Atitrūkimas nuo viešosios erdvės ir jos peržvelgimas post factum yra daug įdomesnė veikla, negu greitas aktualios informacijos, kurią tau „sumonitorina“ kolegos, virškinimas akimis. Matai daugiau detalių, kurių tuoj pat gal nė nepastebėtum. Ir emocija visai kita – tai, kas anksčiau impulsyviai siutino, dabar dažnai net juokina.
Pervertusi tarpušvenčio ir šių metų šviežumo žinias, interneto įrašus ir pranešimus, prisiminiau laikus (labai senus), kai Baltijos TV dar parodydavo gerų serialų. Algio Ramanausko naujametinio įrašo ir Artūro Račo smirdaduobės „antagonistinis tandemas“ kažkodėl tapo „žinia ir naujiena“ ir tai savo absurdiškumu atrodo panašiai į „Tegu kraujas liejasi laisvai“ bardaką. Dar prisiminiau „Folčio viešbutį“. Jo herojus padavėjas Manuelis (imigrantas) sunkiai „įkirsdamas“, kas jam sakoma „tokia, kokia reikia angliška“ kalba, dažniausiai į viską reaguodavo labai ypatinga suglumusia (užtrolinta?) veido išraiška ir klausimu „ke?“, tarsi vien nenugirdęs. Skaitant ne vieną žinią labiausiai galvoje ir sukosi būtent tas „ke?“ – akivaizdu, kad kai kurių dalykų „neįkertu“, nors kalba lyg ir „lietuviška“, ir turbūt „tokia, kokia reikia“.
Antai vidaus reikalų ministras jau gegužę didins atlyginimus pareigūnams ir apie tai kalba labai drąsiai ir kartu kažkaip mįslingai. Ke? Juk ir pagrindiniam biudžetui, ir bet kokiems jo patikslinimams galioja tos pačios Fiskalinės drausmės įstatymo taisyklės, o leistinos išlaidų augimo ribos patvirtintame 2013 m. biudžete yra išnaudotos „iki dugno“. Jeigu vidaus reikalų ministras mato galimybių tokiems didinimams patvirtintų jo sričiai išteklių ribose, jis, žinoma, gali jomis pasinaudoti – vėliavą jam į rankas, kaip sakoma, tik tuo sunku patikėti. Piktaliežuviai, žinoma, tuoj trenks – jeigu jau radosi lėšų kažkokiam kilimėliui, tai galima rasti ir atlyginimų didinimui, tik reikia baigti „voKti“. Visgi, nuostabos ar pasipiktinimo keistokais, bet menkais pirkiniais negalima plakti su ne vienos dešimties (o jeigu kalbėsime apie visą biudžetinį sektorių – tai ir šimtų) milijonų reikalaujančiais dalykais – net visų ministrų kilimėlius pardavus su visom lyginimo lentom ir pridėjus dar jų nuosavus išlygintus marškinius beigi dušo šlepetes gal ir išgalėtum mėnesį kitą prie algos kam vienam pridėti šimto litų priedą į rankas. Žinoma, ironizuoju. Apskritai, tas kilimėlis – kažkokia groteskiška smulkmena nelaiku ir ne vietoje. Visgi, negaliu nenusijuokti įsivaizdavusi, kokį performansą būtų organizavusi per Vyriausybės valandą anuometinė opozicija, jeigu kas iš A.Kubiliaus Vyriausybės narių būtų nupirkęs savo ministerijai ką nors panašaus. Gyvenimas aiškiai gerėja.
Grįžtu prie tų algų, kur situacija yra absoliučiai aiški ir paprasta kaip blynas – šių metų biudžetas išsėmė visas teisėtas išlaidų didinimo ribas ir jokio jo pakeitimo didinančio bendras išlaidas būti negali. Tikimybė, kad kitose srityse jau pavasarį bus sutaupyta lėšų, kurios galėtų būti perskirstytos statutinių pareigūnų algoms nedidinant bendrų išlaidų, artima nuliui, nes kai kam (kaip socialinei paramai) jų gali ir pristigti, nelygu kaip principingai paramą administruos savivaldybės, kaip taisysis darbo rinka ir kis komunalinių paslaugų kainos.
Galėjo gi jau visi išmokti pagaliau, kad, jeigu nebus prastų ūkio siurprizų, nuo 2014 metų, kai biudžeto pajamų dinamika turėtų būti palanki, bus pasibaigusi pirmininkavimo ES programa (ir atsilaisvins nemenkos lėšos), nustos augti skolos aptarnavimo išlaidos, bus galima racionaliai planuoti papildomas lėšas kažkuriems aktualiems klausimams spręsti. Jeigu ekonomistais dvejojama, tai juk ir visos dabartinei Vyriausybei simpatizuojančios burtininkės iš esmės tą patį sako!!! Ekonomistai, tiesa, atsargesni – negali duoti nukirsti rankos, kad visos neigiamos rizikos jau praeityje. Bet minčių kryptis netikėtai palankiai sutampa. Tai negi neįmanoma vos šiek tiek santūriai palūkėti ir dar neimti pakuoti Kalėdų maišų? Juk ir taip nepridėjęs nė piršto prie krizės suvaldymo (o pridėjęs pirštus prie visiškai priešingų dalykų), laiku gavęs valdžią gavai ir galimybę rinkėjų akyse atrodyti kone ekonomikos genijum vien dėl to, kad nebekalbi apie jokius mažinimus (ir net gali santūriai užsiminti apie papildomas lėšas svarbiausiems tikslams).
Šįmet, atrodo, tik naudokis „naujumu valdžioje“ (kai iš tavęs dar kaži ko nereikalauja, todėl turi „čiuriką“), planuok, dėliok prioritetus ir pageidautina – struktūrines reformas (kurioms pradžioje neretai reikia papildomų lėšų, kurių iki šiol taip stigo, ir kurias geriausia įgyvendinti kadencijos pradžioje, nes kam nors jos vistiek „skauda“). Taipogi, kompromiso gerokai iš anksto ieškok ir jam „pardavimo strategiją“ sugalvok, nes visiems tikriems ir tariamiems poreikiams lėšų vistiek niekada nepakaks, tuo tarpu visi su savo reikalais ir klausimais veikiausiai supuls vienu metu. Teigta, kad ši Vyriausybė dirbs „kaip komanda“ (anoji, suprask, nedirbo), taigi, reikia suprasti ir prioritetai bus bendrai sutarti. Bet vis kažkoks velnias už liežuvio tampo atskirus veikėjus dalinti pažadus, kurių neįgyvendinus bus ieškoma kas čia „blogietis“ (greičiausiai finansų ministras, bet dar galima bandyti groti ir „blogo blogo Kubiliaus“ plokštelę). Tai kokia čia „komanda“? Pono Butkevičiaus garbei reikia pasakyti, kad jo komentaras apie galimybes skirti papildomų lėšų šįmet buvo korektiškas ir nebuvo jokio „mykimo“ apie „pažiūrėsim“. Bet vistiek nenormalu nuo pirmos dienos komentuoti iš dangaus kabinamus savo tobula turinčios būti komandos pažadus.
