 80 proc
Dėkoju už pastabą, bet kuprotą grabas ištiesins, kaip sako lietuvių liaudis. Žmonėms, kurie nenori nieko girdėti, nieko nepaaiškinsi ir “du gaideliai” stiliumi 🙂 Tokie žmonės į bet kokius pasvarstymus reaguoja paprastai dviem frazėm “man priklauso” arba “aš užsidirbau”. Nežinau, ar jie “dundukai”, ar tiesiog kurti, ar neturi fantazijos, ar galbūt labai nuskriausti kieno ir įsijautę į savo pyktį ir skausmą. Ir tai galiausiai ne taip svarbu. Jeigu jiems negebu išaiškinti, kad trijų obuolių neįmanoma išdalinti penkiems žmonėms, kad būtų po vieną visiems, tai jau ir negebėsiu. Bet nepradėsiu dėl to eiliuoti a’la “Bulvės ne bulvės, pienas ne pienas, jei ne mažesnis jiems PVMas”
Nepastebėjote, kad pvz. kava su PVM’u yra skanesnė nei be PVM’o? 🙂
o kaipgi! 🙂
mane sunkiai suprantamas bet logiskas, techniskas bet literaturiskas tekstas (kokiu cia randu) – labai lavina. “Paprasti zmones” gali nustebinti ir verta tai ir del ju daryti. Del manes, pvz :). Aciu. (atleiskite, lietuvisku raidziu neijungiau – ipratimas).
Neturiu finansinio išsilavinimo, ir prisipažįstu, kad tenka kai kurias pastraipas perskaityti kelis kartus (o dar ir pagūglinti kokią sąntrumpą, kad informacija daugmaž “sukristų”), bet po kiekvieno p. Ingridos posto jaučiuosi šiek tiek timptelta už kasos iš pelkės, ar šiaip … na tarsi po mankštos. Ir tai yra gera.
Jau nekalbu apie bonusines razinas e.g “… kvailys paprastai ilgai nesupranta, kad turi problemų…”.
tikiuosi, labai nepeša 🙂
razinos skausmą mažina 😀
Klausykit Ingrida,
lyg pries PSD atskyrima nebuvo nei patintininku, nei namu seimininkiu o visi stovejo darbo birzoje. Is kur tas Obamiskas noras visus itraukti i sveikatos sistema, net mirusias sielas. Niekas nedraudzia savanoriskai draustis ir moketi imokas i VLK, kaip iki siol. Ir nuo VMI atkristu blogo policininko vaidmuo gaudyti nesusimokancius. Be to zinau atveju, kai prie PSD pvz sugripavus tekdavo susimoket pilna kaina, nors mokejo ir PSD
Klausau. Prieš PSD atskyrimą buvo absoliučiai neaišku – tai draustas tas patentininkas ar dividendininkas, ar nedraustas – nuo jo GPM 30 procentų sveikatos draudimo būdavo pervedami automatu PSDF, kaip ir nuo bet kokių kitų pajamų, tuo tarpu ką jie turi teisę gauti už tuos mokesčius taip ir nebuvo niekada aišku. Turbūt dar atsimenate tą keistą nuostatą, pagal kurią pamokėjus kažkokią keistą sumą būdavo galima įgyti staiga visas draudžiamojo teises. Obamiškas noras visais pasirūpinti man nėra būdingas, nes aš dar neradau atsakymo, kas už tą rūpestį turėtų mokėti. Tačiau man norėtųsi, kad būtų aišku, kas turi teisę į kokias paslaugas, kadangi jos kainuoja. Man norėtųsi, kad perskirstymo būdu, t.y. iš bendrųjų įplaukų būtų mokama už paslaugas suteiktas tiems, kurie patys jau, dar ar laikinai negali mokėti. Jeigu studentas pabaigęs mokslus mano, kad į darbo biržą jam nėra ko eiti, nes tai žemina jo garbę ir orumą, labai gerai, niekas neverčia. Bet niekaip nesuprantu, kodėl tąsyk kažkas turi mokėti už jam teikiamas paslaugas? Kodėl seniausiai išvykę iš Lietuvos turėjo “contingent liabiličiu” gulėti ant PSDF?
Jeigu norima finansuoti sveikatą finansavimo būdu – ką gi, pono valia. Tąsyk samdomiems teks pasispausti labiau: mokėti ne tik už pensininkus, vaikus, neįgaliuosius ir registruotus bedarbius, bet ir už mažai uždirbančius ir dar, papildomai – už tuos, kurie išvis nedirba pagal darbo sutartį dėl bile kokių priežasčių.
Visiškai pritariu, nors ir pačiam teko PSD susimokėti, kadangi buvo prikapsėję per laiką.
Čia pastebėjimas tik toks, turiu tokį įtarimą, kad visiškai nenorima finansuoti sveikatos, norima finansuoti sistemą arba bent jau išlaikyti status quo. Matyt draugams vyr. gydytojams pradėjo smukti kelnės, o pasmukus pasimatė, kad vyrukai yra nelabai verti vadovauti 🙂
Bet tuomet iškyla klausimas, ar nemokantis sveikatos draudimo mokesčiu yra nedraustas ir arba apsidraudžia savo lėšomis ar moka pilną kainą, ir tik tuomet yra gydomas, arba jam nesumokėjus yra apstvarstomas ir išmetamas į gatvę?
Konstitucijoje parašyta “garantuoja nemokamą gydymą”, taip kad už gydymą nenorintys susimokėti ir nenorintys mokėti PSD yra tik chaliavos ieškotojai krachaborai (© Andrius Užkalnis). 🙂
Yra gražesnis terminas – nachaliavščikai 🙂
Asmeniskai manyciau, jog betkokie mokesciai turetu buti glaudziai suristi su pajamomis.
Man irgi absoliuciai buvo neaisku, kodel sveikatos draudimu reikejo apmokestinti dividendus (20+6) kurie issimokami karta per metus? Kokias teises turi dirbantysis uzdirbantis VDU ir dirbantysis uz MMA? Ar vienas ju pranasesnis uz kita, nes sumoka salyginai daugiau psd ir turi teise i paminkstinta ciuzini palatoje. Ar pasiprases neapmokamu atostogu yra vis dar draustas ar jau iskrenta is sveikatos sistemos? Ar skulptorius turi teise i viena skulptura per metus, ar muza ji privalo aplankyti, kiekviena menesi, kad sis turetu stabilais autorines pajamas is kuriu galetu susimoketi psd.
Ar tas kuris is paskutiniuju stengesi reguliariai moketi imokas, bet del finansiniu priezasciu neistenge, jau nebevertas gydymo ir bus isstatytas uzu ligonines vartu ir dar apsauktas nachaliavščiku.
Jeigu studentu suvarymas i darbo birza, ar isvarymas is Lietuvos kazkokiu budu palengvino mokesciu moketoju nasta, tada man tenka tik stebetis. Ir kodel nepadarius privalomo sodros draudimo, nes nasta gula tik ant dirbanciuju, kurie turi islaikyti pensininkus, mamas ir t.t Finansavimo budu finansuojama daug sriciu ir nematau tame nieko blogo. O darbas yra pats geriausias draudimas nuo visu ligu.. (cia toks praejusios geguzes 1d. atgarsis…) Kaip matot ne karto neuzsiminiau apie konstitucine teise, nes klausimas vis dar atviras. 🙂
P.s Apskritai manau, jog “privaloma” kas tai bebutu sveikatos draudimas ar karine tarnyba yra atgyvena.
Su Sodra kitas reikalas. Pensijos, motinystės pašalpų nedirbęs ir nemokėjęs mokesčio negausi. T.y. gauni jei susimoki, tiesa, nepriklausomai daugiau ar mažiau.
Tuo tarpu su sveikata yra kitaip. Gydomi visi, ir tie kurie susimoka ir tie kurie ne. O, sutik, dirbančiam žmogui nėra nei lengva nei malonu mokėti nei už amžinus bedarbius (kurie darbo net neieško), nei už emigrantus (grįžtančius pasigydyti, nes čia nemokamai :)), nei už “savęs 10 m. ieškančius” buvusius studentus. Aišku, alternatyva būtų leidimas nedalyvauti valstybinėje sveikatos draudimo sistemoje, bet po to pačiam mokėti už visas paslaugas pilną kainą. 🙂
Tie, kuriems reikia pagalbos, bet negali susimokėti, turėtų būti gydomi į skolą, kuri paskui būtų finansuojama jam pradėjus dirbti, o nepradėjus, išskaičuojama iš vaikų arba laiduojančių. Aišku, socialistai šauks, kad geriau gydyti dovanai, bet nemokamos dovanos būna tik nuo Dievo ir tikrai ne nuo Valdžios.
Pasaulis truputi pasikeitė nuo Barono Keynes’o ir Lordo Beverdige’o laikų. Tas “užkalkėjimas” daug kainuoja, ir blogiausia, kad ateisties kartoms.
Taip. Bet mokama turėtų būti tik už tų gydymą, kurie darbo ir tuo pačiu atsilyginimo už pagalbą visuomenei nesikrato. Būtent todėl reiktų mokėti už gydymą tų, kurie registruoti darbo biržoje (t.y. rodo norą dirbti, tik tas noro rodymas turėtų būti labiau kontroliuojamas :)), studentai, mamos, auginančios mažus vaikus ir t.t., bet neturėtų būti mokama už neaktyvius beviltiškus bedarbius, emigrantus ir t.t.
Nesu modeliavęs, nelabai mano sritis. Bet intuityviai jaučiu, kad laidavimas arba vadinami “trust’ai” čia labai suveiktų. Per juos netgi šešėlinės ekonomikos pinigus būtų galima mėginti pakinkyti, pvz. siūlant anoniminę mokestinę “indulgencija” ar “liustraciją” kaip čia vadinama, finale žiu, dar ir negalintiems susimokėti už gydymą pagelbėtų. 🙂
O uždirbantiems nereguliariai išeitis labai paprasta – valdyti pinigų srautus ir pasitaupyti pinigų draudimo įmokoms mokėti, tada kai pajamų negaus. 🙂
O 30 procentų nuo dividendų GPM išskaičiuoti ir pervesti į PSDF buvo logiška, Jūsų nuomone?
Individualūs veikėjai šiuo metu, ar jei skulptoriai, ar akmentašiai, rašytojai ar kaligrafai, scenografai ar stenografistės kas mėnesį moka po 9 proc. MMA, tam, kad visus metus būtų drausti. Metams pasibaigus atsiskaito su metine deklaracija: 9 proc. pusės veiklos pelno, bet nemažiau kaip nuo 12 MMA ir ne daugiau kaip nuo 4 VDU. Ir nereikia jokių mūzų. Tie, kurie mūzų nesulaukia ilgesnį laiką, netgi draudžiami valstybės lėšomis ..
Nematau čia jokio nelogiškumo. Tai, kad nevienodai susimokėję žmonės turi teisę į nevienodą paslaugų “komplektą” yra labiau nenoro priartinti išlaidas prie draudimo principų dalykas. Galėtų būti pataisoma, jeigu tik kažkam norėtųsi.
Bet, kaip ponams matosi, taip ir bus. Nutars, kad sveikata yra dar vienas toks pats 100 proc. iš bendro katilo išlaikomas dalykas, kuriam tiesiog kliūna tiek pinigų, kiek kliūna, taip ir bus. Tik manau, kad suvaldyti tuos įsipareigojimus seksis sunkiai ir tie vyr.gydymo viršininkai, kurie mano, kad tai jiems leis “atgriebti” iš bendro katilo daugiau finansavimo nei dabar turi PSDF, labai klysta. Na, o tiems žmonėms, kurie nepatenka nei į valstybės draudžiamų kategoriją, nei turi garbės gauti pajamas, kurių prie darbo santykių neprisiūsi, anksčiau ar vėliau teks mokėti daugiau. Ponų valia, tskant.
Perfrazuojant JP Morganą Vytenio lūpomis: “Jusų PSDF??? Baikit… Jūsų PSDF priklauso mano rinkėjams!” 🙂
Dabartiniu metu darbo grupės pradėjo naujas gaires paišyti su tais visais pergrupavimais ir subalansavimais mokesčių, tik pasakė, jog tikėtina milijardo litų baronkos skylutė po tų subalansavimų – supratau ateina laikas visuotinam NT mokesčiui. Gal imanoma nors pagal principą ” ežiukas rūke ” suprasti kokia kryptimi visuotinas NT mokestis kvepia pas mus ir gerosios ir blogosios praktikos kitur ? Nes čia manau bus skolon sudėta ta baronka balancinė rimtai ir reikės iš kaži kur traukti ta Raikino difsitą 🙂 .
toks NT mokestis, kuris pridengtų bent 30 procentų baronkos bus absoliučiai nesuvartojamas užsakovams.
“Kaifavau” skaitydamas kiekvieną Jūsų tekstų apie valstybės skolą sakinį. Neišgirsite nieko naujo, bet visuomet Jus gerbiau ir gerbiu už Jūsų kompetenciją ir neabejingumą šalies reikalams. Pasisekė Lietuvai, kad tokiu sunkiu metu būtent Jūs tvarkėte valstybės finansus. Gaila, kad ne anksčiau. Ir gaila, kad žmonių atmintis labai trumpa – kaip lengva dabar dėl visko kaltinti Kubiliaus Vyriausybę! Tuometė eurokomisarė D.Grybauskaitė dar 2007 m. ne kartą perspėjo Vyriausybę, jog jie “puotauja bado metu”, o 2008 m. (po pono Kirkilo pasisakymų, kad “krizės tikrai nebus”) jai, teliko konstatuoti, jei gerai pamenu, kad anuometė valdžia arba melagė, arba yra nuoširdžiai kvaila. Na, bet viskas jau istorija ir neverta visko priminti, kas daugumai ir taip žinoma, kaip ne kartą jau buvo rašyta.
Neseniai parašiau baigamąjį darbą, kur išdėsčiau savo samprotavimus valstybės skolos valdymą finansų krizės sąlygomis. Kad valdyti būtų buvę kur kas lengviau, jei ne prieškriziniai švaistūnai, viskas aišku. Bet jeigu grįžtume prie tarptautinės rinkos VS TVF. Pirmąkart randu Jus svarstant apie Lietuvos pasirinkimo teisingumą (“ar toks pasirinkimas buvo teisingas, paaiškės po kelerių metų – kol kas dalis ekonominių ir finansinių duomenų liudija, kad kreiptis būtų buvę geriau, kita dalis – liudija visiškai priešingai”). Gal galite truputį patenkinti mano žingeidumą pakomentuodama, kokie rodikliai rodo, jog kreiptis būtų buvę geriau, o kokie – kad blogiau? Pvz., vienas skolinimosi iš TVF kontrargumentų buvo, jog Latvija ilgam praras investuotojų pasitikėjimą – jau dabar akivaizdu, jog tai nepasiteisino (Latvija 2011-2012 m. sugrįžo į tarptautines rinkas ir skolinosi pigiau nei Lietuva!). Ir kodėl vėliau nebuvo svarstoma (o gal buvo?) prevencinės kredito linijos iš TVF galimybė, kuri, bent jau mano nuomone, suteikia šaliai galimybę nebūti įvarytai į investuotojų kampą, “jeigu kas”.
Juodai pavydžiu Jūsų studentas. Mielai dar kartą pabūčiau studentu, jeigu tokie dėstytojai žinių suteiktų!
Prevencinė kredito linija FCL, kuri būtų labai pagelbėjusi Lietuvai, buvo jai neprienama, nes jai gauti reikėjo tenkinti 10 reikalavimų, iš kurių mes vargais negalais tenkinome du ar tris. Dėl tų pačių priežasčių. Vėliau TVF sukūrė naują liniją – PCL, tačiau tuo metu jai poreikio jau nebebuvo, nors 2011 m. rudenį, kai padėtis eurozonoje tapo itin sudėtinga, neabejotinai bet kurią minutę buvome pasirengę jos kreiptis. Tik kad reikia turėti mintyje, kad tiek FCL, tiek PCL yra sugalvotos iš esmės tam, kad IŠ JŲ NESISKOLINTUM. Lenkija, turinti FCL, visada skolinosi rinkose. Šios kredito linijos buvo sukurtos, kaip tam tikra ultima racio. Galiausiai ir apimtis jų ne tokia didelė, kad galėtum patenkinti visą bendrojo skolinimosi poreikį.
Latvijos vertinimas iš šios dienos pozicijų žvelgiant iš ties nėra visiškai sąžiningas. Taip, viskas puikiai pavyko. Bet kitos programos šalys negrįžo skolintis į rinkas tada, kaip buvo planuota sudarius EK/TVF programą. Kas dėl to kaltas? Labiausiai, reikia manyti, nacionalinė politika ir, žinoma, problemų gylis. Bet kas gali dėti galvą nukirsti, kad nacionalinės politikos problemų Lietuvoje nebūtų būvę, jeigu būtume turėję TVF programą? Dar 2010 metais man kone visi USA investutojai sakė, kad Latvja gali nesvaigti apie grįžimą į rinkas, tačiau 2011 m. pirma pusė buvo tokia nebloga, o juodų avių – tiek daug, o progų uždirbti- tiek nedaug, kad Latvija investuotojams, siekiantiems yield’o tapo puikiu variantu (beje, kiek menu, trukmės 2011 m. buvo kitos, nei Lietuvos, todėl nesu tikra, ar tai buvo pigiau. Be to, tuo metu buvo aišku, kad Latvijai iš esmės nereikia pinigų, tad kaina tokiu atveju irgi šiek tiek kitokia). Lietuva išplatino puikią emisiją Šveicarijoje, nors normaliomis sąlygomis į mūsų reitingo šalį investuotojai būtų ten nelabai ir žiūrėję. Visa tai iliustruoja, kad kai kurie įprasti anksčiau atrodę dėsniai ir tiesos dabar nebeveikia, arba veikia kiek kitaip.
Na, o šiaip jau mažesnis deficitas Latvijoje atsirado iš niekur kitur, kaip iš papildomo kreditorių spaudimo dar labiau jį mažinti. Tas negalėjo neturėti įtakos kai kuriems socialinams parametrams. Viešasis sektorius ten buvo apkarpytas žymiai ženkliau, nei Lietuvoje. Tai gali patapti ilgalaikiu privalumu, jeigu karpymas buvo atliktas struktūriškai ir sektoriai visam laikui sutalpinti į mažesnį biudžetą. Tačiau jeigu tai toks pats across the board cut, tik gilesniame lygyje – tik laiko klausimas, kada ta suspausta spyruoklė bandys žiebti atgal.
Mano spėjimas, kad pirmiausia rostbifu su keptais baravykais pakvips iš registrų centro, aromatas privilios atitinkamus tarifus, kuriems kojytes prisukinės politikai, o specialistams paliks sukurti “unikalią” masinio vertinimo metodiką ir tuos tarifus įvilkti taip, kad į biudžetą atitemptų X mln. lt. Kitaip tariant, mokesčių mokėtojai nieko tiksliai nežinos pakol visi modeliai nebus pritempti prie to x mln. lt.
Blogiausia, kas gali atsitikti – tame visuotiniame mokestyje atsiras sąrašas arba grupė “visuotinesnių”, kuriem ta pareiga vienaip ar kitaip negalios.
Šiaip tema tikrai aktuali, nes pvz. 2012 metais įmoka gerokai nustebino. :/
manau, kad truputį perdedat. Juk NT vertinamas masiniu būdu jau nuo 2005 ir visos vertės yra žinomos ir taikomos. Juk tik gyventojai nemoka mokesčio nuo savo gyvenamo NT – įmonės, turinčios tokį turtą, mokestį nuo jo moka N metų. Mokesčių tikslais vertės pervretinamos kas penkeri metai, nors update vyksta nuolat (socialinės paramos normatyvus skaičiuojant jos taikomos). Dabar tebegalioja vertės, kurios nustatytos turbūt 2010 sandorių duomenimis. Masinis vertinimas yra racionali, tvarkinga, valstybei – pigi (bet savininkas gal užsisakyti individualų (už savo lėšas) tik kad anas paprastai būna brangesnis 🙂 sistema ir nieko iš jos neišlauši. Būtent todėl, nieko labai ženklaus neišlauši ir iš NT mokesčio, jeigu bus taikomas neapmokestinamas vertės minimumas, orientuotas į vidutinę būsto kainą. Jeigu Vilniuje minimumas būtų apie 200 tūkst. litų, o mažesniuose miestuose ir miesteliuose – proporcingai mažestis, pajamos iš NT mokesčio siektų apie 100 mln. litų max, darant prielaidą, kad tarifas nebūtų didesnis nei 1 proc. kaip ir šiuo metu yra. Ir nelabai manau, kad tarifas galėtų būti daug didesnis. Tokiu būdu žemiau to minimumo atsirastų liūto dalis NT kvadratūros. Jeigu visa kvadratūra būtų apmokestina kokiu nors mokesčiu, pvz. litas už kvadratą, o didesnės vertės – ir tam tikrų procentu nuo vertės, vaizdelis atrodytų visai kitaip, nes kvadratų žemiau minimumo tikrai yra daug.Jeigu tas minimumas būtų, kaip kažkas kažkur atrajojo, 1 mln. litų, tai būtų panašiai kaip su dabartiniu “milijonierių” mokesčiu, kur nieko, išskyrus pasityčiojimą iš mokesčių, jis nepasiekė. Tad čia vienas iš trijų – labai plati bazė ir praktiškai visuotinis mokestis, tada ir visuotinis nepasitenkinimas. Vidutinės turto vertės neapmokestinamas minimumas ir neženklios, bent jau lyginant su darbogrupės siūlymu bill’u, pajamos. Arba milijonierių mokesčio modifikacijos ir toliau tyčiojantis iš NTM.
Ingrida, kai žmogui skauda, jis linkęs truputį perdėti 🙂
Aš kaip pilietis (šioks toks) nesu prieš NTM, bet norėtusi, kad viskas būtų skaidru ir nesikirstų su sveiku protu.
Su įmonėmis tai viskas aišku. O vat “buržua” tapau po 2011 metų vertinimo. Dėl to ir suskaudo, gal ne tiek finansiškai kiek “dvasiškai” 🙂
Aišku,mokesčius moku, reikia gi paremti valdžią, kaip mes be jų :), nors, kolegos siūlė įvairių būdų kaip to nedaryti.
Hm… keistoka. Jeigu Jūsų turimas turtas, katras ir anksčiau buvo apmokestinamas (t.y. komercinis ir visoks toks) tapo staiga žymiai brangesnis nei 2005 tai čia jau kažkoks specific case turėtų būti, nes po pervertinimo, katras rėmėsi 2010 m. sandoriais, dažniausiai situacija buvo priešinga. Ir pajamų iš NT mokesčio srautai neliudijo nieko kito.
Na, o jeigu patapote “milijonierių mokesčio” pacientu, tada ką gi… Net nežinau, ką ir pasakyt, nes esu jo atsižadėjusi kaip velnio ir nenoriu, kad mane kas nors su juo vienoje vietoje matytų 🙂
Galima buvo dalį turto “užrašyti” Nesvarbu – gal tada jis būtų įtikėjęs, kad kapitalistai irgi žmonės? 🙂
Nu taip, drg. Nesvarbu tai matyt jau yra žmogus, o aš tik bandau juo tapti, sunku, bet stengiuosi.
Dėl komercinio, tai “neskauda”, kadangi generuoja pajamas, nors up buvo 1/4 pagal RC 2005/2011
Dėl asmeninio, tai žinote, kažkaip keista, kai grįžti namo vasarai ir už tai reikia susimokėt, nes kažkam Žirmūnuose yra pavydu žiūrėt per upę į žalią pūšyną. Čia matyt čia ta žmogiškumo kaina, o jei jau taip, ką padarysi, sutinku mokėt 🙂
Na, jeigu jau kapitalistai irgi zmones, tai tada ir Kaune galima gyventi (kaip skelbia reklaminiai stendai) Sunku patiketi, bet juk reklama mums nemeluotu..
Jūsų galva 200,000 čia asmeniui ar šeimai ? Be to labai daug diskutuojama, ar tas asmens nt nėra 2x apmokestinamas, susimoka žmogus gpm-psd-pvm-palukanos nt kredito dirbdamas-pirkdamas, po to sako va…nt-+1% tik… 🙂 Jei komercinis nt apmokestinamas tuomei 1% “vardan tos”…tai jisai bent pajamas generuoja nors teoriškai, bet fizinuko namukas tai kažikaip pasislėpt nuo 6-4 atsiaurimo zonos Lietuvoje. Ar sutiktumėte su logika, turint galimybę, apmokestinti ne sumas, o kvadratūras viršijančias kokius nors ES vidurkius ploto 30-40 kv.m. Gyvena žmogus 30 kvadratų Stiklių gatvės bute pvz – juk jisai negyvena sumoje $, žmogus gyvena kvadratūroje kalbant apie nt. Sumas galima apmokestinti ten kur yra tiesiogiai pinigai. NT pinigai juk išsiveda iš kvadrato kainos toje vietovėje, bet nuo to gi asmeniui konforto lygis nesiskiria. Mano galva būt logika neapmokestinti minimalų kvadratų skaičių protingose ribose. Pvz. gyvas yra, jei dabar kompensaciją už šildymą žmogus paprašo, jei neklystu, nes neprąšęs, yra žiūrima į pajamas ir turto kiekį bei ploto kompensuojamo kvadratūrą.
