Savarankiškumo katė referendumo maiše

Tikintys, kad sumažinus Seimo narių skaičių per pusę galima būtų kompensuoti visas pensijas ir dar liktų mokytojų algoms dvigubai pakelti, tuoj turės įtikėti ir tuo, kad pensijos ir algos galėtų būti didesnės, jeigu ne… referendumai. Panašu, kad dar viena kita iniciatyvių asmenų su nebloga iškalba grupė ir per metus referendumams išleisim tiek, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja visas Seimas su visais pieštukais ir drožtukais, kokios penkios-šešios ministerijos ar pusė teismų sistemos. Iniciatyvų sąrašas ilgėja, o ypatingą ekstazę, panašu, kelia galimybės patrolinti Europos Sąjungą, iš kurios į Lietuvą plūsta visokios neteisibės – neteisingos sąvokos ir visokie toleranciniai kliedalai. Vienintelis teisingas iš ten plūstantis dalykas yra pinigai, bet apie pinigus kalbėti kultūringoj draugijoj, žinia, nepriimta, išskyrus tai, kad jų gal per maža. “Nemokykite mūsų gyventi, o geriau padėkite materialiai” sakė viena filmo herojė ir tai neblogai apibendrina viešumoje kultivuojamą požiūrį į mūsų santykį su ES – antai net Andrius Šedžius vyksta į EP išmušti mums dar didesnių tiesioginių išmokų ir netgi pensijų.

Nemylėtojai sakys: “buvai kasininke, Šimonyte, ja ir liksi. Mes čia apie tautos teisę spręsti būties klausimus. Demokratijai negalima taupyti. Ką darysi, kai išveš iš Lietuvos Lietuvos žemeeeeelę? Turėsi ore kabot su visu savo kalkuliatorium!”. 

Jau inicijuoti ar inicijuojami klausimai referendumams kviečia eiti dar toliau siekiant teisės spręsti dalykus, kurie atrodė jau nuspręsti. Oj, dar ne visos referendumų pagal principus “vienašališkai atsiderėsim, ką anksčiau derybose suderėjome, ir išvis, ten derėjomės ne mes” ir “niekas negali būti baudžiamas už nuomonę” galimybės yra išsemtos. ES sutartyse yra dar aibė dalykų, kuriems galima būtų pritaikyti formulę “neskaitėm, tai nežinojom, po kuo pasirašėm. Dabar paskaitėm – smerkiam, mums nepatinka, mes taip nežaidžiam”. Pvz., galima paskelbti referendumą, kuriame būtų siūloma pakeisti Konstituciją įrašant teiginį, kad “užsienio prekybos ir muitų politika yra išimtinė Lietuvos Respublikos kompetencija”. Kaip žinia, Europos Sąjungoje galioja laisvas prekių judėjimas ir nėra vidaus sienų, o prekybos politika ES nepriklausančių valstybių atžvilgiu – Europos Sąjungos institucijų kompetencija. Akivaizdi netvarka, nes negalime net nustatyti muitų pvz. lenkiškai kiaulienai ar obuoliams ar latviškiems sūreliams. Negalime ir kitokių muitų, kvotų ar apribojimų nustatyti, jeigu mums taip norisi – savarankiškam ūkio tvarkymui, taip sakant. O juk galėtume taip paskatinti savo gamintojus! Na ir kas, kad už tai galiausiai daugiau sumokėtų Lietuvos vartotojai – jiems to nesakysim.

Galima būtų siūlyti pildyti Konstituciją nuostata, kuri uždraudžia akcizus ir PVM – juk šis išmislas irgi atėjo į Lietuvą iš ES sutarčių. Pareiga juos taikyti apriboja Seimo galias nustatyti mokesčius, nes reikalauja kažkokių konkrečių jų pavidalų ir dydžių. Koks skirtumas, kad priėmę tokią pataisą iškart neteksime ir trečdalio biudžeto išteklių – kadangi didžiają dalį vistiek išsitąso kažin kokie valdininkai, tai taip jiems ir reikia. O žmonėms bus tik geriau.

Konstitucijoje galima būtų numatyti ir nuostatą, kad visos ES sutartyse nustatytos laisvės mums galioja, bet kitų šalių gyventojams ar verslams mes jų neįsipareigojame taikyti. Jeigu jie mums, tautai nepatinka, tai kodėl mes turime juos įsileisti? Nes jie įsileidžia mus? O čia ne mūsų problemos. Žemelės klausimu procesas jau kruta, bet dar liko prekės, paslaugos, kapitalas, žmonės galų gale.

Dar būtų gerai Konstitucijoje nustatyti, kad Lietuva moka įnašų į ES biudžetą tiek, kiek pati nori, nes taip, kaip yra dabar – Seimo prerogatyvos skirstyti viešąsias išlaidas pažeidimas. Yra svarbesnių reikalų, galėtume pasistatyti du stadionus ir pusę Valdovų rūmų į metus. Kadangi iš ES gaunamos lėšos kasmet siekia apie 7 mlrd. litų, o į ES biudžetą sumokame per milijardą, būtume 8 mlrd. pliuse – negi išmestų ir nebeduotų pinigų? Juk niekas negali būti baudžiamas už nuomonę, tiesa?

Bet nuo dar neišnaudotų klodų, pereikime prie realių iniciatyvų. Referendumo dėl “lito išsaugojimo” iniciatoriai, nors ir žino, kad Lietuva Stojimo į ES sutartimi yra įsipareigojusi prisijungti prie eurozonos, kai tik atitiks Mastrichto kriterijus, dėl šio įsipareigojimo pernelyg irgi nesijaudina. Tai – niekai. Svarbiau lietuvių išdidumas – sako, įsivedusi eurą Lietuva neteks galimybių vykdyti savarankišką ūkio politiką. Suprask, taps kažkokia menkesnė, mažiau valstybė, nes iš jos bus atimti ūkio tvarkybos svertai.

Kokio konkrečiai svarbaus svarmens netektume tapę eurozonos nariais? Supaprastintai ūkio politikos priemones galima skirstyti į dvi dalis: fiskalines (biudžeto) ir monetarines (pinigų). Biudžeto politika – su euru ar be jo – buvo ir išliks Lietuvos Respublikos Seimo prerogatyva. Nors europinė biudžeto politikos priežiūra sugriežtėjo, ES institucijos už valstybes nares nepriima sprendimų, kaip keisti kuriuos mokesčius ar viešąsias išlaidas, kad būtų užtikrintas skolos tvarumas. Žinoma, patraukliausiai rinkėjui skambanti politika “iš nieko neimsim ir visiems duosim” susilauktų griežtų vertinimų ir gal net sankcijų, tačiau tai jau ne euro, o sveiko proto dimensija, ikikrizinės puotos pasibaigusios sunkiomis pagiriomis pamokos. Tad, apibendrinkim – konstitucinės Seimo teisės į biudžeto politiką – mokesčių ir išlaidų reguliavimą – euras neatims. Deficito ir skolos ribų, nustatytų ES sutartyse laikymasis, kuris Lietuvai privalomas ir be euro, sunkiai pavadintinas savarankiškumo apribojimu – priešingas elgesys gresia nuostoliais niekam kitam, kaip tik patiems Lietuvos gyventojams.