Kitas straipsnelis pranešė mums, ką „apie euro įvedimą mano ekonomistai“. Pagrindinis straipsnio veikiantis asmuo, komentuojantis problematiką, yra Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas. Nepakanka būti Ekonomikos komiteto pirmininku, kad galėtum būti tituluojamas „ekonomistu“, nors suprantu, kad greičiausiai taip jį „apvardžiavo“ rašytojas ir pirmininkas šiuo atveju „ne prie ko“. Bet prie savo komentarų turėtų būti „prie ko“, taigi, nepakenktų labiau su ta ekonomika susipažinti. Į klausimus apie narystę eurozonoje atsakoma kažkokiu „mokesčių sistemos nagrinėjimu iš pašaknų“, kurį neva pirmiausia reikia atlikti, ir dar visokiomis tolimomis galaktikomis apie europinius akcizus ar MMA. Mokesčių sistemos peržiūra yra šventa Seimo teisė, tik kas jau joje buvo nuo ko paslėpta ir kas į valdžią ruošėsi pastaruosius ketverius metus, kad dabar dar reikia kažką kasti? Bet užvis įdomiausia – kuo čia dėta narystė eurozonoje? Abstrakčiu teiginiu apie tai, kad „viskas pasaulyje ir ekonomikoje susiję“, Marytė iš Trumpučių gali apsiriboti. Bet narystė eurozonoje turi konkrečią problematiką, o Ekonomikos komiteto pirmininkas galėtų pakalbėti apie valiutų valdybą ir jos uždedamus rėmus, narystės poveikį bankų sistemai ir investicijoms, įmokas į eurozonos stabilumo mechanizmą ir su jais susijusius neapibrėžtuosius įsipareigojimus, galinčius virsti nemenkais kaštais, ką nors apie poveikį skolinimosi kainoms, deficitą, infliacijos valdymo reikalus ir kitus tiesiogiai, o ne per Mėnulį susijusius dalykus, ypač, kai potenciali narystė nėra kosmosas, o gali ateiti ir labai greitai.. Faktas,kad narystė eurozonoje šiandien nėra tokia vienareikšmė nauda, kokia buvo prieš penkerius metus ar net būtų buvusi 2009-aisiais, bet nei pliusų, nei kaštų net nebandoma aptarti. Turbūt pirmininkui sunku apsispręsti „už“ jis ar „prieš“ ir dar sunkiau tą apsisprendimą pagrįsti. Kažkas apie Pietų Europą pakalbėta, bet visas vienos iš kertinių (bent nominaliai) Lietuvos ekonomikos figūrų pasvarstymas euro klausimu labiausiai primena Šveiko nuotykių herojų, kuris berods į klausimą „ar šįmet maudėtės Malšėje?“ atsakė „ne, bet girdėjau, kad naujasis turkų sultonas – labai geras žmogus“.
MMA padidinimo painiava tęsiasi. Galimų problemų sąžiningiesiems provincijos darbdaviams nuojauta verčia kalbėti apie kažkokias „nuolaidas“, „išlygas“, dėl kurių „susitarta su VMI“ ir kurių nei minties, nei muzikos lengvai nesuprasi. Visų pirma, didžiausias MMA didinimo mokestinis priedas yra padidėjusios darbdavio sodros ir sveikatos draudimo įmokos, nes būtent šiuos mokesčius padidėjus popieriniam atlyginimui darbdaviui reikia mokėti „on top“, o ne išskaityti iš pajamų gavėjo. Sodros įmokas vis dar tebeadministruoja Sodra, kuri ir sprendžia dėl šių įmokų atidėjimų, nes apie tai turbūt kalbama? Tai gal ir su ja būtų „nieko pakalbėti“? Ar čia bus taip: „sodros įmokas nuo didesnės MMA mokėsim, bet užtat nemokėsim PVM“? Bet kuriuo atveju tokie atidėjimai skirti įmonėms, kurios turi laikinų sunkumų sumokėti mokesčius, tačiau galės juos sumokėti apibrėžtoje ateityje. Laikini sunkumai gali ištikti dėl partnerio bankroto, dar kokių nors nenumatytų aplinkybių – mokesčių atidėjimų praktika buvo ypač plačiai taikoma 2009 metais, kai staiga sutriko visa atsiskaitymų grandinė. Tačiau laikinais sunkumais niekaip nepavadinsi situacijos, kai įmonė neišgali mokėti didesnės MMA, nes tiesiog nesukuria pakankamai pridėtinės vertės. Ką tokiu atidėjimu išspręsi, kaupdamas įmonei mokestinę prievolę dar su palūkanomis, kad ir mažomis? Kas turi atsitikti, kad įmonė jau imtų išgalėti tą MMA mokėti, jeigu šiandien neišgali? Taigi, ir toliau tikėtina, kad visi šitie viražai baigsis dirbančiųjų tokiose įmonėse mažėjimu arba realiai visą darbo dieną dirbančiojo etato „karpymu“ iki esamo darbo užmokesčio išlaidų lygio, o papildomos pajamos bus surinktos tik iš papildomų biudžeto išlaidų didesnei MMA šiame sektoriuje mokėti. Bet kuriuo atveju labai tikiuosi, kad toliau svarstant, ką gi čia daryti, nebus prieita prie vienos koalicijos partijų vieno kandidato per rinkiminę kampaniją aktyviai keltos minties leisti mokėti mokesčius natūra, nes tada ir pensijas bei algas gaisrininkams teks mokėti lentom, plytom, kojinėm ar vinimis.
Premjeras padėstė savo (?) minčių apie liberalizmą ir bankus, kurios internetų dėka tapo prieinamos net tiems, kurie n(epri)eina prie tai išspausdinusios laikmenos. Internetai apie pasisakymą ūžė, Algis Ramanauskas už jį „apdovanojo“, Remigijus Šimašius visą traktatą (nupūtė dulkes net nuo R.Cantillon‘o!!) parašė, kodėl A.Butkevičius neteisus.
Net rizikuodama gauti šių metų durnės nominaciją aš imu ir spėju, kad jis to visiškai net nesakė, va. Netikiu ir viskas, kad A.Butkevičius – ekonomistas ir net ekonomikos mokslų daktaras (ir ne sovietinių laikų), vadovaujantis rinkos ekonomikos ES šalies Vyriausybei – galėtų rimtai dėstyti tokias „frontovyko tiesas“, iš kurių logiškai sektų tik „žydų sąmokslas prieš pasaulio darbininkiją“. Veikiausiai, įvyko koks nors nesu(si)pratimas. Su kai kuriais rašytinio fronto kariais po kelių nemalonių (man) nesu(si)pratimų iš serijos „aš TO nesakiau“ ir „manęs visai NE TO klausė“ praktiškai visą savo darbo Vyriausybėje laiką bendravau tik raštu ir tada nebeapimdavo neviltis perskaičius tekstą, kad klausiančiajam iš tiesų giliai dzin tie tavo atsakymai. Kaip „visos dainos jau sukurtos, ne visi pinigai paiimti“, taip ir tokiais atvejais, matyt, atsakymai visi jau yra, reikia juos tik „įforminti nustatyta tvarka“ („suteikti žodį solenizantui“, kaip reikalauja „objektyvumo principas“, ir panaudoti visokius „neva“, „besą“, „teigią“ bei „teisinosi“). Bendravimas raštu suteikė galimybes susipažinus su publikacija ir pastebėjus neatitikimų (švelniai tariant), paskelbti tuos klausimus-atsakymus, kurie iš tiesų buvo pateikti. Be to, pats klausimų parengimas yra darbas ir jis žmogų puošia, o gautas atsakymas bent jau priverčia skaityti. Galiausiai, tokių, su kuriais dėl daiktinių įrodymų reikėjo susirašinėti, visada buvo mažuma.
Aišku, kvaila tikėti, kaip taip elgsis dideliais politikais save laikantieji, juoba su rašytojais, kurie tūnant opozicijoje buvo palankūs ir iš kurių palankumo tikimasi ir valdžioje būnant. Bet spėju, kad daug samprotaujant gyvai nesu(si)pratimų,
kai neatpažįsti savo minčių, pasitaikys. Ypač su tais klausėjais, kurių užduodami klausimai kartais primena šiurpius vaikiško juodojo humoro „bajerius“, kai vaikai vienas kito klausinėja: „o kas tau būtų geriau, ar kad mama numirtų, ar kad tavo katytę per mėsmalę sumaltų?“..