Rolandai, paminėjote gyvenimo kokybę. Tai štai, pirma reikia atskirti du dalykus: a) savininkas, kuris naudojasi savo turimu turtu, tam, kad patenkintų savo poreikius b) savininkas, kuris prekiauja nuosavybės teisėmis į tą turtą.
Pirmu atveju mes naudą gauname iš savo NT ten gyvendami. Antru atveju prekiaudami (spekuliuodami).
Tai apmokestinimas turėtu buti sietinas su b variantu, nes a variantu tai reikštų pačio gyvenimo apmokestinimą.
Savo asmeniniu pavzydžiu galiu pateikt. Grįžtu vasarą į LT, turiu trobelę pušyne, man čia patinka, norisi truputį ramybės, truputį atsidėt akademiniam darbui. Nu ir ką? Mokėk! Nenori mokėt – parduok, nusipirk butą Žirmūnuose, o kas liko – pragerk arba pasidalink su kaimynais. Tirštinu aišku, bet taip geriau išryškėja esmė. 🙂
Jūsų atveju dabartinė trobelė prie komercinio turto priskiriama ? Nes daba gi nėr to visuotino. O susimokėjus visus soc-pvm rinkliavas nt privatus gyvenimui bent vienas iki tam tikro ploto turi būt neapmokestinamas mano galva, kaip pirmojo būtinumo priemonė prie galimybės LT -30 pamtyt ant stulpelio termometrinio. Čia gi ne tropikai.
Vienaip ar kitaip tai yra pinigų valstybės išlaikymui ir tie pinigai, jei jų reikia, būtų iš žmogaus paimami vienaip ar kitaip (Galima mokėti nuo pajamų, galima ir nuo jų ir nuo turto, bet tuos pinigus vis tiek susimokėti reiks, jei jau manom, kad valstybei jų reikia). Esmė, tik “nuo ko” žmogui psichologiškai mažiau skauda mokestį mokėti, ir kuriuo atveju tas psichologinis skausmas jam nesukuria negerų paskatų. 🙂
Panašiai, matot, mano trobelė po tuo “buržujų” mokesčiu palenda.
O va buvęs kaimynas, “griežtas finansininkas”, neapsikentė – parsidavė ir išsikėlė į Maltą. Pats dar “biškį” patriotas 🙂
Kažkiek Lt per kvm ir būtų galima susimest, ieškant konsensuso ir palaikant pinigų srautą, kad valdžiai visai sausra nebūtų ir šachtos neišdžiūtų. Bet fundamentaliai tai yra nesamonė, kad ir kaip bežiūrėsi :/
Čia ir yra neigiamų paskatų esmė. Jei nusprendžiame, kad valstybei reikia n pinigų, mąstome kaip juos surinkti, kad šansų nesumokėti ir pabloginti ekonomikos veikimą, išsisukinėjant nuo jų, būtų kuo mažiau.
Sąžiningumas (kas daugiau sumoka, daugiau ir gauna ar kas daugiau uždirba, daugiau ir moka) yra daugiau sąlyginis ir psichologinis, nes vieni suvokia teisingumą vienaip, kiti kitaip, o pinigai sumetami į vieną katilą, po to išdalinami ir niekada neišdalinami visiškai teisingai. 🙂
Aš pats, šiaip jau, būčiau apskritai už nedidelius mokesčių tarifus bendrai, nes jie visi kuria neigiamas paskatas daugiau ar mažiau, bet jei žmonės nori didesnių valstybės išlaidų, tai reikia ir pajamų, todėl tas netinka.
Nekilnojamojo turto mokestis būtų pakankamai teisingas, jei jis būtų visuotinis, nedidelio tarifo, o lygiagrečiai būtų mažinamas pajamų mokestis. Tokiu atveju bendra mokesčių našta galėtų ir nepasikeisti, tik atsirastų kitos paskatos (viena iš jų būtų, greitesnis medinių bakūžių išnykimas centre :D).
Visiškai pritariu Jums, kolega.
Tik va šiaip įdomu, ką reiškia: “žmonės nori didesnių valstybės išlaidų”. Čia kad Butkevičius imtų kastuvą ir eitų griovių kasti? Andriukaitis imtų skalpelį ir eitų rakinėti skilvelių? Ar kad Vėsaitė karštą vasaros dieną Jus asmeniškai atgaivintų? 🙂
Didžioji masė nori. Ne veltui gi kairiuosius išrinko. 🙂
Nemaža dalis lietuvių yra gana kairuoliški ir nori didesnių pensijų nemokamų darželių ir mokyklų visiems daug ir visur, nemokamo gydymo taip pat kiekviename kaime ir tokio ar panašaus d0snaus valstybės dalyvavimo visur.
Va tai ir reiškia “žmonės nori didelių valstybės išlaidų”. 🙂
ir tuo pačiu nori PVMo kaip Amierikoj, akcizų kaip Belorusijoj. Visa tai komplekte kažkodėl vadinama “orus gyvenimas”
Dosnus valstybės dalyvavimas… šauniai skamba, kolega 🙂 Lengva būti dosniam, kai turi dosnius mokesčių mokėtojus, ypač jei gali juos mulkinti per rinkimus, o paskui sudaryti dosnią darbo grupę. 🙂
aha, bet o kaip iki tautos, besimakaluojančios po senąją ES ir beveizėjančios kiek ten visiems visko “priklauso”, prinešti, kad tai nedera su jų dar Nepriklausomybės aušroj išmokta LLRI taisykle, kad maži mokesčiai yra gėris? Taip ir gyvenam šyzoj nesibaigiančioj tuo metu eidami į priešingas kryptis ir galvodami, kad per klyną neperplyšim. O politikai, ofkoz, mielai tam pataikauja. Net tie, kurie vadina save liberalais, paprastai yra tokie tik ant vienos – mokesčių – kojos
Kad perplyštum per klyną, pirma reikia jį turėti. Esate visiškai teisi pataikavimas = vaizdavimas, kad turi “klyną”, kai ištikro ne.
Liberalai išties, yra praradę savo veidą, ne tik LT bet ir visoje EU. Kažkaip viskas nutolo, ideologiškai susiniveliavo, žmonės pamiršo (o gal net nežinojo), kokią žinutę neša liberalizmas. Dabar tai maždaug lygu “gėjų lygai” 🙂
Matyt ilgesnioje atkarpoje sulauksime dar vieno rimto crash’o, kuris surikiuos viską į vietas. Kuriam laikui 🙂
Šeimos būstui. Pastabos, kurias sakote apie kvadratus ir t.t., teisingos. Įmanomas, tik sudėtingas variantas taikyti kvadratų minimumus, kurie leistų atsižvelgti į šeimos dydį ir basic necessity. Visokių variantų sviete yra. Keliagubo apmokestinimo mintis neabejotinai keliama, bet tokiu atveju ir PVM tarybinėms sasyskoms negalima taikyti, bent jau biudžetinio sektoriaus ir užsienio investuotojų samdinių perkamoms, nes jie perka iš tikrai apmokestintų algų. Visgi, NT turi tam tikrus eksternalitetus visuomenei – na kad ir gaisrinė juk turi važiuoti, jeigu namas, neduok Dieve dega. Infrastruktūra taipogi (sakysit, kokia čia infrastruktūra). Va kai užeina kalba apie TP mokesčius, visi kaip sutarę gagena, kad juk pirkdami akcizą už kelius jau susimoka. Jeigu keliams kliūtų tik tiek, kiek akcizo yra (net jeigu visą kuro akcizą keliams atiduotume), tai ne taip jau smagiai tie keliai atrodytų net lyginant su tuo, kas dabar yra. Tai tokia čia ir “teisibė”. Visko per mažai, o mokėti – perdaug 🙂
Nu jau apie kelius gal nepradėkim, čia tokia korta… su Klyčko atvaizdu, žudanti viską 🙂
Dėl TP tai viskas būtų ok, jei mes čia darytume Singapūrą. Pvz. leistume bondus, finansuotume viešą transportą, o įsipareigojimus dengtume iš TP mokesčio. Bet Ingrida, man atrodo nujaučiat, kur nuplauks papildomos biudžeto pajamos?
Kai saka, nemesk kelio dėl pakelio, o ypač dėl to, ant kurio parašyta: “Rinkėjų papirkinėjimas ypatingai kenkia iždo sveikatai” 🙂
Korta su Valujevu būtų daug baisesnė, skaitau naktį nemiegočiau :/
Nekenčiu prezumpcijos “visi vagys”, bet bijau, kad išties papildomos biudžeto pajamos iš NT gali atitekti bendrovei “Vilnius skrenda į Marsą”, kurios ofisą suprojektuotų Z.Hadid. Neskelbiamų derybų būdu
Nakčiai 🙂
kokie geručiukai 🙂
O…nt suformuos tuoj kulinarinių receptų skyrelį. Pirkti ar nepirkti sosyską cccp aš galiu pasirinkti, pakeisdamas ją į nupirktą jautienos širdį, savarankiškai išverdant ir skonis kaip liežuvio pvm mažesnis produkto daugiau ir be E 🙂 – nejuokauju pasibandykit tarybines pamiršit. Todėl nt su gaisrininkais tikrai panašu, nes pasirinkimo ašei neturiu norint LT gyvent. Patsai nt protingas kvadratų kiekis ar būtiniausių produktų krepšelis turėtų būt 0% pvm. Nors kiek supratau, praktika maisto rodo, kad nuolaidos pvm valstybės maisto natpigina pas mus, o lieka pas prekybą. Lik kaži kas minėjęs, kad JAV pvm maistui 0%. Dėl kelių tai neįsivaizduoju kiek akcizo sumos… o kiek sunkiosios-lengvos komercinės mašinos sumoka? Kiek žinau akcizas aktualu pačioms lengvosioms kuro kainoje, bet kelių mokestis egzistuoja bet kokiai krovininėj komercinei mašinai. Tai ne jau ir šitų visų sumų neužtenka. Gautus arba mašinų per mažai, arba kelių per daug, arba kažkoksai derinukas dar su otkatais nurentabilina tuos mūsų tėviškės vieškelius.
ka gi perskaiciau kas toj skoloj sudeta tesini..
Taciau,
susimildama, del sventos Kirkilo pypkes ramybes, sakykit, tai visa jusu fiskaline politika remesi – daug skolinuos ir uz brangiai?. 🙂
Tai Jūs drg. Kirkilo ir drg. Blinkevičiutės paklauskite, kokias kanapes anuomet rūkė, kad nutarė nepaisyti visų makroekonominių trendų. Įtariu kad ant pakelio buvo užrašytą: „Rinkėjų papirkinėjmas labai kenkia iždo sveikatai“. Nu bet priklausomybė yra priklausomybė.
O skolinosi ne už „brangiai“, o už rinkos kainą.
Tai gi klausė, kaip suprantu žmogus, kodel vėlei ne iš TVF ir Latviams kaip gerai :).
Pirma, tai buvo politinis susitarimas. Netgi pats drg. Kirkilas teigė, kad nemato reikalo kreiptis į TVF.
Antra, kontekstai skirtingi LV vs LT. Aišku, LV scenarijus galėjo įvykti ir LT, tuomet būtų buvisi tik viena alternatyva – TVF.
Trečia, TVF nėra koks tai pakelės bankelis teikiantis vartojimo paskolas. Todėl nesant politinio sutarimo dėl radikalių išlaidų (pensijų, sveikatos etc.) karpymo ir mokesčių didinimo, nėra prasmės ten kreiptis.
Ketvirta, tie patys veikėjai, kurie švilpimais ir kojų trypimais būtų šturmavę seimo tribūną, kai būtų svarstomas siūlymas kreiptis į TVF ir prisiimti didžiulius išlaidų karpymo įsipareigojimus, dabar viešai taškosi purvais apie tuos 2.5 mlrd. lt
Žodžiu, žaidimas yra ypatingai negarbingas, bet ką tokiems gali paaiškinti apie garbę.
Nemeluokit, juk šitą klausimą išmokor vakar atsakingos partijos suvažiavime klausydamas pranešimo apie laukinio kapitalizmo siautėjimą? 🙂
verciate mane manyti, jog viena ausim pasiklauset uzu duru. Kitaip is kur butumet suzinojus.. Ajajai kaip negrazu.. 🙂
Tai kad net Antakalnyje buvo girdėti, kaip Internacionalą giedojot 🙂
pasirodo be posmavimo, dar megstate kokia jautria socialistams styga uzkabinti. Ir is kur pas buhaltere tiek talento.. (nepiktybine klise)
Pačiolio kursuose išmokau
tai stai kur konservatoriai savo kadrus rengia valstybes tarnybai. Jus naujai iprasminate fraze, jog kiekviena vireja gali valdyti valstybe 🙂
negali būti, kad negirdėjote legendos, jog savo PDG normas išlaikiau kitos partijos dėka 🙂
Gerbiamas Nesvarbu, štai kas mane suneramino: o kaip Konstitucija, garantuojanti visiems nemokamą gydymą ir todėl preziumuojanti sveikatos apsaugos finansavimą “ot baldy” iš bendrųjų mokesčių, dera su pastarosiomis dienomis ministro Vytianio skelbiamomis evangelijomis apie apkūnių, įkalančių ir dūmijančių didesniu apiPSDinimu nei perkarusių nerūkančių abstinentų? Gal išpolitologizuosit šį paradoksą Konstitucijos neveždoms?
Svarbiausia žmogus!
Sąrašas pridedamas.
o ka, V.P.Andriukaitis labai teisingas zmogus. Pakalbekime: jei psd – draudimas o ne siaip sau mokestis, tai pagal visa logika reiktu vertint ir rizika, ja ikainojant. Jau nekalbant apie racionalu fondo lesu panaudojima. Taciau ir pats KTeises zinovas Vytenis pripazista, jog Sveikatos tarybos siulymas sunkiai igyvendinamas. Jei jau sutarem finansuoti is bendruju ir mus riboja Konstitucija, tai ji neriboja nesveiko maisto papildoma apmokestinima.
Aš už! Tik tas rizikas turėtų nustatinėti ne valstybė, o privati bendrovė į kurią kreiptūsi pilietis draudimo. Jei pilietis nepajėgus nusipirkti, tuomet valstybė iš “bendrųjų” turėtų nupirkti jam draudimą į “skolą”. Kaip tas skolas tvarkyti čia jau atskira diskusija.
Koks draudimas, kai viskas turi būti pagal Konstituciją nemokamai? 🙂
Raktiniai žodžiai charakterizuojantys LT Konstituciją turėtų būti (didėjimo tvarka): nemokami mokesčiai, šventasis gralis, stygų teorija, Dievas, Lordas Vytenis.
Tai su mokesčių reformos darbo grupe nutiko tas pats kaip su energetikos strategijos. Pradirbo kelis mėnesius, o jos išvados nepatiko ją sudariusios koalicijos partijoms ir bus išmestos į šiukšlių dėžę. Produktyvaus darbo pavyzdys.. 🙂
Ir matyt net nesiryš tiesiai šviesiai to pasakyti, o perduos reikalą Finansų ministerijai, kur jau teks viską marinti tyliai, pasislėpus už technokratų nugarų…
Tai vyrukai jau išvirė plovą? Matyt nekas gavosi, kad taip ieško kam sumaitint. Vargšas finminas, atrajos dar ilgai 🙂
Sprangus turėtų būti, tuo labiau kai reiks visą tvarkingai išvalgyti ir po to parašyti apžvalgą koks neskanus plovas buvo. 🙂
Visgi, nors reikėjo bent jau nesusvilusius ryžius iš jo išrankioti ir patiekti seime. Nes bent jau toks bazinės pensijos perkėlimas iš Sodros buvo tikrai neblogas dalykas. Būtų ir pensijų rūšių tokiu būdu sumažinta (atpiginant administravimą) ir dalis mokesčių naštos nuo darbo jėgos, tiesiogiai, nukelta (Nors šitai iš darbo grupės plovo jau ir buvo išgaravę), ir konstituciniam teismui ją mažinti uždrausti jau būtų buvę sunkiau. 😀
Nu yra išeitis – liepti FinMin’ui patiekalą nuaštrinti ir patiekt Seimui, kad užgožtų tai kas nepavyko. Jie ten tikri Vyrai, kaip čia pasakys, kad neįvalgo 🙂
jie niekada nesako, kad “neįvalgo”, sako “š… išvirėt”
Na, pamąstykim mes čia ne makroekonomiškai, o kaip blynų kepėjos. 🙂 Va atejo šefas, sako, žiūrėkit, mes čia su draugais sudarėm naują meniu, kepsim tokius tai blynus. Nu mes, kadangi su stažu, kai saka, akis atidirbta, mygom sumetėm, kad miltų gal ir pakaktų, kiaušinių, bent šefas teigia, kad yra užsitikrinęs daugumą, tik štai bėda – pienuko trūksta.
Ir tada virtuvėje kyla arši kulinarinė diskusija – susirasti karvę ir numelžti, praskiesti vandeniu ir patiekti kaip neskiestą ar likti prie senojo recepto.
Kadangi beieškant karvės, kai kurie kiaušiniai neabejotinai suges, tai turim2 realias alternatyvas – vistik valgyt “š….” t.y. skiestą ir šypsotis arba valgyt senus blynus ir keikt buvusius virėjus 🙂
anei per pusę sekundės nesuabejojau, kad taip bus. Jau nuo pat pradžių niekaip negalėjau atsistebėti, kodėl visiškai politinių sprendimų generavime nedalyvauja nė vienas politikas. Su visa pagarba tiems darbo grupėje, kurie yra savo darbo ekspertai, jie negali pasakyti, kurie kryptimi Lietuva eis – jie tik gali pasiūlyti idėjų, o spręsti vistiek reikia politikams. O kadangi nėra čia jokio skanaus sprendimo, nuo kurio reitingai šniokštų – ir Vilmoruso, ir kredito, tad nieko kito ir nesitikėdama nutariau pašvęsti pavakarę svogūnų sodinimui. Kaip suprantu, nieko ir nepraradau 🙂
Manau darbo grupės ves Lietuvą ratu, taip bus matyti ėjimo procesas, o kai ateis į pradinį tašką ir parodyt galima, kad eita, kad rezultatas pradžioje ir gale analogiškas – svarbiausia visi ėjo 🙂 . Nuostabios dienos dabar gamtoj vienok.
Primena vieną tokį iš Šveiko nuotykių, kuris vis ėjo aplink skelbimų stulpą ir jam atrodė, kad jį paklaidino ir eina palei kažkokią nesibaigiančią sieną..
O man tai primena Orvelo romano situaciją, kai ant daržinės buvo surašyti kokietai pažadai, taisyklės. Ir su laiku kažkaip jie ten vis nyko, nyko, kol galiausiai liko tik vienas, kuris socdemams, matyt, yra pats mieliausias 🙂
tos darbo grupes tik stabdis giniruojanciai ekonomikai isibegeti..
P.s bukit rami, svogunai sveikas maistas – apmokestinimui nepasiduoda.
ir kur tas svogunų ofšoras ? 🙂 Kiprą pridarė, Liuksui ir niu niu niu daro 🙂
Yra gi toks mokestis – slekcinis 🙂
Daniel Gros’o ir Cinzia Alcidi išsamus tyrimas apie GIIPS’ų ir BELL’ų sėkmės istorijas paskutinįjį dešimtmetį. Vaizdžiai parodytos ir statybos, ir “prasiskolinimas” ir skatinimas.
http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/economic_paper/2013/ecp492_en.htm
Apocaliptos, jei neklystu, yra graikiškas žodis reiškiantis … rusų kalboje – “otkrovenije”, lietuviškai gal sakyč sapną prisiminus ar balsus išgirdūs… bet tai ne pasaulio pabaiga, nors visuomet šį žodį taip ir norima pavartot vos ne badas, maras, trečias pasaulinis ir Hirošima… Statykitės arba gyvenkit už savus, nereiks iš banko malonės prašyt, o išmokus gyventi ” kažko atsisakant ” kas vadinasi taupymas, atsiras kapeikėlė ir galvokit ko jums reikia šiame gyvenime, o ne kur skatina žiemą sniegą pirkt 🙂 .
Rolandai, neblogą prozą rašote, kažkas link Škėmos, he he 🙂
Raiteliui reikėtų padėkot, studija išties nebloga.
17 + 19 grafikus reikėtų kiekvienam tūlam socialistui prisiklijuot tuolete virš unitazo – praeitų noras “myžčiot” į eterį apie “neteisibes”, “apvogtus žmones” ir “praskolintą Lietuvą” 🙂
Ačiū. Nors kaip ir kolegė Rasa Juknevičienė, nesitikiu, kad pensininkas Bronius perskaitys, bet gal rasis koks vienas kitas, kuris pasivargins
Atsargiai, tai vienas itakingiausiu asmenu valstybeje. Butent del jo premjeras privengia daryti sprendimus ar savo nuomone gali pakeisti kelis kart i diena – nes pensininkas Bronius gali to nesuprasti. O tada sudie populiarumui ir reitingams. O to tikrai niekas nenoretu. Na, nebent koks Kubilius, del kurio socialogai pradejo taikyti anti-reitingo vertinimo sistema..
Kiek suprantu, finansų valdyme lėtapėdžių estų pralenkti jau nepavyks 🙂
Bet gi yra dar vietų, kur galime ir mes būti pirmi: naujas mados klyksmas yra polimeriniai pinigai (nesiglamžo, beveik neįmanoma suplėšyti, ir, jei nepalieki kur nors ant krosnies, nesilydo):
http://www.cbc.ca/news/business/story/2013/04/29/f-polymer-banknote.html
O dar va, tai buržujai jau atsisakė ir smulkių centų apyvartoje:
http://news.nationalpost.com/2013/02/04/canadian-penny-last-day/
Žinau, kad čia nieko bendro su aptariama tema neturi, bet man kažkaip patiko buržujiškas praktiškumas. Gal, įvedant eurą, ir mes galim? Bent pasvajoti…
Kai eurą įvedant gausis nemažai apvalinimo už visokius laikraščius, kavas ir kramtoškes, kurių niekas nenorės pardavinėti už 73, 66 ar 39 eurocento, tik spėsit klausyti, kaip per buržujus viskas pabrango 🙂
Tai čia jau kaip ir neišvengiama su tuo apvalinimu, kiek suprantu. O buržujus visada liks kaltas, regardless , nes kaltas jis yra automatiškai, vos gimęs.
Man įdomiau kaip bus su NT kainom, bo pats bandau užsieniuos užsidirbinėt būsimam būstui. Ar nebus čia kokių iracionalių bandymų kilstel kainas? Juk kažkoks psichologinis efektas suveikia, kai 200 tūkst LTL vertas NT patampa nebevertas net 60 tūkst.
J.
Siūlyčiau šioje šalyje nevertinti būsto kaip investicijos. T.y. neiškelti grąžos ar finansinės naudos į pirmą planą. Nes galit skaudžiai nusivilti.
Pirkite ar projektuokite tokį, kuris atitiktų Jūsų būtiniausius poreikius ir atliktų pagrindines būsto funkcijas, o jei Jūsų “asmenybė” reikalaus šiek tiek daugiau komforto, ploto ar lokacijos išraiška – būkit pasirengęs nusižengti ekonominei logikai skaičiuojant papildomus kaštus 🙂
Pradėjau nuo kaip man abidno ant estų, kad jie viską pirmi gauna, o baigiau skaitydamas NT agentūros rekomendacijas 🙂
Šiame Bloge gyvena gera dvasia. Kažkoks gaziukas skaitant. Dėkuj šeimininkei 🙂
as tai viskuo kaltinu skandinaviskus bankus 🙂
Skandinavai čia neprieko. Jie tik vykdo estų politinį užsakymą kenkt mūsų prestižui 😀 😀
Taip, o Estai šiaip jau yra Lietuviai, tik išėję į žvalgybą. 🙂
tai…. yra vilties? 🙂
Taip, kol neatėjo beribės nevilties metas 🙂
Siūlau paskaityti Apokalipsės raitelio maloniai prikabintą studiją – iš jos matyt, kad jeigu turėtumėm “lietuviškų” bankų vietoj skandinaviškų, tai nebūtų ko kaltinti… Tik save
skandinaviski bankai pinigus isveza toli, toli..