Monetarinę (pinigų) politiką Lietuvoje esame savanoriškai suvaržę dar prieš dvidešimtį metų. Įvedus valiutų valdybą, t.y. susiejus litą fiksuotu kursu iš pradžių su JAV doleriu, o vėliau – euru, Lietuvos banko galimybės “paspausdinti pinigų” ir tokiu būdu “pavykdyti” ūkio politiką yra apribotos. Net tie, kurie valiutų valdybos įvedimo metu skeptiškai vertino šį sprendimą, dažniausiai pripažįsta, kad tai buvo geras pasirinkimas – tūkstantinė infliacija (kas nors ją šiandien atsimena??) buvo suvaldyta, o lito/euro santykį priimame kaip kažkokia duotybę, kažką, kas buvo vakar, yra šiandien ir bus rytoj. Tokiu būdu iš ekonominių santykių pašalintas su lito/euro kurso svyravimu susijęs neapibrėžtumas – viskas apibrėžta ir aišku, kaip 3,4528.

Esu tikra, kad bent 9 iš 10 prašomų pasirašyti po referendumo iniciatyva Lietuvos žmonių net negalės pasakyti, kokių problemų jiems asmeniškai kelia dabartinė pinigų politika, t.y. tas faktas, kad litas tvirtai susietas su euru nekintamu kursu jau 12 metų, todėl iš esmės yra tas pats euras, tik turinti kitą fizinę išraišką. Veikiausiai, absoliuti dauguma pasakys, kad tokia padėtis juos tenkina – yra bent vienas aiškus dalykas. Kodėl tada grėsmę turi kelti fizinis lito pakeitimas euru?

Gal gelbėjimo iniciatoriai kaip kai kurie vertintojai mano, kad Lietuvai derėtų pažaisti į klasikinį centrinį banką ir pavairuoti palūkanų normas? Įstojus į eurozoną šios galimybės nebeliktų. Visgi, keista būtų mintis: po dvidešimtmečio sėkmingos valiutų valdybos patirties vėl priversti žmones susidurti su pamirštu neapibrėžtumu jų ekonominiuose sprendimuose? Mažai atvirai šaliai atsiverti galimybėms spekuliantams patrolinti jos ekonomiką? Net jeigu ignoruosime teisinį Lietuvos įsipareigojimą tapti eurozonos nare anksčiau ar vėliau, kuriam, beje, jau pritarta privalomuoju referendumu, labai abejotina, kad didelė dalis Lietuvos piliečių džiūgautų nuo minties, jog grįžtame prie laisvai plaukiojančio lito kurso. Savarankiškumas skamba išdidžiai, neapibrėžtumas taip skamba tik rizikos mėgėjams. Būtų nenuostabu, jeigu tokia įvykių raida greitai atšaldytų dabar karštai liepsnojančią meilę litui ir grąžintų į ekonominius sandorius, ypač stambesnės vertės, jau pamirštus dolerius ir tuos pačius eurus.

Kas dar? Gal mes nežaisime to klasikinio centrinio banko, bet mums prireiks kito inkaro, t.y. staiga panorėsime litą susieti su kokia kita valiuta, ne euru? Įstoję į eurozoną netektume ir tokios galimybės. Visgi, į ES stojome vedini ir siekdami kuo glaudesnių ryšių būtent su ES šalių ekonomikomis, todėl euro pasirinkimas – visiškai natūralus. Tad, jeigu neketiname savo ekonomikos perorientuoti į rublio zoną, poreikis keisti inkarą neatrodo labai realus. Ką tokiu atveju pasieksime neįsivedę euro? Sėdėsime toliau už ECB durų ir neturėsime galimybės dalyvauti priimant mums tiesiogiai įtaką darančius sprendimus?

Kadangi ir įsivedus eurą Lietuvos bankui liks vadinamosios makroprudencinės priežiūros priemonės, kurių tikslas – apsaugoti ekonomiką nuo netvaraus kredito prieaugio kuriamų burbulų, lieka tik dar viena “savarankiškumo” turint fiksuotą valiutos kursą apraiška, kurią išties negailestingai sunaikintų narystė eurozonoje. Nors jau 12 metų gyvename su skaičiumi 3,4528 ir prie jo esame taip įpratę, kad laikome jį Dievo duotu ar gamtos dėsniu, iš tikrųjų taip nėra – nekintamas euro/lito santykis nustatytas Lietuvos institucijų vienašališkai, tad ir galioja tik tiek, kiek visi suinteresuoti tuo tiki. O kad juo galima ir suabejoti, įrodo Baltijos šalių patirtis 2008-2009 metais: į dausas staiga nušuoliavusios palūkanų normos reiškė ne ką kitą, kaip tik rinkos lūkestį, kad valdžios institucijos atliks joms teoriškai vis dar prieinamą “savarankiškos politikos manevrą” – pakeis nacionalinės valiutos ir euro santykį, kitaip šnekant, nuvertins litą, latą. Nes taip per amžius elgdavosi pririštų valiutų šalys, patekusios į panašios ekonominės padėties spąstus (lėtėjanti ekonomika, didelis einamosios sąskaitos deficitas, aukšta infliacija, ženkliai viršijanti inkaro infliaciją) ir norėdamos “paskatinti” savo ekonomikas nacionalinės valiutos nuvertėjimu ar tiesiog neatlaikiusios spaudimo. Ką būtų reiškęs toks sprendimas taupantiems nacionaline valiuta ir skolingiems eurais, o ir eiliniams duonos valgytojams, daug aiškinti, matyt, nereikia: santaupos būtų nuvertėję, skolos (ir privačios, ir valstybės) automatiškai padidėję, importuojamos prekės, kurių nemažai mūsų krepšelyje, irgi automatiškai pabrangę. Nei viena Baltijos šalių valiuta devalvuota nebuvo – tokio žingsnio neigiamos pasekmės būtų nusvėrusios teoriškai galimą gauti naudą per atpigusį eksportą. Bet įtikinti skolintojus, kad jokios devalvacijos tikrai nebus, užtruko laiko ir kainavo sunkius sprendimus. Be to, tai kainavo ir tiesiogiai – per tą įtikinėjimo laiką visi permokėjom palūkanų (tiesa, kai kas, tuomet drįsęs rizikuoti ir skolinti, ir uždirbo – pakanka pažiūrėti į taupymo lakštų, VVP ar bankų indėlių palūkanas 2009-aisiais).