Visgi, visa tai tik gėlelės – labiausiai žiauna atvipo nuo Seimo vadovo komentarų „Radijo Svoboda“. Ke? Ke?? Ke??? Jeigu Algis Ramanauskas šįmet vėl imsis nominacijų, tai šitie komentarai galėtų pretenduoti į daugumą vienu metu, nors dar tik metų pradžia. Tegul mane kas nori rašo į kokią nori duobę, nes, kokia ji bebūtų, ji vargiai dvoks labiau, negu toji, kurios kvapelį ši, matyt, „santykių perkrovą“ iliustruojanti žodžių „krūva“ privertė (spėju, ne mane vieną) pajusti.
40 Comments
Valdžia sugalvojo padidinto MMA išlaidų lizingą. Maždaug “MMA pakilo, ūkis pagyvės, įmonės gaus daugiau pajamų ir išsimokės mokestines neprievoles”. Prielaidos, prielaidos, prielaidos. Mano atsakymas: nesuveiks, nesuveiks, nesuveiks.
taip, kodėl turėtų. Suveiktų, jeigu valdžia lieptų kiekvienai įmonei nupirkti po vieną lietuvišką traktorių ar dar kokį one off reikalą, galima būtų tikėtis, kad pavyks išsimokėti:) Bet darbo užmokestis yra nuolatiniai kaštai. Ūkio pagyvėjimas programuos tolesnį darbo užmokesčio augimą, todėl tie dabar neišgalintys mokėti MMA, net jeigu jiems kas ir lizinguos mokesčius, nuolat kaip šunys gaudys savo uodegą. Arba nueis brutaliai logišku keliu – sumažins dirbančiųjų skaičių.
*nepriemokas. Atsiprašau.
norėčiau tokių analizių iš kitų ex ministrų (ypač Energetikos, Švietimo). Taip išbalansuojama bent dalis dabar girdimų kalbų, kurias ir šiaip sveiku protu kartais norisi “nominuoti”. Bet tokios kaip jūsų analizės padeda geriau suvokti ir tada vertinti. Manau, dabartiniai valdantieji skaito ir skubiai mokosi beigi koreguojasi 🙂 pagal jus.
man irgi norėtųsi, bet visi žmonės skirtingi ir skirtingai jaučia poreikį kalbėti apie savo sprendimus ar dėstyti savo nuomonę, taigi, negaliu buvusių kolegų priversti. Yra žmonių, kuriems atrodo, kad visiems viskas ir taip turi būti aišku. O tai, žinoma, klaida, nes apie daugelį dalykų žmonės tiesiog nesusimąsto, nors jie ir paprasti. Net tas pačias biudžeto problemas yra gana nesunku paaiškinti per asmeninius šeimos finansus, bet kol prikišamai neparodai panašumų, žmonėms atrodo, kad biudžetas – kažkokia matrica. O čia tiesiog didelės šeimos didelė piniginė. Tai galiu tik kartu su Jumis apgailestauti, bent kol kas, kad kitais nei ekonomikos klausimais viešos polemikos kol kas nėra daug
Turinys – ok. Bet forma forma forma!!! Ingrida, jūs aštriaplunksnė, dailiaplunksnė, giliaplunksnė ir lengvaplunksnė kartu sudėjus. Pagarba.
ačiū 🙂
dar prisiminiau sena seriala Budinti vaistine, ir Simonyte dalinancia pastabas, kaip kokia pastabioji vaistininke – tau vitaminu reiktu, o tau nuo galvos.. (suprask galva pasigydyk)
Daug priraset visko nenagrinesiu, gal veliau ka prisiminsiu.
Nerizikuojat jus ir metu durnes nominacija save apdovanoti, tiesiog socdemai nubreze aiskia takoskyra tarp vieno instituto, kuris propoguoja liberalias idejas.Ir kurio mintis atkartoja Simasius savo traktate
Takoskyrą? Ar tik nebuvau pastebėjusi, kad į tas darbo grupes, kurios turi atlikti Eglės žalčių karalienės “saltomortale”, t.y. sumažinti visus mokesčius taip, kaip mokestinių pajamų santykis su BVP nemažėtų, ketinama įtraukti ir LLRI atstovų?
Būtų keista, jeigu LLRI būtų socdemams idelogiškai artima įstaiga. Manau, nei vieni, nei kiti to nesiekia. Tačiau ta leksika, kuri sklandė po internetus, takoskyrą gali brėžti paleckiukai. Socdemai takoskyrą turėtų nubrėžti raštingiau. Ypač jeigu jie yra ekonomikos mokslo daktarai. Taigi, presumably, studijavę kažkiek ekonomikos teorijos.
zinot, kaip buna su tomis darbo grupemis, pas ka valdzia – pas ta ir jega. Tarp musu kalbant, LLRI atstovai, ten itraukiami, tik tam, kad uzsideti varnele visuomenes akyse. Jog i visus pasiulymus ‘ale’ buvo atsizvelgta. Tik Simonytes toje grupeje truksta. Bet viesojoje erdveje jus laikoma daugiau liberaliu paziuru, tai gal ir nera tikslo..
Del leksikos, reikejo atsizvelgti ir i media tiksline auditorija, aiskinant ekonomikos tiesas..
Taip, žinoma. Ir, jeigu paprašys interviu Šiaurės Korėjos dienraštis, irgi būtinai reikia duoti ir atsižvelgti į jo tikslinę auditoriją ir patvirtinti, kad, jeigu Šiaurės Korėjos laukas užsėtas bulvėm ir burokais tai Didžiojo Vado rūpesčio galia jame gali sudygti morkos. Irano dienraštyje pasisakant bus tiesiog būtina pratęsti mintį jau paskelbtą (tiesa, vis dar neaišku kieno) mintį iki pat pasaulio žydų sąmokslo ir pašlovinti Achmadinejadą, kaip ūkiškai besitvarkantį lyderį, nes skatinantį ūkį investicijomis į branduolinę programą. Vienžo. Takoskyros yra brėžiamos argumentais dėl požiūrių skirtumo, o ne užkeikimais – užkeikimais brėžiamas apskritimas aplink šamaną, viduje šokčiojantį su jam vienam suvokiama misija. Vyriausybės vadovą norėtųsi vertinti visgi rimčiau. Jeigu bankininka i tik “nešioja popieriukius”, tai ką tokiu atveju veikia valstybės tarnautojai? Dirba, pasakytų save gerbiantis Vyriausybės vadovas – tarnautojų vadas, nes antraip tai neaišku, o tai kokiai nesąmonei jis pats tada vadovauja?
Į grupę tai manęs tikrai nėra ko traukti, aš savo geležines kurpes, ačiū, jau panešiojau. Ir nors tikrai manau, kad suaugęs ir sveikas žmogus yra visų pirma atsakingas už save pats, niekada nesmerksiu gėjų ir bažnyčioje (ar net apskritai) nesituokusiųjų, mudu su LLRI vargiai esame vienas kito pakaitalai, nors korektiškai diskusijai tai niekada netrukdė
kaifuoju skaitydama
Laba diena, p. Ingrida,
labai ačiū Jums už faktus ir objektyvias tiesas, kurių nežino ir nepastebi didelė visuomenės dalis. Jūsų blog’e pateikiamą informaciją reiktų dar labiau paviešinti ir apšviesti visuomenę.