Ko tai priminė:
Buržujiškas paprastumas
http://www.youtube.com/watch?v=-3lKbMBab18
O dabar turiu pareiksti priekaista Simonytei, kodel ji budama ‘finmin’ neuzkarde mokestiniu landu: pvz. isigijus ir veliau pardavus NT nereikia moketi jokiu mokesciu, arba suteikus paskola imonei uz aukstas palukanas, sios nera niekaip neapmokestinamos o imone susimazina moketina pelna.. Na, bent jau tantjemas apmokestinot – bet tai jusu pilnai nereabilituoja..
oj jau barstausi galvą pelenais…. Tik patikslinimui pasakysiu, kad tas “vėliau” (parduodant NT) yra po 5 metų, ir tai tik tuo atveju, jeigu turtas – privatus. t.y. it’s not in the habit prekiauti NT, t.y. vykdyti šio pobūdžio individualią veiklą, kuriai jokios lengvatos netaikomos. Dar yra išimtis keičiantiems būstą. Kas link palūkanų, tai už “dideles”, kaip sakote, palūkanas skolinantys akcininkai ir darbuotojai yra apmokestinami, nes vienu atveju taip presumably bandoma išmokėti pelną, kitu – darbo užmokestį. Kodėl dar kas nors kodėl nors turėtų įmonei skolinti užaukštintomis palūkanomis – nelabai aišku, bet jeigu net tokių atveju ir būtų, tai tam kažkam visada galima pritaikyti bendrąją Mokesčių administravimo nuostatą, draudžiančią piktnaudžiauti teise.
Gal būtų neblogai, jeigu kažkas pirmiausia užsikaltų landas savo smegeninėje, nes panašu, kad per jas dėl skersvėjo labai spėriai įeina “fuflo” ir išeina bet kokie informacijos likučiai
O Vp10 kai su pvm neįgaliūjų “suverslino” ten ta nuostata gal žinot kur pasimetė ? Man kaži kaip tuomet labai buvo už tą LT vieškelį liūdnoka. Po to jiems net IA pasiūlė pora plytų reikšmingų padėt…
ta nuostata buvo panaikinta, kaip ir aibė kitų lengvatų, kurios prieštaravo ES teisei ir kurių turėjome nuo PVM įvedimo pradžios (kadangi PVM – “europinis” mokestis, visos lengvatos yra direktyviškai galimos arba turi būti išsiderėtos stojimo metu, tad šitoji buvo direktyviškai negalima). Beje, ji buvo siūloma panaikinti gerokai anksčiau, nes buvo nesąmoninga – kvaila yra vartojimo mokesčiu bandyti neįgaliujų įdarbinimą remti, tačiau Seimo nariai, kaip visada iš geros dūšios, pasipriešino – invalidus skriaudžia mat. O kai įvyko ta šlykšti istorija, tai panaikino net paplodami.
Bet jei kalbant apie šalyje gero tono taisykles, ar tokia įmonių grupė po to gali su “geromis dūšiomis” IA dėlioti ? Plojo lik ir po liūtuko steigimo 🙂 . Alkaponę ir tą brigadininką už mokesčius JAV paprašė poilsiui mažesnėje patalpoje, o pas mūsus – visuomet laukiami kolegos. Nebent aš laike pasipainiojęs ir tas negerumas vyko lygiogrečiai, visi nieko nežinojo 🙂 🙂 ar dar kokia prezumcija vykusi, bet atmintyje išliko pvm, o po to liūtuko pariaumojimas. 🙂 . Tikriausiai reputacija buvo suformuota iš nuomonės, kad tokiam pvm pažiaumojimui pritarė dauguma lt piliečių.
na, manau, kad “ordiną” užsidirbo bet kuriuo atveju didelį ir nenuplaunamą. Invalidų reikalas buvo gerokai anksčiau už liūtą – gal 2002 ar 2003, o pačios “operacijos” ir dar gerokai anksčiau. Anksčiau, kai teisminėj praktikoj buvo iš esmės vien formalizmas ir galėjai rožinį dramblį su violetiniais taškučiais ar Eifelio bokštą pirkti-parduoti, bele tik faktūra būtų ant popieriaus su vandens ženklais ir būtų visi rekvizitai: PVM mokėtojo kodas, adresas, dramblių/bokštų skaičius ir kaina ir t.t., vargu, ar bandymas remtis įstatymų leidėjų tikraisiaisi ketinimais būtų kur toli nuvedę teisybės linkui. Dabar, ačiū Dievui, to bukvaliojo požiūrio nepalyginamai mažiau belikę
Didelis mokesčius gali apeiti, kai tuo tarpu maži turi apibėgti – tai ir sukelia įtarimą. 🙂
prisiminkit auksciau paminetus zodzius, kai kazkas is darbo grupes ims pasakoti apie paliktas mokestines landas..
užsirašysiu ant marškinių “mankieto”, kad netyčia nepamirščiau
tai zinoma, savi marskiniai visada arciau kuno 🙂
Jei pamenu NT, nuo 3 metų pakeista į penkis metukus.Ir ką siūlytumėt iki gyvos galvos teminus ? Tai gi čia vienas iš Vilniaus statybininkų gavo iki gyvos, tai net jam dabar pakeitė ketvirčiu amžiaus… Nekilnojamas turtas žymiai pavojingesnis elementas 🙂 .
Kaži ar pensininkui Broniui fantazija išneš Karolio Didžiojo apdovanojimą įkainoti 2.5 mlrd. lt? Galėtume virtualiai susilažinti, manau, kad socdemai vienaip ar kitaip tikrai prisius palūkanas prie Prezidentės gauto medalio. 🙂
neabejotinai, visi siuvimo ir siuvinėjimo talentai bus pasitelkti. Mat yra dvi tiesos: išorei- roughly in line su CEPSo tyrimais ir vidiniam vartojimui – apie tai, kaip pastaruosius 4 metu “svirepstoval” laukinis kapitalizmas, o dabar tai jau bus gerai. Bus gerai, kurgi ne. Kertant tokius žmones, kaip Paulius Lukauskas etc. ir vėl grąžinant taip įprastas valdiškų pinigų šėryklas kai kuriems atstovams, kurie savo gyvenimo kitaip, kaip tik iš valdiško spenio žindimo, nemato.
Na, iki pilnos valdžios piramidės trūksta tik Prezidento posto. Man intuicija kužda, kad tam reikalui gali būti ruošiamas p. Dargis. Arba rokiruotėje su Butkevičiumi. Jei ir neliptų pagal partinę liniją, tai tikrai suliptų interesų pagrindu. Ir kvepėti viskas pradėjo nelabai kaip. :/
Manau, Paulius nepražus. Jauniems ir gabiems reikia dirbti su tokiais pačiais ar net geresniais, o ne su kiemo paukščiais.
čia juk klausimas ne apie tai, pražus ar nepražus Paulius, Milda ar Jurga. Aišku, kad nepražus. Klausimas yra visai kitas – jeigu politiniuose nominacijose žmonių valia pasiskirti kad ir besmegenius, jeigu daugiau nėra kam kėdės užimti, tai executivų lygyje vis dėlto savisaugos tikslais naudinga turėti veiksnių žmonių. Juk dar kažkoks rezultatas turi būti, už kurį galėtum sau ordinus kabintis, net jeigu negalėtum niekaip rišliai paaiškinti, kas tai yra. Kai žmonės vonderina, kodėl estai išėję į žvalgybą, nebegrįžta – todėl ir nebegrįžta. Gerai, kad išeidami šito prasmirdusio pelėsio su savim nematė reikalo imti.
Kos dar rezultatas, jie nežino kas tai yra, tiesiog nesuvokia to žodžio reikšmės.
Bet, tai žmonių valia, kad ir kokia beprotiška, bekraštė, bedugnė kvailystė tai bebūtų, tačiau vistik valia. :/
Pasakė, kad norim vištų ant laktos, tą ir turime, nereikia stebėtis, jei joms atrodo, kad jos viską geriau mato, išmano ir supranta. Ką gali vištai paaiškinti, kad už daržinės yra truputį kitoks pasaulis, kad nebūtina braidyti po “mėšlą”, o jei labai norisi, tą geriau daryti fermoje, o ne politikoje.
Laikas išspręs šias bėdas. Yra tikrai velniškai gabių ir protingų žmonių išsibarsčiusių po pasaulį. Jie laukia. Žinome ko 🙂 Ateis tas metas, kai turės galimybę gauti tvirtą mandatą ir galės kalnus nuversti. Kai saka, vardan tos..
Labai gaila tik dėl vieno, kad dabartinė atkarpa yra ypatingai tobula tokiems darbams. Pirmininkavimas, dabartiniai ir būsimi ECB targetai ir naujos monetarinės politikos užuomazgos, ekonomikos atsigavimas, svarus D.Grybauskaitės užnugaris. Žodžiu, sprogus aplinkybių mišinys rimtiems darbams. Gaila, bet panašu, kad užuot pasinaudoję laikmečio galimybėmis, braidysim po paukščių “mėšlą”. Liūdna.
šiaip pritariu nuostatai, kad valdžia nuo Dievo, t.y. nuo tautos ir koks bebūtų pasirinkimas, tokia yra valia. Bet klausimas, kaip tos valios dėka gauta galia yra išnaudojama praktikoje vistiek lieka atviras įvairioms galimoms perspektyvoms. Juk jeigu viso gyvenimo tikslas yra “pažaisti į ministrą kabinete su odiniu krėslu ir 4 telefonais ant stalo” tai įmanoma tą daryti per daug nekenkiant mechanizmams, kurie savąja eiga judėdami dargi tokiam žaidikui parūpina kokių nors pliusų.
Kokčiausia, kad toks vienas ponas iš šitos koalicijos apie padorumą kalba beveik neužsikirsdamas ir nuolat. Gal prastai mato, kas po nosim dedasi.
Šveiko žodžiais – prisikaitėlis kiekvienai progai turintis po pamokslą. 🙂
Keli metai atgal, turėjau tokią “durną” viltį, kad gal p. Butkevičius išjudins tuos užkalkėjusius “vamzdynus”, privers “senus pirdžius” dirbti ir mąstyti. Bet kaip rodo praktika kaip buvo, taip ir liko didelis vaikas su labai dideliomis akimis. Iš jo atvirai tyčiojasi partneriai, stumdo partijos kolegos, jau nekalbu, kokia nuomonė verslo žmonių ir profesionalų dirbančių užsienyje. Kažkaip nėra to “pasididžiavimo” jausmo. Nemėgstu tų politinių kalbų ir ceremonijų, tačiau pvz. vakarykštis apdovanojimas tikrai paliko malonų, pakylėtą, emocinį pėdsaką ir privertė pasidžiaugti už savo kraštą. Labai nesinorėtų, kad kokios politinės vištelės savo “mėšlinom” kojytem bandytų tai sutrypti.
Paulius pagaliau gales pilnai (o ne dalinai) atsiduoti tam, ka sugeba geriausiai – daryti versla. Bent jau tikiuosi, jeigu kitus pamoko. Tures visas galimybes irodyti, kaip LT paprasta daryti versla. Ir kas cia tokio, kad su partine rotacija, ivyksta ir kadru. Ypac, jeigu jie prie liberaliu.. Tokie patys blogiausi..
Pažiūras suponuoja žmogaus išsilavinimas. Tad etikečių klijuoti ir svaidytis užkeikimais nederėtų. 🙂
Mano nuomone, socdemų intelektinis kapitalas konverguoja į apskritą ir didelį nulį. Kažkokiu nesuvokiamu būdu sugeba dar tuo didžiuotis ir vainikus pinti, matyt dėl to, kad forma tam tinkama.
Štai koks klausimas, kiek dabartinėje kairėje yra gebenės lygos, oksbridžo, lse ar kitos respektabilios protų kalvės alumnių? Turinčiu šių institucijų mokslo ar akademinių laipsnių? Bent jau ne narių, o simpatikų? Įtariu, kad reikėtų ieškot per giminių gimines, kaip jau įprasta. 🙂
Nesuprantu, ko cia bedavot taip, tai jeigu socdemu kadrai bus tokie prasti, anksciau ar veliau pasimatys. O tada jau desinieji gales pirstu rodyti ir sakyti, jog ju zmones: verslioj Lietuvoj, orouoste, ar juros uoste, tai geresni buvo.
Beje, idomu butu suzinoti, ka tu istaigu alumni maste, kai per savo goduma sukele pasauline krize ir laidojo simtmecio bankus JAV. Bet nieko vadovelius bus galima perrasyti – o kaip bus su protais? Cia sunkiau.
Nu tai kurie čia socdemų kadrai yra tie neprasti? Turintys solidžias tarptautines rekomendacijas? Pripažinti ne vien savo kieme, bet ir platesniuose vandenyse? Idomu būtų išgirsti.
Kolega Nesvarbu, nereikia čia tos demagogijos. Godumas yra būdingas tiek kvailiams tiek protingiems, tiek liberalams tiek socialistams.
Kai taksi vairuotojas pradeda siūlyti pirkti iš jo vertybinius popierius, kai namų šeimininkės pradeda teikti investavimo patarimus, kai žmonės pradeda pirkti namus, kurių sau negali leisti ir ne po vieną, natūralu, kad kažkada tai baigiasi. Ir dar natūraliau yra tai, kad po visko, labiausiai galvas suka tie, kurie ten turi “košės”, nes kiti tik sėdi ir laukia kol kasnors ką nors jiems “išsuks” kitų sąskaita.
Bet aš įtariu, kad Jūs viską kuo puikiausiai suprantate, tik apsimetate “šlanga”. 🙂
Na jau, pons Šimoni, vien Vyriausybėje kiek kadrų: Algirdas Butkevičius, premjeras, socialinių mokslų daktaras, Birutė Vėsaitė, ūkio ministrė, technikos mokslų daktarė, Vytenis Andriukaitis, sveikatos apsaugos ministras, irgi kažkada buvo daktaras.
Apsaugok Dieve. O Vėsaitei, per ją ir Butkevičiui už visišką “debilizmo” politiką vs. “Versli Lietuva” ir “Investuok Lietuva” dar atsirūgs. Sujudino profesionalų bendruomenes nuo Londono iki NY. Pakels tas nesamones į viešumą ir taip paprastai nepraeis.
iš mano pusės čia buvo sarkastiška pastaba, bet matau, kad likau nesuprastas 🙂
o Rolandas? 😉
Suprastas, suprastas. 🙂
Matyt nuo raudonos vėliavos kaip kokiam buliui kraujas verda, o dar kai susžinai, kad ta vėliava “nusiplėvesuoja” iki totalių absurdų, tai norisi iškart, be argumentų, guldyt ant menčių. 🙂
Gaila Henriko nėra.. 🙂 🙂 🙂 .
Na jau, na jau – taksi vairuotojas? Siai progai labai tinka G.W.Busho zodziai: visuomene neturetu skirstyti nusikalteliu i tuos, kurie plesikauja gatvese, ir tuos, kurie grobsto milijardus korporacijose. Iki siol Volstryto berniukai buvo nepakankamai baudziami. Tikekimes ko neismoke Alma Mater, to pamoke gyvenimo mokykla.
Ir kolega, vadinkime viska savais vardais …apsimetate sodo laistymo zarna 🙂
Nusikaltėlių vieta teismo suole, o po to kalėjime. Ką ir parodė praktika. :). Bet nereikia čia sudemonizuoti visko. :/
Dabar apie taksi. Štai kelių sav. senumo “numeris”, Čikagoje.
Vairuotojas siūlė pirkti aukso, atsisakiau, sako jei nenori investicinio, galiu pasiūlyti popierinio over the counter gerom sąlygom. Gerokai nusikvatojau, tai jis man gan argumentuotai suporino, kodėl jo nuomone, aukso kaina turėtų kilt. Aišku, jis buvo neteisus, bet…Neabejoju, jog buvo susigundžiusių :/
laikas mums pereiti prie aukso standarto, kaip siulo ekonomistai, taksistai ir cigonai..
Dar geriau, nueinam už daržinės ir pereinam prie русский стандарт. 🙂
nepazistu tu draugu, kalbant apie kadrus, bet tikrai noreciau paantrinti ir net kazkuo paieskoti panasumu su Mario Monti ir Italija, kalbant apie musu premjera A.Butkeviciu. Lietuvai labai pasiseke, jog uz valstybes vairo, pagaliau, stojo ekonomistas. Tai labai pravers isvairuojant sia sali is krizes..
Aš net neabejoju, jis yra šviesulys tarpe socdemų, bet paprasčiausiai nesusitvarko. Kaip su juo elgiasi partneriai, partijos kolegos, žiniasklaida? Problema, nėra autoriteto, pasitikėjimo, idėjų, lyderystės. Štai kas.
M.Monti? Must be kidding
Must be.. 🙂
Jeigu atidziai paieskotume politiniu analogiju su pravilnijusia po Lietuva svarinimosi akcija, tai atrodytu taip:
Kubiliaus vyriausybe ‘pasisiukslino’, Butkevicius priverstas pasikviesti darbiecius ir tvarkiecius su pareiskimu: Darom tvarka Lietuvoje! ‘Wilno nasze’ – prisideda lenkai.
P.s tinklarascio autoriaus/es nuomone nebutinai turi sutapti su komentarais.
Daryti ir padaryti – dvi skirtingos sąvokos.
Kada laukti sekančios dainos 🙂
universitete artėja final countdown ir daugiau laiko tenka skirti atsiskaitymams. O ir atvirai kalbant apie dabarties aktualijas – “kadrinius klausimus” ar mokesčių siūlymų istoriją – viskas atrodo taip apgailėtinai, kad atrodo net nebėra ką pridurti, o tik nusispjauti ir nueiti šalin.
mnjo-o-o… tiesą pasakius prieš prašydama sekančios dainos mintyse pagalvojau, apie ką ji galėtų būti, ir nesugalvojau. Na, ką gi tada lauksim …. kokios šeštos valandos vakaro po karo
atsiprašau už “mintyse pagalvojau”, bet kad taisyti neleidžia
Turint mintyje nūdienos aktualijas (tiek globalias, tiek lokalias), dainos leitmotyvas galėtų būti Hamletiškas. Kas geriau, iliuzinis augimas ar recesinė realybė? 🙂
va šitas va gerulis :))
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kas-nutiko-valdininkams-premijos-isaugo-daugiau-kaip-dvigubai.d?id=61395259
jeigu, kaip bandė Užkalnio laidoj ir kitom progom aiškinti pensininkas Bronius, iš esmės dėl valdininkų priemokų musu su A.Kubilium “praskolyjom Lietuvą ant 30 bn”, tai kiek patys ketina praskolyti, nuo pirmo ketvirčio pradėję išleisti po dvigubai tiek?
2013.05.15 diena, 23 val. 03 min. … ypač gerai suprantu norą spjauti ir eiti šalin. Kol pilvoti pensininkai per savo arogancijos užspaustas ausis negirdės kaip jiems aiškinama, kad 2×2 yra 4… Nesakau,kad pas konservatorius nebuvo mulkių, bet šitas….
o galejo isleisti ir trigubai tiek.. Visgi pataupe sikart!
Kai Ingrida pykteli, atrodo velniškai žavi. Visai būčiau už, kad pensininką Bronių dažniau “išstatytų” poroje su Ingrida. 🙂
Kai pirmą kartą pasibaisėjau, tai žiūrėjau ekonomikos forumą, po to dar pažiūrėjau Užkalnio laidą… pasibaisėjau dar labiau. Ir jau pradedu galvoti, kad čia šou verslas sąmoningai rodo šituos du žmones greta: kad kaip sakė Petras I “daby durostj vsem vidna byla”. O šalia p. Ingridos tai matosi ypač gerai. Tik nesuprantu, kaip ji atlaiko, jei aš namie prie televizoriaus putoju
va, as ir to paties norejau paklausti? O tai is to nuobodulio pradejau anekdotus cia post’int..
Ziauriai idomu, kas ten su Lietuva trecioje dalyje (serijoje) nutinka 🙂
Na, kas jau kas, o Jūs, gerbiamas Nesvarbu, tą smalsumą galite patenkinti ir kokios ponios Bielskienės raštuose, gebančiuose “apžvelgti einamąjį momentą turiningu vedamuoju” pagal geriausius “Gyvūnijos pasaulio” redaktoriaus palinkėjimus savanoriui Marekui:)
Renkuosi viska isgirsti is pirmu lupu.. taip sakant tete-a-tete.
Bielskiene? Must be kidding. 🙂
Autorių ir sportininkų apmokestinimas nepriestarauja Konstitucijai. What? (ke)
Kažin, ką Lordas Vytenis apie tai galvoja? 🙂
Kai sėdimoji valdžios atžvilgiu vietą pakeitė, tai mažu ir galvai tas poveikį kokį turėjo?
Kaip pasakytų biotechnologai – neuronai paliko savo socialistines sinapses ir emigravo į vakarus – kurti šviesenių minčių. 🙂
Bet, kiek teko spaudoje skaityti, tai nors KT ir apkirpo Lordui sparnelius, bet vistiek nerimsta – kelia savo raudoną vėliavą. Kaip toje pasakėčioje – “dirbsiu dar atkakliau”. Juokas pro ašaras. 🙂
Taip, tai netgi kažkuria prasme žavinga savybė – ką tau bepasakytų, o tu vistiek randi tame savo veiksmų pateisinimą:) jeigu uždarė duris, tai lendi per kaminą. Visai kaip tas šokių veikėjas iš Šveiko, kuris išgrūstas vis atgal į kavinę lindo:)
Obamarulz:)
Kaip čia neprisiminsi liaudies dainos “Ar aš Jums, Nesvarbu, nesakiau, ar aš žodelio netariau – neprieštarauja PSD niekam už nieką niekada” 🙂
Kaip cia neprisiminti zodziu: what the hell were they thinking? (drinking) Mano nuomone KT nepasake nieko tokio, ko nebutu galima pakeisti. Siaip ar taip PSD atskyrimas nuo GPM buvo politinis sprendimas ir dabar viskas turi persikelti i politini lygi. Ir butina atstatyti, jeigu (gerai) ne konstitucinguma, tai bent jau socialini teisinguma.. Beje ir pats KT uzsimena apie sveikatos apsaugos finansavima is bendruju… Be to, pazymi, jog socialiai neteisinga, jog dirbantis asmuo yra draudziamas nuo pat pirmos dienos, o stai savarankiskai uz save sumokantis teise i gydyma, igyja tik po kurio laiko (3men ar pan.) . KT pasisake, kad ne brolyti, imokejai atitinkama imoka uz viena ar tris men. ir tu jau draustas, kaip visi balti zmones. Obama rulz 🙂 Visai, kaip ansciau galiojusi tvarka. Zd, teks lipti per kamina, jeigu buve seimininkai isejo ir raktus issinese..
Nu taip, socialinį teisingumą geriausia įvedinėti smarkiai išgėrus ir į skolą. 🙂
Kai žmogus neintonuoja, priežastys yra 3: 1) kvailys su iniciatyva, t.y. negirdi ką jam sako profesionalai ir vistiek ropščiasi į sceną 2) meška numindžiojusi ausis, t.y. negirdi melodijos ir nejaučia ritmo 3) nemuzikalus, t.y. duomenis turi, tačiau reikia mokystis ir dirbti.
Šiuo gi atveju sprendimų motyvai išplaukia iš 1 ir 2 varianto, kas tuo pačiu metu yra žiauriai kvaila ir juokinga. Kažkoks politinis minedas.
Dainingoji Ingrida nuo Dainavos krasto. (Beje, Simoniu kaimas Pasvalio raj. ne Jusu nuosavyben uzrasytas) Tai gi, ko norejau paklausti, jusu, kaip eksministres ir su daina, bei biudzetu bedraugaujancios, ar neatsirastu biudzete rezervu (vieno kito milijono) lietuviu dalyviu pasirodymams Eurovizijos finale, paremti. Na, kad ir pvz. is Vyriausybes rezervo fondo, kuris siaip skirtas stichiniu nelaimiu ir katastrofu padariniams salinti. Bet, kas gi dris paneigti, jog lietuviu pasirodymai Eurovizijoje metai is metu tampa nacionaline stichine nelaime ar katastrofa. Ar bent teorine galimybe tam yra?.. 🙂
Kodėl manote, kad aš – iš kaimo? Gal aš iš girios, kuri Anykščių rajone (beje, užrašyta irgi ne mano nuosavybėn… per statytinius užrašiau pusbrolio uošvės anytos seserai)
Rezervo lėšas galima naudoti ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, tas tereikėtų, kad VRM ekstremalių situacijų komisija paskelbtų Euroviziją tokia (nelabai ir nustebčiau:))
Dar yra humanitarinės pagalbos teikimas arba dalyvavimas tarptautinėse operacijose. Jeigu žvelgti į Euroviziją kaip į tarptautinę operaciją, vėlgi pagrindo skirti lėšų būtų
Dar liko teismai ir laidotuvės. Šitie netinka.
Tai kaip ir yra tų teorinių galimybių, nelygu iš kokio kampo pažiūrėsi. Jeigu jau IAE griaučiai daro mus “branduoline valstybe”, tai, sakau, kodėl ne?