Šiandien palūkanų normos senokai grįžę į proto ribas ir skirtumas nuo eurozonos palūkanų – mažas. Euro/lito santykis niekam nekelia jokių abejonių. Atrodo, investuotojai bent kuriam laikui išmoko šalis vertinti individualiai, pagal konkrečios šalies popierius ir Lietuvos popieriai šiame kontekste atrodo neblogai. Euro įvedimo naudos vertinimas stirpiai priklauso nuo pasirinktų prielaidų. Visgi, turbūt nenorėtume niekada pakartoti 2008 m. potyrių, kai jautėmės nekaltai persekiojami nežinia ką įsivaizduojančių beveidžių finansų rinkų, kurios laukia sprendimo, kurio mes tikrai ne-da-ry-sim? Net ir vykdant iš pažiūros tinkamą ekonominę politiką nuo staigių rinkos nuotaikų svyravimų apsisaugoti kartais būna labai sunku. Ar turėtume save pasmerkti nuolat mokėti už valiutos kurso riziką, tegul šiandien vertinamą kaip nedidelę, nes teoriškai turime įrankį, kurio negalėjome panaudoti net tada, kai P. Krugmanas taip siūlė? Privati ir valstybės skola, kur abiem atvejais dominuoja įsipareigojimai eurais, tiesiog neleis eliminuoti šios rizikos.

Kazachai, ką tik patyrę savarankišką ūkio tvarkymą per tengės nuvertinimą iš laimės, atrodo, nedžiūgauja, nors tai padaryta norint pagerinti šalies konkurencingumą prieš kitas šalis. Tokį tvarkymą kiekvienas pirmiausiai įvertins pagal tai, kiek jis “patvarko” nuosavos kišenės turinį: kiek nuvertėjo santaupos, kiek padidėjo skolos, kiek pabrangs importuojamos prekės. Net Graikijos radikalai per rinkimus neeksploatavo grįžimo prie drachmos arkliuko, nes neblogai žino, jog eurą Graikijos žmonės vertina būtent dėl to, kad jis užkerta kelią valiutos kurso kaitaliojimams ūkio sveikatai pataisyti, taip įprastiems iki narystės eurozonoje. Sąmoningai nelyginu Lietuvos su ilgametę klasikinio centrinio banko (laisvai plaukiojančio valiutos kurso) tradiciją turinčiomis šalimis, nesiskubinančiomis į eurozoną – jų kita istorija, kita finansinių įsipareigojimų struktūra pagal valiutas, kita rizika, tad, atitinkamai, ir kiti išskaičiavimai. 

Būtų sąžininga, jeigu būsimiems “lito gelbėtojams”, svarstantiems pasirašyti po referendumo iniciatyva, būtų aiškiai deklaruota, kokius tikrus, o ne hipotetinius įrankius, kuriuos neva atims narystė eurozonoje, siekia išsaugoti patraukliai abstrakčiai skambantys teiginiai apie savarankišką ūkio tvarkymą ir kodėl. Priešingu atveju visokie troliai spėlios, ar tik šis referendumas nėra vien dėl teisės į devalvaciją pripažinimo konstitucine vertybe. Taip suformulavus klausimą tai, kas atrodė kaip savarankiška išdidi persų katė, gali pavirsti apipešiota ir suodina sodžiaus murka.

About ...

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ingrida_Šimonytė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink. Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

44 Comments

  1. Nesvarbu
    Posted vasario 25, 2014 at 6:47 pm | Permalink

    Buvai „buhaltere“, Šimonyte, ja ir liksi. Mes čia apie tiesioginės demokratijos teisę . Ką darysi, kai parduosi Lietuvos žemelę o eurolitus praleisi? Užsieniečiui lietuvis nevergaus. Dėl žemės net karai per amžių amžius kildavo. O tu žemelę iškeisi į kažkokį brangesnį popieriuką svetimam? Atsiminkite, kaip atsirado Izraelio valstybė. Kas supirko žemes ir kas iš to išėjo? Jeigu nebūtų jų supirkę, tai iki šiol nebūtų tos valstybės. O tie, kurie pardavė, jau jos nebeatsiėmė (be to žemė giniruoja valiutą.)
    O ES sutartyje niekur neparašyta, jog Euras Lietuvoje – 2015m. Lenkai euro neturi, švedai neturi ir kažkaip verčiasi. Šveicarai štai nubalsavo už imigracijos ribojimą nors pas juos irgi ten kažkokios tai sutartys su Europa. Kas dar? Prekės ir paslaugos po įvedimo pabrangs. Verslas juk turės kažkaip padengti patirtas išlaidas susietas su EU įvedimu. (kavos puodukas tikrai brangs) Ar šiaip pasinaudos palankia proga šiaip branginti. O be to kaip statistinis lietuvis pažvelgs statistiniam europiečiui į akis su 200 eurų MMA, kai europietis ir toliau gaus 1000 eurų ? (dabar abu po tukst. gauna) Aš nei euro šalininkas, nei didelis priešininkas., tik nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. (ir šiaip smagiai oponuoju.)

    P.S. Ingrida, gal tada žinote ir kiek tikrai kainuoja išoperuoti apendicitą? (beje, “buhaltere” dėjau į kabutes, jeigu ką)

    • Posted vasario 25, 2014 at 7:50 pm | Permalink

      Tas 200€ MMA primena bairį, kurį pasakojo latvis: pas juos leido reklamas, kad įvedus eurą padidės pensijos (pastaba Latas buvo brangesnis už Eurą). Gaila nepaklausiau ar tos reklamos buvo pokštas ar ne.