Žemai lenkiuosi prieš Jus (kaip savo srities ekspertę FM’oje) ir jaučiu pagarbą A. Kubiliui ir jo komandai už didelį darbą traukiant mylimą šalį Lietuvą iš finansinio liūno.
Būtų didelė garbė ir labai įdomu su Jumis padiskutuoti mokesčių ir finansiniais valstybės klausimais.
“kibilius ir jo komanda” – joje buvo tokių negatyvų kaip “klaunų” partijos, pačios korumpuočiausios ministerijos ministerio p. Kazlausko arba energetikos (WTF- ką ji nuveikė?) ministerio Sekmoko ar bambalinio Rimanto Dagio.
todėl ditirambus “komandai” (kurios mano nuomone realiai nebuvo) reikia dalinti tik tiems keliems ministrams, kurie nudirbo realius darbus.
P.s: aplinkos ministerijos klerkų agresyvumas ir įžūlumas yra nufilmuoti.. Bet asmuo bijo įdėti tuos šlykščius išpampusio kaip votis korupuotumo vaizdelius.
o gaila.. Tai kažkada suveikė su VMI, kai inspektoriūkštis bandė ragus rodyti:
http://www.youtube.com/watch?v=gLGRQBZZ5AU
http://www.youtube.com/watch?v=PCfLm9zIRWI
Palauksim, ką apie tai pasakys Paul Samuelson bei John Kenneth Galbraith
ka veikia tarnautojai? Nedirba, pasakytu zmogus is gatves – geria kava ir apkalba savo virsininka – paantrintu, jam kitas.
Tam net zodi atskira paskyre – biurokratai. Del bankininku, cia paprasciau – prispausdina daug A4 lapu, pavadina tai vertybiniais popieriais, tokiais, kaip sertifikatai ir maino i pinigus. Tada tuos pinigus perskolina vyriausybei ir t.t. Toks uzdaras ratas. Tai cia taip bendrais bruozais populiariai. O Butkevicius juk toks..
o kokiu argumentu ar uzkeikimu paveiktas, Kubilius Vyriausybeje, priegloba rado samanai is LLRI, tik su jiems vieniems zinoma misija – R. Simasius ir G. Kadziauskas. Kokiu keru paveiktas, i pabaiga pradejo kliedeti apie darbo santykiu liberalizavima ir MMA. Juk kazkam reikejo uzbrezti bruksni, jeigu niekas, pries tai neapibreze apskritimo..
O Vyriausybe bei jo vadova rimtai galesim vertinti po 100d. – dabar galima ir nerimtai!! Kaip kam patogu.
Tai ir nekritikuokite, kas gi liepia:) Galite ir dabar ir po šimto dienų liaupsinti. Tik tokiu atveju pasirinkit kokią kitą vietą 🙂 nekeliu sau tikslo kritikuoti Vyriausybę, bet savo nuomonės į nosinę verkti irgi neketinu. Noriu tik priminti, kad Jūsų minimas A.Kubilius neturėjo nei šimto nei vienos dienos ir iš karto buvo “įvertintas” vienareikšmiškai ir neatšaukiamai.
Beje, nei Remigijus, nei Giedrius nėra jokie šamanai – visiškai priešingai, nes abu turi visiškai nuoseklų požiūrį į reiškinius. Kad tas požiūris kam nepatinka, tai čia skonio dalykas, visgi mąstymo ir įsitikinimų nuoseklumas yra nepaprastai retas Lietuvos politikoje dalykas. Nes užvis dažnesnis yra tikėjimas, kad reikia iš nieko neimti, visiems duoti ir dar nesiskolinti. Tokių šamanų tai tikrai per akis visose partijose ir judėjimuose, o šamanizmas paprastai kyla iš knygų neskaitymo. Taigi, jeigu tai, kad Remigijų ir Giedrių labai gerbiu ir laikau puikiais kolegomis, net jeigu ne į visus dalykus turime vienodą požiūrį, paskatins Jus neberašyti komentarų mano bloge, aš tikrai nepyksiu.
Dargi pridėsiu, kad jokio “kliedėjimo” pasisakymuose apie darbo santykius nematau. Nes dabartinis reguliavimas sukuria absoliučiai marazmatinę situaciją, kai tautiniai darbdaviai su savo dažnai “kišeninėmis” profsąjungomis turi tartis dėl BLOGESNIŲ darbo sąlygų, užuot kaip visame pasaulyje taręsi dėl geresnių. Arba įvairiais pusiausovietiniais triukais DK ribojimus apeina. Nuo to nukenčia užsienio investuotojai, kurie tokių triukų daryti nenori, nors daugeliui iš jų, kaip kokiems skandinavams yra tikrai nesvetima socialinio dialogo kultūra. Nuo to, beje, mano nuomone, kenčia ir profsąjungų perspektyvos, nes užuot buvusios solidžia derybine jėga, su kuria darbuotojai norėtų sietis, jos tampa kažkokiu direktorato satelitu. Visa tai, mano nuomone, ir palaiko tą apgailėtiną darbo santykių kultūrą, kurią turime, nepaisant krūvas teisinių apsaugų turinčio darbo kodekso, ir pseudodialogą, nes tikram dialogui niekam iš dalyvaujančių nėra jokio reikalo. Tiek tolesnių kliedesių, daugiau plėtotis, matyt, nėra reikalo, nes paneigti Jūsų “pastatytą” diagnozę tikrai ne mano kuklioms jėgoms
kaip kitaip vertinti ta, kuris startu pasirenka mokesciu kelima..
Niekas neneigia Simasiaus ir Kadziausko poziurio ar nuoseklumo, tai net sveikintina. Bet tai is kur jie ateina, kelia daug abejoniu ju atsidavimu ir ka jie gina budami kitoje puseje. Puikiai juos isivaizduoju kalbant darbo sant. liberalizavima, bet kaip itikino tuo Kubiliu?
Siaip manau, jog musu DK vienas liberaliausiu, nes jo retas laikosi..
p.s. nesu ‘raudonasis’ tad dar pabusiu.
Norėjau gal šiek tiek ne į temą ir galbūt ne jūsų kompetencijos srity paklausti. Jūs kaip taip griežtai kritikuojat socdemų prieškrizinę politiką ir dabartinius marazmus, kodėl nebuvo bandoma kažkaip pareikalauti atsakomybės iš kirkilo už leo ir prieškrizinius milijardus? Nebūtinai baudžiamosios atsakomybės (tai irgi), bet visi tie reikalai buvo taip kažkaip laisvai eigai ir palikti. Nesakau, kad tai lengva, bet net ir jokio bandymo nebuvo.