Aš tai manyčiau, kad gal iš raisto, kur kartu su savo fundamentalistinių pažiurų draugėmis laumėmis ir lauminais, rezgėte planą, kaip užnerti šiai šaliai skolų kilpą ir parsitempti į savo niekingą liūną. 🙂
Raistas irgi užrašytas “pristatomiesiems asmenims”, tad net nežinau, kur anas yra 🙂 Net virvė su kilpa užrašyta kitų asmenų vardu, idant galėtume bėgti per sniegą nepalikdami pėdų
Beje, nematau jokios katastrofos, žvelgiant objektyviai – fainas, atsipalaidavęs, nuoširdus žmogus padainavo dainą, man primenančią mano mylimą grupę the Editors. Jeigu jau jo rezultatas yra kažkokia bėda, tai ką reikėjo daryti Bonei Tailer ar Engelbertui Hamperdinkui (pernai) – iš parašiuto iššokti, kad nuplauti savo menamą “gėdą”?
Geriausia daina vistiek buvo vengrų. Priminė “vaičičiaku vaičičiak” 🙂
Mano ausimis, per šią Euroviziją įvyko pasakos verta transformacija – palovis virto Pojaviu. Šaunuolis, nepadarė gėdos 🙂
Persižiūrėjau įrašus paskutinių dvieju verslo forumų, apie mokesčius diskusija buvusi ” kalba vardan kalbos”, nes apsoliučiai niekas nežino kaip čia ta socialinį rinkimų bantuką suderinti su biudžeto deficitu, o ir pasirodo skatinti darbo vietas per mėsos pivimy variantas savitas. 🙂 .
Balandžio mėnesio forume buvo kalba apie energijos variantus ir dėkui blogo autorei, kad vienintelis žmogus užsiminė ne apie diversifikavimo privalumus, o apie vienetų suvartojimo kiekį. Jei biokuriai mini apie 20 teravatvaldažių šilumos ir tik 10 analogiškų elektros sąnaudų ” vardan tos Lietuvos ” , kodėl visdėlto neinama keliu subsidijuoti ne tik biokatilinių verslų, o elementaraus šildymo vienetų sumažinimo ? Pvz vokiečiai remia stogų šiltinimo programas, nekalbant apie renovaciją, nors man jis šiek tiek kelia nerimo dėl pačio požiurio į tai kas po ta renovacija slepiasi. Ka turiu omenyje po subsidija ar parama arba skatinimu. Kaži kas panašaus kaip ir su pvm lengvata šildymui. Jei žmogus stato naują moliūgo namelį ir nori jį pritaikyti A++ energetinei klasei, kurią mūsų blogas blogas Evrosojuzas privers statyti nuo 2018 metų, jau dabar jokios lengvatos ar paskatinimo faktiškai nėra ir net nenusimato. Žmonės kuriuos įkalbinėt daugiabutyje reikia – vualia duodam, alia neima, žmonės kurie nori taupyti ir efektyviai verstis savame namų ūkelyje – skęstančiūjų reikalas. Toks vaizdelis – kals ES direktyva su kurantais pasitiks, visi pasakys – adabriams, kodėl negalima dabar remti ne kiaurų namų pašalpas ir šilumos pvm lengvatas, o priemones užtikrinančias mažinimą tų vienetų sunaudojimo ? Suprantu, kad soc.demos pasiskaičiavo kiek ten rinkimų biletenių ir kokie ten namai…. Vis turime kvazi-uni-fantazi variantus su ilgom ausim. Biokuras aišku suinteresuotas perimti rinką vietinę vietoj dujų, VAI- komercinis produktas, jungtys su visais poolais ir tikriausiai ne valstybinis turtas bus, bet klystu gal, bet kaip mini žmonių folkloras ” žudo ne alus o vanduo “. Mus žudo namų ūkiuose ne šilumos vieneto kaina, o vienetų kiekis.
Rolandai, kaip visada, proziškai. 🙂
Aš dabar pasukau “kaušą” ir prisiminiau, kame čia replės su tais mėsininkais.
Kadangi, dauguma jų nuo “žagrės” kilę ir pigių kreditų laikais buvo perdėm ambicingi ir išdidūs, tai gyvenimas pakoregavo kai kuriuos, o kai kurie patapo neadekvatūs gyvenimui. Kaip Ingrida sako, kvailys ilgai nesuvokia, kad turi problemų. 🙂
Pvz. jeigu keli nauji n’milijoniniai gamybiniai kompleksai statomi vienas nuo kito per 10 km, kiekvienam reikia po skerdyklą, po administraciją, etc. Savininkai vienas kitą gerai pažįsta, bet sveikinasi tik perjunginėdami kuo naujesnio mersedeso šviesas, ir tik visiško nemokumo akivaizdoje sugeba vienas kitam į akis pažiūrėti bei pasiūlyti apsijungti gamybinius pajėgums ir kartu ieškoti eksporto rinkų… Čia yra mentaliteto tragedija. To pačio mentaliteto, kuris pas pensininką Bronių kabinete gerią kavutę ir kaulina subsidijas, nes kitaip nemoka daryti verslo.
Svarbiausia, pamirštat, kad dar kaalycyjoj yra didysis Krekenavos mėsos magnatas, kur niekada neleis pensininkui Broniui užmiršti koks geras dalykas yra PVM lengvata mėsai.
Kitas, dalykas, kad dauguma jų yra išauklėti sovietmečiu ir vienintelis jiems suprantamas verslas yra “tradicinė pramonė”: varžtų gamyba, dešros, konservai. Ką čia visokie supuvusių vakarų “chai tekai” su jų “didesnėm pridedamosiom vertėm” (copyright. Vierutė Biesaitė). Dėl to, kai eina kalba apie verslo skatinimą ir geresnių sąlygų jam sudarymą ir prasideda kalbos apie pė vė em lengvatas mėsai ir duonai. 🙂
Man buvo džiugu, kad p. Ingrida pasakė apie vienetų skaičių aktualumą, nes toksai jausmelis nikoks susidaro, kad per visur peštynės eina už energetinės rinkos perdalinimą, be galutinio tikslo sumažinant vartojimą ir žmonėms sudarant prielaidą tą energetinį litą atidėt vaiko mokslam, laisvalaikiui, pagaliau darbo krūvio sumažnimui… Vartojimo visuomenė negali būt iš principo harmoninga arba bent ekonomiškai taupi. Kam daryti gerą daigtą – nereikės visos Kinojos liaudies pasiekimų ? Pradėjo suktis masinio vartojimo ratas, aišku jei žiūrėt, kad vartojimas surenka mokesčius – variantas, bet akcizą alkocholio, tabako, kruvos atliekų beprasmių su pakuočių mokečiais but geriau kaži kaip optimizuot, kad skatinamas būtų kaip galima mažesnis tokių nuodų platinimas. Manau, kad mes su blogo autore dar pamenam laikus, kai atėjus į mokyklą būdavo rytinė mankštelė… Čia kažkur bloge vienas susirūpinęs pilietis apie Pilymo dėdės Moriso investicijų sumažėjimą godą buvo išreiškęs Lietuvėlėj. Man tai aplamai tie investitoriai tegul pingvinams siūlo savo prekes. Pvz prieš širdies operaciją lik JAV pagauna rūkant – iš eilės išbraukia. Padarytų pas mus analogiškai – plaučių vėžys rukoriui – neraudiminis įvykis….kepenų cirozė, pankriatitas – analogiškai. Jei kalbant apie šildymą ir kompensacijas tuomet gaunasi, kad rūkančiam dar duoda nemokamą pieną, paprašo kunigui mišias užpirkti už pastarojo sveikatą iš biudžeto rezervinio fondo ir būtinai gydo tokį nabagą… Nenori žmogus taupiai gyventi arba žmonių grupė, kam tos kompensacijos ? Energetikai žinodami, kad gaus skolas iš gyventojų greitai savo veiklą susiekonomintų ir pavasario nematyč pro savo langą per šilumos trasą, gal ir kosai Rubikonas baigtų patsai iš savęs pirkti malkas. 🙂 Susikoncentruotų valstybė į realaus gamybinio-eksportuojančio verslo rėmimą, tiek mokesčių logiką, o kai užsidirbai pinigų nori palapinėj gyvenk, nori vagonėlyje, nori name arba bute. Ašei kaikada valstybėje pradedu jaustis kaip dalis sunkiamos citrinos ir presų vis daugėja…
Aišku, kad už fiskalinę politiką atsakinga buvusi p. Kirkilo mažumos vyriausybė (ir, apskritai, socialdemokratų valdymo epocha iki krizės) nesugebėjo ekonomiškai mąstyti. Nesukaupė rezervo, didino viešąsias išlaidas, neplėtė mokestinės bazės ar neįvedė naujų (ir rekalingų) mokesčių. Trumpai tariant, kas bent šiektiek išmano apie viešuosius finansus ar ekonomiką, pasakys tą patį.
Gerb. Ingrida, apsimesiu kietakakčiu populistu ir (retoriškai) paklausiu: o kodėl į teisiamųjų suolą, kad ir p. Kubiliaus vyriausybės metu, nebuvo pasodinti atsakingi asmenys, dėl kurių “išmintingo vadovadimo” lietuvius slegia milžiniška skola? Jūs mėgstate išvesti paraleles į lietuvių tautosaką, tad šiai situacijai galbūt tiktų posakis – nes “lazda turi du galus”. Baimė inicijuoti tokius veiksmus kilo dėl galimo atoveiksmio.
Nepeikiu Jūsų už mokestines įdėjas as įstatymus, kuriuos iniciavote siekdama subalansuoti biudžetą. Tačiau kaip lemta daugumai biurokratų Jūs pamiršote vieną iš esminių priežasčių kodėl tokioje padetyje atsidūrėme: neefektyvi biurokratija. Kitaip tariant, tik valdžios sprendimai ir lėmė, kad lietuviai yra nelaiminga ir neturtinga tauta, kuri neturi įtakos valdžios sprendimams ir grobikiškam elgesiui. Jūs, kaip tikrai gerbiama ir išminga moteris, galėjote ne eiti lengviausiu būdu įvesdama naujus mokesčius, bet pradėdama taupyti nuo savęs. Nekalbu apie algų mažinimus. Kalbu apie darbo vietų viešajame sektoriuje naikinimą. Jūs tiesiog pabijojote. Šį kartą nekalbėsiu kaip galėjote, iš tikrųjų, biurokratinį aparatą suefektyvinti. Jus pati visus atsakymus turite. Gaila, kad ir Jus sistema suvalgė.
Gerbiamas Vytautai, dėkoju už platų komentarą.
Visgi, jeigu ko bijau, tai tik savo sąžinės. Pažvelkim tiesai į akis- dėl
valdymo išlaidų mokesčių didint nereikėjo- jos buvo negailestingai grąžintos
į 2006-2007. Matyt, neskaitėt pirmosios dalies…
Kitas klausimas yra teisingesnis – ar biudžetų sumažinimas lėmė efektyvesnį darbą?
Nebūtinai, ir čia nebūsiu originali sakydama, kad tai priklauso
išimtinai nuo vadovų. Kurių dalis pasirinko permanentinį “susiprastonimą”,
o dalis- rezistenciją visokių neapmokamų atostogų pavidalu.
Bet apskritai pastabai del efektyvumo pritariu. O kadangi ir buvau biurokratė ilgai,
tai net drįsiu spėti, kodėl taip yra- todėl, kad dėl tokių fokusų, kaip
su Verslia Lietuva, valstybės tarnybą renkasi žmonės, kuriems komfortiška
nedrįsti turėti savo nuomonę. Per tai kenčia visi. Kol buvau biurokratė, žmonės
iš už valstybės tarnybos ribų vis stebėdavosi “kaip tavęs neatleidžia?”
Valstybės tarnybos reforma, beje, buvo pasiūlyta Seimui. Netiko.
Lieka apgailestauti ir tikėtis, kad vistiek prie to grįšime. Pritariu, kad konformistai
Valstybės tarnyboj prisidėjo prie skolos augimo, nes klapsėjo
akim, kaip politikai siūlė grybą. Bet ir nekonformistai neišgelbėjo
Nes sprendimus vistiek priima išrinktieji. Svarbu tik kad jie visas pasekmes galėtų įvertint,
net ir nemalonias.
Biurokratas jau arčiau diagnozės 🙂
Šiemet turėsime klasiokų susitikimą, 1/3 yra biurokratai… dauguma AM’e ir ŽŪM’e, iškalbingas skaičius. Su kai kuriais jau praeitą kartą nelabai turėjau kalbos, kaip iš planetos pasirodė 🙂 Įdomu, kaip bus šiemet.
O tas konformizmas, panašu, jog evoliucionavo į kokią tai aukštesnę profesinę gyvybės formą.
Kaip koks biudžetinis kompozitorius, valdžios atžvilgiu konformistas, išorės – genialus muzikas, kuriantis kone tobulą valdymo simfoniją. Blogiausia, kad kartais neturi pasirinkimo ir tą genialumą turi išklausyti per prievartą, po to paploti, sušukti bravo, įteikti gėlių ar konjako 🙂
Nėra taip tragiška, yra žmonių su kompetencija ir nuomone, yra žmonių su kompetencija (nuomonės turėjimą gali paskatinti, jeigu parodai žmonėms, kad jų nuomonė kažkam įdomi). Žinoma, yra ir be nieko. Ir net be skrupulų. Bet absoliučiai daugumai sakyčiau reikėtų tik normalaus vadovo, kad viešosios paslaugos staiga tų pačių žmonių būtų teikiamos visiškai kitaip.
Mano manymu tai tragiška, gi keliais postais aukščiau aptarinėjome Pauliaus, Mildos atvejį. O gerai pagalvojus, kuri viešojo sektoriaus dalis mūsuose yra pavyzdinė? Efektyvumo viršūnė?
Matyt pas Jus dar yra išlikę institucinių antikūnių, tad nurašykime tai “biuroimuninei” reakcijai 🙂
Kad yra tokių žmonių, ir TAI tragiška, nesiginčiju. Sakau, kad nėra TAIP tragiška. Yra (ir pakankamai) žmonių, kurie nekuria ir nekurs jokios prastos simfonijos ir net bandytų kurti kažką pamanomo klausyti, bet niekada nežino, ar jų viršininkas nepasakys jiems, kaip tokiam geram multike apie Františeką “tokių spalvų NEBŪNA”.
o dar buna zmoniu, kurie turi problemu su subordinacija ir kur netenkina ju vadybiniai sugebejimai. Ar galite sutikti su pavaldiniu, kuris vaziuotu i kita valstybe ir neatsiskaitytu ka jis ten daro?.. (kaip P.Lukauskas) Ar galite pasitiketi pavaldiniu, kuris viska, kas dedasi ministerijoje skuba ispasakoti buvusiam savo vadovui?
Anksciau maniau pvz. jog prie tarkim Simasiaus, viesosios paslaugos staiga bus teikiamos kitaip. Siand nesu tuo tikras.
Kur važiuoji per atostogas (ar apmokamas ar neapmokamas) ir ką ten veiki, vadovui atsiskaitinėti nereikia. 🙂
Trolinat? Trolinkit toliau. Ką reiškia “skuba išpasakoti”? Iš kur toks jautrumas? Kodėl tokiam netikusiam vadovui buvo pasiūlyta būtų vadovo pavaduotoju? Nes be kompetencijos tai vistiek slabo organizaciją palikt?? Ir čia matyt buvo pagalvota, kad kaip šimtai iki šiol sutiko būti tyliai pastumti, kad tik duonos kriaukšlę turėtų, taip ir šitas turi sutikti. Juk labai originalus pasirinkimas – arba eik lauk, arba būk antras žmogus organizacijoje (atliekamo darbo požiūriu, matyt, pirmas ir toliau…). Jeigu jau toks blogas buvo, reikėjo šveist lauk su prokuratūra
Čia kažkiek laiko atgal, berods kokioje tai konferencijoje ar per verslo pietus, buvome „užsikaitę“ diskusiją su gerb. Prof. Rudzkiu. Na, profesorius gana konkrečiai suargumentavo, kad štai LT eksportas yra prastai diversifikuotas. Trumpai – dirbam ten, kur targetai recesiniai, o kur augimas – mūsų nėra. Na, tai musų herojė, kadangi turi neblogus lokatorius, tačiau silpną procesorių, sugaudė tik tą dalį kur „blogai kažkas“ ir sakinys baigiasi įmantriu pavadinimu – BRICS.
Dabar kelios dienos atgal, girdžiu argumentus dėl Pauliaus atleidimo, kai saka, „nupaste‘ino“ iš širdies padugnių – „Versli Lietuva“ daug dirba eksporto į Rusiją linkme, o tai yra blogai, kadangi naftos kaina krenta, ir t.t ir pan. („paplėvesuoja“ dar kažką apie invalidus, indų plovimus etc.) Žodžiu – reikia mums dirbti su BRICS.
Tai dabar galvoju, jei iš BRICS išmetam Rusiją, o į „Verslią Lietuvą“ priimame „padružkę“ iš univermago, kuri, aišku, moka Portugalų, Indų bei Mandarinų kalbas ir puikiai išmano „gerąją“ vadybos praktiką, t.y. nurašymus, prirašimus, atskaitymus, priskaitymus etc. Tai su Kinija, Indija ar Brazilija „sudirbti“ į pliusą – zuikio dainos. Gaila, kad eilinį kartą – netikro 🙂
Turime kruva kitu talentu, kurie nebaige Oxfordu. Nenuvertinkite taip kitu. Tikrai vakarietiska patirtis ir stazuotes tarptautinese kompanijose daug duoda, taciau uz viso to dar stovi konkretus zmogus (su socialdemokratiska dvasia), jo sugebejimai zinias pritaikyti, uzsispyrimas, asmenines savybes. Todel ir priori uzsienyje pabuves, pasimokes, nera kazkoks isankstinis aukstos kokybes standartas.
O parodytas geras zenklas ir valia zmogui “netrenkiant” ji visiskai lauk o leidziant pasitaisyti – laikomas, kaip izeidimas ar pazeminimas?… Ar antras zmogus organizacijoje Lietuvoje jau neprestizas, grizusiam uz sienos. Is kur toks jautrumas?..
Socialdemokratiška dvasia = peršauti vadui koją, o paskui, iš solidarumo, šauti į savo.
Panašu, kad ir Lordą Vytenį bus apsėdusi toji “dvasia”. 🙂
Itarimai krenta ant konservatoriu, kerstauja del Kreivio. Uz viena musta, du nemustus duoda…
Geriau tegul pradeda dirbt, nes jei tik mušis nieko gero eiliniam žmogui nebus. Jau patys prisipažino, kad darbo grupės sukūrė darbo tik darbo grupėms 🙂 . Mes su vienu kolega turėjom beveik visai Šveikišką situaciją… Atvažiuojam į stovėjimo aikštelę ir pribėgo, dar tuo metu, žmogutis rinkt pinigų… Klausiu kolegos – pinigus jisai paima, mašinos nesaugo, bus koksai girtas į šoną įvažiavęs jo ir nesulaikys ir tikėtina numerio neužrašys ir kam jisai toksai čia reikalingas ? Kolega atsakė labai paprastai – kad mus vaikytų … tai gi sakau – mes jam pinigus mokam…. Kolega – tai teisingai, mes jam ir mokam, kad jisai mus vaikytų už mūsų pinigus 🙂 . Žvelgiant į Valstybės aparato nekurią veiklą ašei prisimenu ta renkantį stovėjimo aikštelėje pinigų žmogutį. Prie koncervatorių buvo saulėlydžio komisijos prie socdemų yra darbo grupės, pavadinimai ir partijos keičiasi, o esmė sunkiai ….pasiėmiau žoliapjovę ir pas save žolę nusipjoviau, dabar kirvį pasiimsiu ir eisiu malkų žiemai pasiruošt – jokių darbo grupių bet ir keičiasi aplink mane šis bei tas 🙂 🙂 …
pjaunu žolę kas kelios dienos… Tada pagalvoju – ar tikrai kas nors keičiasi? Vos nusisuki ir vėl ta pati žolė 🙂
Pas mus žolė be darbo grupės nusipjauna, o tai labai reikšmingas dalykas 🙂 🙂 , į Darbo partijos būstinę gerbiamas gal BRD užėjęs buvo, mėsos piviem pradėjo pamąstymuose mažėt, sako nesutaria dėl skaičių ir kaip su vaisiais ir agurkais pusantro milijardo užukimšt skylės, net plytų mokestis po litą užu kvadratą negelbėja… Žadėjo tik tiek, kad agurkai marinuoti tikrai nepigs 🙂 .
Ne malkų Rolandai, ne malkų, .. o biokuro. Koks Jūs nemodernus 🙂
Ingrida, būtų įdomu sužinoti kokia buvo FinMin pozicija dėl FTT jums vadovaujant, ir kažin kokia ji yra dabar. Sityje 99% žmonių kryžiumi gula prieš Tobin’s tax, bet vienintelis rimtas argumentas – taigi uždirbsime mažiau!!
Na, klausimas, kodėl žmonės sako “uždirbsime mažiau”: variantas Nr.1 – “dalį mūsų pajamų pasiims exchequer’is” (nelabai mane jaudintų, žinia gi, man tik atimt ir padalyt..), variantas Nr.2- “dalį mūsų pajamų pasiims kitų jurisdikcijų žmonės su kostiumais ir kaklaraiščiais” (mane jaudintų labiau, nes tai, dėl ko šis mokestis užmanytas – priversti bankus mokėti jų fair share ir sustabdyti neprasmingas realios ekonomikos požiūriu operacijas ir sumažinti jautrumą – high frequency trading- neįvyktų). FTT požiūriu pozicija buvo paprasta – mes nesijungiame, bet ir kitų šalių, kurios nori tą mokestį išbandyti nestabdome (kad šalys imtųsi enhanced cooperation procedūros turi pritarti visos kitos šalys, tam neprieštaravo net pati UK). Lietuvos realybėje mokestis, toks koks jis siūlomas nelabai turėtų ką apmokestinti išskyrus valstybės skolą ir dar truputį atsikąstų sandorių seklioje kaip prūdas biržoje. Pajamos Lietuvoje, paskutiniais skaičiavimais, galėtų siekti apie 4 mln. litų, taigi, nei fiskalinio efekto, nei elgesio koregavimo (jeigu tikime, kad mokesčiai tai daro), nes to elgesio tiesiog nėra. Žala gi investuojantiems į obligacijas būtų, nes nelogiška manyti, kad sektorius tą mokestį pasiliktų sau, o ne nupass’intų klientui.
Nauja Vyriausybė ir pradžių sakė, kad “100 procentų” įsives tą mokestį, dabar įkarštis, kiek teko stebėti atšalęs. Įtariu, kad dėl aukščiau nurodytų motyvų. Toks mokestis nepadengtų PVM lengvatos net ridikėliams ir salotų lapams 🙂
Apskritai keista, kad iš kelių svarstytų alternatyvų, kaip finansinis sektorius turėtų prisidėti – įmoka nuo įsipareigojimų, pelno/pajamų antmokestis (surcharge) ar transakcijos mokestis buvo pasirinktas būtent pastarasis, nors jis labiausiai skatina išstumti sandorius į kitas jurisdikcijas ir labiausiai kerta per tuos, kurie investuoja į obligacijas, kaip kokie pensiniai fondai ir pan. Ir apskritai pastaruoju metu ES pozicija fin.sektoriaus atžvilgiu yra įdomi: viena vertus, prisilaikant “blogi bankininkai sukėlė krizę, tegul dabar sumoka” paradigmos viena po kitos kepamos iniciatyvos ką nors papildomai “užreguliuoti”, kita vertus, dūsaujama, kad bankai nekredituoja verslo (ypač smulkaus). Kaip tas radikaliai priešingas retorikas ir idėjas suderinti – man mažai aišku. Na kažkas panašaus matėsi iš vakarykščio svarstymo BFK apie pelno mokesčio “lengvatas” bankams – jeigu tik svarstytojai pasiskaičiuotų su “kolkuliatorium” kiek Lietuvos duonos valgytojas būtų gavęs dėti bankams kapitalo, jeigu akcininkai būtų 2009 m. į juos spjovę, tai nereikėtų dabar svaičioti apie tai, kodėl dėl milijardinių atidėjinių bankai vis dar nepradėjo mokėti pelno mokesčio. Bet populiaru ir efektinga
Tai yra žiauru. Kai grynai teoriniai akademikai pradeda reguliuoti prekybą. Paradoksas tame, kad dauguma jų nesugeba priimti pelningų investicinių sprendimų ir nugrybauja į dausas (atvejų n+k), tačiau, kai ateina laikas “pasireikšti” reguliavimo sferoje – pirmi eilėje.