    • Posted vasario 26, 2014 at 6:28 am | Permalink

      žemeeeeelės klausimu su jumis nesiginčysiu, turbūt geriau už mane žinote, ką ten Lietuvoje tarptautinis sionistų sąmokslas ruošiasi daryti ją supirkęs. man aktualaus senelių priusadebno choziaistvo niekas parduoti neketina, ar leidžiama, ar ne, o jeigu ir norės, tai pirmiausia kalbės su kaimynais.
      Tekstas, beje, ne apie eurą, kavos puodelį, viskas pabrangs, bus badas ir panašūs dalykai. Viskas pabrangs klausimu, atrodo, jau nemažai aiškinta, kad pasinaudojimas pačiu euro įvedimu turi tokias pasinaudojimo ribas, kurių paprastai plika akimi žmonės net nepastebi. Kodėl Lietuvoje pasinaudojimas turėtų būti ženkliai didesnis nei kitur, man telieka paslaptis, spėju, kad todėl, jog Lietuvoje, kaip žinoma, “visi vagiai”.
      Tad tekstas yra apie susitarimus ir referendumus miglotais klausimais. Sakot Šveicarija ten kažką turi, imigrantus užbanino ir nieko. Aš irgi taip sakau – ES irgi turi kažkokią ten sutartį su Lietuva, pagal kurią Olandijos ir Vokietijos gėjai turi mokėti mokesčius tam, kad Lietuva gautų finansinę paramą, o turbūt mieliau mokėtų juos tam, kad visi Hagos ar Berlyno šaligatviai būtų iškloti vaivorykštės spalvų trinkelėmis, negu tam, kad Lietuvos homofobų gyvenimo sąlygos artėtų link ES vidurkio. Tad, manau, tikrai nieko neatsitiks, jeigu ir ta ES nutars, kad ji nesuprato, po kuo pasirašė 2002 metais. Niekas negali būti baudžiamas už nuomonę.

      PS į buhalteres niekada nepretendavau, todėl teisingai padėjote kabutes. Kiek tikrai kainuoja išoperuoti apendicitą, nežinau, bet jeigu operuojantys medikai gauna už operaciją normalų atlyginimą, spėju, kad tarp 1500 ir 2500 litų be visokių anestezijų ir lovadienių. Planuojat euro įvedimo proga atidaryt apendicitų pjaustyklą? Žinoma, mes nesusitarėm, ką reiškia “tikrai kainuoja”, tai gal čia buvo koks kavarnas klausimas.

      • ausra maldeikiene
        Posted vasario 26, 2014 at 4:08 pm | Permalink

        ne, kainuoja gerokai brangiau. Reikia įtraukti visokias sąnaudas medikų paruošimui, ligoninės, echoskopai, etc. Tie pora tūkstančių tik einamosios išlaidos. Mes gi su tavimi nenubėgsime paoperuoti… 🙂 Tai aš čia svarstau, kad temps visus 5000-7000 tūkstančius. 🙂
        Visa kita absoliuti tiesa, ką rašai. 🙂

        • Posted vasario 27, 2014 at 8:15 am | Permalink

          medikų paruošimo neįtraukiau, tikrai. Bet lyginau pagal kitų operacijų (man žinomų iš asmeninės nebūtinos, bet patirties) kainas privačiose gydymo įstaigoje, kuriose kainą už paslaugą tvarkingai įrašo į sąskaitą faktūrą. Turto nusidėvėjimas ten turėtų būti įtrauktas, nes niekas joms turto už dyką neduoda, skirtingai nuo valdiškų všĮ, kurių visas turtas – gauta panauda, tad neva “nemokamas”. VLK, jeigu neklystu, apendicito kompensuoja apie 1100 ar panašiai, iš to padariau tokį primetimą. Kai jau mane ištiks tas priepuolis, sužinosiu tiksliau 🙂

    • ghoul
      Posted vasario 26, 2014 at 11:59 am | Permalink

      to Nesvarbu:
      Tamstai ir bendraminčiams visada siūlau nedelsiant važiuoti į Baltarusiją. Turėtumėte nesunkiai uždirbti kokius 2 mln vietinių rublių* ir galėsite bet kuriam europiečiui į akis žiūrėti išdidžiai ir gal net šiokia tokia arogantiška panieka. Juk jam milijoninė alga nė nesisapnavo. 🙂

      O dėl Izraelio – mokykitės istoriją. Sužinosite, kad nei Haganah savigynos būriai, nei Irgun ar Lehi teroristai nenaudojo pirkimo-pardavimo sutarčių Izraelio teritorijai plėsti, vietoje to kur kas labiau pasikliaudami sprogmenimis ir automatiniais ginklais.

      *Dabartiniu kursu – mažiau nei 150 EUR.

    • paprastam žmogui
      Posted vasario 26, 2014 at 11:55 pm | Permalink

      Išlaidų po euro įvedimo turėsite tik jūs. Sugalvos kokia maxima ar dar kokie gudresni, uždės lito skaičiuką prie euro ženkliuko ir mokėsite už duoną po 2 eurus. Garantuoju kad tokia puskvailių tautą jos pačios verslininkai padurnins ir iš to pasidarys pelno o ne nuostolių. Prisiklauso kažkokių paistalų apie euro įvedimą ir kliedi visur kur mato.
      Žemės niekas jums neliepia parduoti (jeigu tokios turite, žinoma). O ir tie kas norės žemės nepraduos. Gal bus kokių nors komedijų su žemės kaina. Gedimino prospekto irgi niekas nenusipirks ar dar kokios nors gavės kuria mėgstate pasivaikščioti, nes tai pagal žemėtvarkos ir miestų planus yra įtvirtinta miesto/apskrities nuosavybė, kurios parduoti negalima nekeičiant planų. Kad prisigėręs švyturio lietuvis pradeda bijot ir savo šešėlio, kuriame mato patį velnią pastebi jau ir europiečiai.

  2. paprastas žmogus
    Posted vasario 26, 2014 at 7:27 am | Permalink

    Ingrida, taigi atvažiuos “europedofilai” ir už eurus tvirkins mūsų vaikus. Kai yra litas, tai dalis europedofilų pamato Basanavičiaus barzdą, Vytį, išsigąsta ir nebetvirkina. Na o kai bus euras, šių kliūčių nebeliks ir tvirkins kaip nesapnavę! Dar tvirkinimas vyks ant iš mūsų pagrobtos žemelės – vajergutėliau!!!

    • Posted vasario 26, 2014 at 12:02 pm | Permalink

      tai gal dar kokio referndumo reikia, kurio nesugalvojau? :/

    • paprastam žmogui
      Posted vasario 26, 2014 at 11:44 pm | Permalink

      ant lietuviško euro galėsime kokią tik norime barzdą užsidėti, o ir ne vien barzdą.

  3. Nesvarbu
    Posted vasario 26, 2014 at 6:12 pm | Permalink

    Ingrida,
    nejau manote, jeigu Olandijos ir Vokietijos gėjai moka mokesčius o Lietuva gauna paramą, vadinasi Lietuvos homofobai turėtų atsigręžti užpakaliu į vakarus, nusimauti kelnytes ir leistis (cenzūra)…. Lietuva jiems nebloga buferinė zona tarp rytų ir vakarų. Vargu ar jie labai norėtų, jog Rusija prie jų dabar pilkų šaligatvių priartėtų per šūvio atstumą. (kaip Rusijoje elgiamasi su gėjais ne paslaptis) Už saugumą reikia mokėti. Beje, tada jie tikrai nesupras ir to kam ES turėtų kišti pinigus į Ukrainą, kuri net ne ES narė.
    KT nusprendė, jog Konstitucijoje yra įtvirtinta gyvybiškai būtinos – reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti nemokamos medicinos pagalbos piliečiams garantija. Tokią garantiją valstybė gali nustatyti tik turėdama finansinių galimybių – jei biudžetui tokiu būdu neužkraunama per didelė našta. Noriu pasiaiškinti ar ne per didelė našta valstybei išoperuoti apendicitą? (nuo specialisto paruošimo iki operacinio stalo) Pamaniau, kaip „ne buhalterė iš reikalo“ žinosite..