Na, bet kokia teisinė atsakomybė tokiais atvejais visada labai tricky dalykas. Juk ir dabartinė Vyriausybė gali imti ir užritinti buvusiajai “politinį procesą” už ekonomikos sužlugdymą ir skolos padidėjimą. Nesvarbu, kad tai nesąmonė, bet faktas, kad ūkis 2009 ženkliai smuko, o skola per mūsų Vyriausybės kadenciją gana ženkliai padidėjo, kad ir dėl to, jog buvo vykdomi iki krizės tų pačių socdemų valia daugiausia užritinti įsipareigojimai, tegul ir iš dalies. Jeigu biudžetas būtų buvęs suveržtas taip, kad skola nedidėtų, turbūt akmens ant akmens Lietuvoje būtų nelikę, tik kad labai sunku polemizuoti, kas būtų buvę, jeigu būtų buvę. Tokie politiniai pešiojimaisi buvo Vengrijoje, atrodo, Islandijoje irgi buvo bandoma rasti kaltų. Bet vieną kaltą rasti ekonomikoje labai sudėtinga. Galiausiai net tam, kad tokį ginčą vertinti, reikia labai kvalifikuotų ir bešališkų arbitrų. Skaitydama, ką mūsų teisinis Olimpas – Konstitucinis teismas – parūlino tarkime pensijų sumažinimo klausimu, akivaizdu, kad vienintelė Konstitucijos neginama vertybė, atrodo, lito stabilumas ir perkamoji galia, nes ten tiesiog nieko apie tai neparašyta :/ Akivaizdu, kad “biudžeto pajamos” ir “lėšos ižde” Teismui yra maždaug ta pati sąvoka. Iki šiol spėlioju, koks būtų Teismo verdiktas, jeigu kas nors būtų kvestionavęs pensijų padidinimą – juk joms mokėti irgi nebuvo “sukaupta lėšų”. Ir esu beveik įsitikinusi, kad jeigu kas nors būtų devalvavęs litą ir mokėjęs tas pačias nominalias pensijas, kurios buvo mokamos anksčiau, tegul ir vertas kaip minimum tiek pat mažiau, kiek nominaliai jos buvo sumažintos Vyriausybės sprendimu, tai remiantis esama jurisprudencija tas būtų buvę kaip ir OK, nes apie tai nieko nepasakyta – nuosavybė ar teisė į nuosavybę yra tiesiog N litų, taškas.
Hayekas su Keynesu visą gyvenimą mušėsi dėl “teisingo” požiūrio į ekonominę politiką ir Vyriausybės vaidmenį, kai gyvenimas buvo lokalesnis ir paprastesnis. Churchill’is ne šiaip sau sakė, kad jeigu turi kambaryje du ekonomistus, tai turi dvi nuomones, o jeigu vienas iš tų dviejų ekonomistų yra Keynesas – tai ir tris 🙂 Tai ko norėt iš politikų, dauguma kurių net tos ekonomikos neuostę?
Žinoma, blogai, kai taip kaip šiuo atveju buvo, politikai ignoravo savo ekspertų perspėjimus, kurie galiausiai buvo labai tikslūs. Bet net ir tada scenarijai buvo du. Jeigu ne Lehmans ir ne toks staigus bankų kredito atitraukimas, koks jis buvo, būtume turėję visai kitokį vaizdelį – gal vieno procento BVP augimą po buvusių dešimties, gal kokį nulį, prie visos neapdairios ankstesnės fiskalinės politikos. Aišku, kad būtume vistiek visi plaukus nuo galvos rovęsi, nes tiesiog neturėtume su kuo palyginti. Aišku, kad būtų buvę pravartu bent kiek apsidraust. Bet ar dabar politikus, neklausiusius ekspertų (beje, tik dalies, nes buvo ir tokių, kurie rūkė linksmą pypkę ir iki pat 2008-ųjų rudens manė, kad viskas bus bent jau neblogai) nuteist, ar ir bankus kartu, kurie akcinės bendrovės, norėjo minimizuoti akcininkų nuostolius ir lygiai taip pat prarado prieigą prie didmeninių išteklių, taigi, turi pateisinimą sau. Politikai irgi ju norėjo “geresnio gyvenimo greičiau” ir ilgai tikėjo, kad jiems pavyks tuo pačiu keliu važiuoti (o kai suprato, kad nepavyks, jau buvo vėlu be pasekmių sukti ienas atgal).
Manau, kad demokratinėje valstybėje jokio kito “teismo” išskyrus rinkėjų negali būti. Žinoma, paskiros veikos, kai galima identifikuoti konkrečią valstybei padarytą konkretaus asmens žalą ar konkretų nusikaltimą – kitas reikalas. Visgi, kalbant apie ekonominę politiką – geriau turėti teisės aktus, kurie bent kiek reguliuoja vežimo važiavimo kryptį, ir institucijas (pageidautina, nepriklausomas nuo Vyriausybės), kurios turi pareigą remiantis visa tuo metu turima informacija ir bešališkai tą važiavimą įvertinti. Dabar tą apgraibom daro Valstybės kontrolė, bet tai tik labai tolimai primena independent fiscal bodies, kurie veikia kitose šalyse ir laiku ir objektyviai informuoja parlamentą ir rinkėjus apie tai, kokias rizikas kelia jų valdžios vykdoma politika. Prevencija žymiai labiau apsimoka, negu vėlesnis debiliškas aiškinimasis, kas dėl ko kaltas, ypač kai tame ginče dalyvaujančių dauguma apie ekonomikos teoriją ir praktiką nutuokia kaip kiaulė apie debesis.
Todėl ir mano tikslas nėra ką nors “griežtai kritikuoti”. Pvz. dar niekaip nekritikuoju būsimų mokesčių pakeitimų, nes neįsivaizduoju, kaip jie atrodys, nors pradinė užduotis “praktiškai visus mokesčius sumažinti ir išlaikyti mokestinių pajamų santykį su BVP” atrodo tikrai sunkiai įgyvendinama. Bet bus pasiūlymai, tada ir kalbėsim. Kol kas yra biudžetas, kuris mano nuomone yra geriausias, koks galėjo būti ir MMA didinimas, su kuriuo mano nuomone persistengta. Daugiau nieko nėra – tik nesuprantami viražai valstybės valdomose įmonėse, kur Kubiliaus Vyriausybės metu buvo pradėti diegti Corporate Governance principai, kuriuos toliau nuosekliai tęsiant būtų pagaliau paaiškėję, kur valstybė daro biznį su visom išplaukiančiom pasekmėm, o kur vykdo socialines funkcijas ir už kiek. Panašu, kad didelio noro tęsti šiuos darbus nebus, o tai jau tikrai būtų, kaip sakote, “marazmas”
ir dar, kadangi jau ne karta buvo mandagiai uzsiminta palikti si kuklu bloga, skubu patikinti, jog Simonyte viena geriausiu ministriu buvo, nepaisant to, kad dirbo blogo, blogo Kubiliaus vyriausybeje. Ir Simasius toks nieko. Dar daugiau izvelgiu jame Obamos potenciala, jeigu tik tinkamai apkirptume, valandai uzdarytume i soliariuma ir politiskai ‘paraudonintume’.
Yes, we can too!
Tad atsizvelkit i tai, jeigu viskas prieis iki trynimo..
jeigu parašytumėt, kad Šimonytė buvo pati blogiausia, GERO Kubiliaus Vyriausybėje – labiau mane įtikintumėt 🙂
O jau “Šimašius-Obama” manęs niekaip neįtikina, net jeigu mėnesį soliariume laikytume ir per muzikos klausymosi įrangą, kuri ten paprastai būna įmontuota transliuotume barono Keinso “General Theory of Employment, Interest and money”, pramaišiui su Krugmano blogo postais, nors dėl potencialo būti labai likeable nesiginčiju, nes toks jis ir yra 🙂
Nieko trinti neketinu, gi nesąmonių nerašot, kaip čia vienas toks spilbergas ar mano “astralinis dvynys”. Gal netiksliai mane supratot, nors žmonės kartais sako, kad kalbu gana aiškiai. Tiesiog ne visada suspėju su Jūsų minčių vingiais, taigi, diskusija gali gautis panaši į vaizdelį “aklas kerpa pliką”. Bet jeigu imtumėt norėti rašyti nesąmones, tada sakau, rašykit gal jas geriau kitur.