Matau, kad EU užsigeidė pažaisti JAV 1970’aisiai, tik žaidimo aikštelę sumanė apriboti Eurozonos perimetru. Kryptis yra paimta “Šumpėteriška”. Bendrai rizika, trumpu periodu gal ir sumažės, tačiau ilgesnėje atkarpoje turėsime rimtą bėdą – mažėjantį likvidumą ir didesnius interest rate’us. Ką gi daryti? Spėju, kad neužilgo į sceną įžengs Marius, ir pareikš, kad ECB jau turi naują instrumentą – ABS, o po juo “gulės” margaspalvė puokštė fixed income’ų iš įvairiausių EU kampų, kampelių ir užkampių. 🙂
Nenuostabu, kad sveiko proto žmonės gulasi kryžiumi. Britams negresia totaliniai masiniai neramumai (chuliganiškai: gal net revoliucijos). Taigi visai normalu, jei karštai reguoja į grynai socialistines šaknis turinčius kėslus “atsidalinti” finansini sektorių 🙂
Na, manau nustebtum kiek sveiko proto žmonių atvirai ar ne visai palaiko FTT. Ir aš būčiau vienas iš jų 🙂 Nors esu grynakraujis ef ei hayek ir friedman’o adeptas, iš esmės nebūčiau FTT priešininkas.
Suprantu kad galima rėkti „komunistai puola“, bet kokie konkretūs argumentai? Ar high frequency trading prideda likvidumo ar atneša kažkokią naudą visuomenei ir pačiam finansų sektoriui?
Na, bet kokiu atveju, dabar panašu kad vietoj 0.1% equity/debt mokestis ir 0.01% derivatives mokestis bus pakeistas tik į 0.01% akcijoms.
Aš nesakiau, kad komunistai puola. Tiesiog teigiu, kad EU politinėje grietinėlėje yra labai daug galvų su “kreivu” sklastymu, kurių elektoratas – ištisa karta neturinti darbo, tiksliau nesugebanti sugalvoti ką reikėtų naudingo veikti. Taigi, už juos pagalvoja kiti, tiksliau, imituoja, kad sugalvoja.
Taip, tikrai, tarp HFT oponentų yra ir pačių finansininkų – “senų pirdžių”, kuriems darosi per “sunku”. Jų yra tiek Cityje, tiek Wallstreet’e, ir ypatingai Čikagoje. Pažiūrėkim dėl ko taip yra.
HFT yra dar kūdikis, o kaip žinia, vaikai labai mėgsta spardystis ir krėsti išdaigas. (nėra tos materialios naudos ‘visuomenei’, gal tik žala, nes daugėja bemiegių naktų, kai reikia supti rėkiantį vaiką) Bet, pažiūrėkim plačiau – vaikai suauga. Vistik tai kelias ‘šventojo gralio’ – rinkų efektyvumo link, su kaina trumpame periode – high volatility pasispardymai, crash’ai, etc.
Supranama, kad nekuriems ‘highly leveraged gambler’iams’ , tai kuolas į širdį, o žaisti pagal naujas taisykles – nebeneša intelektas (to big to loose) ir išsikreojusi organizacinė struktūra (reikalauja status quo). Rezultatas – “oldshool trader’iams” mažėja ‘low risk’ profitai i.e. dėl arbitražinių sandorių, nes koks jaunuolis hedge fondas, ‘co-locatin’o’ savo serverį su novatorišku softu CME’e st NYSE, šalia BoA, ir ‘akiplėšiškai’ siurbia jų dalį. Žodžiu, rinka evoliucionuoja. Čia ir yra visas grožis. 🙂
Dabar dėl Tobin’o. Kai valdžia pradeda siekti pakeisti “elgesį į geresnį”, pakoreguoti “evoliucijos (kad ir fin. rinkų) eigą”, “nukreipti upes kita linkme”… neprimena nieko? 🙂
Aš beveik galėčiau lažintis, kad jei FTT būtų priimtas EU perimetre – prieš jam įsigaliojant – išsidžiovintume finansinių centrų šulinius (pats gal netektum darbo :)), sumažėtų Eurozonos likvidumas, padidėtų įtamos draudimo rinkoje, atsirastų kokio tai laipsnio finansinė izoliacija. Manau, kad su ‘visuotiniu’ FTT (jei toks būtų) projektu kartu turėtų eiti ir projektas dėl ECB ar kitos monetarinėms institucijos galių išplėtimo. O pastarasis kelias tikrai nekoreliuoja su mano širdies ritmu. 🙂
Tikiuos nebandysi teigti kad HFT sumažina crash tikimybę 🙂
Taip, jei smulkmeniškai nagrinėti, HFT veikia gerai kaip liquidity provider, bet iš esmės pati idėja yra ydinga, nes realiai gali veikti tik kaip nišinė rinkos dalis, atiminėjanti kąsnius iš institucinių. Kitą vertus, vienas HFT nelygus kitam, tarkim mean reversion, einant PRIEŠ trendą ir link ilgalaikio vidurkio, mažina trumpalaikius kainų svyravimus.
O šiaip tu teisus, senstu ir darausi panašus į seną pirdžių, ir dėl darbo nebijau, vis tiek jau grįžinėju į Tėvyne, kur ruošiuosi auginti pomidorus, agurkus ir triušius su vištomis
O tai kokia crash’o tikimybė yra šiuo momentu? 🙂
Šiaip, teigti nedrįsiu, tačiau hipotezę kelčiau, kadangi šių metų patirtis su Liquidnet’u ir kai kurių ib d pool’ų dealer’iais buvo verčianti susimąstyti, kas išties yra tikras zuikis, o kas – skambi deklaracija.
Anyway, laiko funkcijos dar niekam nepavyko ‘apžaisti’, tad hipotezę patikrinsim empiriškai. 🙂
Šaunu kad grįžti, pats irgi stengiuosi neatitrūkti nuo šio mažo, žalio ir begalo mielo žemės lopinėlio. 🙂
Oh… ilgas šeštadieninis kavos puodelis gavosi… 🙂
gerkit dar 🙂
O prie ko cia duonos valgytojas, ar cia ne motinu reikalas?.. Kad bankai neskolina verslui visi jau seniai su tuo susitaike ir nieko is ju nesitiki. Bankai dabar pelnosi is paprastu gyventoju. Mes tai galim sau leisti (8 litus uz pavedima) bet tikrai ne jie – skandinaviski bankai (3000 pelno per abu) . Ir nepamirsta pamineti, jog tokia tarptautine praktika. Ir visiems nesvarbu, na isskyrus BFK.. Kur teisingi zmones renkasi.
Taip taip, tarsi mažai buvo motinų, nenorėjusių ar negalėjusių gelbėti savo vaikų ir mažai duonos valgytojams šios garbės ant svieto kliuvo
Tikejausi sios pastabos. Tik neaisku, kodel tulas Jonukas su Gretute turetu savo duonos trupineliais apdalinti privatu versla. Ar ne perdaug tos garbes ant svieto kliuvo vienam sektoriui. Jeigu akcininkai detis savo kapitalu nesutinka, skelbiam bankrota ir baigtas kriukis…
Nenorėčiau aš to ryto pamatyt, kai abu skandinavai trilitriniai paskelbtų bankroto porekį. Joksai indėlių draudimas neišlaikytų, o Valstybė iš kur tokią paskolą gautų padengt visiems po šimtą kilogrmų eurais ? Indomu, bvp pusės metų užtektų ? To big to fail tikriausiai čia jau galioja, bet čia ir yra bėda Lt. tokioje koncentracijoje bankinio sektoriaus. Ir vėl gaunas tas paradoksas – be savo nac.banko su visais pavojais ir netobulybėm…kiek gi tas “gerų mamų švediškų” altorius bestovės ? Ar kas nors iš čia rąšančių ir skaitančių laiko savo uždirbtus pinigus pas labai protingą kaimyną su gera mama ? Čia gi ne pas savo mamą, o tikra ta žodžio prasme pas kaimyną… Vis tas Lt nepilnavertiškumo kompleksas…
Netgi atsiribojus nuo bet kokios ekonominės to klausimo logikos ar jos stygiaus, o vertinant viską “katerių paribiuose” principais, nežinau, ar pastarojo laimečio viražai ir piruetai su valstybės valdomomis įmonėmis leidžia mums manyti, kad savas nac.bankas, kurio valdyboje sėdi … aj, tiek to .. galėtų būti kitokia “mama”, nei ta, kuri dar ir Pelenės pamotei į kaulus pakrautų. Cituojant Jus, Rolandai, nenorėčiau aš to ryto pamatyt, kai tokio nac.banko sloikus atsukus tektų skėstelėti rankomis ir sakyti “sorry, Vinetu, nepavyko”
Išties, reikia mums nacionalinio altoriaus, kadangi būdami labai kompleksuoti, tik jo šešėlyje gebėsime visiškai atsiduoti santykiams su Tėvyne.
Matyt į tą V.M.Putino simbolistinę temą dar reikėtų pridėti ir BFK atrastą filosofinį mąstymo metodą, kai socialdemokratiška dvasia ateina į galvą tik tuomet, jei prieš tai būna išėjusi iš materialaus kūno užnugario 🙂
Na dabar mes dedam, kaip matau, gėlytes prie tos kitos mamos altoriaus. 🙂 Kas nemaitina savo armijos, maitina svętimą. Na tai mumi taip ir gaunas bankiniam sektoriui. Bet palikim tą mano sweet dreams… ok. Klausimas blogo autorei gerb. Ingridai… pagal šią visą logiką per nac.trilitrinį sloikėlį galima daryti prielaidą, jok visa Valstybė pagal Repino paveikslą – Priplyli ? Nes juk patsai kirvis nėra blogas ar draustinas instrumentas, tik dėl to, kad nuo kaukuolinio koksai teletabis švočiai per vestuves galvą suknežino iki pagrabavo. Analogiškai su bet kokiu projektu Valstybinio lygmens. Kaip čia iš mūsų dar tos ES paramos neatėmė – pasakys jūs esate Aliošos ir Ostapą Benderį prisimenant dialoge su Kisa – ” ne pinigų aš jums Kisa neduosiu – jūs neturite fantazijos ” . Iš visų mūsų minčių megstinio man susidaro tokia kvazi uni fantazi – mes savanoriškai deklaruojame visišką negebėjimą tvarkytis savo valstybėje. Jei tai būtų kalba apie medų dėl nederliaus, bet čia gi kalba apie pinigus – ekonomikos kraujas lig ir.
Rolandai, man nėra būdingas polinkis į suabsoliutinimus, tokius populiarius mūsų mielame krašte nuo eilinių duonos valgytojų iki signatarų: “visi vagys”, “mes lūzeriai”, “Lietuva praskolinta” ir t.t. ir pan. Nemanau, kad “priplyli”, netgi labiau tikiu, kad “otplyvajem” – sunkiai, traukia atgal vis seni žalingi įpročiai, bet vistiek. Su valstybine kiaule taupykle tiesiog nematau business case’o, bet matau labai daug rizikų. Ypač prisimenant laiką, kada šnekos apie valstybinį banką buvo pačios internsyviausios – 2009-2010m. Kokiu būdu pasaulyje tuo metu Tėvynė būtų sukrapščiusi tam bankui kapitalą, o bankas sau – likvidumą, o juolabiau – pelną, palieka tik spėlioti. Kažkas kažką atrajojo apie iždo lėšas, absoliučiai ignoruodamas tą faktą, kad iždo lėšų apyvartumas yra tokio greičio, kad iš jų tik greituosius kreditus būtų galima dalinti. Yra “neblogų” pavyzdžių, kaip tautiniai ar valstybiniai bankai girnapuse užkibo – juk nei Parexas nebuvo švediškas, nei Kipro bankai ar Slovėnijos nėra “svetima armija”, bet pamaitinti ją teko atsakančiai. Tad nereikia deklaruoti negebėjimo tvarkytis – tai netiesa. Bet manau, kad panacėjos paieškos dažnai veda klaidingai pėdsakais.
Belieka viltis, kad būsite pasimokęs ir per sekančius rinkimus neatiduosite savo balso “Teletabių koalicijai”.
Kaip tai nėra case’o, čia gi yra pats tyriausias rytietiško biznio modelis, pagal kurį – adaptuotų draugelių ar partijos remėjų verslai pelną “otkatizuos”, o paskolos aptarnavimo sąnaudas nacionalizuos.
Kilnūs tikslais – žemi kėslai! 🙂
Na bet juk ne vien tokį verslo planą mokantys suginiroti tiki išganymu per valstybinį sloiką:))
Jų motyvai veikiau skaidresni ar net visai skaidrūs. Kas nereiškia, kad dėl to bussi ess case’as padidėja
Dėl Jūsų paminėtų motyvų akmenys bus mėtomi į vadą.
Dėl mano paminėtų – vadai bus mėtomi į akmenį.
Taigi, jei tie motyvai kartais virstų realiomis funkcijomis, tai kaip bežiūrėsi – žingsnis atgal, … į akmens amžių. 🙂
Komplytly agry
Taip jau gavosi, jog bent vienas is cia rasanciu ir skaitanciu laiko savo uzdirbtus pinigus pas labai protinga kaimyna su gera mama. (Latvijos nac. banke) Taip, taip broliukai latviai ir sioje vietoje pasistenge mus aplenkti, netik kapstantis is ekonomines krizes.. 🙂
O del dienos X, jeigu bankai – neisvengiamas blogis, tai bent jau reiktu, kazkaip juos pakontroliuoti: pvz. per finansinių sandorių mokesti arba padidinus imoka mokama i indeliu draudimo fonda ir pan. Bet… na… c’mon 3000 pelno per abu – visai nerimta. Krize sukele bankai turi atlyginti zala – sako Europa. O ka sako BFK…
Prisimenant rinkimų pažadus, tai pirmiausia, ką socdemams reikėtų padaryti – pa(si)kontroliuoti ryšio tarp smegenų ir liežuvio patikimumą. Nes atrodo apgailėtinai.
Man atrodo, čia yra kažkoks gamyklinis brokas: vos atidarai burną, iš karto atsikabina kabliukas, kuris laiko ryšį tarp smegenų ir liežuvio
Gera jums juokauti, kai esate nepakaltinama, praskolinat Lietuva ir beveik niekas nepyksta, priesingai klausosi ir skaito, netgi LOGin zmogumi isrenka. Sutikite, isvada persasi pati – nepakaltinama..
Čia, kaip matau, per daug nekramtyta kas pasakyta. Turbūt ne tik kabliukas, bet ir visas žandikaulis atsikabino. 🙂
kas norejo suprato.. O kas ne – skaitykit tarp eiluciu.. 🙂
Sakyčiau pas Jus labai daug tarpų tarp eilučių, kolega. O dar pasirodo, kad jie tokie dideli ir gilūs, beveik kaip pas Putiną ( ne…, ne Vladimirą…), kad net pasimečiau. Atsiprašau, sekantį kartą, pirmiausia, pabandysiu perskaityti tarpus, o tik po to – ką parašėte būdamas sąmoningas 🙂
o siaip prisimenant rinkimu pazadus, jeigu ir per sia 4m. kadencija socdemai pagaliau neiveda progresiniu (turiu omeny tikrus progresinius) nutraukiu betkoki “advokatavima” ju atzvilgiu ir prasausi pas Simasiu i partija ir atgal nesigrezioju… Cia mano pazadas.
Galėčiau lažintis iš “šompano”, kad neverta laukti iki kadencijos galo. Jūs – jau Šimašiaus partijos narys :)) Dabar įstojęs gal iki kitų Seimo rinkimų jau net būsit padaręs karjerą partijoj ir galėsit ateiti mūsų, ganyti. Bet su juo progresinių mokesčių (tų tikrų, su laiptukais), kuriuos kaip suprantu, su šalies progresu tapatinat (be reikalo), tai jau niekaip nesitikėkit 🙂
kaip skelbia tikimybiu teorija ir A.Butkevicius, lazintis su buvusia finansu ministre, vadinasi apsilankyti alkoholio skyriuje pries pakeliant akcizus velnio lasams..
Jau galima stot pas Šimašių, nes vyriausias visų ministrų ministras tiesiai šviesiai pasakė perduodant mintį – liamas su uodegyte gauna tiek ne daug, kad nelabai ka ten eis suprogresyvinti, reik žmonėm daugiau pinigelio turėt….pakelsim alkoholio ir papirosų akcizus 🙂 🙂 – adabriams 🙂 . Man ši žinia nėr baisi, nes vynas ir alus tikėtina daromi iš miltelių ir tokio naturalaus produkto vartojimas tik sveikatos ministerijai darbo duos, todėl sausiuką abuolinį reik savo gamintis sekmadieninių pietų gurkšniui, gal pasimokyt ir savo alučio iš tikrų apinėlių pasidaryt 🙂 . Duoną jau iškept moku – kaip nors toj žemėj Lietuvos …
Taip taip taip, nes iki rinkimų ministrų ministras nežinojo pajamų pasiskirstymo 🙂 Nuo jo viską slėpė kanservatariai. Užtat ir prisižadėjo neatsargiai. Bet dabar jau aišku, kad nebus (kol kas), t.y. progresinių skeletas eina spinton ir toliau bus iš jos progiškai traukiamas, kai to reikalaus “einamasis momentas”, toliau versdamas gūžčioti pečiais ir šiurpti investuotojus – ne todėl, kad jiems būtų baisūs progresiniai tarifai, o todėl, kad taip ir neaišku, ar galima ką nors prognozuoti ilgesniam nei metai-du laikui.
Man labai sujaudino, kad kai kas visada randa pateisinimų esminių (o juk progresiniai mokesčiai neatskiriami nuo socdemų kaip raudona rožė nuo atlapo) programinių nuostatų nevykdymui
http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/algirdas-butkevicius-rinkimu-pazadu-del-mokesciu-nevykdys-bet-pasiteisinimas-rimtas-662-343656
“pateisinimas rimtas”. Tai, klausimas stovi, dėl ko tada koalicijos daromos, jeigu ESMINIAIS KLAUSIMAIS nuomonės skiriasi. Klausimas stovi retorinis.
O Nesvarbu jau nuo ryto LS narys, jeigu manim patikėjo – ir be ministrų ministro paaiškinimų (kurie, beje, gali keistis, nes pažadas dėl progresinių mokesčius turbūt dabar bus ištęstas į neapibrėžtą ateitį su geresniais partneriais) buvo aišku, kad taip bus 🙂
Čia klausimas ne retorinis, o erotinis.
Neabejotinai žinome, kad vienam iš partnerių erotika asocijuojasi su veiksmu, kai tuo tarpu kitam – su menu. O kadangi, kaip gerai pastebėjote, klausimas jau „stovi“, tai sprendimų alternatyvos, galime manyti, bus labai buitiškos – atsiduoti rožlapių guolyje, parsiduoti už pinigus arba vaidinti neklatą mergelę, ignoruoti klausimą ir galiausiai būti parduotai. 🙂
Aišku, yra ir ketvirta opcija, bet ji utopinė, kadangi savo esme prieštarauja politikos, kaip profesijos, prigimčiai 🙂
o tas ‘kol kas’ nuteikia viltingai.. Tereikia tiek nedaug pakeisti koalicijos partnerius.. O kalbant apie konservatorius, tai nebe reikalo R.Jukneviciene saipesi, jog progresiniais net nekvepia. Ir kaip cia netikesi Simonyte, jei pats vadas patvirtino.. Jauciu teks eiti skaityt kitokios literaturos apie laisvas rinkas ir privacia nuosavybe, kad per pokalbi i LS nepasisiukslinus..
O juk ramino, va, va projektas jau uzregistruotas seime – bus gerai
manau, pokalbiui pakaks išmokti mantrą “mokesčiai yra blogai, zmmmmmmmmmmmm, mokesčiai yra blogai, zmmmmmmmmmm”
Jūsų tikėjimas, kad įregistruoti projektai ką nors reiškia, man primena (sorry už seksizmą) moterų įsitikinimą, kad jeigu jau gavai iš patinkančio vyro gėlių, tai pats laikas pagalvoti, kokios spalvos užuolaidos pritiktų Jūsų bendro buto “salione”
Žinoma, kad raudonos, kokios gi dar.
Dar labai pritiktų ir raudoni toršerai 🙂
Sveiki 🙂 Ką manote apie euriuko įvedimo naudą ir blogybes ir ar ši citata yra teisinga ?
” kad Lietuvai euro įvedimas kainuos itin daug – apie 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminį įnašą bei 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselį, skirtą euro stabilizavimo mechanizmų fondui. Šį vekselį ES mums galės pateikti apmokėjimui bet kurią akimirką, tarkim, vos tik atsigavus mūsų ekonomikai“.
Gerai būtų, kad į vekselį būt įrašyta – kas tai “ekonomika atsigavus” tiksliai 🙂 … Nes po tokio vekselio pateikimo prie mūsų bvp čia 2009 pakvips sertakius begelbstint 🙁 , dar Afrikas dadėsim su 190 mln…nors su stab.vekseliu palyginus – saulėgražos 🙂 🙂 Pirminis įnašas bus paskola ar vidinės konsoliduotos lėšos ?
Pirminis įnašas, jeigu neklystu kainuos panašiai, jš reikės “įnešti” per kelis metus. Dabar dėl to contingent dalies – ES negalės pateikti vekselio apmokėjimui mums, nepateikdami jo apmokėjimo kitoms eurozonos šalims ir ten kalba jau eina apie visai kitus skaičius. Šiaip jau nėra neįprasta tarptautinėse institucijose dalį kapitalo turėti “callable”, kurį nariai turėtų sukelti esant poreikiui – šiaip jau tos institucijos didžiąją dalį išteklių skolinasi rinkose ir akcininkų commitment’ai reikalingi tik kaip back stop garantija. Keista, kad niekas dar nepasiūlė mums išstoti iš EBRD, TVF ir kitų tarptautinių institucijų, kur jeigu tektų tokius įsipareigojimus vykdyti irgi pasirodytų, kad reikia nemažai sumokėti. Tačiau, kadangi tuos įsipareigojimus tektų vykdyti visiems nariams, o jų noras mokėti daugiau yra, sakykim, ribotas, tai tokių situacijų pavyksta išvengti. Todėl neteisinga citatoje tai, kad kažkoks blogas dėdė, pamatęs, kad Lietuvai neblogai sekasi (lyginant su kai kuriomis eurinėmis šalimis) ims ir pasakys pelenei Lietuvai “cha, atiduok dabar mums 17 mlrd.”
Naudos ir blogybės atžvilgiu yra keletas momentų. Jeigu Lietuva būtų turėjusi eurą iki krizės, Lietuvos skolos aptarnavimo bill’as būtų buvęs trečdaliu (bent jau) mažesnis, nes eurozonos bardakas prasidėjo tada, kai mūsų rizikos priedai jau mažėjo, tuo tarpu tada, kai mokėjome brangiausiai euras būtų davęs mums beveik perpus mažesnes palūkanas. Aišku, per tą laiką atsirado ESM, bet iš “sutaupytų” palūkanų tada įmokai beveik būtume ir sukrapštę 🙂
Dabar tokios akivaizdžios finansinės naudos nėra, nes kol kas rinkos Lietuvą mylį už ją pačią: turėdama gana saugią situaciją, ji vis dar “duoda uždirbt”, tikėtis staigaus skolinimosi atpinigmo nevertėtų (nors Latvijos pavyzdys net šiuo požiūriu rodo pliusus), tuo tarpu kaštai – akivaizdūs. Visgi, reitingai up, skolos kaina – toliau down. Laikantis atokiau gaunasi tokia keistoka situacija – nei CB, kuris bandytų iš monetarinės politikos ką nors išlaužt, nes valiutų valdyba, nei euro. Tai ką čia skaičiuojam? Jeigu eurą “pakasėm”, tai gal reikia kitą inkarą susirast (pvz. zlotą, kad Lenkijoje mėsa “dėl” 15 proc. p. PVM skirtumo nebūtų 40 proc. pigesnė, kaip 2009 :))?
Pradinis įnašas turėtų būti skolintos lėšos, bent jau daugumoj šalių taip yra. Juoba, kad jos neįskaitomos į deficitą, nes tai IFI kapitalo įsigijimas, taigi, bent jau teoriškai -investicija. Nelabai manau, kad valdžia fancy’intų tokiu mastu prilaikyti išlaidas ir mokėtų iš konsoliduotų.
Na tuomet vekseliukas bus kaip mandagumo lapelis, kaip sakė brilijantinėj rankoj – duokit vieną tikrą šovinį, jeigu ką… Tai, kad pietų šalys mėgsta burgzti dėl euro, nes negali eskudo, lirų ir drachmų devalvuot ir prie to pripratę buvo aišku, bet kad ir estų parašiutininkai kabėdami antrą dieną virš Talino pradėjo kojele trept trept – brangsta sako viskas ir šalia mūsų nedastatyto nacionalinio stadiono apsipirkt važiuoja. O jau estą priverst pasakyt kaži ką negero sunkoka – su euru ir tie prabilo 🙂 . Aš apie pačių vokiečių ir prancūzų soc. apklausas net neužsiminu, nors arti pusės vokiečių pastebėję – kas buvo markėm pasidarė eurais. Tik šitie geri žmonės prie ordnungo pripratė.
Na kaip gali nepasitiketi tokiu vadu ir dar ekonomistu, po darbo tobulinanciu savo anglu kalb. zinias ir praktikuojanciu pilatesa..