    • Šimonis :)
      Posted vasario 26, 2014 at 6:27 pm | Permalink

      Kuo oresnis apendicitas, tuo didesnė našta.

    • Posted vasario 27, 2014 at 8:23 am | Permalink

      Manau, kad valstybei nebūtų per didelė našta net ir išoperuoti kai kam smegenis – ilguoju laiku BVP augimas vistiek kompensuotų tas vienkartines išlaidas.

  4. Šimonis :)
    Posted vasario 26, 2014 at 6:30 pm | Permalink

    A vat dėl Euro, tai oponentai turi šiek tiek racijos (su tuo uždelsimu), užtai kad į “ką įstojom” mes greičiausiai praregėsim tik 2017 m. ar tai kiek vėliau. Kol kas bettinam už “tvarią EZ”, bet tik kol kas. Geriau jau taip ir būtų.

    • Posted vasario 27, 2014 at 8:21 am | Permalink

      bijau, kad uždelsimas neduos tų geidaujamų “atsakymų”. Oponentai laukia, kol eurozona sugiurs per artimiausius kelis metus, tik nemanau, kad jų lūkesčiams lemta išsipildyti. Galiausiai, klausimas čia yra ne tas. Juk rafariendumas nėra apie tai “kada”, į kurį vistiek žmonės negalėtų atsakyti, nes neturi tam reikiamų žinių ir nežino net ką vertinti. VAE klausimu tai dar galėjo vertinti atominį grybą ir išvarvėjusias akis bei nuslinkusius plaukus, kuriuos rodydavo sovietinėj mokykloj documentary apie Hiroshimą ir Nagasaki. O čia nebent tik per Vyties grožį – nors ir ji liks. Rafariendumas yra apie kažkokį mistinį savarankiškumą, kurio turinio niekas nemato reikalo paaiškinti, grodamas ant “honoro” gaidų

      • Šimonis :)
        Posted vasario 28, 2014 at 8:03 pm | Permalink

        Gal duos, o gal ir ne… Rizika toks dalykas, slidus. Na, tikėkimės žinote ką darote, ir “statymus” padarėte pamatuotus. O laikas, kaip ir visada, atliks savo funkciją – apdovanos įžvalgiausius. 🙂

        • Posted kovo 3, 2014 at 3:21 pm | Permalink

          Šiandėj dienai, kaip sako vienas current ministras, aš nepykčiau, jeigu eurą jau turėtume. Įžvalgiausieji šiuo metu esantys apdovanoti rewardu dėl putino dovanomis, tikiu, kad nesidžiaugia. Besides, eurą įsivesti nutarė ne Lietuvos bankas, kuris to net negalėtų padaryti savavališkai nei kitaip, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kas nereiškia čiuriko, nes Lietuvos bankas tikrai neturi disonuojančios nuomonės, bet visgi tai yra politikų apsisprendimas visų pirma.

          and bai ze vei, prie pirmojo teiginio: “Ukraine crisis means Poland needs to reconsider euro, Belka says” (bloomberg businessweek). Nekuri klinika verčia persvarstyti net stipriai skeptiškus požiūrius. No suprise. Surprise tik klinikos mastas.

        • Šimonis :)
          Posted kovo 5, 2014 at 4:35 pm | Permalink

          Pasakas jie ten seka. 70 punktų ir jau “dreba kinkos”, ne tas čia argumentas. Man štai kitkas yra įdomu, an kiek turi būt sisteminės ligos “įsiėdusios”, kad šitaip prakaituot dėl “volatiličio” kuris rinkose pastaraisiais metais ženkliai sumažėjęs (fx). Štai šian FRA kažkuris iš vyrensiųjų tauškia vėl apie FTT, bet mes juk žinom kiek SocGenas, BNP, Agricole yra pribridę ir koks exposure unhedged. Tyli visi, “tyharina”, mažu pralįs. Beje Šveicarų didieji irgi negudriai košės privirę turi, ypač UBS, mažu teks 1.2 nekaltybės žiedą atiduot paturėt trumpam.
          Aš esu už Eurą, bet atsargiai, kai saka, pamatuotai. 🙂

          • Posted kovo 15, 2014 at 9:37 pm | Permalink

            uhu, beveik kaip “už savarankiškumą SSRS sudėtyje” 🙂 stepas po stepo 😉

          • Šimonis :)
            Posted balandžio 5, 2014 at 8:06 am | Permalink

            Jei kartais pro ausis “praslydo”.

            http://www.businessweek.com/videos/2014-04-03/draghi-says-imf-may-also-want-to-give-advice-to-fed

            Prancūziškai angažuotas “tuti-tuti-ta”, iš p. Lagarde pusės neliko nepastebėtas. Taigi taigi, jei jau per medias “špilkuojamės”, smalsu, kada išlįs yla iš maišo. Šaunuolis Marius, gi nebuvo iš anksto paplanuota tezė, labjeu improvizuota, o tai jau teikia vilčių. Jei kas ir gali išgelbėti emu – tai “džiazas”. 🙂

          • Posted balandžio 6, 2014 at 6:48 pm | Permalink

            iš ties, šį praleidau pro akį, o tikrai be reikalo 🙂

  5. vejas
    Posted vasario 26, 2014 at 10:15 pm | Permalink

    * Tos mūsų žemelės ežerai ne Irako naftos ežerais užpilta. O jei jau esam tokie patriotai, neparduok svetimšaliui – peilio prie gerklės niekas nelaikys ir nelaiko.
    * seniai seniai, senelis klausė ar norit į Europos sąjungą keliauti ir visi lietuviai “taaaip”, gal reikėjo tada pagalvoti apie galimas pasekmes/ įsipareigojimus?..
    * Toli dairytis neriekia pasidomėkite Estijos ir Latvijos pavyzdžiais. Pas vienus nei kas žemės puolė urmu grobstyti, pas kitus nei euras pilvus ištuštino. Keliam problemas anksčiau laiko?..
    * Jei daktaras netinka, tai gal veterinarą pasiūlyti? (kuris geriau apendektomiją išmanys?)