PS ir manau, kad nesąmonė laikyti DK liberaliu, vien todėl, kad jo niekas beveik nesilaiko. Tai ne DK liberalus, o požiūriai mūsų iškreipti be jokių “checks and balances” – prisikuriame problemų, o tada jas apeidinėjame ir tuo savo talentu didžiuojamės.
mano nuomone MMA is vis turetu buti panaikinta. Uz keik save parduodi darbdaviui, tiek ir gauni, darbas pats kaip toks neturi buti susietas prievarta nei is vienos puses (nei min, nei max).
Tolesnes Lietuvos perspektyvos labai miglotos, vidurinioji klase kelia sparnus i vakarus, mes rupinames labiausiai maziausiai issilavinusiais zmonem (statistiskai kalbant kurie gauna MMA), statutiniams zadamos kelti algos – bet kokie tai mizeriai ziurint is kitos – makroekonomines pasaulio puses. Amerikos korporacijų metinės ataskaitos baisios, ES braška per visas siūles, pinigai bus spauzdinami toliau, vartojimas krinta, kreditiniai multiplikatoriai traukiasi – bus tikrai linksma ir manau sita valdzia prie busimu dideliu ekonominiu svyravimu sudirbs is vis nerealiai (tikraja ta zodzio prasme – hipotetiskai).
Daug tiesos. Yra šalių, kurios neblogai gyvuoja (žinoma, viską vertinant santykinai) ir be MMA buvimo. Bet kuriuo atveju MMA Lietuvoje nėra tai, kas MMA turėtų būti – atlyginimas už nekvalifikuočiausią darbą, kuris tuomet jau gali būti atskaitos tašku darbdaviui ir darbuotojui (profsąjungoms) derantis dėl to, kaip vertintinos augančias kvalifikacijas. Todėl net negali sakyti, kad statiškai gaunantys MMA yra “mažiausiai išsilavinę”, statistiškai MMA neiškreiptų veidrodžių karalystėse gauna kokie trys o ne dvidešimt procentų dirbančiųjų. Akivaizdu, kad nemenką vaidmenį čia vaidina darbo apmokestinimo reikalai ir dėl jų MMA realiai yra politiškai parankus ne tik kažkieno pajamų didinimo, bet mokesčių didinimo instrumentas, tik tą mokesčių didinimą pamato tik tie, kieno tai tiesioginiai kaštai. Netiesioginiai kaštai pasimato tik vėliau, kai MMA didinimas sukelia lūkesčių grandinę, tuo tarpu, kaip teisingai minite, esamomis globaliomis sąlygomis ypač šaliai, ką tik pergyvenusiai vidinę devalvaciją, tokie mostai gali brangiai kainuoti.
Ačiū, Ministre, už nepatingėjimą karts nuo karto apžvelgti naujosios vyriausybės “perliukus”.
Teisingai kažkas pastebėjo – apmaudu, kad kiti ministrai nepaseka jūsų pavyzdžiu – visuomenei tai būtų labai naudinga. Iš kitos pusės, abejotina, ar daug jų gali pasigirti tokia iškalba.
tai kur tie atleidimai ir bankrotai, apie kuriuos choru trimitavo ekonomistai, biciuliaujantys su bankais pries MMA pakelima? Niekas seimo langu nedauzo, masiskai iskabu ‘nuomojama’ nekabina. O triuksmo buta daug. Ir mokesciu atidejimas nebutinas. Kaip jau minejau darbdavys gali naudotis labai lanksciu DK ir pervesti ant puses etato.. Tad nera cia ko hiperbolizuoti.
PS jei per Simonyte dar perlipciau, tai per save neiseitu – vadinti Kubiliu geru.
Vyriausybės nutarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo įsigaliojo tik nuo šių metų sausio 1 dienos, o Jūs jau norite, kad matytųsi rezultatai? Juk dar net pusė mėnesio nepraėjo 🙂
Kita vertus, šitas fokusas kai darbdavys “perveda darbuotoją ant pusės etato”, tuo tarpu kai iš tikrųjų darbuotojas ir toliau dirba visą darbo dieną yra tikrai ne Darbo kodekso lankstumo požymis, o elementarus sukčiavimas.
teisingi pastebėjimai (o dar teisingesnis nick’as:).
Galiausiai nei po trijų mėnesių, nei po pusmečio veikiausiai nepamatysi jokios masinės atleidimų bangos anei kažkokių kitų plika akimi lengvai pastebimų slinkčių. Tie, kuriems “įsitikinimai neleidžia”mokėti baltų atlyginimų, nes jie “ne už tokią Lietuvą kovojo”, toliau mokės vokeliais, galbūt pabalinę šiek tiek vokelio turinį, t.y.jį sumažinę ir dalį atidavę sodrai. Tie, kuriems neleidžia mokėti kišenė, nes nėra tiek pelno, imsis kažkokių teisėtų, bet nemalonių veiksmų ar, deja, elementaraus sukčiavimo darbo užmokesčio bill’ą išlaikyti pamanomame lygyje. Tai gali tapti rimta asmenine problema kam nors kokiame nors provincijos miestukyje netekus darbo, bet, žinoma, kad Lietuvos ūkis dėl to nesugrius. Visgi, didesne problema taps ilgesnio laikotarpio slinktys, t.y. trintis po tokio staigaus MMA padidėjimo vos per pusmetį (kai tuo tarpu VDU 2008 m. buvusį statistiškai pasieks tik 2013 ir nėra jokios kalbos apie jo tolesnį augimą 25 procentais, kiek padidėjo per krizę nemažėjusi MMA) adjust’inti ir kitus atlyginimus proporcijai išlaikyti. Niekas, reikia tikėtis nesitikės 25 procentų, bet 3-4 irgi atrodys nepakankamai, ypač jei paspartėtų infliacija. Tas bus juntama ir privačiame, bet ypač – valstybiniame sektoriuje, nes politikus lengviau “drožti”, ypač jei jie patys daug kalba apie gerėjantį gyvenimą. Tuo tarpu pigaus kredito, parūpinančio pigaus likvidumo įmonėms ir biudžetui nebus, todėl šiūpeliais mėtyti pinigų algoms auginti į metus po niolika procentų y/y nebus kam. O kur dar našumo reikalai. Ir tai, mano nuomone, taps daug didesne problema nei vien pats MMA padidinimas per se.
Praeis šiek tiek laiko (nemanau, kad labai daug) ir bus matyti, ar mano manymas buvo ne pagrindo, o toliau hipotetiškai ginčytis – gaila laiko 🙂 Jeigu blogo iki to laiko neuždarys(iu), galėsime prie šio klausimo grįžti,kai bus kontempliuojamas kitų metų biudžetas
na Simonyte irgi teisingas nick name’as. Tiesa sakant Simonyte tampa jau bendriniu, vartotinu zodziu, kuriam kalbininkai iesko atitikmens. Pvz. Kreivys – pasvirusis bruksnelis lietuviu kalb. ir t.t
Stai tas pats Kreivys neseniai sumaste pasikviesti IBM i LT uz mokesciu moketoju pinigus. Kas gavosi visi zinom. Nejau pritraukti investicijas i musu sali, Lietuva sugeba tik jas pirkdama? Ir ar jos tikrai atsiperka mums, sita suprantu bus nuostolinga.
Bent jau aš asmeniškai neprisimenu, kuri kita Vyriausybė būtų taip aktyviai užsiėmusi užsienio investicijų “medžiokle”. Ir tai atsispindi statistikoje: iki konservatorių – liberalų aukščiausią lygį tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje buvo pasiekusios 2007 m. pabaigoje – 35 503,90 mln. litų. 2008 m. pabaigoje jos smuko iki 31 733,30 mln. litų, tuo tarpu 2011 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos ne tik pasiekė, bet ir pralenkė ikikrizinį lygį: 38 080,70 mln. litų (šaltinis: Statistikos departamentas). Taigi, per 3 konservatorių – liberalų Vyriausybės metus pasaulinės krizės sąlygomis tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje išaugo 20 proc. Todėl nereikia pasiėmus vieną pavyzdį daryti kažkokias išvadas.