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/algirdas-butkevicius-progresiniu-mokesciu-ivedimui-nera-istarta-ne-56-343896
Įdomu būtų pamatyti, kaip jam pavyktų pokalbis dėl darbo, bent jau į viduriniosios grandies ekonomisto vietą, kokiame nors solidžiame Londono banke. Turbūt nei laispnis, nei didelės, gražios, akys nepadėtų :/
Taip kad kolega, ta ekonomisto etiketė ghm…, pensininkas Bronius pasirodo irgi yra ir finansininkas, ir makroekonomistas 🙂
Sios Vyriausybes vienas is svarbiausiu uzdaviniu ir buvo “nedaleisti” gabiausiu ir talentingiausiu protu nutekejimo kazkur i Londono Sicio bankus, emigracijoje..
Premjero pokalbis dėl darbo, kokiame nors solidziame Londono banke, reikstu Vyriausybes programos nesilaikymo…
Tai bent jau pasitikrinti galėtų. Vietos paskui gali ir atsisakyti. 😀
Tai drg. Vėsaitė, matyt, prie tų “-ausių” buvo? 🙂
O premjeras tai virsta “ponu ne į temą”, kaip ten Šveiko nuotykiuose, kai jo klausė: “ar maudėtės upėje šiemet? Ne, bet girdėjau naujasis Turkų sultonas – labai geras žmogus”.
Taip ir čia, premjero klausia, ar bus Visagino AE?
O jis atsako, ne, bet girdėjau Ignalinoje daug namų jau renovavo 🙂
Na, teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad ten buvo ne pats ponas Šveikas, bet kažkuris iš eilės Malekas iš Žižkovo, bet paralelė visviem nepaprastai tiksli. Girdėjau šiemet gausiai užderėjo slyvų 🙂 Visada stebėjausi, kiek toje knygoje paralelių su realiais mūsų dabarties gyvenimo įvykiais ir veikėjais. Nors karo ir nėra, absurdo – nors vežimu vežk
Persikų taip pat. 🙂
Tai drg. Vesaite matyt ne prie ko, buvo kitu suklaidinta ir paklaidinta. Ne i ta ministerija paskirta, ne i ta lektuva ilaipinta, ir ne i ta banka (teoriskai) jusu sodinama. Valstybiniam banke ji butu “iausia is iausiu” Pionieriaus garbes zodis.. 🙂
Taigi, paralelė su toli siekiančias išvadas darančiomis moterimis buvo neveltui:) Jos irgi mėgsta spėlioti, kad kažkas kažką būtinai reiškia 🙂 O reiškia tai, kad progresiniai mokesčiai Lietuvoje yra kaip skeletas biologijos kabineto spintoje – kai reikia ištrauki, padarai įspūdį, ir vėl į spintą. Bet į žemę nekasi, nes nežinai, kada vėl reikės ištraukti įspūdžio padarymui. Kaip ir neaprengi ir į žmones nepaleidi, nes vistiek – tik skeletas.
Labiau jau formaline užmarinuotos askaridės su kaspinuočiais 🙂
Vienu zodziu “sudauzytu raudonu sirdziu klubas”. Taip zlunga zmoniu tikejimas, jog prie socialdemokratu, Lietuvoje, pasijausime truputi skandinavais.
Kokius 2/3 men. atgal dar buciau papriekaistaves buvusiai vyr. finansistei, kam si neprileido socialdemokratu prie statistiku ir tik dabar gaves pirmojo ketvircio duomenis premjeras galejo ivertinti, kaip stipriai jis klydo zadedamas progresinius po rinkimu. O sie negailestingi (iki 3500 lit uzdirba – daugiau kaip 90 proc).
Taciau atkreiptinas dėmesys i Eurostato duomenis, kuriuose palyginamas penktadalio turtingu ir neturtingu Lietuvoje pajamu skirtumas. „Pirmaujame“ nuo pabaigos ES pagal pajamų nelygybe. Skirtumas daugiau nei 6 kartai.
Paskutine pastraipa, kaip tikro socialisto gavosi, niekaip negaliu isijausti i liberalo vaidmeni…
Nu taip, buvusiam BFK nariui Šimonytė uždraudė iš http://www.sodra.lt puslapio parsisiųsti ataskaitą apie apdraustuosius? 🙂
Rūpintis kaimyno uždarbiu – kreivas mąstymo bruožas. Ši paradigma išperėjo ištisą kartą “neįgaliųjų” su tiesiais skląstymais, tačiau labai kreivomis mintimis. O kokie rinkėjai, tokia ir valdžia.
Taip, juk tai aš nepasakiau žmogui, kokį pereinamąjį laikotarpį A.M.Brazausko Vyriausybė su ES dėl dyzelio akcizo susiderėjo ir tai per mane mažumėlę žmogus nušneko į pievas. Ir tai ne vienintelis atvejis. Esu stačiai Ivanas Susaninas, katras paklaidino socdemus mokesčių pelkėje – per mane jie iki pat 2008 metų pabaigos ir palūkanų negalėjo apmokestinti ir VP pelno (tiesa, vis dar tikiuosi, kad pelną nuo pajamų skiria, nes kai pareiškia, kad VP apyvartos siekia 1,8 bn litų, tikiuosi, kad supranta, jog ir įsigijimo kainą ir realizuotus nuostolius dar teks atimti). Dar mokesčių grupių “landą” sukaliau, o štai kino lengvatos “landą”, kadangi patys patvirtino, tai gal pretenzijų nebus. Ir apskritai dabar tai jau pagaliau bus daugiau teisybės ir socialinio teisingumo, kai milijoninio indėlio neigiamos realios palūkanos pagaliau pataps apmokestintos
Kai žmogus save laikantis ekonomistu beigi turintis ambicijų tapti premjeru, per rinkimų debatus kalba apie progresinius mokesčius, tačiau vaidina, kad nežino, kaip atrodo jo šalies atlyginimų skirstinys, tai yra arba išėjęs iš proto, arba politinis “niekšelis” 🙂
To pasekoje ir gimsta siekiai apmokestinti minusą. Gerai, kad dar negirdim “teisingos” simetrijos šalininkų su pasiūlymu apmokestinti įmonių nuostolius.
na, iš esmės rezultatų įmonių grupėje konsolidavimo išvadinimas “fraud’u” ir buvo niekas kitas, kaip siūlymas apmokestinti nefilializuotos įmonės nuostolius 🙂
Nepamirškime, kad prie “teisingos” valdžios, ilgainiui, didžiausiu “…… jausmo” priešu visuomet tampa “smulkiaburžuazinė stichija”. 🙂
Ti va, kažin, kodėl Šadžius yra susisvajojęs, kad “teisingumo gralis” tūno pas stambiuosius.
Nors, tokios požiūris ir teikia šiek tiek vilties 🙂
Prisipažinkit, gerbiamas Nesvarbu, tai Jūs apskundėt poną Šadžių socdemų etikmat’ komisijai? Bet kodėl kitiems partijos nariams programos galima ir nesilaikyti ir jų niekas neskundžia beigi nesvarsto? Ar ten yra kokia išlyga tiems, kurių pavardė iš B raidės?
Cia nuosirdus susirupinimas, o gal kolegiskas solidarumas p. Sadziui?! Nesvarbu (kas) apskunde.
Ten ne kiek islyga, veikiau terminas toks – “перебор”. Skusti ir veliau svarstyti tuos, kuriu pavarde is B raides, butu jau visiskas “переБор” is didziosios B
Nors kada partijos vedlio nuomone formuoja betkas, isskyrus pati vedli, tai jau irgi netelpa i jokius socialdemokratiskus remus…
čia judėjimo “prieš absurdą” užuomazgos – kaip grupę kurti, tai finansų ministras net nedalyvauja, o kai šiškas susirinkti – tai pirmas eilėje kažkodėl, nors sekant aukštesniųjų pagal subordinaciją instrukcijas jis ir negalėjo pateikti jokių progresinių mokesčių, nes a) sakyta “revoliucijų nebus”, b) nėra tokių progresinių mokesčių, kurie nepakeistų pajamų/BVP santykio be nesimpatiškų kitų mokesčių padidinimų (vėl skaityti a) punktą), nes, kaip pastebėjo veikiantys asmenys, pačių progresinių progresiškai nelabai yra kam ant Lietuvos daug sumokėti, ypač jeigu dar galvoji mažai gaunantiesiems pajamas padidinti. Visgi, kaip suprantu, daliai partijos galima nesilaikyti programos, o va kažkam tai – jau mirštamoji nuodėmė.
Aš dabar vakarėjant žiūriu vis po seriją Raudonmedžio rojus – ten ne paralelės sakyčiau, o 1:1 gyvenimas iki karinėj ir dabar po 1991 , klausai kaip Karolis tėvo dienoraštį skaito ir galvoji, kad tai mintys apie tai kas vyksta dabar be jokių nuokrypų. Paties filmo visas problemų spektras parodomas iki tiek sutampa su dabartine situacija….pažiūrėkit, aš dabar jį vos ne iš naujo atradau, nes kuomet žiūrėdavau jį kokiais 1985 buvo lik istorija, kuri praėjo, o dabar žiūriu tarsi laiko tiltas būt buvęs ir ką mano senelis ka aš patsai – niekas nepasikeitė šioj vietoj žemės. Gal tik antras pasaulinis ant kulnų nelipa, bet dabar karas vyksta žymiai imantriau ir subtiliau. Anksčiau veždavo – dabar patys išvažiuoja, o visi kiti dalykai nepakitę iki smulkmenų.
Tai va, iki ko tas Kūbylius nuvarė Lietuvą 🙂
Nesisilaikiau, dovanokit 😀
Ta paskutinė frazė “dabar patys išvažiuoja” padvelkė tokiu Delfi stail, troll level: veteran 🙂
Baikit, Jonai, nesišaipykit iš Rolando, jis šio blogo Balys Sruoga, kuris tik perskaitęs savo “Dievų Mišką” suprato, kaip sunku jam buvo konentracijos stovykloje 🙂
Mintis buvo šiek tiek gilesnė nei minėto geltono dienraščio kryptis. Yra indomu pasižiūrėt ir palygint tų nepriklausomų Lietuvų gyvenimėlį – vien tik Prezidentės metinio pranešimo kaži kaip man vis neužteko. Pasižiūri ir matai – pasikeitė forma, bet ne turinys – važiuoja! O dėl važiavimo ir vežimo visiems apie tai vaitojantiems iš aplinkinių visuomet pridedu ( kitos tautybės asmenys vis mėgsta lyginti aną važiavimą ir dabartinį), jok ankščiau važiuodavo dirbt be teisės net gryžti ir su algom būdavo problemos 🙂 , dabar išvažiavusių, jei neklystu, pervedamos sumos sudaro apie 4-6 milijardus litų per metus ir nereik daryt ” misija Sibiras “, Ryn-Wiz-oras parveža – gyvus su mažom išimtimis. Bet jei sakysim, kad ekonomikos kraujas yra pinigai, tai tos ekonomikos kaulų čiulpai yra žmonės, o vat jų geresnis kokybiškas kiekis pamažėjęs nepriklausomai nei nuo mano, nei nuo Jono minties. Man tik pagrindinis klausimas galvoje yra – ar sugebės šalis susigrąžint šią prarastą tautos dalį, nes ir šis žmonių nuostolis, beveik drąsiai galiu teigti, skolon sudėtas. Kubilius ir blogo autorė kovojo ar bent bandė su pasėkme-pasekmėmis ( nei Kubilius man jis patinka, nei noras jį keikt), o aš kalbu apie priežastį. Erlicko buvo mintis viena gera, kuri iliustruotų nemažą valdžios aparato dalį – Žiuriu ministras sėdi ant šakos ir ją pjauna, galvoju nugrius iš medžio ir tikrai, nugriuvo tik šaką tempiasi namo… 🙂 🙂 Gal netiksliai pačias raides sudėjau, bet mintis autentiškai stengiaus nupasakot. Ne visi ministrai tokie, kaip Erlickas parodė. Senelis pasakojo, kad vienas iš pirmūjų ministrų kabinetų net algos neėmė dėl sunkios materialinės padėties LT, tikiu, kad ir dabar yra žmonių gyvenančių ne multe ” žlugo drakonas – tegyvuoja drakonas”. Jūs pasižiūrėkit, kad ir į blogo autorę…. Prie jos apkrovimų dar žmogus atsako į krūvas klausimų viešoje erdvėje, net ir tiems kurie ieško jos moliūgo namelio Šveicarijoje. Štai šis faktas ir savotiškai sužavėjo asmeniškai. Todėl belieka palinkėt stiprios sveikatos Ingridai ir jos namiškiams. Einu žemuogių rinkt. 🙂 🙂 .
p.s Balio Sruogos “Dievų mišką” mano minėtas Karolis Tuleikis ( aktorius Valentinas Masalskis) suvaidino taip pat 🙂 🙂 🙂
Džiugu girdėti, kad drg. socdemai su savo aistrą mokesčių reformoms keik numaldė 🙂 Dar būtų gerai, jei ir nekurios kitos weird idėjos apie PVM lengvatas “tarybinėms” sasiskoms gautų uosinį kuolą (copyright A. Užkalnis) ir nebelįstų it zombiai iš kapų – bent jau iki rinkimų 🙂
Turiu klausimą blogo autorei: ar perspektyvoj bus kas daroma su realiomis problemomis, kaip darbo vietų apmokestinimo/Sodros naštos mažinimas didinant kapitalo mokesčių dalį. Ar yra kažkokie realūs rezervai tam? (t.y. ne vien pensiniko Broniaus recent kliedesiai apie nemokančius mokesčių bankus). O gal čia jokios problemos kaip ir nėra, ir “kol trauks, tol važiuosim”? (bent iki kito ekonominio downhill’o?).
Iš šono stebint, kaip ne specialistui, rodosi nemažai intelektualus dalykas, tokius challeng’us spręst ir visą sistemą design’int 🙂
Tuos rebusus išspręstum ir pats. Trumpoje atkarpoje – konsolidacija+balansas, ilgoje – tesiam viešųjų paslaugų karpyma, švietimo, soc. apsaugos, sveikatos sekt. reforma + privatizacija, x dydžio pervišis į rezervą, kas viršaus – mokestinės ir adm. naštos mažinimas.
Bet…. tą “paprastumą” amžinai sukomplikuoja politikai su savo liguistomis fantazijomis.
Visos mūsų Vyriausybės vienaip ar kitaip koalicinės. Sakykime buvusioji, galbūt ir būtų galėjusi susidoroti su iššūkiu, tačiau, neturėjo Seime tvirto palaikymo – konstitucinės daugumos. Pvz. vien valst. įmonių valdymo reformą prisimenant.
Nors ir banalu, tačiau viskas atsiremia į mūsų pačių santykius su rinkimų urna 🙂
p.s. tas naštos pamėtymas tarp darbo/kapitalo, nepaimant krypties decentralizacija/konsolidacija/privatizacija = kosmetiniai patvarkymai
Bet mano klausimas buvo kitas, konkretesnis, “esant dabartiniams apribojimams”. Apie mokesčių struktūros pokyčius: ką galima nuveikt žmonijos gėrio labui, iš sistemos designer’io taško žiūrint, ir kur baigiasi realybė ir prasideda gerb. Broniaus wet dreams 🙂
Daugelyje recent interviu ir straipsniu minima blogybė – sąlyginai didelis darbo apmokestinimas, lyginant su buržujiška praktika. Ar yra realių variantų kaip tą pakeist, išplečiant mokestinę bazę? Ar visa tai tik “rūkas aplinkui”, ir jokių idėjų gamtoj nėra? Kaip daroma pas ES valstybes, kurios ten geriau tvarkosi?
Kita vertus – gal čia išvis nėra jokia problema, kitur tik blogiau, ir nėr ko vandens drumst gal?
Suprantu kad nėra čia taip viskas paprasta: jei būtų, tai ir pensinykui gerb. Broniui gautųsi padaryt, ir nereikėtų protingiems dėdėms ir tetoms vakarais prie exelio lentelių ir duombazių sedėt skaičius gliaudyt.
Objektyvi realybė baigiasi tame taške, kai biudžeto deficitas, net ir kalbų lygyje, priartėja ar viršija 3% nuo bvp, jo finansavimo kaina tampa ženkliai didesnė nei metinė infliacija bei šalies CDS spakiteli į šiaurę, taip iškrisdamas iš panašių ekonomikų konteksto.
Subjekyvioji gi baigiasi tada, kai tik atsakingų pareigūnų wet dreams siužeto linija pakrypsta nuo vaizduotę audrinančios moters, link liguistų, grupinių, fantazijų tenkinimo.
Per daug čia neišmąstysi, norint padaryti kažką esminio (kad ir tą ‘kvailą’ teisingumą įvedinėt) turi eiti visas paketas struktūrinių ir sisteminių pakeitimų. Mano asmeninių požiūriu svarbiausia:
1. Švietimos sistemos bei Sveikatos sektoriaus privatizacija. Reikia gi kažkada pradėt tą diskusiją, situacija yra apgailėtina.
2. Socialinė apsauga. Lubos+Draudimo principas+Transferai į privačius;
3. Income support etc iš ‘bendrųjų’ + privataus laidavimo principo įgyvendinimas negalintiems susimokėt+mokesčių ‘landa’ laiduotojams.
Daug čia gali rašyt… Ir blogiausia, kad tai veikia kaip sistema ir tik tuomet, jeigu eina ‘paketu’. O politikai viską sukomplikuoja išsirankiodami tik skaniausius.
Per artimiausius 3 metus jokios valst. įmonių privatizacijos ar Sodros reformos vargu ar nusimato 🙂 Ne tik kad čia liberalų išmislas, bet iš vis tokiomis dimensijomis drg. socialdemokratai nemąsto. Apie VĮ įnašus į biudžetą: duok dieve, kad bent tas dalinis progresas, kuris buvo pasiektas (t.y. supratimas kad VĮ turi generuoti kažkokį pelną į biudžetą) liktų išsaugotas.
Nors pats esu liberalių pažiūrų, sakyčiau, kad kvailo teisingumo idėjos nereikėtų taip nuvertinti. Jeigu ne kas 4 metus įvykstantis kone metafizinis tautos keršto savo išrinktai valdžiai, turėtume bent jau įgalią vyriausybę, ir būtų konsensusas, kokios kryptys yra tesiamos net ir pasikeitus valdančiajai partijai.
Tai jau kaip liberalas, gal liberaliai paaiškinsi kas yra tas nekvailas teisingumas 🙂
Metafizinėm akimis žiūrint – liguistos tautos (daugumos) kerštas sau pačiai.
Čia gal paralelė ne visai tiksli, bet sulyginčiau tai su narkomano kreštu dealeriui, kai už paskutinius pinigus vėl 4 metams nusiperka dozę, nes pastarasis pažadėjo šįkart duoti biški daugiau nei įprastai.
Vesk tu kokį norį teisingumą, diagnozės tai nepakeis. Nebent tikiesi stabilizuoti savo ‘neįgalų’ elektoratą ir galėsi toliau ramiai bei šiltai sėdėti savo garbingam krėsle ir daryti biznį iš tautos nelaimės.
Be abstinensijos priepuolių ir kaulų laužymo tai nepraeis. Ir tikrai ne vado ‘kiaušiniams’ prisiimt tokia atsakomybę, jis gali apie tai tik pašnekėti.
Kubilius gal ir pajėgtų, kas matė, kaip žmogus atrodė 2008-2009 m., manau, abejingų nepaliko.
Sakykim taip: mokestis “už šventą ramybę”. Kad ta nedidelė grupelė progresyvesnių žmonių galėtų po biški stumti gyvenimą į priekį, nesukeldama aklos likusios visuomenės dalies, užsidariusios savo krugavoj oboronoj neapykantos. Kaip bet kuriam mechanizme, trinčiai sumažinti reikalingas tepalas 🙂
O kas būtų “kvaila”, ar “nekvaila”… net pats tiksliai neturiu atsakymo. Tikrai nenorėčiau socializmo kaip Prancūzijoj. Skandinaviškas modelis mano požiūriu yra per daug socialistinis, nors jų pasiektas bendras konsensusas visuomenėj ir monolitinis socialinis stabilumas įspūdingi.
Tikriausiai, viskas kaip visada susiveda į klausimą, į kuriuos GPM/NT segmentus pakliūni 🙂 Vienaip rodosi ant buto Žirmūnuose gyvenančiam studentui, kitaip – Šimoniui savo kuklioj trobelėj kitoj pusėj, šile 🙂
Mano asmenine nuomonę tas musų mechanizmas jau kuris laikas vien ant jo ir tevažiuoja. Na, sovietinė technika ‘ant šios kantos’ patikimesnė, bet visi žinome kas ilgainiui nutinka varikliui kai ignoruoji blyksinčią lemputę. Tai problema kame, tepalo bake ar variklyje?
Dėl studentų pasakysiu taip, štai mano kaimynas turi susiradęs vieną, apmoka mokslus jam ISM’e dirba pas jį, mokosi. Pats irgi ieškausi poros pagalbininkų, jei bus geri, galės studijų metu nemokamai gyvent ‘toje troblėje’. Tik nereikia čia piešt niūriom spalvom visko.
Kai variklis silpnas, ilgai tenka važiuot iki artimiausio Lukoilo, o kai tepalo bakelyje nebėra – tai ir užkalt gali 🙂 Čia panašiai – kas pirmiau, višta ar kiaušinis?
Prie mūsų demografinės situacijos kinietiško ekonominio sprogimo bumo nebus, bet tas demografinis decline’as irgi yra iš dalies juk nulemtas susidariusios ekonominės situacijos. Kaip sakant, viens kitą skatinantys veiksniai. Apskritai paėmus, tas varikliukas kurį turim stačiai stebuklingas – ne tik sukasi, bet ir apsukas sugeba didint.
Gal ir kiek per niūriai aš čia. Kaip matau, mūsų požiūriai į tuos dalykus panašūs – gal kiek skiriasi tik matymo kampas. Kas liečia švietimo ir sveikatos sektorių reformas, aš esu kur kas mažesnis optimistas, nei tamsta – esu matęs iš vidaus, kaip tos reformos vyksta, o paskui kaip jos yra atreformuojamos atgal.
O tamstos studentui tai pasisekė 🙂
Taip, sorry, kad neįsivėliau į diskusiją – žolė auga greičiau už CDSus 2008aisiais. Žiūrint atmerktom akim tai išties yra didesnių problemų, nei didelis sodros tarifas, nes didelė dalis tos problemos yra tiesiog perskirstymo gabalas sodroje, kurį galima perkelti į valstybės biudžetą ir finansuoti bendraisiais mokesčiais. Žvelgiant į mokesčių sistemą atskirai, vidutiniokų darbo apmokestinimas tiesiog atrodo labai iškrentantis iš konteksto – pajamų/BVP santykis mažiausias ES, o vidutiniokų pajamų apmokestinimas – prie pirmojo dešimtuko.
Bet iš tiesų tai problemos yra neatsakyme į klausimą, o kaip atrodys viešieji sektoriai artimoje ir tolimesnėje perspektyvoje: sveikata, švietimas, nes be šito atsakymo koks nors mokesčių stumdymas yra tik stumdymas, neatsakantis į jokį fundamentalų klausimą. Ir tuos pastumdymus įmanoma atlikti net artimesnėje perspektyvoje, tiesa, tai reikštų, kad pažadai dėl išlaidų didėjimo turi būvi užmute’inti visiškai: konsoliduojant biudžetą po 1 proc. punktą vidutiniu laikotarpiu, kaip reikalauja Fiskalinės drausmės įstatymas (sparčiau konsoliduoti ypatingos prasmės dabar nematyti), pakanka, kad pajamoms augant po mždg 5-6 proc. į metus, išlaidos augtų 2-3. Jeigu pajamų prieaugio dalis “aukojama” mokesčių pertvarkai, vadinasi, išlaidos gali augti lėčiau ar turi neaugti iš viso, o ir staigiems judesiams erdvės vistiek nėra. Bet visa tai vistiek yra tik pasiteškenimas prūde nesprendžinat jokio klausimo, nes pagal esamus įsipareigojimus vien išlaidos sveikatai turėtų augti turbūt dvigubai, o gal net trigubai grečiau nei išlaidų augimo tempo riba, tad akivaizdu, kad klausimas čia visai ne tas. Tuo tarpu politiniai svajotojai svajoja, kad šiuos klausimus įmanoma spręsti atskirai, tiksliau vieną (per didelį vidutiniokų apmokestinimą) – spręsti, o kitų – nespręsti, kol dar tie sektoriai nesugriuvo.
Dėkuj už atsakymą. Kad nekilt įtarimų, jog ieškau teisibes – tas klausimas man radosi mintijant apie darbo vietos kaštus verslui. Žinoma, žiūrint iš sisteminės perspektyvos, tai lokalus dalykas ir tikrai ne problema #1.
Klausimas, kuris yra apie ES paramos dalį mūsų Lt. biudžete… Kiek laiko ši parama tęsis ir kada pastaroji baigsis ? Jei šios paramos dydis sudaro apie 29 procentus biudžeto dalies, juk geri dėdės tą paramą amžinai nedalins užu gražias akis. Kaip tas LT biudžeto balansas atrodys po paramos pasibaigimo ? Mokesčio už orą ir lietų su griaustiniu įvesti nereikės 🙂 ? Pažadu mažiau kvėpuoti 🙂 🙂 . Šiame bloge niekur nebuvau matęs nei klausimo, o tuo labiau Jūsų komentaro.