    • Posted vasario 27, 2014 at 8:06 am | Permalink

      yra tokia frazė, kuri gana neblogai iliustruoja būseną tokių cherry-pick’erių, kurie su neparduos žemeeeeelės Hansui, Johanui ar Fransuazai, bet jeigu juos Cameronas išvys iš UK/Reinfeldtas iš Švedijos/Kenna iš Airijos, tai tuomet apsiputos iš pasiutimo, nes “jiems priklauso”. Ta frazė Putino kalba yra “komu ja dolžen, vsech proščaju”. Panašu, kad sutartis daugelis Lietuvoje gerbia panašiai, kaip skaito “karą ir taiką”: taiką skaitau, karą – praleidžiu.

      • Nesvarbu
        Posted vasario 27, 2014 at 10:32 am | Permalink

        Už Putino frazę ačiū. Papildys mano kolekciją. Šitos dar negirdėjau. O sutartis, kas jas skaito, kaip dalina nachaliavai alaus ir miltelių. (tada, klausi tik kur kryžiuką padėti) Kita vertus net ir pvz. banke ar tu skaitysi tą sutartį ar ne niekas nepasikeis. Nes sutartis, kaip ir dvišalis reikalas, bet parašyta vienos pusės. Nepradėsi braukyti atsisėdęs punktus, kurie tau nepatinka. Dedi parašą ir tiek…

        • Posted vasario 27, 2014 at 6:00 pm | Permalink

          tai brakykit rinkimuose punktus, kurie jums nepatinka. Tada tie, kur jums patinka, neprisiderės jūsų vardu sutarčių, kurios jums nepatinka. iš arto susiderės tik tokias, kur jums – viskas, o antrai pusei – špyga. ir dar iš jos miltelius su alum išsiderės

  6. Durnė iš kaimo
    Posted vasario 27, 2014 at 10:55 am | Permalink

    Lenkas tikrai nepirks mano 40 arų Vilniaus rajone, bet žemės kaina pakils, o kadangi man valstybės primokama pašalpa tiesiogiai priklauso nuo mano turto, tai tos pašalpos nebeliks.. Na ką taip jau buvo: prieš krizę įvertino tą žemės lopą 100 000 Lt. ir teko važiuot į Norv. palikus 4 vaikus. Grįžau. Vaikai paaugo, du jau pilnamečiai. Bet kronos seniai ištirpo; dabar su malonumu mokausi norvegų kalbos. Lietuvoj man tinka visi epitetai: bedarbė, daugiavaikė, pašalpininkė, tinginė, tiesa dar rusų agentė, nes sąmoningai pasirašiau už žemės pardavimą Lietuvos piliečiams ir parašų kiekio reikalingų referendumams sumažinimą. Šį kartą vaikus pasiimsiu su savim.

    • Posted vasario 27, 2014 at 5:56 pm | Permalink

      Epitetai epitetais, kaip jums patinka, taip galit save ir vadinti. Tik va iš jūsų teksto skaitant jį nuosekliai galima daryti tik vieną išvadą: pasirašėte sąmoningai, kad kaina nepakiltų ir toliau mokėtų pašalpas? Tai kam tada mokotės tos norvegų kalbos? Abejojat, kad referendumas pavyks? Jeigu jis pavyks, tai turėkit dar mintyje, kad pagal siūlomą formuluotę Lietuvos valstybė gaus išpirkti žemeeeeeelę iš juridinių asmenų, jeigu jau ją gali turėti tik Lietuvos piliečiai. Kas gali paneigti galimybę, kad to kai kurie UABizuoti referndumo rėmėjai to ir siekia – pigiai (kol kainos nepakilo) nupirkę brangiai parduos.
      Tik pašalpoms tada irgi vargiai beliks.

      • Durnė iš kaimo
        Posted vasario 27, 2014 at 9:26 pm | Permalink

        Taip aš labai abejoju ar referendumas įvyks. O kodėl būtent valstybė turi ką tai išpirkti , juridiniai asmenys valdo dabar tai ir toliau valdys, juk jie yra Lietuvos piliečių įkurti, tie UABai. Kokiais duomenimis remiatės vadindami referendumo rėmėjus yra UABizuotais? Jei tokių duomenų būtų, oponentai paviešintų. Jūs teisi, į pašalpas dėti viltis beviltiška. Išvažiuosiu abiem atvejais. Dar nesuprantu, kaip čia išeina, tie UABai pasipelnys jei referendumas neįvyks. Jie jau pigiai nusipirko. O žemė lyg tai brangs po to, kai bus patvirtintas leidimas ja prekiauti EU. Ačiū už atsakymą.

        • Posted vasario 28, 2014 at 12:38 pm | Permalink

          Skaitau, kas parašyta. Kiek menu, siūlyta keisti Konstituciją sekančiai: žemė (ir dar visokie gerumai) priklauso Lietuvos piliečiams ir valstybei. Tai, sakyčiau, UABams nepriklauso, nes jie nėra jokie “piliečiai”, o tik juridinė fikcija vadinama “juridiniu asmeniu”. Nepažįstu notaro, kuris įregistruotų nuosavybės teisės dokumentą kieno nors vardu, kas negali pateikti Lietuvos piliečio paso. Jeigu išvedžiotume jūsų siūlomu būdu apie UABus, tada, gerbiama iš kaimo, jau įsiveltume į gana neproduktyvias diskusijas, koks UABas priklauso “Lietuvos piliečiams” – jei UAB “trys paršeliai” 51 procentas akcijų priklauso Lietuvos piliečiams, tai tada jau “priklauso” Lietuvos piliečiams, o jeigu mažiau – tai ne? O gal to nepakanka ir reikia 66 procentų, o gal net visų 3/4? Skirtinguose įstatymuose siekianti skirtingų tikslų įmonės kontrolė apibrėžiama nevienodai, be to, ji dar būna tiesioginė ir netiesioginė (iš anksto susitarus veikiant grupėje asmenų, taip sakant). O kas jeigu iš to 51 procento du procentinius punktus valdo žmogus, vedęs uzbekę ir tos akcijos jam priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise? O kas, jeigu dalį akcijų valdo ne Lietuvos pilietis, kuris kitais susitarimais su kokiu Lietuvos piliečiu balsuoja harmoningai ir todėl netiesiogiai gali būti laikomas pastarojo “kišenėje”? O kas, jeigu atvirkščiai? Ne, parašyta aiškiai – piliečiams. Vansi, iš “nepiliečių” prisieis pirkti duonos valgytojams ir tada priklausys valstybei, ką irgi pataisa leistų. Neblogas biznio planas.