Įdomu, kaip seksis Vėsaitei, žinoma, jei ji jau apsisprendė kuriai ministerijai, Ūkio ar vis dėlto Energetikos, vadovauja.
IBM projekto silnoji vieta turbūt pati sritis – mokslo komercializavimas. Kažko nebesigirti tų “auauauau”, kurie skambėjo apie Barclays, nes tie visas finansines paramas jau ne kartą atpirko ir girdėjau, kad ketina plėstis dar. Todėl bet kokie “abelni” vertinimai palei vieną galbūt nelabai nusisekusį pavyzdį, nors ir tas turėjo savo privalumų, yra iracionalūs. Taip, Kubilius buvo vienintelis man žinomas Premjeras, kuris pats vyko, pats kalbėjo, pats įkalbinėjo ir galėjo tą daryti, nes nepaisant budulių vapsėjimo svarstant dabartinių vyriausybės narių kalbos žinias (a kubyyyyyyyyyyyyyyyyyliui tai nebuvo tokiu grežtu reikalavimu), kalba ir skaito angliškai laisvai ir gali pakankamai įtikinamai diskutuoti su investuoti pasirengusių kompanijų vadovais, kurie priima sprendimus. Tai tikrai svarbu. Svarbu, kai vykdomosios valdžios aukšto rango atstovai – ministrai, viceministrai, Premjeras – gali laisvai bendrauti su investuotojais ir neatrodyti, kaip kokios “bambukijos respublikos” činovnikai su perevodčikais. Kalba visai kita ir durys visai kitos atsiveria. Tai, kad kartais svarbu ir kokios nors finansinės paskatos, irgi, deja, faktas, nes reikia suvokti, kad Lietuvos patrauklumas investicijoms lyginant su kitomis panašiomis lokacijomis nėra toks jau “iš kojų verčiantis” ir dažnai tokios paskatos tampa neišvengiamos ir jos paprastai atsiperka.
Žinoma, investicijų “bėgimas” 2008 m. atspindėjo ir patį krizės įsismarkavimą, bendrą investuotojų nepasitikėjimą dėl regiono, kurį vadina Centrinė ir Rytų Europa (nors mums ir norisi į šiaurę dumti) ūkio padėties, t.y.buvo bendro trendo srautas. Bet nematyti, kad per praėjusios Vyriausybės laikotarpį buvo investicijų medžioklėje buvo įdėta pastangų, kurių niekas net nebandė dėti anksčiau, gali tik aklas.
PS su investicijoms nesusiję, bet džiaugiuosi, kad ūkio ministrė nebemini probleminės “Toksikos”, kaip paveldėto blogio, nes jau matyt suprato, kad ji “atveldėta” ,t.y.paveldėta “atgal”….
mes negalime sau leisti aklai pasitiketi statistika, ypac konservatoriu valdymo metu. Paziurekit, iki ko toks pasitikejimas privede Graikija. Yra tokiu keistu skaiciu ir LT. O jau apie Prezidentes uzsakyma stat. departamentui, cituoju: ‘turi buti trys milijonai’ jau nekalbu..
Jūs čia trolinat ar pilnatis kokia? Nes jeigu Jūs mano tinklalapyje norite man papasakoti, kad Statistikos departamentas, už kurio veiklą atsakinga FM, “konservatorių valdymo laikais” darė kokius manipūlus, tai Jūs man nepaliekat jokios kitos išeities, kaip tik pasiųsti Jus iš čia kartu su goldbliumu ir pan., nes nusikalbėjimams yra ribos. Pasakykit tuos “keistuosius skaičius”. Graikijos bajeriai su statistika niekam nebuvo paslaptis jau dešimtmetį, todėl tie, kurie “pasitikėjo” žinojo, kuo pasitiki. Jūsų žiniai, Statistikos departamentą prižiūri Eurostatas labiau nei kokia nors nacionalinė institucija. Po to, kai visi pažiaukčiojo nuo Graikijos problemų, Eurostato priežiūra ir reikalavimai dėl nac.statistikų nepriklausomybės yra dargi žymiai sugriežtinta net ir toms šalims, su kuriomis jokių problemų nebuvo. Ar gal tuoj sukalkuliuosite, kad už eurostatą EK atsakingas Šemeta tai ir ten konservatoriai savo “leteną uždėjo”?
Jeigu norit pjauti grybą, tai kitoj vietoj. O jeigu trolinat, tai nepersistenkit, nes kartais nebesuprantu, kur bajeris, tai galiu netyčia užgaut
nieko asmenisko, cia net ne Simonytes ar Semetos klausimas – prisiminkit atveji su PSD.. Tiesiog teorinis klausimas argi blogesni salies rodikliai, nera naudingiau, kalbant apie ES parama?
Kitas klausimas, kaip Maldeikienei pavyko jus ikalbeti destyti VU, ir kaip jums pavyko ikalbeti Maldeikiene pusmeciui dingti is LT ir negadinti nervu, kai kuriems ekonomistams su savo nepatogiom kalbom? Va cia, tai metu ivykis, pagal A. Ramanausko skale. Peace!
Gal padėtų truputis bilobilio??? “Atvejis su PSD”, kaip jį vadinate, buvo nesusijęs su jokia statistika, o su tuo, kad dalis šios šalies piliečių turi savitą supratimą apie įstatymus – jų nuomone, įstatymai yra tam, kad juos ignoruotum. Taip pasidaro Jūsų jau apkalbėtas DK “lankstumas”, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, kuris aiškiai sako, kad ilgesnio laiko išvykimą privalu deklaruoti, irgi buvo sėkmingai išlankstytas ir daugybė žmonių tiesiog nepadarė to, ką privalėjo padaryti. Iš kur Statistikos departamentas turėtų pešti duomenis, jeigu visuotiniai surašymai, kurie yra gana nepigus malonumas, vyksta kas dešimtmetį, jeigu ne iš oficialių migracijos duomenų šaltinių? Taigi, gal jau čia aprimkit su tuo PSD. Tiesiog visuotinis surašymas “per vėlai” įvyko. Būtų įvykęs kokiais 2007, jau tada pirmąją po įstojimo į ES bangą būtume galėję suskaičiuot. O užvis geriausia būtų, jeigu įstatymų būtų laikomasi, juoba, kad ilgalaikio išvykimo iš šalies deklaravimas nėra koks debilizmas, kurio neįmanoma paaiškinti sveiku protu – valstybės institucijoms vien dėl susižinojimo su piliečiu neblogai būtų žinoti, kad jo nėra, nebuvo ir nebus.
Apie dėstymą – esu tiesiog sužavėta, kaip bet kokiam sveiko proto žmogui visiškai suvokiamas dėstytojos Maldeikienės noras stažuotis užsienyje tapo Lietuvos dienos naujiena, kaip ir paralelinis faktas, kad tuos kelis mėnesius jos dėstomą kursą matematikams padėstysiu aš. Bėganti eilutė žiniose “Maldeikienę pakeis Šimonytė” yra tiesiog kvintesencija – ke? Ką reiškia “pavaduos”? Ar reik suprasti, kad visur, kur iki šiol buvo Aušra, įskaitant protestą prieš kačių mokestį, dabar atsiras Šimonytė? Dar juokingesnis vieno protalo tyrimas, kiek man mokėtų už dėstymą :)))) Visi matfako profesoriai ir mokslininkai savo darbais ir nuopelnais kaži ar yra sulaukę tiek naujienų portalų dėmesio, kiek susidomėjimas, kiek mokės šimonytei už darbą. Šimonytė pati mokėtų už galimybę dirbti tokį darbą, morons. Vien tam, kad sužinotų, ar jis jai patinka.
Ar Jums neatrodo, kad jeigu jau aš būčiau kuo suinteresuota ir tai būtų mano galioje, būčiau eksportavusi Aušrą į užsienį savo kadencijos FM metu – kodėl man turi rūpėti, kas patinka ar nepatinka “kai kuriems ekonomistams”? Kai kuriems nepatinka Aušra, kai kuriems – aš, kai kurie nepatinka man, o kai kurie Aušrai, kai kuriems nepatinka nė viena iš mūsų, o kai kurie nepatinka mums abiems 🙂 Čia laisva šalis.
Ar Jūs pats galite sugalvoti nors vieną, nors menkiausia motyvą, atlaikanti kokius nors minimalius logikos reikalavimus, kodėl tai nėra tiesiog aplinkybių sutapimas. Juoba, kad šiaip ar taip ketinau ilgai atostogauti ir turėti pakankamą “atvėsimo” nuo kitų veiklų periodą, kad kiekvienas asilas iš mano tolesnės veiklos, ką bepasirinkčiau, neimtų daryti toli siekiančių “smirdinčių” išvadų. Todėl šis siūlymas man tiesiog “į temą”. Bet tokio ažiotažo nesitikėjau ..
Taigi, nėra jokio įvykio, nei metų, nei net savaitės, nei pasaulio, nei kaimo lygio. Į Ramanausko-Račo imtynes nepanašu nei iš vaizdo, nei iš kvapo
Laisvoj šaly galima mėgti Kubilių, galima jo nemėgti. Bet kritika turėtų būti pagrįsta argumentais, o ne kažkokiomis miglotomis sąmokslo teorijomis. Mano manymu, tai buvo kompetetingiausia Vyriausybė iš visų, kurias šita šalis yra turėjusi nuo pat Nepriklausomybės atgavimo. Dauguma jos narių buvo specai, orientuoti į vakarietišką viešųjų reikalų tvarkymo būdą (jau nekalbant apie tokį savaime suprantamą dalyką ES valstybės – narės ministrui kaip anglų kalbos mokėjimas). Neminint viešųjų finansų “suvaldymo”, kas, ko gero, buvo svarbiausias, bet jau daug kartų aptartas darbas, man labai malonu, kad šita Vyriausybė ėmėsi socdemų “valstybinės reikšmės objekto” – Gariūnų turgaus, dėjo pastangas pritraukdama žymių tarptautinių kompanijų investicijas, sutvarkė valstybinių įmonių valdymą (tos pagaliau nustojo būti vien partinių veikėjų tėvonijomis ir ėmė nešti pelną), ėmėsi VAE projekto (tiesa, dabar virš jo pakibo klaustukas, gėda prieš estus, latvius ir japonus) ir t.t. ir t.t., paskaitykit TS rinkiminę agitaciją, tingiu pernelyg plėstis, nes atrodys kaip kokia neskoninga panegirika geram geram Kubiliui 🙂
O labiausiai gaila, kad užstrigo daugiabučių renovavimo programa. Idėja, žinoma, buvo gera – vienu šūviu ir injekcija labiausiai nukentėjusiam statybų sektoriui, ir energetinės nepriklausomybės didinimas, ir NT vertės pakėlimas. Kodėl užstrigo – nežinau, nesidomėjau. Galbūt būta teisinių kliūčių, galbūt kokios kitos priežastys.
Būta ir teisinių priežasčių, nes jokių savų išteklių tai renovacijai nebuvo, tik ES parama, kurią reikia įpaišyti į visus reglamentus ir EIB procedūras. Visgi, didžiausia klaida buvo prielaidoje, kad matydami savo šildymo sąskaitas žmonės imsis iniciatyvos tą klausimą spręsti, užuot keiksnoję valdžią ir laukę, kol Kubilius, Kazlauskas, Sekmokas ateis ir sutvarkys viską, Šimonytė už viską sumokės. Juk iki šiol gajus įsitikinimas, kad butas – tai mano, o namas, kuriame tas butas yra – tarybų valdžios. Negalima dėl to kaltinti subsidijos dydžio – ją vertino ekonomistai (ne laikraštiniai, o tie, kurie moka modeliuoti) ir atsakymas buvo aiškus, kad subsidija tikrai yra pakankama. Galiausiai, sunkiai pajudėjo renovacija net ir probleminėse teritorijose, kur ES grantas siekė net 85 procentus.
Akivaizdu, kad yra informacijos asimetrijos ir iniciatyvos stokos problema, kuriai spręsti reikalingas tarpininkas, t.y. reikėjo keisti subsidijos schemą įdarbinant į sprendimų priėmimą ką nors kitą (iniciatyvias savivaldybes). Tokie pakeitimai teisės aktuose buvo padaryti kadencijos pabaigoje ir dabar ant tų schemos patobulinimų važiuoja Mazuronis. Labai tikiuosi, kad pagaliau ta schema įsivažiuos, nors manau, kad krizės įkarštyje net jeigu visi merai – kairieji ir dešinieji – būtų ėmęsi tos iniciatyvos, rezultatas būtų tas pats, o jie daugiausia tik bambėjo, kad schema bloga ir neveiks. Džiaugiuosi, kad niekas nebesiima kaitalioti schemų, nes jų kaitaliojimas irgi neša sumaištį – visi tikisi, kad bus dar daugiau.
Nedera man veltis į savo Vyriausybės vertinimą, užtenka tų vertintojų ir be manęs. Visgi, paradoksalu, kad daugybė dabar kalbamų dalykų, ne tik renovacija – stačiai deja vu. Pasirodo Butkevičiaus vyriausybė net “trauks iš šešėlio” kažką, nors savo laiku mus už tas ambicijas, tiesa, įgyvendintas tik iš dalies, durnino viešai ir nuolat. O va su “mokesčių reforma” liūdnai gaunasi – darbo grupė visiškai technokratinė (išskyrus gal Romą Lazutką), o mokesčių reforma – tai visada politika. Nesuvokiu, kas tokiai grupei formuluos užduotis ir tikslus, kuriuos turi pasiekti mokesčių reforma.Girdėjau kol kas tik vieną ir visiškai technokratinį – nesumažinti mokesčių pajamų santykio su BVP. Tokiam tikslui pasiekti galima ir nieko nedaryti.
o ar ne R. Kuodis nuo pat pradziu kritikavo tokia renovacija, tik niekas nesiklause. Visa esme, kad zmones nepasitiki bankais. Kitas vertus, kas bus, kai kris silumos suvartojimas, teoriskai. Kris pelnai o tai gali paskatinti didinti kainas.
O su seseliu, tai Simonyte savo jau atsilakste, dalindama lapelius gatveje, dabar tai palikime kitiems entuziastams. Ziuriu VDI apie grieztesne darbo apskaita prakalbo, iki tol viskas buvo normoje..
del mokesciu reformos, tai betkokia reforma yra politika. Is patirties zinau, jog tokios komisijos, daugiau del komisijos, nei sprendimams generuoti. Gera pastaba: galima ir nieko nedaryti. Beje, banku ekonomistai ant sitos avantiuros nepasirase.
Dar tiesa, uzduotis butu darbo apmokestinimo sumazinimas, o cia jau Simonyte galetu atsakyti, kiek tai realu? Progresiniai, proporciniai ir kitokie ‘pro’ ..