Turiu tokį jausmą, kad jeigu staiga užsisuktų ES kranelis, tai 4-8 metus turėtume konvulsijų, traukulių, nervinių tikų, ir… jei per tą laikotarpį valždios neuzurpuotų koks nors socialistinis liaudies frontas, tai po to ateitų pats tikriausias nušvitimas ir, galbūt, gyvenimas Lietuvoje ištikrųjų pradėtų gerėti 🙂
Nėra taip dramatiška, anei taip baisu, bet kaip visada viskas priklauso nuo proto ar jo neturėjimo. Šiaip “tautinių” (savų ir skolintų) išlaidų turime apie 36 bn litų, o ES parama tarkim šįmet planuojama apie 7 bn litų, tai aiškiai mažiau nei 30 proc. (valstybės biudžete trečdalis, bet konsoliduotai mažiau). Ir tai čia tik šiais metais, mat tiesiog atėjo finansinės perspektyvos pinigų kalnas- pinigai per visą perspektyvą pasiskirsto gana netolygiai, nes paprastai viskas vėluoja (iki šiol – tik naminis pasirengimas, dabar, atrodo, ir europinis sutarimas), tai pinigų kalnas sukrenta į kokius 6-us perspektyvos metus, nes perspektyvos pradioje paprastai juda kontraktavimas ir mažesni projektai. Tarkime pirmi 2007-2013 m. perspektyvos pinigai rimčiau pajudėjo tik 2009 m. Tada visi klykavo, kad “ko čia neskatinat ekonomikos bent Es pinigai”, bet tam, kad jie realiai į ekonomiką patektų reikalingi parengti projektai ir pasirašytos sutartys, kurių tiesiog nebuvo. O jų nebuvo, nes iki krizės visiems lengviau buvo imti bankų pinigus, tad dar anos perspektyvos (2004-2006) pinigai stovėjo, už ką Lietuvą rykštele vis ginė komisarė Grybauskaitė. Vidiniai planavimo dokumentai naujai perspektyvai pasitvirtino berods 2008 m. vidury. Šįkart panašus šokas galimas, kai 2015 m. bus jau tik šios perspektyvos likučiai (ESiniai pinigai sumažės maždaug per pus, jeigu nebus naujos perspektyvos pinigų kaip naudoti), bet čia , taip sakant, organizacinis defektas :/ Šiaip jau planavimo dokumentas buvo dar anos Vyriausybės paliktas, spėju, kad ši norės viską perdalinti, tad gali įklimpti vėl porai metų.
Kalbant apie ilgesnę perspektyvą, tai kitam laikotarpiui Lietuvai numatyta maždaug tiek pat, kiek šioje (nominaliais dydžiais šiek tiek daugiau). Kadangi biudžetas nominaliai vistiek didės bent po kokios 5-6 proc. į metus, akivaizdu, kad ESinių pinigų dalis vis mažės. Dovanų karalius baigsis, kai pasieksime 75 proc. ES BVP vidurkio, ir tai tik iš dalies, nes BŽŪPas vistiek bus (vienoks ar kitoks), tad bent jau žemės ūkio pinigai bus ir toliau gaunami. O jeigu kas radikaliai reformuotų BŽŪPą, tai spėju, kad mūsų žemės ūkiui būtų daug mažesnis trenksmas per kepurę, nei kokiems prancūzams.
Iki to laiko, kai pasieksim 75 proc. ES BVP, arba tuos pinigus, kuriuos gauname panaudosime taip, kad mums tas “giniros” BVP toliau, nepriklausomai nuo to, kad struktūrinės paramos nebeliks ir išspręsime problemas, kurioms savų pinigų “suginiroti” bus per sudėtinga, arba ne 🙂 Simple.
Na, kadangi žinau, kas per jausmas yra, kai per 24h netenki 1/3 turto ir užtikrintumo dėl to turto pajėgumo ‘giniruoti’ pinigus tai… kaip Pavarotti imi high C be prasidainavimo. Gan dramatiškas jausmas 🙂
Bet sutinku, po nakties, visada ateina diena, bent jau taip parašyta astrofizikos vadovėliuose 🙂
na jau sorry, panašus į tą atvejį atvejis galėjo būti 2009-ieji, kai tautinių pinigų srautas nuėjo down 30 procentų per vienus metus, ir nors iki šiol klasikai ginčijasi – galima ar negalima buvo to tikėtis, čia dar galima labai pritempta paralelė su 24 h ir high C be prasidainavimo, kurią, kad ir palankius muzikos mokyklą, imti tikrai sunku. Visgi, su ES litais yra gal kiek kitaip – visiems aišku kokiomis sąlygomis ir kokia jų dalis pasibaigs, taigi, no surprise čia ir požiūris būtų sveikas į tuos reikalus atitinkamas. Žinia, kad tas požiūris nebūtinai transliuojasi į veiksmus, nes neabejotina bus priginirota tokio turto, kuris toliau giniros tik minusą arba problemas (kad ir vandentvarkos projektams – ES pinigai sukurto turto nusidėvėjimo niekas neskaičiuoja, vadinasi, lėšų jam atnaujinti niekas nekaupia, vadinasi, tikimasi, kad vis gausi ir gausi ir gausi dykai tuos pačius pinigus nežinomu būdu). Bet juk ES pinigai dėl to nekalti? Kaip sakė klasikai, razrucha galvose, o ne klozetuose. Nors pritariu, kad parama paikina ir iškraipo konkurencijos sąlygas, prikuria moralinio hazardo ir kuria labai abejotiną vertę (ne veltui juk Paulius Lukauskas kažkam neįtiko), tad be dalies jos būtų skaidriau nei su ja, visgi faktas yra ir tai, kad kai kurių dalykų turbūt per amžių nepajėgtume padaryti, jeigu ne ES parama. Ar jos nebuvimas verstų geriau skaičiuoti, ką daryti? Mano netrumpametė patirtis viešajame sektoriuje sako, kad deja ne. Jeigu jau verslas “ant darmo” paspringo iracionaliais plėtros sprendimais su tais pačiais ESiniais, tai tikėtis racionalumo ten, kur sprendimą geriausiu atveju giniroja kompromisas – nelogiška
Nu jau sorry, High C kai esi atsakingas už privačių klientų pinigus ir virdurdienį partnerių akyse matai dar rusenančius jų pelenų likučius, skamba kiek skirtingai nei High C politiko, kuriam nusišvilpt ant mokesčių mokėtojų pinigų – valdžia gi turi galią rinkti mokesčius, pasakytų tūlas politikėlis. Tas dramatizmas tame ir slypi – atsakomybėje. Taip išties, pinigai nekvepia, klausimas tik toks – kokį ‘krūvį’ atsakomybės forma jie perneša. Dėl ES paramos pritariu, o kur dvejoju – pasitikiu Jūsų nuomone. Tik pastebėjimas, blogiausia yra ne tai, kad jie iškreipia pačią rinką x momentu, bet išlenkia dalyvių lūkesčius dėl rinkos ateityje.
Tai together sorry 🙂 Aš juk nesiginčiju, kad tai, ką patyrėte yra smagu ir gera, kad dainuoti norisi. Priešingai. Sakau, kad tai daug dramatiškiau už iš anksto visiškai aiškiai žinomą tiesą, kad anksčiau ar vėliau “lidų nibus”. Panašiai dramatiškai gal atrodė 2009ieji, bet ir tai – tas buvo tik pajamų srauto ir iš dalies – ciklinis pasikeitimas, taigi, daug mažiau nei sudegęs trečdalis turto. Tobiš ir sakau, kad jeigu ES paramai pasibaigus prasidės kokios konvulsijos ar kas, tai tik iš nuosavo durnumo ir ne kitaip.
Tikrai taip, degtinė su 50% nuolaida pagirių nepadaro atitinkamai lengvesnėmis. 🙂
Lietus niekada nelyja amžinai…
Jei viešai prieinama info nemeluoja 2008 buvom netgis ties 70 procentų riba su tuo bvp asmeniui, kituose šaltiniuose 62 procentai. Bet kas liečia tos paramos nutraukimo, pasiekus tą 75 procentų rodiklį, čia kaip one way ticket – pamažėjus bvp dėl vienokių ar kitokių priežasčių ši parama jau nebegrąžinama ? Reikės pamojuoti paramos traukiniui balta skepetaite ? 🙂
Kad po rinkimų vis kas nors perdalijama, ne taip padalijus prieš tai buvusiems – nenaujiena, net liūtas atėjęs į naują praidą su seno liūto palikuonimis kovoja, o čia gi homus velykus sapiens.
Bėje dar vienas klausimas iš mūsų darbo rinkos prie to pačio Es bvp žmogui…. Bvp tegul plaukioja su parama ar be jos tarp tų 60-70 procentų per ateinančius penketą metų, pasivysim kaip nors, bet net prie tokio nepilno ES vidurkio bvp pas mus atlyginimai yra tik apie 35 procentai nuo to ES vidurkio, jei neklystu pataisykit. Ši dviguba disproporcija tarp bvp ir atlyginimo žmogui indikuoja krūvą verslo sąvininkų suvalkiečių ? 🙂 🙂 Vokietijos bvp žmogui bene 2 kart didesnis nei Lt, bet ten ir vid. alga yra apie 9400 lt. 2232 lt. “ant popieriaus” alga į rankas 1723 lt aišku pilna darbo vietos kaina 2927 lt. Proporcingai paėmus ES bvp ir atlyginimą turėt apie 4000-5000 ” ant popieriaus ” būt , į rankas apie 3000-3500 lt. Savaime suprantama motyvuoja darbdaviai apie nebuvimą darbuotojo tos pridėtinės vertės, arba kiek vertas tiek moku, įmonė dar nepakankamai turi apyvartinių lėšų ir kapitalo…, bet pagal bvp rodiklį ir aglos prporciją kažkas ne taip. Ar nebus tai vienas iš kertinių puntukų mūsų emigracijos ir tuo pačiu sumažėjusio gyvo mokestinio rato ? Suprantu, kad nei Kubilius nei Butkevičius profsojuzų nekurs, čia jau skęstančiūjų reikalas. Bet prie tokio pyragėlio dalybų visai visai raudonom žemuogėm mūsų žemelėj visuomet bus kur pasirodyt.
Esama nacionalinėse sąskaitose tokio reiškinio, kaip BVP pajamų metodu. Tenai pasimato, kaip pyragą susidalina kapitalas, darbas ir valstybė, beigi kiek nusidėvi pagrindinis kapitalas. darbo dalis, vadinamoji “kompensacija dirbantiesiems” yra ne tik bruto algos bet ir darbdavio mokesčiai sodroms and the like. Tai pagal vidutinę palatos temperatūrą ES kompensacija dirbantiesiems, arba darbutojų dalis pyrage yra apie 50 procentų, kai kuriuose radikalesniuose atvejuose, kaip Danija ar Švedija – ir virš to. Lietuvoje ši dalis svyravo apie 40 proc., 2008 ir 2009 (bazės efektas, of koz) šoktelėjo iki beveik 45, po to krito iki 40 (vėlgi šioks toks bazės efektas). Profsojūzų aktyvumo ir BVP dalies darbuotojams koreliacija sunkiai pastebima – pietų Europoje ji dar blogesnė, o įžymioje protestuojančioje Graikijoje – apie 35 proc. nepaisant dešimtmečių ES. Lenkijoje, kuriai pagal legendą viskas visada sekasi geriau nei mums, irgi panašiai. Geresnį ryšį tad matau tarp tikėjimo ir BVP darbuotojams (Vokietijoje 50 proc., Estijoje – netoli to), nei tarp profsąjungų 🙂
Beje, Kipras kaip tik danar bando traukinį pasivyti, mat jų BVP buvo turbūt apie 79 proc. ESinio BVP. Tai dabar, prognozuodami smukimą, norėtų tapti “Sanglaudos regionu” (kaip visgi gražiai skamba). Beje, Sanglaudos regionas – tai nebūtinai visa šalis. Regionai, kur vystymosi skirtumai itin dideli, gali būti Sanglaudiniais ir šalyse, kurios kaip tokios niekaip negalėtų tapti Sanglaudos regionu. Lietuva šiuo metu visa yra vienas Sanglaudos regionas.
Kadangi iššūkius čia mes visi matome labai panašius gal tik drg. Nesvarbu užsigeidęs statyti ‘teisingumo malūną’ , tai norėčiau paklausti. Esate jau kaip ir akademinis žmogus :), tai visgi, kokį Švietimo sektorių Jūs, kaip pilietė, norėtumėte matyti?
Indomus klausimas, nes čia jau keletas aktyvistų net nuo abitūros egzaminų norėtų atsiriboti ir gavus pažymas, kad viską girdėjo shulioj eit į univerą toliau klausytis 🙂 .
Štai. Ir sakyčiau, tegul eina, jeigu a) moka už bandymą mokytis tiek, kiek kainuoja, b) mokytojai, kurie juos moko, vertina juos taip, kiek verti, o ne kiek būtina išlaikyti galvų. Po pirmo semestro liktų dešimtadalis. Mano nuomone, net meška gali mokytis baleto, tiek kiek tai nepažeidžia niekeno interesų: meška moka už tai, kad kažkoks labai kantrus mokytojas ją moko. Baigusi mokslą meška negauna konservatorijos baleto klasės baigimo patvirtinimo dokumento, o geriausiu atveju kokį sertifikatą, kad klausė kursą, kuris nėra niekur akredituotas kaip aukštosios mokyklos reikalavimus atitinkanti studijų programa. Prie šių sąlygų įvyktų keletas kitų pokyčių, kurie sutrumpintų už biudžeto pinigus diplomus štampuojančių kalvių sąrašą. Dabar turime mokslo “prieinamumo” painiojimą su “masiškumu”, o kol rinka tuos klausimus išspręs, būsime priperėję ištisas šerengas, kurie nesugalvos, kur save padėti, nes suvokimas apie tai, kad mokytis reikia nuolat ir kad jeigu aš mokanti anglų kalbą prieš 15 m. į FM atėjau kaip pusiaužvaigždė, tai šiandien tokiomis žiniomis nustebinsi tik barsuką girioj, atrodo, dar neatsirado. Na gal dar kai kuriuos valdančiosios koalicijos narius, kurie “moka vokiškai su žodynu”. Bet šiaip tai visi galai kažkaip iš mokyklos ateina – gebėjimo mąstyti kažkaip neatsinešama. Tik copy paste ir googlinimas, nes matyt tai ir yra vertybė dešimtukui gauti? Visa bėda, kad kai aš gaunu 15 to paties teksto savarankiškų užduočių, tai neabejotinai ir man nesunku pagooglinti ir sulyginti tai su Wikipedia. Kadangi neturiu vaikų mokykloje, tai nelabai galiu kaip vartotoja apsakyti kaip iš tiesų yra.
Bičiulis Meška
Tikriausiai iki vidurinės vaikiai googlo nežino ( tiksliai žinau, kad tokio kurso darže dar neįvedė 🙂 🙂 , nors pasaką ” gyveno kartą princas ir … princas ” jau pasakot nori ) . O vidurinė yra, kad apie tą gogel mogel sužinotų, jei pratesiant juoką, tai universitetas tikriausiai tam, jok googlu išmokti naudotis. Viena Harvurdų dėstytoja yra sakiusi taip – jei man studentas savo mokymosi pabaigai įrodys rašytiniais šaltiniais ir kitokiais moksliniais darbais argumentuotai, kad žemė yra kvadratinė laikysime, jok žmogus išlaikė egzaminą. Turėta omenyje, jok aukštasis išsiturbinimas turi išmokyti asmenį savarankiškai ieškoti, sisteminti ir analizuoti duomenis, o ne su barsuko nuoseklumu ir meškos baleto gebėjimais iškalti kurso medžiagą. Vidurinės programose aplamai siekiama prigrūst į makaulę kuo daugiau visko – vdrug prisireiks. Specilizacijos vidurinėj ne daug…pas mus net krautuvėlė tokia yra – visko po truputį, tai vidurinė ir į tas pievas šieno ravėt :). Nežinau kaip VU, bet kiek teko studijuoti pačiam, daugeliu atveju, yra brukama medžiaga-programa, bet ne medžiaga su klausimais, kurių atsakymus auditorijoj visi kartu arba individualiai ieško. Sakyč net tas patsai auštasis mokslas yra pas mus pasunkintas vidurinės pratęsimas. Tikras universitetas prasideda išėjus už visos mokymo sistemos. Tuomet ir atsiskleidžia visos ” razruchos v golovax ” . Pagaliau kiek pramoninkų ar gamybininkų su švietimo ministerija sudaro programas pagal poreikį. Pagal dabar sudijuot einančių srautus susidaro mintis, kad senelių namai, teismų rūmai ir mokyklos pradinių kliasių užvertė paraiškomis laisvoms vakancijoms, bet kai pasižiūri tikrą gyvenimą, tai teisininkų bedarbių daug ieško darbo, soc.darbuotojai patampa vadybininkais, o į mokyklą visi pabaigus mokslus pamiršta eit dirbt. Daktarai dar pabaigia pagal specialybę, tik jauni rezidentai čia noriai prie stoties būriuojas, nes perka biletus toliau nei Balbieriškis. Gal ten ir panašiai atrodo tas bvp pyragas, bet traukia ten juos kaži kodėl visos devynios… Lik kol Riomeris buvo policijos akademija, tvarka pas žaliuosius buvo (apie 1995 metus) po pabaigimo atidirbti porą ar tris metus sistemoj. Pvz visiems aukštūjų vadams tokį grybą nupjovus ir pabaigūs tą konstitucinį nemokamą privalu atidirbt pagal paskyrą, o neturint paskyrų neimt mokytis. Gal aš čia taip grubokai, bet dabar išsilavinimas sau, o darbo rinka sau, tarsi švietimo sistema turi biudžeto lėšas įšsisavint kaip verslas ES fondus – karas nesvarbu, svarbiausia manevrai. 🙂 🙂 …
Aš dėl kvadratinės Žemės visiškai sutinku ir mano nuomonė visiškai ta pati. Bet tai čia yra mokslas, o ne meškos bandymas pramokti baleto, kas nėra joks mokslas, o tiesiog bandymas iškalti tam tikrus įgūdžius be fantazijos. Visa bėda, kad šiandien tai dažniausiai nėra joks “šaltinių naudojimas”, o yra tiesiog perrašinėjimas ir dažniausiai vieno šaltinio – mane tokia bausme bausdavo mokykloje kai baisiai negražiai rašiau: dailyraščiui mokyti (gana beviltiškai, turiu pasakyti :/) Dabar nei dailyraščio moko, nes viskas kompu, nei kalbos, nes jeigu tekstas užsieninis, tai jis neretai bus išverstas googletranslatorium ir lietuviškame tekste bus dar aibė rašybos, skyrybos klaidų. Štai vienam darbe apie akcijų rinkos istorinius crashus apie Black Monday man kažkas parašė, kad viena jos priežasčių buvo “treiningas”. Aišku, ar trading, ar training – gi koks skirtumas, dar gerai, kad ne treningas (aka tas žalias (melynas) vilnonis su baltom juostelėm..) Jeigu skaitai ir supranti, kad visa tai tau doesn’t make sense, bet esi mąstantis žmogus, tai ateini pas tą, kurs moko ir sakai – “Šimonyte šimonyte, aš nesuprantu kaip čia yra”. Mano tikslas juk nėra priversti studentus išmokti kur slankioja IS-LM modelio kreivės ir susidaryti vaizdelį, kad visas gyvenimas yra tik elementarios dvi tiesės, kurias Vyriausybė ir Centrinis bankas stumdo kaip kokias šaškes ant lentos. Betgi paprastai visiems viskas aišku. Mokytis galvoti aukštojoje, sakyč, vėloka.
Treiningas – situacija rinkoje, kai smarkiai padaugėja treninguotų treiderių, kurie iki svaiginančios karjeros finansų rinkose pradžios, gliaudė sėmkes ‘podjezduose’. 🙂
Turite gabių studentų? Na, tokių su kurybiniu polėkiu ir išmanančių teoriją?
O pačiai kaip, akademinis įkvėpimas dar neatėjo? 🙂
Kai galvojau, kad tą pažymį, kurį iš seminarų pažadėjau pridėti, matyt visiems gausiu parašyti, klydau. Namų darbus, rašto darbus – prašom, o diskusiją on spot – imk reples ir trauk. Na, kaip sakė Rolandas, tokia extendinta vidurinė :/ Nors daryk kaip old school fizikai – šeši rašo teorija, šeši sprendžia uždavinius, o dar šeši prie lentos atsakinėja ir taip per pamoką visus iškratai. Be abejonės yra tokių, kurie tikrai gali sužibėti su sąlyga, kad domėsis toliau, kol kas gi tik antrakursiai. O mano įkvėpimas stuck “tarp matematikos ir meno” 🙂 Vis neapsisprendžiu, kuria kryptim pati norėčiau labiau digginti, kaip sakė “vodka, pivo, vino – oj, ne znaju, vsio tak vkusno”. Kadangi turėjau netikėtai pakankamai veiklos su tuo pirmuoju semestru, tai per labai savęs ir neverčiau kvėpuoti įkvėpimu. Kai susivesim sąskaitas egzamino pavidale, tada matyt teks prisiversti pagalvoti iš naujo .
Sioje salyje niekas nenori dirbti. Vieni vadybininkai…
Ima pavyzdį iš Vyriausybės.
Pirmi metai universitete ir pirmasis dalyko egzaminas naujam dėstytojui visada būna neįkainojama patirtis: tas didingas momentas, kai idealistinis tikėjimas žmonijos ateitimi susiduria su realybe 🙂
iš savo patirties galiu nudžiuginti – dar vidurinės vidury vaikas gavo užduotį regis testą – referatą kažkokį apie Lietuvos pilis parašyti (keliolika klausimų, pagal kuriuos reikėjo parašyti tekstą) Žinoma pirmas šuolis – į guglį. Ir ką matome – viens prie vieno referatas, klausimai, tekstas. Ir autorius tikrai ne istorijos mokytoja. Rezultate mokytoja gavo 22 vienodus gražiai susegtus copypastus (mano įtakos neužteko – “mokytojai gerai, o tau ne?”). Visuotinis vidurinis tskant, neskausmingai peraugantis į visuotinį aukštąjį…
Premjeras apie finansų šalį, progresinius ir AE
OMG… jeigu dar neskaitėte…
kaip tik norėjau šitą prikabinti Nesvarbu su raginimu, kad tegul (nesvarbu) kas apskunčia mane socdemų etikmat’ komisijai, nes tai aš, paslėpusi pajamų skirstinį nedaviau socdemams atlikti analizės, todėl jie rinkėjams pažadėjo nepadaromų dalykų, o dabar nukentės niekuo dėtas finansų ministras, nes bus apvadintas netikru socialdemokratu..
O jeigu rimtai, tai mane visada pritrenkia Holivudo filmuose, kai veikėja (s), bet paprastai tai būna ji, nutaiso tokį “kačiūūūūūūūūūko” veidą ir sako “I’m so sorry”, nes daugiau nėra ką pasakyt. Paskaičius šitai, snukis išsikreipė ištįsimo būdu ir tegalėjau išstenėti “I’m so sorry”. Atleisk man, Holivude, už tai, kad galvojau, jog kažkas, ką pagamini, neturi prasmės
I’m Sorry Master
man regis mes jau issiaiskinome anksciau, jog kai kurie viesi asmenys yra tiesiog nepakaltinami… Sutarkime taip, gaunate galva pelenais apibarstyti. Manau to uzteks… 🙂 Beje, istorija rodo, jog niekuo detu finansu ministru nebuna. Jus kaip “eks” sia pamoka turejote puikiai ismokti.
Kiek atmenu, tai buvo sakyta, jog “naktiniu revoliucijų nebus”. Kas del tokiu progresiniu mokesciu, kurie nepakeistu pajamu/BVP santykio, tai velgi… konservatoriu valdymos laikais radosi toks NT mokestis, dar kitaip “milijonieriu” mokesciu pramintas. Dabar, kaip tik skaiciuojama ar nepritaikius panasaus principo ir su aukstesnes pajamas gaunanciais. Suprantama, tai bus nedidele grupele asmenu, paprastai vadovai, bankininkai ir t.t. Biudzetas is to smarkiai neislos, (bet ir nepralos) taciau rasis daugiau socialinio teisingumo. Apie pajamu netolygumus ir skirtumus tarp turtinguju ir nepasiturinciu jau rasiau ansciau…
pretenzijos dėl to blūdo NT mokesčio yra ne man. Aš jo atsižadėjau viešai, kaip velnio. Jo tėvai yra Matuzas, Daukšys ir Andriukaitis. taigi, daugiau jūsiškių 😛
Prisiminiau vieną posakį, be gtranslate bandau verst 🙂 Vyras pasakė-vyras padarė, jeigu nepadarė – dar kartą pasakė. Ateityje reik visada klausti per rinkimus – Jūsų mintys iš analizės ar jos neturėjimo?