          • Nesvarbu
            Posted vasario 28, 2014 at 5:29 pm | Permalink

            Jo, Ingrida tik reikia pabrėžti du dalykus. pirma ir dabar žemė valstybės paimama visuomeniniams tikslams ir poreikiams tenkinti. Už tai “teisingai” atlyginant. Be to visų antra, paimta žemė iš UAB atsispindės valstybės balanse. Žemę bus galima parduoti. Na o UAB susipirkta žemė nemanau, jog bus tokia menkavertė ar nederlinga, jog bus sunku parduoti ir atgauti mokesčių mokėtojų įdėtus pinigus. Kaip jums toks biznis. Bet jūs tęskit diskusiją, aš čia šiaip garsiai mastau.

          • Posted kovo 3, 2014 at 3:27 pm | Permalink

            alebetnujotikrai – iš pradžių parduodam “iš balanso” už kokią nors nominalią vertę, o paskui paimam į balansą jau už realią. Palaukiam, kol susiformuos burbulas – ir tada parduodam už “žemė brangzzz” kainą, o iki to laiko laikinai sukuriam kolūkius, kad kas nors ant tos žemės vyksta, arba nuomokim už kokią juokingą nominalią nuomą, prieš tai seumokėję nejuokingą realią kainą. Kol kas žemė paimama visuomeniniams tikslams tada, kai valstybei reikia, o ne visa ant Lietuvos. Ir net tokiu atveju atsiranda ūmnikų, kurie valstybę šokdina giedodami kosmines kainas (o dar žiū ir nusipirkė žemeeeeeelę kada nors su insaido žinia apie būsimus projektus toje terotorijoje) ir bylinėdamiesi (tiesa, dabar bylinėjimasis, atrodo, jau gali būti post factum).

          • Durnė iš kaimo
            Posted vasario 28, 2014 at 8:37 pm | Permalink

            Aišku. Sunku bus valstybei ištaikyt, kad tie UABų bendraturčiai (užsieniečiai) liktų nenusiminę, o tuo atveju, jei referendumas neįvyks, tai kas gali paneigti galimybę, kad mūsų broliai lenkai su malonumu nusipirks Vilniaus rajone ir paskelbs: “To jest moja ojczyzna” (mano tas sklypelis Vilniaus rajone, todėl taip brangiai įvertintas)? Aš taigi neparduosiu iš patriotizmo; bet aplink mus oi kiek daug sklypų laukia biznio plano, visi tikisi, kad pabrangs.

          • Durnė iš kaimo
            Posted vasario 28, 2014 at 9:14 pm | Permalink

            Aišku. Sunku bus valstybei ištaikyt, kad tie UABų bendraturčiai (užsieniečiai) liktų nenusiminę, o tuo atveju, jei referendumas neįvyks, tai kas gali paneigti galimybę, kad mūsų broliai lenkai su malonumu nusipirks Vilniaus rajone ir paskelbs: “To jest moja ojczyzna” (mano tas sklypelis Vilniaus rajone, todėl taip brangiai įvertintas)? Aš taigi neparduosiu iš patriotizmo; bet aplink mus oi kiek daug sklypų laukia biznio plano, visi tikisi, kad pabrangs. – See more at: http://simonyte.popo.lt/2014/02/25/savarankiskumo-kate-referendumo-maise/#comment-12701

  7. Šimonis :)
    Posted vasario 28, 2014 at 7:56 pm | Permalink

    Taip, drg. Nesvarbu, užvis šauniausiai būtų “atgauti” tai, ko niekada neturėjai.

    • Durnė iš kaimo
      Posted vasario 28, 2014 at 9:12 pm | Permalink

      Nemanau, kad jei referendumas laimės puls Lietuvos valdžia užsieniečius pinigais apdalint; paskirs laiką kalbai išmokt, pilietybei įgyt… ruošis kitiems rinkimams….

      • Durnė iš kaimo
        Posted vasario 28, 2014 at 9:54 pm | Permalink

        Išsiparduos lietuviukai ir bus: “esu lietuvė, bet kalbu lenkiškai, ir nekenčiu tų lietuviškų radikalų” http://lijanaesmi.popo.lt/2014/02/26/kavos-puodelis-su-tytuska/

        • Posted kovo 3, 2014 at 3:29 pm | Permalink

          aha, girdėjau estams kai tik leido parduot, tai ir išsipardavė. Dabar, kaip sakė profesorius Raudas, šokinėja nuo vienos pasilikusios estiškos salelės ant kitos, tik viena koja, kaip gandras besutelpa. Ir nekenčia tų estų radikalų, jo, nekenčia. Perka už eurus raudonus gvazdikus, ilgesingai dairosi į rytus, vienas kitas su andreevsku flažoku jau traukia ir į Talino stotį, kad netyč nepraleistų gelbėtojų nuo radikalų be skiriamųjų ženklų

          • proto bokštė iš kaim
            Posted kovo 5, 2014 at 9:17 am | Permalink

            Estai lenkų neturi, bet tiek to, be lenkų dar yra turtingų rusų, kurie Europos pilietybę turėdami labai mielai pirks Lietuvos pasienį prie jūros. Na tai, aišku, Lietuvos nacionaliniam saugumui niekaip nekenkia. Netgi savotiškai padeda; juk Rusija savų nepuola, o tik gelbėja. O ir jūsų minėti UABai , tapę tikrais Lietuviškos žemės saininkais, būdami tikrais belgais gaus išmokas kaip belgai, o atlyginimą lietuviui mokės 345 euro/mėn. Rojus.

          • Posted kovo 5, 2014 at 3:20 pm | Permalink

            čia išmokta norvegų kalba jau leido nick’ą upgrade’inti? Džiaugiuosi už Jus. O nacionaliniam saugumui niekas labiau už savus švonderius nepakenks.

          • Šimonis :)
            Posted kovo 5, 2014 at 5:05 pm | Permalink

            Rusija niekada nepuola, ji vykdo humanitarines misijas.

          • Posted kovo 15, 2014 at 9:39 pm | Permalink

            taigi ten net nerusai, o kokie tai marsiečiai. uniformos – iš “žvejoklės-mūklės”. o štai patrijotai pratrydo, anot sviesto ir kašiko karalių, ir neduoda lyto uždirbt. Svarbu būti pakankamai išsisviestinus ir tada nesunkiai sulįsim į visas humanitarines subines.

        • Šimonis :)
          Posted balandžio 5, 2014 at 8:29 am | Permalink

          Taigi…, čia kaip ir su ‘Mahometu’, jei neturi jėgų kopti į kalną, tai visuomet gali apsimesti meistrišku alpinistu pas ką nors “tarpukalnėje”. Eh.. netikri zuikiai, gaila.