O jei rimtai, tai būsimą Mok. politic suprantu sekančiu būdu. Renovacija bus atlikta su dvejopa nauda valstybei : a. renovacija turėtų pritraukt ir sukurt darbo vietų ir papildyt mokesčiais biudžetą, b. lengvatinis pvm galima bus panaikinti šildymui, bet paskolos gyventojų už pačią renovaciją jau liks ant gyventojų pečių. Po to bus įvesti abonentiniai mokesčiai už vamzdynų perkaitimą 🙂 ir taip summa summarum…. Aš už renovaciją, kaip procesą, visom letenom keturiom adabriams, bet kaip vienas prietelis man sakęs apie statybas – načiali vo zdravije, koncili za upokoj. Taip ir čia bus taip tikriausiai – pati idėja gera ir sveikintina, bet jos gyvas veiksmas su pasekmėm atrodo man baisiau nei patsai dabar namas be renovacijos. Nesiplėsiu.
Sekantis ėjimas arkliu, apie kurį m.p Algirdas Butkevičius ir paminėjo, NT prieš progresivką. Bet mano galva vėl nesusipratimas dėl nuoseklumo, nes progresyvinių mokesčių bandoma atsisakyti deklaruojant – milionas dirbančių su uodegėle turi nedideles iki 3000 lt. pajamas…bet kaži kodėl NT-vat tuomet galima jiems susimokėt be rūpesčio ? Spirito vagoną pavogėm, pardavėm, o pinigus pragėrėm ? 🙂 🙂 Nebent darbo grupės protingieji kurmiai suskaičiavę, kad NT vatas sugeneruos įplaukų daugiau nei progresivka praradimų pačiam biudžetui. Šiaip tai man gražiau Ankorvatas 🙂 🙂
Žinių radijo archyve yra tokia rubrika atsargiai energetika, vienoje iš pirmų laidų vedėjas su p. Daukščiu susiginčyjo – kuri energetikos strategija dabar galiojanti 🙂 🙂 ? Pagal vieną iš jų IAE turi būt jau 2015 metais su dumais iš kaminėlio, o pagal kitą jau… Regiono statybų partneriai šią radio laidą perklausę, kitą spaudą pavartę ir nesupras – kaip dabar surišt visas darbo grupes, referendumus ir m.p. mintis, kad po pastarojo jie visdėlto dirba su šiuo farsu ?
Tikriausiai mokslininkas Buridanas visdėlto teisingą prielaidą buvo padaręs 🙂 – geras žmogus špyga taukuota.
Na, apie NT jau kalbėjom – jis turi būti labai bloody visuotinis (kad ir nedidelis), kad pridengtų vos pusę progresinių (bent jau pagal LSDP rinkiminės programos, kaip paaiškėjo, “neišanalizuotus” metmenis). Akivaizdu, kad toks visuotinis mokestis padidintų naštą ir tiems, kurie nieko negautų iš progresinių mokesčių, kaip pvz. pensininkams. Tad netto balansas iš pakeitimų (žmogui) būtų gana nelengvai įvardijamas. Tuo tarpu jeigu mokestis būtų “už teisibę”, t.y. “buržujams milijonieriams ekspropriatoriams” – jie nepridengtų nė dešimtojos “progresyvių mokesčių” dalies, taigi, skirtumą tektų DAsiskolint arba prakirpt išlaidų. Manau, kad jau buvo pakankamai laiko analizui atlikti ir iš jo akivaizdu, kad nėra tokio NT mokesčio (žinoma, racionalumo ribose vertinant), kuris padengtų LSDP rinkiminius progresinius. Tą galėtų pridengti kokie 2 proc. punktai PėVėMė su visom iš to išplaukiančiom nemaloniom pasekmėm.
‘Buržujai’ per daug nesispjaudytų dėl to NT mokesčio. Nu bet turi būti sveikas protas visame kame, to etiketės ir ypač dabartinė NTM versija – nesveiko mąstymo padarinys, nesvarbu, kad dešnės Vyriausybės.
Pasirodo kartais konservatoriai irgi gali buti tikrais socialistais. Gyvenimas privercia… 🙂
Čia kažkuris laikas atgal pas CliffordChance’ą iš pagarbos teko sutraukti keletą cancerstick’ų su žmogeliuku iš naujojo Horizon’o management’o, tai reziumuojant, mūsų projektas turi neformalų pavadinimą – “Eastern promises”.
Progresyvių mokesčių trapios šaknys čia: ( vakar per gerai parašiau aš apie 3000 lt.)
– 1.287.000 gyventojų uždirbo VIDUTINIŠKAI 1.665 litus į rankas per mėnesį.
Dadedam vaikų 550.000 ir pensininkus su negalia apie 900.000 gaunam, kad LT 2,7 miliono žmonių gali intencyviai stebėti tik besiplečiantį maisto prekių tinklo kromelių plėtrą. Jei atsispirt nuo Mikutavičiaus dainuškos 🙂 – geriausiu atveju 300.000 dar tas vidurinis ir geriau nei gerai begyvenantis sluoksnis. Man negaila, kad kažkas gerai gali gyvent, bet kuomet emigrantai atvažiuoja ir sako – kodėl taip visi čia nuliūdę ? Bent sau atsakymą esu suradęs.
Kam jie nori pasiūlyt tą NT-vatą ? Aišku kam, bet tik iš kokių gėrybių ?
Skirstinėlis
Čia kad nereikėtų apie vidutines palatos temperatūras kalbėti.
Duomenys senoki, tačiau visada galima atnaujinti. Esmės tai nekeičia.
Dar ten yra ‘papeckioti’ soc reformos griaučiai. Spalvos, manau, pats supranti ką reiškia 🙂
Va žiūriu į tą karštai raudoną kreivės zoną ir galvoju: do we live in the same planet?
Ką jau ten planeta, tai žmonės galintys būti ir jūsų kieme. 🙁 Mano galva net ir šviesiai mėlyna spalva esant didmestyje šeimai su kokia bankų malone 35 metams ir dviemiais vaikučiais pabiručiais tai ne kažikoksai kosmosinis atlyginimas.
Oh yes, ir vėl naliotas ant tų blogųjų bankų.
O kas draudė ar draudžia tai jaunai šeimai su pabiručiais nuomotis 2k butą? Jei supranti, kad pajėmus paskolą duonai bus, bet ant sviesto jau – nebe, tai jos nejemi.
Does the same planet live in us?
Ech 🙂 , naliotas ant bankų buvo 1917-18 Petro įkurto miesto gatvėse. Čia manau atsakymas labai panašus į tai, kuomet klaustumėm, o kodėl žmonės rūko, žinant apie plaučių žnypliuotąjį, kodėl žmonės vartoja alkoholį, nors apie kepenų cirozę internete galima pasiskaityti ir pasižiūrėti mases infos, kodėl žmonės važiuoja greičiau nei kelio ženklai, nors kas dieną rodo visoj spaudoj geležinius arklius apsikabinusius visom savo kanopom didžstulpius ? Reklama – jūsų teisė rinktis! Kiek reklamos buvo dėl NT paskolų ? Skambindavo net į namus be poreikio. Ir kiek buvo laidų apie paskolos esmę – palūkanas, atsakingą skolinimą. Kiek bankų , net dabar, savo skaičiuoklėse pateikia palūkanų sumas mokamas žmogaus per visą periodą paskolos – dažnu atveju kvietimas konsultacijai internete, arba paskolos palūkanos mėnesio, neparodant kiek išbrangsta visa paskola per visą periodą ( pažiūrėkite į didžiausių www ). Paskutinio laiko reklama apie blogą uošvę ir galimybę savo būsto formuojant tą iliuziją. Pažvelkit į greitų paskolų kičą – močiutės paskola pavadinimu…. Močiutė pasirodo jau skolina su procentais anūkėliams… 🙂 Dar reklama buvo – geriau nei pasiskolinti iš draugo… Čia aš taip trumpai. Lietuvis vis nori turėti kažką savo, štai šita iliuzija buvo labai gerai marketingo ir pasinaudota. Jei neklystu, mokyklose kažkoksai finansinio raštingumo kursas lik atsirado… bet prisiminkim visas reklamas tų verslo institucijų ir pypkoriaus pamąstymus apie krizės nebuvimą, kadaise sakė, kad doleris ir Afrikoj doleris kitas pareigūnas. Pagooglint THE SWEDISH REAL ESTATE CRISIS – dašilo labai nedaugeliui. Žmonės patikėjo, kad gyvenimas pradėjo gerėt ir pasirinktas manau buvo sėkmingas momentas po stojimo į ES. Tiki žmogus nes nelabai žino, nes tikėjimui žinių nereikia. Be to dar vienas argumentas, kurį iš žmonių girdėdavau – bankas mus įvertino, juk bankas bet kam neduos… ogi pasirodo yra toksinių paskolų sindromas ne tik už jūrų marių. Iš mano posmo galima būt manyt, kad iklimpęs kokiam banke iki pasmakrės, bet taip nėra. 🙂 🙂
nesutikčiau su tuo palyginimu. Nerūkau iš užsispyrimo, o vyno kartais pasitaiko. Nors apie cirozę žinau. O va pusės bn paskolos 40 metų jamti kokia “dominijai” ar “latifundijai” beigi “terasai” man galvon nešovė, nors visos skaičiuoklės rodė, kad tik jamk ir dar ikrą ant sviesto dėsi. Nors pritariu, kad reklama buvo įžūli ir vėjo buvo daug (mano mamai pensininkei vienas garbus bankas 2007 metais siūlė pasiskolinti ar ne 10 gabalų. Ji mieloji man šią istoriją papasakojo ir sako “gal reikia imt?”. Kai paklausiau, ar jai trūksta pinigų, ji pasakė “ne, bet taip siūlo”, na čia kaip tas “mane bankas pastebėjo ir įvertino”:)). Visgi, kažkam ir kažkaip užteko proto pasiskaičiuoti ir ypač tada, kai jau iš laužo visi traukaliojo kaštonus, į šitą ūkį nelįsti. Šiaip jau čia yra kokis tai psichologinis fenomenas – kai paklausai kokių apklausų, tai jau blogiau kaip Lietuvoj niekada nebuvo, o kai paskolą imti 40 metų, tai atrodė, kad optimistiniai lūkesčiai net per kraštus muša.
Su tokias skolinimosi apetitais, svajoti apie ‘latifundijas’ ir ‘fazendas’ reikėjo atsivertus San Paulo ar Bahijos prieeigų žemėlapius, o ne perkūnkiemio ‘podjezdų’ interjero specifikacijas.
Jei jau manai kad atrodysi daug protingesnis, parašęs frazę angliškai, bent jau nedaryk grubių gramatikos klaidų, atrodai apgailėtinai.
Va tik dink savaitei, ir grįžęs jau randi gyvą kalbainį! (Kitose padoriose internetų vietose dar kalbajobu vadinamą).
Man patinka kai mano šnekėjimas/rašymas taip kala į tautiečio smegenis, ir tada imamasi daryt tvarką, ibo per daug mandrai čia reiškiasi (tas šventas noras reguliuot artimą savo!).
Dar man patinka, kai kalbainiai bando bendraut in English in ryl laif ir žiauriai feilina: spyč autokorekt nėr, tai nedrąsu prabilt.
Ui 🙂 , jei jau Jums nebūt užtekę žinių vertinti visų kaštonų perspektyvos, galvočiau apie marsiečių sukurtą visuotino valdymo ginklą magnetiniais ir kitokiais rezonanciniais laukais. 🙂 . Bet eiliniam žmogui buvo staigaus kaimyno gerbuvio gerėjimo pvz., reklama ir valžios pasaka apie ” Bagdave viskas ramu ” . Atlyginimai sukilo visiems, kas dar į darbą ateidavo, jei blaivas – premija 🙂 ir iliuzija pagrindu “valgau ir lieknėju” pradėjo veikti krūvas jaunų žmonių domino efektu. Televizija arba radijas kokias laidas gali kurti apie šeimos biudžeto planavimą, kuomet reikia konkuruoti tarpusavyje dėl reklamos tų pačių užsakovų? Beje po to vienas bankas 2009 sukūrė laidą su pamokymais, kaip per krizę planuoti savo finansinius įsipareigojimus – pietų šaukštas sriubai per naktipiečius :). Buvo senas fainas filmas ” trestas, kuris susprogo” jame mintis ” svetima patirtis niekada nieko neišmokė ” tikriausiai galioja ir pas mus. Pagaliau mūsų žemelėj dabartinė tėvų karta ir nedaugeliu atvejų galėjo argumentuotai paaiškint veiksmo eigą ir tikėtinas pasekmes – praktikos nebuvo CCCP. Tiek nt tiek kitose sfrerose mes labai toli pasitraukėm nuo principo, kuomet visas kaimas sueidavo ir pastatydavo šeimai namą. Aišku yra ir keletas pozityvo elementų. Kiek suprantu, Lt. gyventojai mažiau pasiskolinę nei Est. ir lik pradėjom greičiau skolas atidavinėt gyventojų. Gal gi viskas susitvarkys greičiau nei tie 30 metų. 🙂
Savišvietai tiems, kurie teigia, jog kapitalo grąža neauga ir neaugs sparčiau nei darbo našumas. Pastarojo dešimtečio instituciniai.
Pagal turto klases
Fiksuoto pajamingumo palenda ir ‘pensijiniai’
Tie sprogę ‘NT trestai’ piešinėlyje = REITs.
Rolandai, sueina ir dabar visas kaimas, anonimiškai, per tarpininką – banką, per didžiausią raistą – biudžetą ir jo prieeigose bežioplinėjančius ‘spangaliautojus’ 🙂
Sorry, nedarašiau kažko.
Fiksuoto pajamingumo
O kad dar grafikėlis būt lygegriačiai kiek pinigų rulonų vagonais FED ir ECB atspaudė per šį periodą. 🙂 Aš žiūriu į šitą raistą sekančiai, gal paprasčiau, bet tendencija tokia – 2002 LT kuras apie 2.15 lt- 95e analogiškai dabar 4,39 lt. Aišku ten ES akcizai nelabieji ir blogas, blogas pvm iš 18 iki 21 nugrybavęs, bet tame grafikėlyje ne infliacija gaunas ? Pagal NT sektorių pas mus per pastaruosius metus po visų burbuliukų “bum” trendas panašios dinamikos kaip ir kuras. Gal kažkur klystu, bet skiedžia tą pinigą pavadinimu ekonomikos skątimo programos ir tiek.
Pagal dalį infliacijos apibrėžimo, tai turbūt būtų galima laikyti infliacija. 🙂
O šiaip tai čia skaičiuoji kaip už “algą”, taip ramiai, be polėkio ir motyvacijos uždirbti, skaičiuoja IMF’o, BIS’o ir keleto kitų kolegialių kontorų analitikai. Žodžiu, jei “kateriai paribiuose” tai naftos kainos elastingumas kontinente beveik toks, kaip ir ryžių ten pat. Na, kaip moksliniams tyrimams gal ir gerai, bet ‘latifundijos’ taip ‘neužmąstysi’ 🙂
ECB – http://sdw.ecb.europa.eu/browse.do?node=2018810
FED – http://research.stlouisfed.org/fred2/categories/24
Sveikinimai su naujom pareigom 🙂 ! O ką, visa dabartinė nauja jūsų darbovietė, darys po euro įvedimo ? Liks tik bankų priežiūra ?
Prisidedu prie sveikinimų.
Rolandai, pastebėjimas geras, grynai buitine prasme tai reiškia, kad Ingrida artimiausiems metams pasistatė puikią platformą akademiniam darbui. Tad linkiu sėkmės ir lauksime darbų. 🙂
Gal sakau ir partija ” užu gerus workus” ateis į paskaitas, nes milijardas skolos jau reikalauja administracinių gebėjimų papildomų tvarkytis kromelį.
O kas liečia akademinio darbo, būt viskas gerai jeigu ta teorija susidraugautų su praktika.
Neseniai krikštynose buvo žaidimas, muzika groja, o žmonės perduoda vienas kitam kamuoliuką. Kuomet sustoja muzika žmogus turintis kamuoliuką iškrenta iš žaidimo. Muzikos nutraukimą reguliuodavau aš 🙂 . Patiko man tas mikro modelis makro pasaulio 🙂 . Ne žmonių gebėjimas perduoti kamuoliuką lėmė jų išlikimą žaidime, o vieno vienintėlio žmogaus, kuris nutraukdavo muzikėlę. Dabartinę ekonomiką man šis žaidimas ir priminė. Kaip sakė Gaidajaus herorus operacijoj ” Y ” … kad viskas jau iki mūsų….šiuo atveju nuspręsta. O tas kamuoliuko perdavinėjimas yra iliuzija, kad būnant žaidime miklesniu galima jame išlikti. Einu lentų dažyt…vardan tos…
Partija užu gerus darbus klausimus sprendžia baltų dažų kibirėlio pagalba: nupiešėm A(bonento?) juostą ir še tau, Vilniau, greitaeigis viešasis transportas. Nupiešėm dviračių juostą, vedančią į niekur Sluškų gatvėje, ir še tau “dviračio infrastruktūra”. Meanwhile, transporto programos lėšos naudojamos “Vilnius skrenda” investicijoms, nes tai neabejotinai yra crucial reikalas, o lėktuvas turbūt irgi to paties kibirėlio dažais pamaliavotas. Kur jau ten kažkokių nuobodžių pamokslų klausysi. Kaip sakė ponia iš kito kino: nemokykit manęs gyventi, geriau padėkite materialiai 🙂
Pripažinkim, šią planetą suktis verčia žmonės su “polėkiu”. Tačiau čia skirtumas tarp tikrų ir netikrų zuikių yra tas, kad tikrieji, kai susimauna (o tai pasitaiko retai, nes jie “tikri”) viešai visų atsiprašo už sugadintą nuotaiką, sugaišintą laiką ir nuostolius padengia iš savo kišenės. O štai netikrieji susimauna beveik visada, nahalisškai ieško atpirkimo ožių ir sąskaitą už padarytus nuostolius pateikia mokesčių mokėtojams. Po to piarinasi kone Borisais Jhonsonais, Branson’ais ir kitais “nestandartinio” mąstymo veikėjais. “Kaimo Jurgio sindromas”.
agry komplytly. bet šis atvejis abejonių jau nepalieka, o kad buvo tikėjimas, jog tai tikras zuikis įrodo tai, kad esu už šį poną balsavusi, tiesa, jau labai seniai, kol neprakandau 🙂 PRinasi, beje, gana apgalvotai – juk aišku, kad gėjų parado uždraudimas bent laikinai apmalšins pasiutimą dėl perdažytų gatvių 🙂
Dėkoju užu sveikijimus, visgi, ir dabar juk nedreba lietuvio širdis kai LB valdyba susirenka į posėdį klausimu “kaži padidins ar sumažins palūkanų normą? o ar bus antrasis aktas QE?” ir panašiais klausimais. Žinoma, dar vis yra ta teorinė galimybė būti viena devalvavimo kojų (kursą ir tai LB nustato su Vyriausybe), ar net, įvykus kokiam Gylio ir Veselkos patarojo laikmečio idėjų materializavimuisi (ko tik nebūna…) – atgauti monetarinės politikos funkciją, bet kad abi tik teorinės ir skiriasi tuo, kuri nerealesnė 🙂 Tai čia ar su euru, ar be jo, reikalų ir klausimų daugmaž panašiai.
Akademiniam darbui turėčiau dar daugiau laiko, jeigu mane iš zuoko padačios uždarytų keliems metams – tada jau sėkmė garantuota. Pirmas veikalas būtų skirtas Vilniaus skoloms 🙂
As ir galvoju, kodel Simonyte paskutiniu metu tokia nuosaiki banku atzvilgiu ir nesinaudoja proga pareiksti, jog krize sukele bankai, turi atlyginti zala. Ir svedai vengiantys pelno mokescio jos nepiktina, na ir t.t. Zd, busima Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja negali tureti isankstines nuomones ir buti nusistaciusi neigiamai.. Sveikinu, si egzamina islaikete puikiai 🙂
Beje, as siulau pasiprasyti i Vilniaus pataisos namus Sniego gatveje, (jeigu jau prispirs reikalas) girdejau ten jau ruosiamasi VU priimti. Daug idomaus galetumet suzinoti apie giniruojancia ekonomika…
Na ir kaip tie bankai niekadėjai sukėlė krizę, drg. Nesvarbu? Neatsakingai skolino, sakysite? O kaip jie galėjo skolinti daugiau nei “turėjo” galimybių? Kas tas galimybes jiems suteikė? A? Kiek teko matyti tai ant tų kongreso “įgalinimų” ir senato palaiminimo tupi kairiojo demokratų partijos flango parašai. 🙂
O taip jau norėtųsi matyti liberalą su kapitalistine šypsena, ane? 🙂
Tai juk šimonytė visą savo kadenciją švedų bankams tarnavo, nežinojote? Čia common knowlegde. O apie pelno mokestį tiesiog neturiu ką pasakyti – jeigu nusipelnę Lietuvos “finansininkai nuo 1917-ųjų metų” negeba paskaičiuoti, koks būtų buvęs Lietuvėlės saldo-buldo, jeigu nors vienam švedukui būtų tekę mokesčių mokėtojų savais ir skolintais balansą reparuoti (nes apie šitųjų bankrotą tai gal jau pamirškim), tai čia jau ne šio pasaulio dimensija, kaip sako klasikai
Nors kiekybinės monetarinės politikos galimybių nėra, visada galima vykdyti “kokybinę” monetarinę politiką.Jūsų paskyrimas tai ir turėtų simbolizuoti. Kiek tokių “kokybinių atlaisvinimų” reikės tam, kad LT CB taptų respektabilia institucija turinčia “svorį” ne tik “paprastų” žmonių, bet ir profesionalų tarpe – parodys laikas ir nuveikti darbai.
drg. Simoni, kiek pamenu pasauline krize prasidejo prezidentu bunant George‘ui Bushui. (respublikonu partija, kuri atstovauja liberalesnei ekonominei krypciai) Tai ka zinau…
o galima paklausti, “krizės pradžia” tai kokia Auroros salvė su konkrečia laiko dimensija, kaip bear sters ar lehmans kanopų užvertimas? Na, panašiai, kaip Lietuvoje krizė prasidėjo, kai atėjo Kubilius? Nors GWB sėdėjo Baltuosiuose iki krizės, alebet “prasidėjo” viskas gerokai ago. Panašiai, kaip ir Kubiliui. Bet nebesijaudinkim, dabar jau apmokestinsit bankų nuostolius ir jie ims skolinti ir viskas bus gerai. O Šimonis nurašys mūsų unikalią patirtį ir perduos ją po visur, kur dar neskolina 🙂
Čia turbūt pagal vieno gerai žinomo ekonomisto knygą taip krizė prasidėjo. Teisingumo dėlei tai ta knyga – “šakėmis per vandenį”, protarpiais kliudantį vieną kitą ajerą. 🙂
Salvė buvo paleista 1932 metais prie Hoover’io,
ir idėja buvo nebloga, kol jos ‘neišprievartavo’ ex. Komunistėliai i.e. H. Gonzalesai ir co.
Tarp kitko, pastarojo giminaičiai dar ir dabar tupi tokiame inkubatoriuje, savo esme panašiame į Lietuvos Geležinkelius, Federal Home Loan Bank System vadinasi.
Nenoruiu daug plėstis, kam įdomu detalės, jas gali rasti dokumentuotas https://www.cbo.gov/ virtualiose lentynose.
Raktinės datos 1932, 60-69, 70, 80, 89. Tarp kitko, tuo metu užgimė toks netikrų zuikių judėjimas – post-keynesizmas. Matyt reikėjo kažkaip vykdomą beprotybę paaiškinti. Bet, čia kita tema jau. 🙂
O GWB yra tikras “niekšelis” vien dėl to, kad pakišo Alan’ą Greenspan’ą. Bukumas ar politinis išskaičiavimas buvo trigeris, matyt bus palikta istorijai.
Zinojau, zinojau… 🙂 Todel ir svedukai neskolino verslui, bet mielai skolino Vyriausybei. Kaip ten sakom, banku nauda, Simonyte gaudo. O apie pelno mokesti, “praechali”, pakeisime istatymus ir mokes, kaip geri…
a, nu tai jo:) kai jau pakeisite įstatymus, tai ims skolyti viarslui kap pasiūty, nes tik to ir tereikia butelio kakliukui pramušt.
Svarbiausia Žmogus!
Nesusiturėjau. 🙂
Matyt svarto, kaip tą pelną “išlupt”. 🙂
Tikėkimės, pas mus iki to neprieis:
„Kauno diena“: .
Tikėkimės, pas mus iki to neprieis:
„Kauno diena“: Buvusį Graikijos gelbėtoją bandoma paskandinti teismų liūne.