  8. Rolandas
    Posted balandžio 14, 2014 at 8:36 am | Permalink

    Dėl žemės, tai jos niekur neišvežė niekas ir neiškraustys. Eina kalba apie tai kas pelną iš tos žemės gaus. Be to ES pati nesilaiko sutarties, nes nuo 2013 metų turėjo būti išmokos sulygintos mūsų ir DE FR ir panašių raidžių sąvininkų. Ir ką ? O gi nieko, ES nesilaiko sutarčių, pradėjo svarstyti apie tai, kad išmokos turėt būt pagal tos šalies pragyvenimo lygi priderintos ir kitokie uodegos sukimai 🙁 . Ir kuri iš visuotinų partijų kelia šį klausimą, ar koksai vadovas atsakantis už užusienio politika tuo rūpinasi? Tylu, ramu ir tik rekomendacijos priemijum Algirdo girdisi – balsuok už Bal-cyct . Iš kur tas šventumas Marijos žemėj pas mus su tais susitarimais kuomet dėl žemės pati ES nesilaiko? Vokietis ir prancūzas tokius saugiklius dėl žemės turi, kad joksai agurkų dievas nenusipirks, o mūsų rekomendatoriai pradėjo juos dėti tik referendumo parašus pamatę. Na dabar tai jau ir tas išgąstukas panaikintas po vakar teismo perdavimo bet kokia piliečių iniciatyvą vertinti po KT dvasių labirintus pasivaikščiojant. 🙂 . Gavosi paradoksas – tauta pati nubalsavusi už konstituciją negali jos koreguoti referendumu, suprask – gyvenimas nesikeičia ir kas pasakyta prieš 22 metus išliks amžiams. O tai kodėl pvz. statybų koksai įstatymas vos ne kas metai koreguojamas? Keičiasi energetinės klasės, atsiranda nauji iššūkiai brangstant kurui. Pagal tokią logiką reikia imti st. reglamentą 2001 metų ir nesukt galvos, kad namie šalta, gi jau vieną kartą nusprendėm, todėl bet koksai sprendimas naujas gali prieštarauti senoms normoms 2001 metų. Pas žmogų lastelės pasikeičia per 7 metus, bet tikriausiai gamta kvailas sutverimas sugalvojusi metų laikus ir organizmo atsinaujinimą, mūsų valdžia su KT priešakyje geriausiai žino ką keisti galima, o ką ne.
    Dabar dėl to referendumo apie Eurą bestojant į ES… Referendume buvo paprastas klausimas – Ar esate už stojimą i ES ? Sąlygos įsivesti eurioką tuomet buvo be jokių gar.stab. fondų. Todėl esant sąlygų pasikeitimui dėl pačio euro, gal reikėtų kompleksiškumo ir galimybės papildomai tartis dėl to pinigo? Pataisykite jei klystu. Stojimas į ES buvo kaip LSD pardavimas, teigiant, kad tai ne narkotikas, o energetinė piliulė. Pradžioje LSD platinimo buvo tokia legenda. 🙂 Taip ir su ES sutartimi, seimo nariai jos visi neperskaitę prabalsavo, o ES paramos fondų pinigėliai buvo labai aktualūs prie valdžios esantiems. Labai gerai tai čiuopiasi, kuomet žiūri 11 metų senumo laidas agitacines dėl ES.
    Aš dorai suprantu, kad LT negali turėti tokios savo įtakos, kad atsispirti nuo ES arba NVS įtakos ir kažką rinktis būt reikėję, čia ne Šveicarija. Bet kuomet stebi žemės išmokų diskriminaciją, nuskriaustų paradus per G prospektą su vaivorykštėmis, juvenalinės justicijos daigelius ir pasekmes Norgei ar Skandinavų šalyse, prie visos emigracijos, kuomet mažiau vagonais į Sibirą išvažiavo ( aišku čia skirtumas laptevo jūros sąlygos ir braškių rinkimas Ispanijoj), ne eure čia bėdos. Šalis su mūsų visos valdžios rūpesčiu ( man seniai visa valdžia į 2k projektą primena su Birmiečių pasakos motyvais ” maištininkas žlugo – tegyvuoja drakonas” ) jau nusirito iki proporcijų, kuomet blusų masė jau yra didesnė nei paties šunėko. Geriausiai logiką Erlicko mintis buvo, kad jisai nesupratęs, kodėl ministras sedėdamas ant šakos ją pjauna – pasirodo jisai nugriuvęs tą šaką namo tempiasi 🙂 . Ir rodos visi visur tiesą šneka ir blogo autorė, centrinio banko vadai, vyriausybės vadai ir taip toliau, bet nuo to emigracija nemažėja, atlyginimo minimumas žemiausias tarp žemiausių, kaimas prasigėrė, policija sugeba bausti šiaip ne taip greičiau važiuojantį, bet jei vyksta vagystė tesugeba protokolą surašyt ir bylą uždaryt. Laimė tikrai emocianalus dalykas ir euras čia ne prie ko. Eina kalba apie tai, kad valdžios vyrai labai senai supainiojo savus intersus su tiesiogine savo darbo paskirtimi – tarnauti tautai. Gal Liudvikas jiems labiau patiko, tuomet jokių pretendzijų 🙂 .
    p.s. Nėra tos pažadėtos žemelės pačioj ES, pasižiūrėkite pasaulio sveikatos tyrymų rezultatus pagal antidepresantų lygį, švedas geria jų nemažiau nei mes, o pinigo turi kartais daugiau. Ar dar reikia kokio geresnio pagalvojimo, kad euras ar krona ar litas čia ne prie ko ? Žmogus mūsų kap.idėjoj kaip mažas vaikas aprengtas tėvų Dulciu gabanu ir Versačioku drabužiais, vietoj tėvų gyvo dėmesio turi tapšnoklį paskutinės serijos. Ir ko jūs norit, pavalgęs, aprengtas žaidžia… Tik dažnai tokio vaiko akyse džiaugsmo pastebėti nebegalima.
    Tikriausiai gera euro žinia ta, kad agentūra iš už jūrų marių reitingą pakels iki A? Bet jie išsako tik savo nuomonę iki pirmo Lemanų brolio atsidūstelėjimo ir pasikalbėjimo kongrese. Bet nepaisant to, kokie jie svarbūs mums. Pasaulis su “stogu” jau seniai nebedraugauja. Po tokių nuomonių jau seniai turėjo tos agentūros užsidaryt, bet gi ne, toliau sėkimingai savo nuomonę dėlioja.

  9. Posted gegužės 2, 2014 at 2:27 pm | Permalink

    Referendumas tikrai pats iš savęs nėra blogas reiškinys, tiesiog Lietuvoje juos kažkodėl vis norima rengti dėl antraeilių klausimų, todėl jie tampa tik pinigų ir laiko švaistymu.

Post a Comment

Your email is never published nor shared. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

*
*

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos